Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. T. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikslo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2021 m. sausio mėn. 13 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-757-2021 panaikinimo (ROIK: 20126191285).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. T. Institucijos 2021 m. sausio mėn. 13 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-757-2021 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį 60 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2020 m. lapkričio n30 d. 10.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 167 punkto reikalavimų, įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nedalyvavo, duomenų apie teismo šaukimo įteikimą nėra.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Kaip matyti šiuo atveju, pareiškėjas D. T. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį už tai, kad vairuodamas automobilį įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui.

ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Eismo reguliavimo signalus numato KET X skyrius. Remiantis KET 73.9 punktu, geltonas mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad sankryža arba pėsčiųjų perėja nereguliuojama. KET 73.7 punkte įtvirtinta, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus KET 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. Važiavimo per sankryžas taisyklės nustatytos KET XVIII skyriuje. Šio KET skyriaus 165 punktas nustato, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Tuo tarpu 166 punkte numatyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo skundą grindžia tuo, kad jis kirsdamas sankryžą degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui, vadovavosi KET 166 punkto nuostatomis.

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, peržiūrėjęs ir įvertinęs vaizdo medžiagoje užfiksuotą informciją, taip pat įvertinęs skundo motyvus, daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog D. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje.

Kaip matyti, pareiškėjo D. T. kaltė yra grindžiama jo atžvilgiu Institucijos surašytu protokolu, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės, bei administracinio nusižengimo byloje esančiu vaizdo įrašu. Peržiūrėjus šį vaizdo įrašą matyti, kad pareiškėjo vairuojamo automobilio judėjimo kryptimi dega žalias šviesoforo signalas. Kad šis žalias signalas mirksėtų, vaizdo įraše nesimato, tačiau duomenų, kad šviesoforas, skirtas automobilių eismui reguliuoti apelianto važiavimo kryptimi būtų dirbęs kitu, nei įprasta, režimu, nėra. Link šviesoforu reguliuojamos sankryžos automobilis juda tolygiai, leistino greičio viršijimas neužfiksuotas. Automobiliui iš esmės visiškai priartėjus prie sankryžos, žalias šviesoforo signalas pasikeičia į geltoną. Pareiškėjo vairuojamas automobilis į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiuoja jau degant geltonam signalui ir sankryžą pravažiuoja šiam signalui nepasikeitus. Kaip minėta, KET 73.7 punkte įtvirtinta, jog geltonas signalas draudžia eismą per sankryžą, išskyrus KET 29 ir 166 punktuose nurodytas išimtis. Tad nagrinėjamu atveju formaliai būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis reguliuojamą sankryžą pravažiavo degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui. Tačiau iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad pasikeitus šviesoforo signalams iš esmės prieš pat pareiškėjo automobiliui įvažiuojant į sankryžą, akivaizdu, jog tokiu būdu pareiškėjas automobilį prieš sankryžą būtų galėjęs sustabdyti tik jį staigiai stabdydamas. Nors ganėtinai trumpame, 00.06 val. trukmės vaizdo įraše ir nesimato paskui pareiškėjo automobilį važiuojančių kitų automobilių, tačiau akivaizdu, jog staigus automobilio stabdymas būtų buvęs pavojingas tiek galimai paskui pareiškėjo vairuojamo automobilio judėjimo kryptimi važiavusiems automobiliams, tiek paties pareiškėjo automobiliui. Nepaneigta pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad kelio danga tuo metu buvo šlapia. Todėl teismas, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, neturi pagrindo nesutikti su skundo argumentu, kad įvertinęs stabdymo kelią, kuris važiuojant 50 km/h esant šlapiai kelio dangai būtų žymiai ilgesnis, pareiškėjas priėmė pagrįstą sprendimą pasinaudodamas KET 73.7 punkte numatyta išimtimi, tai yra KET 166 punkto nuostata, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui galėtų sustoti prieš šviesoforą tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.

Kitų įrodymų, galinčių patvirtinti pareiškėjo kaltę, administracinio nusižengimo byloje nėra. Svarių konkrečių argumentų, išskyrus teisinį reglamentavimą, Institucija atsiliepime į skundą nepateikė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių D. T. veikoje teisės pažeidimo, numatyto ANK 417straipsnio 4 dalyje, sudėtį, visas abejones vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla D. T. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

D. T. skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. sausio mėn. 13 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-757-2021 (ROIK: 20126191285) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. T. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.