- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- eI-3981-484/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01904-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „Mūsų aplinka“
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjo mažosios bendrijos „Mūsų aplinka“ atstovei advokatei A. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (pareiškėjas – mažoji bendrija „Mūsų aplinka“, atsakovai – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – VAGK, Komisija) 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 3R-126(AG-90/04-2017) panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2017 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 3JA-50(8.14) ir įpareigojo Agentūrą iš naujo išnagrinėti mažosios bendrijos „Mūsų aplinka“ (toliau – pareiškėjas) prašymą dėl paraiškos priėmimo (VAGK b. l. 71-72).
Šalies argumentai
Agentūra kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti VAGK 2017 m. gegužės 5 d. (skundo rezoliucinėje dalyje nurodant skundžiamo sprendimo datą padaryta rašymo klaida) sprendimą Nr. 9R-669 (AG-90/04-2017) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti (el. bylos l. 1-7).
Agentūra nurodo, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 16 d. pildė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau - Priemonė) Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje (toliau – ŽŪMIS). Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, 30.2 papunkčiu, pareiškėjas paraišką ŽŪMIS turėjo pateikti iki 2016 m. gruodžio 16 d. 12 val. Pareiškėjo ŽŪMIS teikta paraiška buvo nepriimta dėl pareiškėjo padarytų paraiškos pildymo klaidų. Pareiškėjas Agentūrai 2016 m. gruodžio 19 d. Agentūros Vilniaus paramos administravimo skyriui pateikė paraišką su jos priedais spausdintine forma kartu paaiškindama, kodėl nepavyko pateikti paraiškos per ŽŪMIS. Agentūra 2017 m. vasario 9 d. raštu Nr. 9R-669 (AG-90/04-2017) (toliau – Sprendimas) informavo pareiškėją, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 3D-574 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2016 metų paraiškoms, patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 39 punktu nusprendė nepriimti jo pateiktos paraiškos. Pareiškėjas 2017 m. vasario 20 d. kreipėsi į ŽŪM su skundu, kuriuo prašė panaikinti Agentūros Sprendimą. ŽŪM 2017 m. vasario 27 d. atsakė pareiškėjui, kad neturi pagrindo abejoti Agentūros Sprendimo dėl paramos paraiškos nepriėmimo pagrįstumu bei leisti pateikti paraišką per ŽŪMIS sistemą pakartotinai, arba priimti jau fiziškai Agentūros teritoriniam padaliniui pateiktą paraišką.
Agentūra nesutinka su VAGK sprendimo motyvais, kad 2017 m. vasario 9 d. Sprendime ji išsamiai neišaiškino pareiškėjui, kokią klaidą jis padarė, ar klaidos padarymas priklausė nuo sistemos pavienio sutrikimo, ar nuo pareiškėjo valios, ar klaidos padarymas yra proporcingas pasekmei. Anot Agentūros, VAGK netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas.
Pažymi, kad paramos teikimo procedūra yra aiškiai reglamentuota Taisyklėse, kurių Agentūra griežtai laikėsi. Agentūra 2017 m. vasario 9 d. Sprendime pareiškėjui aiškiai nurodė, kad vadovaudamasi Taisyklių 39 punktu, ji nusprendė nepriimti pareiškėjo pateiktos paraiškos, nes nebuvo nustatytas ŽŪMIS gedimas paskutiniąją kvietime teikti paramos paraiškas nurodyto laikotarpio dieną. Agentūra pažymėjo, kad pareiškėjas buvo prisijungęs prie ŽŪMIS sistemos, pildė paraišką, spaudė mygtuką „Pateikti“, bet nepateikė, nes paraiška buvo neteisingai užpildyta (sistema užfiksavo klaidas). Pats pareiškėjas klaidų nepataisė, todėl šios priežastys priklausė nuo jo, o ne nuo ŽŪMIS gedimo. Akcentavo, kad atsisakymo priimti paraišką priežastys buvo dar kartą aiškiai ir suprantamai nurodytos ŽŪM atsakyme į pareiškėjo skundą.
Pabrėžia, kad pareiškėjas, gerai žinodamas paraiškų pateikimo terminus, ŽŪMIS paraišką teikė paskutinę termino dieną, kas, anot Agentūros, rodo, jog jo veiksmai šioje situacijoje neatitinka apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standarto. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad paramos paraiška buvo pateikta laiku, tačiau dėl ŽŪMIS sutrikimų nebuvo registruota. Pabrėžia, kad tuo metu, kai pareiškėjas pildydamas paraiškos duomenis paspaudė mygtuką „Pateikti“, vyko pareiškėjo pateiktų duomenų sisteminis patikrinimas. Tai, kad pareiškėjo teikta paraiška ŽŪMIS įgavo būklę „Pateiktas“, rodo, kad pareiškėjo dokumentas buvo pateiktas tik duomenų sutikrinimui, bet jokiu būdu tai neįrodo, jog pareiškėjas pateikė paraišką. Paaiškino, kad prieš paspaudžiant galutinį mygtuką „Pateikti“, atsiranda informacinis langas, kuriame pareiškėjas informuojamas apie tai, jog paraiška pateikta sisteminiam tikrinimui ir apie galimas klaidas pareiškėjas bus informuotas sistemoje, todėl nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pareiškėjas nėra niekaip informuojamas, kad po tam tikro laiko jam būtina patikrinti, ar paraiška iš tiesų pateikta, ar nenustatytos klaidos. Akcentuoja, kad ŽŪMIS atlikus pareiškėjo pateiktų duomenų sutikrinimą, ŽŪMIS pateikta paraiška užregistruojama ir jai suteikiamas dokumento numeris tik tuo atveju, jei nenustatoma pateiktų duomenų klaidų. Pažymi, kad pareiškėjo ŽŪMIS teikta paraiška nebuvo užregistruota ŽŪMIS, nes buvo paraiškos pildymo klaidų, o klaidų pareiškėjas neištaisė. Pabrėžia, kad pareiškėjas pats skunde pripažįsta, jog paraiškos šablone buvo nurodyta apie klaidą.
Nurodo, kad Agentūra kreipėsi į Valstybės įmonę Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ŽŪIKVC), iš kurios 2017 m. sausio 18 d. gavo atsakymą, kad per Priemonės paraiškų rinkimo laikotarpį nebuvo nustatytas masinis ŽŪMIS gedimas. Atlikus pareiškėjo veiksmų istorijos analizę, buvo nustatyta, kad ŽŪMIS ir su jos tiesioginiu darbu susijusios išorinės sistemos paraiškos pateikimui įtakos neturėjo. Agentūra nesutinka su VAGK teiginiu, kad sistema galėjo padaryti pavienių klaidų. Pažymėjo, kad ŽŪIKVC rašte aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo atveju ŽŪMIS sistemos veikimas neturėjo įtakos pareiškėjo paraiškos teikimui, t. y. pareiškėjo per ŽŪMIS teikiamos paraiškos neįtakojo nei masinis, nei pavienis ŽŪMIS sutrikimas, nes tokių tiesiog nebuvo. Būtent pareiškėjo padarytos klaidos pildant paraišką, atsakovo teigimu, lėmė, kad jos ŽŪMIS teikta paraiška nebuvo priimta.
Mano, kad Agentūros atsisakymas priimti paraišką yra išsamus, informatyvus bei jame yra aiškiai nurodomi atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą motyvai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teigia, kad Agentūros sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra būtina pareiškėjo prašymą svarstyti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM, Ministerija) atsiliepime į skundą prašo sprendimą dėl skundo priimti teismui savo nuožiūra. Iš esmės atkartodama Agentūros skunde nurodytas faktines aplinkybes ir išaiškindama teisinį reglamentavimą, kuriuo vadovaujantis yra vykdomas paraiškų pateikimas ir administravimas, ŽŪM papildomai nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjo teikta paraiška nebuvo užregistruota ŽŪMIS, nes turėjo pildymo klaidų, kurių pareiškėjas iki nustatyto termino nepataisė. Atkreipė dėmesį, kad pildant paraišką, prieš ŽŪMIS leidžiant pereiti prie kito žingsnio yra tikrinami pareiškėjo rekvizitai, bet netikrinamos sąsajos su kitų registrų duomenimis. Paspaudus mygtuką „Pateikti“, duomenys, nurodyti paraiškoje, sutikrinami su Kaimo plėtros priemonės administravimo informacinėje sistemoje (toliau – KPPAIS) esančiais duomenimis. Ministerijos turimais duomenimis, pareiškėjo pateiktoje paraiškoje ŽŪMIS pranešė apie klaidą, kad informacija dubliuojasi. Problema kilo, nes pateikiamoje užklausoje buvo du pagrindimai, kurie pažeidžia unikalų raktą, kuris susideda iš paramos bylos, išlaidų rūšies, veiklos srities ir pagrindimo patikslinimo. Šie parametrai buvo vienodi abiejuose pagrindimuose (el. bylos l. 79-82).
Pareiškėjas MB „Mūsų aplinka“ su atsakovo Agentūros skundu nesutinka ir prašo Komisijos sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į skundą išreiškia nuomonę, kad Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pabrėžia, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pareiškėjo nuomone, Komisija visiškai teisingai konstatavo, kad atsakovo ir ŽŪM sprendimai buvo nemotyvuoti, t. y. nepagrįsti jokiais objektyviais faktais. Tiek Agentūra, tiek ŽŪM, nurodydamos, kad paraiška negalėjo būti priimta dėl pareiškėjo padarytos klaidos, nei savo sprendimuose, nei Komisijoje, nei teismui teikiamame skunde nenurodo, kokia visgi buvo pareiškėjo padaryta klaida. Akivaizdu, kad jei paraiška nepriimama dėl tariamos pareiškėjo klaidos, o pareiškėjas teigia, kad klaidos neranda ir paraiškos formą užpildė teisingai, klaidą įvardinti yra būtina, kad viešojo administravimo subjekto sprendimas nepriimti pareiškėjo paraiškos būtų aiškus ir motyvuotas - o tai reiškia teisėtas.
Pažymėjo, kad padarytos klaidos buvimas tėra tik spėjamas. Pareiškėjas remiasi naudojimosi ŽŪMIS sistema instrukcija ir nurodo, kad pildant prašymą, priklausomai nuo jo tipo, pareiškėjas užpildo reikiamus laukus. Užpildžius visus laukus, spaudžiamas mygtukas „Pirmyn“ ir, jeigu visi laukai užpildyti teisingai, pereinama į kitą paslaugos prašymo puslapį. Jeigu yra neužpildytų, arba neteisingai užpildytų laukų, sistema naudotojui praneša apie klaidas, ir tik jas ištaisius yra leidžiama pereiti į kitą puslapį. Pareiškėjo teigimu, jo pildytoje paraiškoje buvo keletas puslapių, sistema leido juos visus sėkmingai pereiti ir paspausti mygtuką „Pateikti“, taigi galima daryti išvadą, kad pildomoje paraiškoje klaidų nebuvo.
Akcentuoja, kad dokumentų teikimo sistema privalo būti sukurta taip, kad asmeniui, teikiančiam paraišką, pateikimo procesas būtų kiek įmanoma aiškesnis. Pareiškėjo nuomone, negalima tokia situacija, kad paraiškos klaidos nustatomos ir paraiška laikoma nepateikta jau po to, kai pareiškėjas laiku užpildo paraišką ir sistemai nerodant jokių klaidų, paspaudžia „Pateikti“, o sistemoje aiškiai nurodoma, kad paraiška pateikta. Visas sistemos veikimo principas leidžia daryti išvadą, kad klaidos tikrinamos paraiškos pildymo metu, o jų nustačius, pareiškėjui paraišką pateikti nebūtų leidžiama.
Pareiškėjas svarbia laiko ir Komisijos sprendimo išvadą, kad konkrečios klaidos įvardijimas yra svarbus ir tuo aspektu, kad Agentūros sprendimą nepriimti paraiškos būtų galima įvertinti proporcingumo principo prasme - ar pareiškėjo padaryta klaida, jei tokia buvo, turėtų užkirsti kelią pateikti popierinį paraiškos variantą. Sistemoje nurodyta klaida besidubliuojanti informacija - nors ir nerasta (nerasta jokios besidubliuojančios informacijos), visgi atrodo mažareikšmė ir neturėtų kliudyti priimti pareiškėjo paraišką. Taigi, atsakovas, spręsdamas dėl paraiškos priėmimo, taip pat privalėjo į tai atsižvelgti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka ir su atsakovo teiginiu, kad paraišką teikė paskutiniąją termino dieną, kas rodo, kad jo veiksmai šioje konkrečioje situacijoje neatitinka apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standarto. Pažymėjo, kad paraiškas pareiškėjai gali teikti bet kuriuo metu nuo paraiškų rinkimo pradžios iki termino pabaigos. Nepriklausomai nuo to, kada šiuo laikotarpiu paraiška teikiama, sistema turi veikti taip, kad pareiškėjas galėtų dokumentą pateikti sklandžiai, suprantamai, be sistemos sutrikimų. Paraiška buvo teikta prieš 12.00 val., t. y. nesuėjus terminui, ir tik dėl sistemos klaidos ar netinkamo veikimo principo negalėjo būti pateikta (el. bylos l. 33-47).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė nesutiko su atsakovo skundu, prašė jį atmesti atsiliepimo į skundą argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl VAGK 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 3R-126(AG-90/04-2017), kuriuo panaikintas Agentūros 2017 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 3JA-50(8.14) atsisakyti priimti pareiškėjo raštu pateiktą paramos paraišką ir Agentūra įpareigota iš naujo išnagrinėti MB „Mūsų aplinka“ prašymą dėl paraiškos priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 16 d. 11 val. 50 min. per ŽŪMIS teikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (VAGK b. l. 13-15). Po paraiškos pateikimo ŽŪMIS atsirado įrašas apie paraiškos formoje nustatytas klaidas: „(00000) vienoje iš lentelių įvesti du ar daugiau vienodi įrašai. Peržiūrėkite formą ar informacija nesidubliuoja“ (VAGK b. l. 14).
Pareiškėjas, nenustatęs paraiškos formos pildymo klaidų ir gavęs per ŽŪMIS pranešimą apie pasibaigusį paraiškų teikimo laiką, 2016 m. gruodžio 19 d. pateikė Agentūrai 2016 m. gruodžio 16 d. per ŽŪMIS teiktos paraiškos ir jos priedų spausdintą variantą, kartu paaiškindamas, kad paraiška ŽŪMIS nebuvo registruota dėl sistemos sutrikimo (VAGK b. l. 12).
Agentūra 2017 m. vasario 9 d. Agentūra sprendimu Nr. BRK-571, laikydama, kad ŽŪMIS gedimų paskutiniąją kvietime teikti paramos paraiškas nurodyto laikotarpio dieną nenustatyta, konstatavo, kad paraiška nebuvo pateikta laiku ir ją atsisakė priimti (VAGK b. l.16).
Pareiškėjas Agentūros 2017 m. vasario 9 d. sprendimą apskundė ŽŪM, kuri 2017 m. vasario 27 d. sprendime Nr. 3JA-50(8.14) nurodė, kad neturi pagrindo abejoti Agentūros 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. BRK-571 pagrįstumu bei leisti pateikti paraišką per ŽŪMIS sistemą pakarotinai, arba priimti jau fiziškai Agentūros teritoriniam padaliniui pateiktą paraišką (VAGK b. l. 17-19).
Pareiškėjas 2017 m. kovo 27 d. kreipėsi į VAGK su skundu, kurį patikslino 2017 m. balandžio 11 d., ir prašė panaikinti ŽŪM 2017 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 3JA-50(8.14), Agentūros 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BRK-571 ir įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti sprendimą dėl paraiškos nepriėmimo (VAGK b. l. 1-4).
VAGK 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 3R-126(AG-90/04-2017) pareiškėjo skundą tenkino: panaikino Agentūros 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BRK-571 ir ŽŪM 2017 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 3JA-50(8.14) ir įpareigojo Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl paraiškos priėmimo (VAGK b. l.71-72).
Nesutikdama su VAGK 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu, Agentūra kreipėsi į teismą.
Susipažinus su ginčijamo VAGK sprendimo argumentais, nustatyta, kad sprendimą panaikinti Agentūros 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BRK-571 ir ŽŪM 2017 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 3JA-50(8.14) ir įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl paraiškos priėmimo VAGK priėmė konstatavusi, jog Agentūros 2017 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. BRK-571 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
Nustatyta, kad Agentūra 2017 m. vasario 9 d. sprendime Nr. BRK-571 (VAGK b. l. 16) atsisakymą priimti pareiškėjo paramos paraišką grindė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 3D-574 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2016 metų paraiškoms (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 39 punktu, kuriame nustatyta, kad paramos paraiška ir (arba) papildomi dokumentai turi būti pateikti per ŽŪMIS asmeniškai ar per įgaliotą asmenį (juridiniai asmenys paraiškas per ŽŪMIS gali teikti tik per įgaliotą fizinį asmenį). Kitais būdais (pvz., atnešus į Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritorinį paramos administravimo skyrių, paštu, per kurjerį, faksu arba elektroniniu paštu ir t. t.) pateiktos paraiškos nepriimamos. Šios teisės normos taikymą Agentūra sprendime grindė aplinkybe, kad remiantis Agentūros turima informacija nebuvo nustatytas ŽŪMIS gedimas paskutiniąją kvietime teikti paramos paraiškas nurodyto laikotarpio dieną bei nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 16 d. buvo prisijungęs prie ŽŪMIS sistemos, pildė paraišką, spaudė „Pateikti“, bet nepateikė, nes paraiška buvo neteisingai užpildyta, tačiau klaidų nepataisė (tad šios priežastys priklausė nuo pareiškėjos, o ne nuo ŽŪMIS gedimo).
VAGK Agentūros 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. BRK-571 neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams grindžia tuo, kad, jos nuomone, vien tik formalaus nurodymo, jog sistemoje nebuvo nustatytas gedimas paskutiniąją paraiškų teikimo dieną, o pareiškėjas neištaisė sistemos nurodytų klaidų, nepakanka. Nurodo, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą turėjo būti išsamiai išsiaiškinta, kokią klaidą pareiškėjas padarė, ar klaidos padarymas priklausė nuo sistemos pavienio sutrikimo, ar nuo pareiškėjo valios, o be to, ar klaidos padarymas, atsižvelgiant į jo pobūdį, yra proporcingas pasekmei, kad dėl šios klaidos paraiška nebuvo priimta net rašytiniu variantu, nors tokia galimybė nustatyta Įgyvendinimo taisyklėmis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700-08).
Reikalavimas, kad individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktas). Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).
Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440-14).
Pareiškėjas tiek skunde VAGK, tiek atsiliepime į Agentūros skundą laikosi pozicijos, kad paramos paraiška buvo pateikta per ŽŪMIS sistemą nustatytu terminu, tačiau nepriimta dėl ŽŪMIS sistemos sutrikimų. Pareiškėjas nesutinka, kad pildydamas paraišką elektroninėje sistemoje padarė klaidų ir jų netaisė. Dėl paraiškos nepateikimo per ŽŪMIS sistemą pareiškėjas Agentūrai 2016 m. gruodžio 19 d. pateikė paaiškinimą raštu, kuriame nurodė, kad 2016 m. gruodžio 16 d., likus apie 10 min. iki 12 val., buvo užpildyta ir pateikta MB „Mūsų aplinka“ paraiška per ŽŪMIS sistemą, t.y. buvo paspaustas mygtukas „Pateikti“. Po šio mygtuko paspaudimo, pagrindiniame lange prie paraiškos būsenos buvo nurodyta „Pateiktas“. Praėjus kelioms minutėms, paraiškos šablonas vėl atsirado prie nepateiktų dokumentų su raudonu šauktuku apie klaidą, kad kažkur dubliuojama informacija, nors peržiūrėjus paraišką nebuvo galima identifikuoti, kurioje vietoje informacija yra dubliuojama, nes nebuvo niekur raudonai ar kitaip pažymėta, apie kokius konkrečiai laukus kalbama (VAGK b. l. 12). Dėl šių aplinkybių pareiškėjas siekė, kad paraiška būtų priimta popierine forma.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakydama į pareiškėjos argumentus dėl paramos paraiškos nepateikimo per ŽŪMIS sistemą, Agentūra ginčijamame sprendime turėjo nurodyti ne tik teisės normą, kurios pagrindu buvo atsisakyta priimti paraišką, bet ir konkrečiai įvardinti klaidą ŽŪMIS sistemoje, kurios pareiškėjas, anot atsakovo, neištaisė, kas lėmė paraiškos neregistravimą. Be to, sutiktina su VAGK sprendimo argumentu, kad konkrečios klaidos įvardijimas leistų nustatyti, ar ji buvo lemiama, priklausanti išimtinai nuo pareiškėjo valios, dėl kurios paraiška nebuvo pateikta laiku.
Remiantis atsakovo ŽŪM paaiškinimu, pateiktu atsiliepime į skundą, pareiškėjo pateiktoje paraiškoje ŽŪMIS pranešė apie klaidą, kad informacija dubliuojasi. Problema kilo, nes pateikiamoje užklausoje buvo du pagrindimai, kurie pažeidžia unikalų raktą, kuris susideda iš paramos bylos, išlaidų rūšies, veiklos srities ir pagrindimo patikslinimo. Šie parametrai buvo vienodi abiejuose pagrindimuose. Atsižvelgiant į tai, Agentūra turėjo įvertinti, ar nurodytą klaidą lėmė paties pareiškėjo veiksmai pildant paraišką, ar tai sistemos netobulumas. Tačiau, kaip matyti iš Agentūros sprendimo, tai nebuvo padaryta. Dėl to negalima spręsti, ar dėl šios klaidos pareiškėjui atsiradusios pasekmės (paraiškos nepriėmimas) yra adekvačios.
Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Agentūros 2017 m. spalio 9 d. raštu pateikta informacija, šiuo metu atsakovas yra kreipęsis į ŽŪMIS sistemos administratorių, kad šis pateiktų išsamų paaiškinimą dėl sistemoje užfiksuotos klaidos pildant paraišką.
Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų nepaisymas yra savarankiškas bei pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą. Nagrinėjamu atveju Komisija, įvertinusi Agentūros 2017 m. vasario 9 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms, priėmė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas Agentūros 2017 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti, įpareigojant Agentūrą pareiškėjos prašymą dėl paraiškos priėmimo išnagrinėti iš naujo bei priimti naują sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti.
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 3R-126(AG-90/04-2017) palikti nepakeistą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.