Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) LR pilietis, azerbaidžanietis, turintis profesinį (apdailininko) išsilavinimą,, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 34 parų arešto bausme;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 3 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 30 parų arešto bausme ir nustatyta galutinė 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metus 6 mėnesius. E. G. bausmės neatliko,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2017 m. rugsėjo 23 d. apie 18⁰⁰ val. PPC „Akropolis“, esančio Aido g. 8, Šiauliuose, trečio aukšto automobilių aikštelėje tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius rankos kumščiu nukentėjusiajam L. M. į galvos sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokų išorinio kampo srityje, odos nubrozdinimą kairiojo paausio srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis E. G. prisipažino kaltu, kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus. Papildomai nurodė, kad nebendravo po įvykio su nukentėjusiuoju. Nenori jam nieko pasakyti, pvz., atsiprašyti nukentėjusiojo ar jo motinos, nes nukentėjusysis nėra sužalotas. Nelaiko to (t. y. nukentėjusiojo patirto sveikatos sutrikdymo) sužalojimu. Susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, matė specialisto išvadą. Nemano, kad tai (t. y. nukentėjusiojo patirtas sveikatos sutrikdymas) yra rimta. Savo elgesį vertina negerai. Taip pasielgė, nes toks gyvenimas. Ko jį (kaltinamąjį) išmokino, tą jis ir gavo. Posėdžio pabaigoje kaltinamasis vis tik atsiprašė nukentėjusiojo. Prašė neskirti (realios) laisvės atėmimo bausmės, nes turi skolų, kitų reikalų, nieko gero ten jo nelaukia. Pažadėjo kaip nors „ištempti“ (bausmės vykdymo atidėjimo) laiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. G. paaiškino (b. l. 110-111, 119), kad 2017 m. rugsėjo 23 d. apie 14-15 val. su pažįstamais G. U. ir E., jo pavardės nežino, buvo PC „Akropolis“, Šiauliuose. Trečiame aukšte automobilių stovėjimo aikštelėje prie evakuacinių laiptų kalbėjosi tarpusavyje. Maždaug 15³⁰ val. pamatė, kad su dviem nepažįstamais draugais atėjo L. M.. L. M. pažįsta apie 5-6 metus, nes anksčiau buvo kaimynai. L. M. su draugais priėjo prie jų, pasisveikino. Po kurio laiko L. M. įsikišo į pokalbį, kažką replikavo. Jis liepė L. M. patylėti. L. M. išvadino jį necenzūriniais žodžiais. Dar kartą paprašė L. M. nutilti. L. M. sakė, kad jis (E. G.) yra ne lietuvis, todėl neturi teisės aiškinti, klausė, kodėl jis (E. G.) čia atvažiavo. Kadangi L. M. jį išprovokavo, priėjo arčiau L. M. ir sudavė vieną kartą delnu į galvos sritį. L. M. nenutilo, daug ir negražiai kalbėjo, todėl priėjo prie L. M. ir sudavė jam vieną kartą kumščiu į galvos sritį. Draugai nesikišo. Tada L. M. trenkė jam (E. G.) į kairę veido pusę. Skaudėjo, bet to neparodė. Po to vėl nuėjo pas draugus, toliau bendravo tarpusavyje, po kurio laiko išėjo. Jei L. M. nebūtų nieko sakęs, smūgių nebūtų sudavęs. Gailisi dėl to, kad sudavė (nukentėjusiajam).

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo prisipažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis nepilnametis L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 31-32), kad E. G. pažįsta apie pusę metų, susipažino per brolį M. M.. E. G. retklarčiais prie jo priekabiavo, kartais užsukdavo ranką, žnaibydavosi, po to kildavo konfliktai. 2017 m. rugsėjo 23 d. apie 17³⁰ val. su nepilnamečiais D. I., N., pavardės nežino, ir E. J. nuėjo į PC „Akropolis“, Šiauliuose. Buvo ant laiptų lauke automobilių stovėjimo aikštelėje trečiame aukšte. Po kiek laiko atėjo E. G. ir dar 4 žmonės, kurių jis (nukentėjusysis) nepažįsta. Galbūt buvo apie 17⁴⁰ val. Tarp jų įvyko konfliktas. E. G. sakė, kad jis (nukentėjusysis) turi progą bėgti, kitaip gaus į galvą. Abu vartojo necenzūrinius žodžius, apsižodžiavo. Sėdėjo ant laiptų, kai E. G. pribėgo ir 4-5 kartus trenkė kumščiais jam (nukentėjusiajam) į galvą. Pirmas smūgis buvo į kairį smilkinį, antras - į kairę ausį, kiti 2-3 smūgiai – į galvos galinę dalį, ties pakaušiu. Po smūgių jam (nukentėjusiajam) svaigo galva, skaudėjo. Tada jis (nukentėjusysis) trenkė E. G. kumščiu į kairę akį. Su E. G. buvę 4 asmenys nieko nedarė, tik žiūrėjo. Jo (nukentėjusiojo) draugai taip pat nieko nedarė, tik žiūrėjo. E. G. kažkur nuėjo.

Kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnamečio nukentėjusiojo L. M. įstatyminė atstovė I. M. protokole-pareiškime ir apklausos protokole parodė (b. l. 6, 39), kad 2017 m. rugsėjo 23 d. apie 19³⁰ val. buvo namuose. Į namus grįžo sūnus L. M. verkė ir pasakė, kad apie 18³⁰ val. PC „Akropolis“, esančio Aido g. 8, Šiauliuose, trečiame aukšte, prie priešgaisrinių laiptų automobilių stovėjimo aikštelėje, jį sumušė pažįstamas E. G.. Sūnus papasakojo, kad buvo ant priešgaisrinių laiptų su draugais N., E. J. ir D. I.. Prie jų priėjo E. G. ir žodžiais priekabiavo. Įvyko konfliktas. E. G. sudavė ranka jos sūnui keturis kartus į galvos sritį. Sūnus skundėsi, kad skauda galvą. Ji uždėjo jam ant guzo šalto ledo ir stebėjo, kokia jo savijauta. Jo būklė buvo gera, todėl į medikus nesikreipė. Žino, kad E. G. ir anksčiau dažnai priekabiavo prie jos sūnaus, erzindavo, grasino, kad sumuš.

Apžiūros 2017 m. spalio 10 d. protokole (b. l. 63) aprašyta PC „Akropolis“ apsaugos darbuotojo J. L. pateikto kompaktinio disko su vaizdo medžiaga apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuoti 2017 m. rugsėjo 23 d. įvykiai nuo 17³⁰ val. iki 19⁰⁰ val. Labai toli matosi siluetai, bet neįmanoma įžiūrėti ir/ar suprasti, kur vyko įvykis, kuriame dalyvavo E. G. ir L. M..

konstatuoja:

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Už nežymų sveikatos sutrikdymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 m. (BK 140 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikaltimu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytos turtinės ar neturtinės žalos dydis nenustatytas. Kaltinamasis yra jauno amžiaus (23 metų), nuo 2017 m. sausio 27 d. dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 83-85). Du kartus baustas administracine tvarka: 1 kartą - už smulkų KET pažeidimą, 1 kartą - už smulkų viešosios tvarkos pažeidimą. Taip pat 1 kartą už smulkų KET pažeidimą surašymas protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia (b. l. 86-88). Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį padarymą. Per pastaruosius 4 metus teistas 4 kartus. Dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei ir nusikalstamos veikos su fizinio smurto elementais (b. l. 89-93, 95-98). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi; atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis nedavė sutikimo dirbti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis nesvarstoma. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu kaltinamajam E. G. skirta laisvės apribojimo bausmė nebuvo pakankamai efektyvi, atlikęs šią bausmę 2017 m. jis padarė naujų nusikalstamų veikų. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis, eigą, būdą, kaltinamojo asmenybę, nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už padarytą nusikalstamą veiką galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio dydis (trukmė) parenkama žemesnis nei sankcijos vidurkis (BK 50 str. 2 d.). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu skirta sumažinta bausmė nebendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta (nustatyta) ir neatlikta 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme, nes pastarąją bausmę Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu subendrino su 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta E. G. už BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendis buvo apskųstas ir nėra įsiteisėjęs.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).

Teismas sprendžia, kad aptariamu atveju nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nuo 2017 m. sausio 27 d. dirba. Per savo santykinai neilgą gyvenimą iki nusikaltimo nagrinėjamoje byloje kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju (nereabilituojančiu pagrindu) dėl dviejų nusikaltimų, vėliau (2014-2015 m.) du kartus teistas. Atliko arešto ir laisvės apribojimo bausmes. Anksčiau kaltinamajam skirta laisvės apribojimo bausmė savo esme panaši į laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu taikomas priemones. tačiau turėjo tik trumpalaikį teigiamą poveikį jo mąstymui ir deviantiniam elgesiui. Toliau (2017 m.) kaltinamojo nepaliaujama serija daromų nusikalstamų veikų pobūdis sunkėja. Stebima tendencija, kai iš nusikalstamų veikų nuosavybei kaltinamasis persiorientavo į nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu. Teismo nuomone, kaltinamajam reikia kvalifikuotų specialistų pagalbos valdant emocijas, atpažįstant konfliktines situacijas, pasirenkant vieną ar kitą elgesio variantą, numatant (apsvarstant) galinčias kilti neigiamas pasekmes pirmiau, nei jos kyla, o tokią jam galėtų suteikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 122-123) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta laisvės atėmimo bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – 4 kompaktiniai diskai su apklausų įrašais ir 1 kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš PC „Akropolis“, prisegti voke prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. G. (E. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. G. skirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. G. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

E. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – 4 kompaktinius diskus su apklausų įrašais ir 1 kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš PC „Akropolis“, prisegtus voke prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.