- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-06
- Bylos Nr.
- I-1298-423/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02327-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Audrius Grauželis, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- P. J.
- Atsakovas
- Prienų rajono savivaldybės administracijai
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą Prienų rajono savivaldybės administraciją paskaičiuoti ir išmokėti socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-11-30 ir nuo 2016-03-01 iki 2016-10-21, iš viso 1020,00 Eur (t. I, b. l. 5-8).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos ir būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijos) dydį ir teikimo sąlygas, gavėjų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2015-02-23 sprendimu Nr. T3-32 „Dėl piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo ir lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtino Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą ir lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodiką, kuriuose nustatyta socialinės pašalpos ir būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skyrimo tvarka Prienų rajono savivaldybės gyventojams. Pareiškėjas nuolat nuo 2014 m. balandžio mėnesio atsakovui teikė prašymus dėl socialinės pašalpos skyrimo, tačiau nei pagal 2014-10-23 prašymą, nei pagal nuo 2016-03-01 iki 2016-10-20 teiktus prašymus socialinės pašalpos jam nebuvo skirtos.
Minėto Aprašo 35 punkte nurodyta, kad prašymą-paraišką pateikęs asmuo informuojamas apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra asmens prašyme nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, tačiau jam nebuvo pranešta, dėl kokių priežasčių nebuvo skiriama socialinė pašalpa. Atsakovas tik 2016-11-18 raštu informavo, kad socialinė pašalpa neskirta, kadangi gaunamos pajamos viršija valstybės remiamų pajamų dydį, kad sugyventinė G. G. dirba ir gauna darbo užmokestį - 330 Eur per mėnesį, kad jis yra įsigijęs verslo liudijimą ir deklaruoja 15 Eur per mėnesį pajamas, taip pat iš darbo biržos gauna verslo subsidiją -15 Eur per mėnesį, todėl jo pajamos per mėnesį sudaro 360 Eur. Ši suma viršija valstybės remiamų pajamų dydį, kuris jo šeimai yra 204 Eur.
Pažymėjo, jog jis ginčo laikotarpiu gyveno vienas ir prie jo gaunamų pajamų be jokio teisinio pagrindo buvo pridedamos pašalinio asmens (G. G.) pajamos. Mano, jog tokia atsakovo pozicija prieštarauja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatoms bei Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašui ir lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodikai, patvirtintai Prienų rajono savivaldybės taryba 2015-02-23 sprendimu Nr. T3-32.
Apie tai, kad socialinė pašalpa laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-11-30 ir nuo 2016-03-01 iki 2016-10-21 jam neskirta, atsakovas nepranešė. Pareiškėjo nuomone, ginčo laikotarpiu socialinė pašalpa jam buvo neskirta nepagrįstai. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime (t. I, b. l. 40-45) nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdžiuose paaiškino, jog pareiškėjas 2014-10-23, 2016-05-13, 2016-06-21, 2016-09-23 pateikė prašymus – paraiškas piniginei socialinei paramai gauti. Prašymų - paraiškų piniginei socialinei paramai gauti priede „Šeimos duomenys socialinei paramai gauti“ nurodyta kaip šeimos narys ir G. G.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių aplinkybių atsiradimo. Remiantis minėta teisės akto nuostata, piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa) pareiškėjui pagal jo 2014-10-23 prašymą nebuvo paskirta, kadangi dabartinė P. J. žmona G. G. (tuo metu nurodyta kaip bendrai gyvenantis asmuo) 2014-10-27 nutraukė darbo paiešką savo pageidavimu. Socialinė pašalpa pagal 2016-05-13, 2016-06-21, 2016-09-23 pareiškėjo prašymus – paraiškas skirta nebuvo, kadangi pastaruosiuose pareiškėjas jos skirti neprašė, prašė skirti tik būsto šildymo, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl socialinės pašalpos neskyrimo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-11-30 ir laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-10-21 pagrįstumo ir teisėtumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2003-07-01 Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas Nr. IX-1675 (toliau – ir Įstatymas), nustatantis piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas, tvarką, ir Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015-02-23 sprendimu Nr. T3-32 patvirtinta Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas ir lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodika (toliau – ir Aprašas (t. I, b. l. 86-108)).
Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad piniginės socialinės paramos rūšys yra socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Teisės į socialinę pašalpą reikalavimai nustatyti Įstatymo 6 straipsnyje, o 8 straipsnyje reglamentuotos sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Šioje byloje, kaip jau minėta, ginčas kilo tik dėl socialinės pašalpos neskyrimo.
Dėl socialinės pašalpos mokėjimo 2014-10-01 – 2014-11-30 laikotarpiu
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas 2014-10-23 pateikė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti, prašydamas skirti jam socialinę pašalpą bei kompensaciją už būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidas nuo 2014 m. spalio mėn. (t. II, b. l. 6-11). Prašymo – paraiškos priede, SP-1 formoje „Šeimos duomenys socialinei paramai gauti“ nurodyta ir G. G., kaip šeimos narys (t. II, b. l. 12). Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2014-10-29 sprendimu Nr. 1744 pareiškėjui kompensacija už būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidas nebuvo paskirta, pagal Lietuvos darbo biržos duomenis nustačius, jog G. G., kaip bendrai gyvenantis asmuo, 2014-10-27 nutraukė darbo paiešką (t. II, b. l. 5). Kaip patvirtino atsakovo atstovė, sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo (neskyrimo) pagal pareiškėjo 2014-10-23 prašymą priimtas nebuvo. Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą paskaičiuoti ir išmokėti jam socialinę pašalpą ginčo laikotarpiu, todėl svarbu nustatyti ar pareiškėjas 2014-10-01 – 2014-11-30 laikotarpiu turėjo teisęs ją gauti.
Pareiškėjas paaiškino, nors G. G. šiuo metu ir yra jo žmona, tačiau prašymo - paraiškos teikimo momentu jis kartu su G. G. negyveno, bendro ūkio nevedė, priede „Šeimos duomenys socialinei paramai gauti“ G. G., kaip bendrai gyvenantį asmenį, ir jos faktinę gyvenamąją vietą nurodė neteisingai, ne savo valia, bet prašymą - paraišką priimantiems Socialinės paramos skyriaus darbuotojams darant psichologinį spaudimą.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad svarbią reikšmę Įstatymo 21 straipsnio 11 dalies nuostatų taikymui turi aplinkybių, ar pareiškėjas, teikdamas prašymą - paraišką, bendrai gyveno su G. G., ar prašymo - paraiškos priede „Šeimos duomenys socialinei paramai gauti“ jis laisva valia nurodė kaip šeimos narį šį asmenį, ar toks prašymas buvo įtakotas jam Socialinės paramos skyriaus darbuotojų daromo psichologinio poveikio, nustatymas.
Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Administracinėje teisenoje teismui pavestas aktyvus vaidmuo, o tai reiškia, kad teismas, prireikus, gali pasiūlyti proceso šalims ir dalyviams pateikti papildomų įrodymų arba išreikalauti reikiamus dokumentus savo iniciatyva (ABTĮ 56 str. 4 d., 67 str. 1 d. 2, 4 p., 80 str.).
ABTĮ 80 straipsnyje nurodyta, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas nustato, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą administraciniam teismui, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Bylos proceso dalyvių nuomonė dėl bylos įrodymų reikšmės ir jų vertinimo nesaisto teismo vidinio įsitikinimo. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.).
Sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo - paraiškos priede (SP – 1 formoje) nurodytų faktų tikrumo bei pareiškėjo tikrosios valios turinio, jos išraiškos, teismas nustatinėjo reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo ir G. G. bendro gyvenimo laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama (nuo 2014-10-01 iki 2014-11-30) bei tariamos psichologinės prievartos taikymo faktais. Akcentuotina, kad aplinkybė, jog G. G. turi sugyventinį, jau buvo konstatuota teismui pateiktame Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Piniginės socialinės paramos teikimo komisijos posėdžio, vykusio 2014-03-25, protokole Nr. 3 (t. II, b. l. 52). Byloje taip pat yra atsakovo pateiktas 2014-04-11 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad Socialinės paramos skyriui, tikslinant G. G. pateiktus duomenis apie šeiminę padėtį, jos tėvas paaiškino, jog jo dukra gyvena Stadiono g. 14-6, Prienuose su sugyventiniu P. J. (t. II, b. l. 48-49). L. S. M. ir L. D. taip pat šias aplinkybes patvirtino. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas G. G., kaip šeimos narį, įrašė bei jos faktinę gyvenamąją vietą (Stadiono g. 14-6 Prienai) nurodė ir kituose jo teiktuose prašymuose - paraiškose socialinei paramai gauti, kad šiuo metu pareiškėjas yra susituokęs su G. G.. Priešingų duomenų pareiškėjas teismui nepateikė. Nors liudytoja G. G. (J.) patvirtino, kad prašymo - paraiškos padavimo momentu ji kartu su P. J. negyveno, tačiau šiuo metu ji yra pareiškėjo žmona ir akivaizdu, jog yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos paaiškinimus teismas atmeta ir vertina kaip bandymą padėti pareiškėjui realizuoti jo gynybinę taktiką.
Psichologinė prievarta apibrėžiama kaip priemonės, nukreiptos į asmens emocijas, jausmus, protą, valią ir realizuojama žodiniais grasinimais ar kitokiais veiksmais, demonstruojančiais galimybę panaudoti fizinį smurtą ar sukelti kitokias įtakojamo asmens nepageidaujamas pasekmes. Tokiu būdu siekiama sukelti įtakojamo asmens baimę ar kitokias jo valią pakertančias mintis ir emocijas, tokiomis priemonėmis siekiant neutralizuoti asmens galimą pasipriešinimą bei nukreipti tam tikra linkme jo elgesį (LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1475/2010).
Byloje nepateikta jokių objektyvių bei patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas SP-1 formoje „Šeimos duomenys socialinei paramai gauti“ G. G. įrašė dėl neteisėtų prievartinio pobūdžio atsakovo veiksmų, psichologine prasme suvaržiusių tikrąją jo valią. Pareiškėjo teiginiai, kad G. G., kaip bendrai gyvenantį asmenį, jis įrašė ne savo valia, neįrodyti, bylos duomenys neleidžia manyti, kad pareiškėjui buvo daromas pakankamai efektyvus spaudimas elgtis kitaip, negu jis norėjo, todėl pripažinti, kad dėl tokio spaudimo pareiškėjo veiksmų pasirinkimo laisvė galėjo būti suvaržyta ir jis buvo priverstas elgtis kitaip, nei tuo metu siekė, nėra pagrindo. Pareiškėjo teiginiai dėl tariamos psichologinės prievartos pagrįsti ne teisiniais argumentais, bet emocijomis, jo subjektyvia nuomone ir sietini su jo pasirinkta gynybine taktika.
Byloje surinktų įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui 2014-10-23 pildant prašymą - paraišką socialinei paramai gauti, jis gyveno kartu G. G. ir ją, kaip šeimos narį (bendrai gyvenantį asmenį), nurodė ne dėl neteisėtų prievartinio pobūdžio atsakovo pareigūnų veiksmų, psichologine prasme suvaržiusių tikrosios pareiškėjo valios išraišką, bet savo valia, siekiant jam palankaus sprendimo.
Įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių aplinkybių atsiradimo. Šiems asmenims, kai jie yra šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys, piniginė socialinė parama skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruoti Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Ši nuostata netaikoma, jeigu per šioje dalyje nurodytą laikotarpį vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ar pradeda dirbti savarankiškai ir dirba ne trumpiau kaip 1 mėnesį arba dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po paskutinio piniginės socialinės paramos gavimo laikotarpio.
Nustačius, kad G. G., kaip kartu su pareiškėju bendrai gyvenantis asmuo, laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, 2014-10-27 nutraukė registraciją Lietuvos darbo biržoje (be kita ko, šios aplinkybės pareiškėjas neginčija), pareiškėjui pagrįstai už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-11-30 nebuvo paskirta socialinė pašalpa.
Šiuo atveju atsakovas, nepriimdamas sprendimo dėl socialinės pašalpos neskyrimo pareiškėjui, pažeidė Aprašo 34 punkto reikalavimus, tačiau šis pažeidimas, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, laikytinas neesminiu, formaliu, neturėjusiu esminės įtakos pareiškėjo teisių apimčiai. Pareiškėjo skundo reikalavimas - įpareigoti atsakovą paskaičiuoti ir išmokėti socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-11-30 yra nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl socialinės pašalpos mokėjimo 2016-03-01 – 2016-10-21 laikotarpiu
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas 2016-05-13, 2016-06-21, 2016-09-23 pateikė prašymus – paraiškas piniginei socialinei paramai gauti, kuriuose nurodė, jog prašo skirti būsto šildymo, karšto vandens, geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, tačiau socialinės pašalpos skirti neprašė (t. I, b. l. 47- 54, 60-65, 72-79, t. II, b. l. 80-84). Atsakovo atstovė nurodė, taip pat teismo posėdyje liudytojos L. D. ir S. M. patvirtino, jog pareiškėjas minėtuose prašymuose nenurodė, jog prašo skirti jam socialinę pašalpą, todėl sprendimas dėl jos skyrimo (neskyrimo) priimtas nebuvo. Įstatymo 20 straipsnis numato, jog asmuo dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją. Šiuo atveju pareiškėjas ginčo laikotarpiu minėtais prašymais kreipdamasis į atsakovą skirti jam socialinę paramą, neprašė skirti konkrečiai ir socialinę pašalpą. Skundo motyvas, jog buvo suklaidintas savivaldybės darbuotojų yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas šiuos prašymus - paraiškas pildo pastoviai ir jų pildymo tvarka ir variantų juose žymėjimas jam yra gerai žinomi.
Byloje taip pat nepateikta objektyvių bei patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas minėtuose prašymuose nenurodė varianto „Socialinė pašalpa“ dėl neteisėtų prievartinio pobūdžio atsakovo veiksmų, psichologine prasme suvaržiusių tikrąją jo valią. Pareiškėjo teiginiai, skyriaus darbuotojai neleidžia asmeniui įrašyti variantų neįrodyti, bylos duomenys neleidžia manyti, kad pareiškėjui buvo daromas pakankamai efektyvus spaudimas elgtis kitaip, negu jis norėjo, todėl pripažinti, kad dėl tokio spaudimo pareiškėjo veiksmų pasirinkimo laisvė galėjo būti suvaržyta ir jis buvo priverstas elgtis kitaip, nei tuo metu siekė, nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundo reikalavimas - įpareigoti atsakovą paskaičiuoti ir išmokėti socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-10-21 pagal 2016-05-13, 2016-06-21, 2016-09-23 prašymus – paraiškas piniginei socialinei paramai gauti, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.