Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172 straipsnio 1 dalį ir 173 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. sausio 1 d. vykdė individualią veiklą, teikė taksi paslaugas su išnuomotu iš UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) lengvuoju taksi automobiliu „Volkswagen Touran“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gavo pajamų, neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkto reikalavimus bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punkto reikalavimus. Taip R. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. B. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. sausio 1 d. vykdė individualią veiklą jos neįregistravęs, apie individualios veiklos pradžią neinformavęs Mokesčių administratoriaus, taip pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punkto nuostatas. Taip R. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nėra senas taksistas, pajamų niekada neturėjo, dar dirbo 2013 m. UAB (duomenys neskelbtini) pagal sutartį, o po to kita įmonė perėmė automobilius. Nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. sausio 1 d. dirbo taksi vairuotoju. Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) turėjo pažįstamą vadybininką, kuris paskambino ir pasiūlė tokią veiklą. Jis suteikęs automobilį nepranešė, kad reikia kokių dokumentų. Pasirašius automobilio nuomos sutartį, jis nepagalvojo pasidomėti ar automobilis turėjo leidimus, patirties stoka. Tuo automobiliu vykdė veiklą tris mėnesius. Bendros pajamos apie 3000 eurų. Išlaidos buvo per mėnesį mokėti už automobilio nuomą be kuro ir be e-taksi paslaugų 605 eurus per mėnesį, išskyrus kuro sąnaudas, kurios susidarydavo apie 300 eurų ir pirkdavo e-taksi paslaugas apie 130-150 eurų per mėnesį. Tai viską reikia padauginti iš trijų. Už tai nuo naujų metų jis ir nutarė nutraukti veiklą. Labai nedidelės buvo pajamos. Individualios veiklos liudijimą jis turėjo metų pradžioje, po to jo nepratęsė. Pagalvojo, kad jei automobilis nelegalus, tai gal ir nereikia, nes automobilyje buvo taksometras ir kortelių skaitytuvas, dar turėjo sutartinių klientų, kuriems taikė didžiules nuolaidas, nes bendrovė turėjo sutartis su jais. Dėl pažeidimų gailisi, pradėjo dirbti pagal darbo sutartį ir į šią veiklą niekada negrįš. Dabar alga sutarta minimumas su priedais. Anksčiau, kai vykdė individualią veiklą, turėjo įregistravęs individualią veiklą. Tada bendrovė vadinosi (duomenys neskelbtini), ten išrašydavo faktūras visas išlaidų ir visokią informaciją pateikdavo, o (duomenys neskelbtini) tik laukdavo kada jis greičiau sumokės. Gyventojų pajamų deklaraciją patikslintą jis pateikė ir sumokėjo visus mokesčius, gavosi gal apie 60 eurų.

Rašytiniame 2016 m. gegužės 31 d. paaiškinime R. B. nurodė, jog nuo 2014 m. spalio 24 d. jis vykdė individualią taksi veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), taksi automobilį nuomojo iš VšĮ (duomenys neskelbtini). Taksometras buvo užregistruotas VšĮ vardu, leidimo vežti keleivius nebuvo. Už automobilio nuomą mokėjo 580 Eur, pats mokėjo už kurą ir už e-taksi užsakymus. Veiklą nutraukė 2015 m. kovo 5 d. Toliau nuo 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigos nuomojo „Volkswagen Touran“ iš UAB (duomenys neskelbtini) Veiklą vykdė iki 2015 m. gruodžio 31 d. Nuo rugsėjo mėnesio pabaigos iki 2015 m. gruodžio 31 d. nebuvo įregistravęs individualios veiklos. UAB (duomenys neskelbtini) per šį laikotarpį iš klientų gavo apie 4500 Eur, išlaidos sudarė apie 200 Eur. Gyventojų, vykdančių individualią veiklą, pajamų apskaitos žurnalo nepildė. Nuomojant automobilį iš UAB (duomenys neskelbtini) su taksometru ir bankinių kortelių skaitytuvu automobilyje su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) leidimo vežti keleivius nebuvo. Stokojant žinių apie įstatymus, gavosi, kad jis nelegaliai vykdė veiklą, dėl to labai gailisi. Visas gautas pajamas deklaruos ir sumokės visus mokesčius (b. l. 2).

Rašytiniame 2016 m. birželio 3 d. paaiškinime R. B. nurodė, kad papildomai nori paaiškinti, kad namuose suradus UAB (duomenys neskelbtini) Z ataskaitos taksometro kvitus už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. sausio 1 d., suskaičiavus ataskaitoje esančius duomenis, bendra pajamų suma, gauta iš klientų, sudarė 3715,14 Eur. Kai dirbo su UAB (duomenys neskelbtini) automobiliu, atsiskaitymai su klientais vykdavo trim būdais: grynais pinigais (gaudavo jis pats), banko kortelėmis (pinigai būdavo pervedami į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą), pagal vaučerius (klientas paduodavo kuponą, į kuponą būdavo įrašoma kelionės kaina ir suma už kelionę būdavo pervedama į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą). Mėnesio gale nuvykus į UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją atsiskaitymui pateikdavo sutartinių klientų vaučerius, banko kortelių skaitytuvo kvitus ir skirtumą sumokėdavo grynais. Jo visos pajamos, gautos vaučeriais, banko skaitytuvo kvitais ir grynais pinigais, buvo apskaitytos taksometro Z ataskaitoje. Jokiu būdu nenorėjo pasiteisinti, bet taip pasielgti jį paskatino leidimo vežti keleivius taksi automobiliu (licencijos) nebuvimas (b. l. 3).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gegužės 25 d. Operatyvaus patikrinimo pavedime Nr. FR1043-4353 nurodoma, kad patikrinimo tikslas – patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Numatoma operatyvaus patikrinimo data – nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. birželio 20 d. Tikrinamas asmuo – R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. liepos 22 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65) FR1042-5304 nurodoma, kad operatyvus patikrinimas buvo pradėtas 2016 m. gegužės 31 d., baigtas 2016 m. liepos 22 d. Vykdant Vilniaus apskrities VMI 2016 m. gegužės 25 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą, vyriausioji specialistė T. S. ir vyriausiasis specialistas E. N. patikrino R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Operatyvaus patikrinimo metu, be kita ko, nustatyta, kad R. B. nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. sausio 1 d. teikė taksi paslaugas su išnuomotu UAB (duomenys neskelbtini) (k. (duomenys neskelbtini)) lengvuoju taksi automobiliu, neįregistravęs individualios veiklos, neturėdamas leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi. Darbo santykiai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir R. B. nesusiklostė, jungtinės veiklos sutartis nesudaryta. Automobilio nuomos sutartis patikrinimui nepateikta, pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros, išrašytos R. B. už lengvojo automobilio nuomą ir dispečerinės paslaugas. Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteikė R. B. taksi automobilį „Volkswagen Touran“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), jame įrengtą taksometrą ir kt. įrangą savarankiškai taksi veiklai vykdyti. R. B. teikė taksi paslaugas, siekdamas gauti pajamų, per tęstinį laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. sausio 1 d. vykdė individualią veiklą, apie individualios veiklos pradžią Mokesčių administratoriaus neinformavo. Per laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. sausio 1 d. R. B. iš šios veiklos gavo 3569,99 Eur pajamų. Pajamų suma nustatyta pagal R. B. pateiktą patikrinimui apskaitos registrą „Shift report“ ir taksometro pamainos ataskaitas už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. sausio 1 d. Vykdydamas taksi veiklą R. B. neturėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi (b. l. 6-7).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus pateiktos informacijos matyti, jog tarp asmenų, kuriems nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. buvo išduoti, panaikinti leidimai vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, R. B. nenurodomas. Ties jo vardu bei pavarde duomenų apie leidimo išdavimą, panaikinimą bei transporto priemonės valstybinį numerį nėra (b. l. 8-9).

Iš VMI pateiktos informacijos, gautos peržiūrint klientų duomenis, matyti, jog R. B. nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 m. kovo 5 d. buvo įregistruotas kaip vykdantis individualią veiklą (b. l. 10).

UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), su vairuotojais, kurie nuomojasi automobilį ir naudojasi dispečerinės paslaugomis, pasirašoma Nuomos sutartis, jungtinės veiklos sutartys su vairuotojais nėra pasirašomos (b. l. 11).

Iš apskaitos registro „Shift report“ duomenų matyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. R. B. iš savo vykdomos veiklos gaudavo pajamas (b. l. 12-13).

Iš taksometro pamainos ataskaitų už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. sausio 1 d. matyti, jog šiuo laikotarpiu R. B. iš savo vykdomos veiklos gaudavo pajamas (b. l. 14-20).

Iš tiekėjo (pardavėjo) UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog jos buvo išrašomos Pirkėjui (mokėtojui) R. B. už lengvojo automobilio nuomą ir dispečerinės paslaugas (b. l. 21-24).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas). Tam, kad asmens veiką būtų galima kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti, kad yra verčiamasi tam tikra veikla ir tai daroma neteisėtai (verčiantis šia veikla, nesilaikoma tokių būtinų (pagrindinių) ir imperatyvių veiklos vykdymo prielaidų ir (arba) sąlygų, kurių nesilaikymas atitinkamą veiklą kaip tokią daro absoliučiai neteisėtą). Be to, vienas iš būtinųjų šio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių – sistemiškumas, tai yra veika turi pasireikšti ne vienkartiniu veiksmu, o tarpusavyje susietų veiksmų visuma, kuriais siekiama gauti ar gaunama pajamų. Minėto straipsnio norma yra blanketinė, traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.

Pagal Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 punktą keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas. Leidimo galiojimas panaikinamas, kai vežėjas pats atsisako naudotis leidimu, perleidžia kitam asmeniui lengvąjį automobilį, kuris įrašytas leidime, paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti klaidingi duomenys, per nustatytą terminą nepanaikinamos priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas. Analogišką reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 2 punkte numatyta, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktas numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse vežėjas yra apibrėžiamas kaip įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir krovinius. Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnyje. Minimame Reglamente kaip įmonė gali būti ir fizinis asmuo, kuris siekia ar nesiekia pelno.

Šioje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. B. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. sausio 1 d. vykdė individualią veiklą, teikė taksi paslaugas su išnuomotu iš UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) lengvuoju taksi automobiliu „Volkswagen Touran“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gavo pajamų, neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi. Apklausiamas teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. savo kaltę dėl šio pažeidimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad automobilius. Nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. sausio 1 d. dirbo taksi vairuotoju. Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) turėjo pažįstamą vadybininką, kuris paskambino ir pasiūlė tokią veiklą. Jis suteikęs automobilį nepranešė, kad reikia kokių dokumentų. Pasirašius automobilio nuomos sutartį, jis nepagalvojo pasidomėti ar automobilis turėjo leidimus, patirties stoka. Tuo automobiliu vykdė veiklą tris mėnesius. Bendros pajamos apie 3000 eurų. Išlaidos buvo per mėnesį mokėti už automobilio nuomą be kuro ir be e-taksi paslaugų 605 eurus per mėnesį, išskyrus kuro sąnaudas, kurios susidarydavo apie 300 eurų ir pirkdavo e-taksi paslaugas apie 130-150 eurų per mėnesį. Tai viską reikia padauginti iš trijų. Už tai nuo naujų metų jis ir nutarė nutraukti veiklą. Labai nedidelės buvo pajamos. Savo rašytiniame 2016 m. gegužės 31 d. paaiškinime R. B., be kita ko, nurodė, jog dėl įstatymų nežinojimo taip gavosi, kad jis nelegaliai vykdė veiklą, dėl to labai gailisi (b. l. 2). Pažymėtina, jog R. B. nurodyti teiginiai apie tai, kad pažeidimus jis padarė dėl įstatymų nežinojimo, nešalina jo atsakomybės, kadangi R. B. prieš pradėdamas verstis nurodyta veikla turėjo būti aktyvus, domėtis veiklai reikalinga dokumentacija, leidimais, t. y. privalėjo įvykdyti teisės aktuose numatytus reikalavimus norėdamas vykdyti taksi veiklą. Operatyvaus patikrinimo pažymoje, be kita ko, nustatyta, kad R. B. nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. sausio 1 d. teikė taksi paslaugas su išnuomotu UAB (duomenys neskelbtini) (k. (duomenys neskelbtini)) lengvuoju taksi automobiliu, neturėdamas leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi. Darbo santykiai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir R. B. nesusiklostė. Per laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. sausio 1 d. R. B. iš šios veiklos gavo 3569,99 Eur pajamų. Pajamų suma nustatyta pagal R. B. pateiktą patikrinimui apskaitos registrą „Shift report“ ir taksometro pamainos ataskaitas už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. sausio 1 d. Vykdydamas taksi veiklą R. B. neturėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi (b. l. 6-7). Taigi, byloje nekyla abejonių, kad R. B. vertėsi taksi veikla, šią aplinkybę patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B., kuris papildomai paaiškino, jog iš šios veiklos gaudavo pajamas. Tai, kad už vykdomą taksi veiklą R. B. gavo pajamas, patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje esantys apskaitos registro „Shift report“ duomenys, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. R. B. iš savo vykdomos veiklos gaudavo pajamas (b. l. 12-13), taip pat taksometro pamainos ataskaitos už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. sausio 1 d., iš kurių matyti, jog šiuo laikotarpiu R. B. iš savo vykdomos veiklos gaudavo pajamas (b. l. 14-20). Asociacijos (duomenys neskelbtini) vadovas patvirtino, kad su R. B. nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, su taksi vairuotojais nebuvo sudaromos jungtinės veiklos sutartys, jie dirbdavo pagal individualios veiklos pažymėjimus, jiems buvo suteikiamas automobilis su įranga (b. l. 11). Administracinio teisės pažeidimo byloje esančios tiekėjo (pardavėjo) UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, jog R. B. buvo išrašomos sąskaitos už lengvojo automobilio nuomą ir dispečerinės paslaugas (b. l. 21-24). Be to, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus pateiktos informacijos matyti, jog tarp asmenų, kuriems nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. buvo išduoti, panaikinti leidimai vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, R. B. nenurodomas. Ties jo vardu bei pavarde duomenų apie leidimo išdavimą, panaikinimą bei transporto priemonės valstybinį numerį nėra (b. l. 8-9), taigi laikytina, jog nurodytu laikotarpiu jam nebuvo išduotas leidimas taksi veiklai vykdyti.

Teismas atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad R. B., neturėdamas leidimo, kai jis yra privalomas, sistemingai vertėsi keleivių vežimu taksi automobiliais ir už tai gavo pajamas, t. y. yra visiškai įrodyta, kad R. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 straipsnyje 1 dalyje.

ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veikos tvarkos pažeidimą. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 23 dalyje numatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punkte yra nustatyta, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, siekdamas įregistruoti individualią veiklą, turi AVMI pateikti laisvos formos prašymą, kuriame turi nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, savivaldybę ir telekomunikacijų rekvizitus. Kartu su prašymu nuolatinis Lietuvos gyventojas turi pateikti pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kurį AVMI darbuotojas, sutikrinęs duomenis, grąžina pateikėjui.

Šioje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. B. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. sausio 1 d. vykdė individualią veiklą jos neįregistravęs, apie individualios veiklos pradžią neinformavęs Mokesčių administratoriaus. Apklausiamas teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. savo kaltę dėl šio pažeidimo taip pat pripažino visiškai ir paaiškino, kad individualios veiklos liudijimą jis turėjo metų pradžioje, po to jo nepratęsė. Pagalvojo, kad jei automobilis nelegalus, tai gal ir nereikia. Anksčiau, kai vykdė individualią veiklą, turėjo įregistravęs individualią veiklą. Tada bendrovė vadinosi (duomenys neskelbtini), ten išrašydavo faktūras visas išlaidų ir visokią informaciją pateikdavo, o (duomenys neskelbtini) tik laukdavo kada jis greičiau sumokės. Iš R. B. rašytinių paaiškinimų matyti, jog jis neneigia savo kaltės dėl padaryto pažeidimo, priešingai, nurodo, jog nuo 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigos iki 2015 m. gruodžio 31 d. jis nebuvo užregistravęs individualios veiklos (b. l. 2, 3). Aplinkybė, jog R. B. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. sausio 1 d. vykdė individualią veiklą jos neįregistravęs, apie individualios veiklos pradžią neinformavęs Mokesčių administratoriaus, yra užfiksuota 2016 m. liepos 22 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65) FR 1042-5304 (b. l. 6-7). Iš VMI pateiktos informacijos, gautos peržiūrint klientų duomenis, matyti, jog R. B. nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 m. kovo 5 d. buvo įregistruotas kaip vykdantis individualią veiklą (b. l. 10), taigi minėti duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. sausio 1 d. R. B. nebuvo įregistravęs individualios veiklos.

Šie įrodymai patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja. Konstatuotina, jog R. B. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. sausio 1 d. vykdė individualią veiklą jos neįregistravęs, apie individualios veiklos pradžią neinformavęs Mokesčių administratoriaus, ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimo pobūdį (pažeidimai nepiktybiniai, greičiau atsitiktinio pobūdžio), pažeidėjo asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracine tvarka nebaustas, neteistas. R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. B. skirtinos ATPK 173 straipsnio 1 dalies ir 172 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini minimalūs. Teismas pažymi, kad ATPK 173 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta ir neteisėtai vykdant veiklą gautų pajamų konfiskacija, tačiau teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, į tai, kad didelė dalis gautų pajamų buvo sumokėta UAB (duomenys neskelbtini) už automobilio nuomą, taip pat išleista veiklai vykdyti už kurą, e-taksi ir kt., taip pat į R. B. asmenybę, į tai, kad R. B. pareigūnams netrukdė atlikti jo vykdomos veiklos patikrinimo, su jais bendradarbiavo nuo pat tyrimo pradžios, po tyrimo sumokėjo pajamų mokestį, konstatuoja, jog taikyti pajamų konfiskaciją būtų neteisinga ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl ši papildoma nuobauda R. B. neskirtina pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 173 straipsnio 1 dalyje ir 172 straipsnio 1 dalyje numatyti pažeidimai yra įtvirtinti ATPK 12 skirsnyje, jie yra trunkamieji, paaiškėjo tik operatyvaus patikrinimo metu, kuris buvo baigtas 2016 m. liepos 22 d., t. y. nepraėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo pažeidimų padarymo dienos, be to, nuo pažeidimų paaiškėjimo dienos iki šio nutarimo priėmimo dienos nėra suėjęs 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas, taigi konstatuotina, jog R. B. administracinė nuobauda gali būti skiriama.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 33 straipsniais, 172 straipsnio 1 dalimi, 173 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalimi, paskirti jam dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų (289 Eur) dydžio baudą be pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos, konfiskavimo.

R. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų (144 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir R. B. skirti galutinę administracinę nuobaudą – dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų (289 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16059846192 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.