- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-08-17
- Bylos Nr.
- eAN2-341-870/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01049-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- T. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo T. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. J. nubaustas už tai, kad jis, 2018 m. balandžio 20 d., apie 23.25 val., Gariūnų g., Vilniuje, policijos pareigūnams stabdant jo vairuojamą automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą, iš chuliganiškų paskatų nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, padidinęs greitį nuvažiavo dideliu greičiu, keldamas pavojų eismo saugumui, sau ir aplinkiniams. Teismas konstatavo, kad tokiais savo veiksmais T. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos teismui T. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas išnagrinėjo bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, nors apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam nebuvo tinkamai ir laiku pranešta, dėl ko buvo pažeistos proceso teisės normos ir neužtikrinta teisė į teisminę gynybą (ANK 571 str., 629 str. 1 d.). Be to, apelianto teigimu, jis nepadarė nutarime nurodyto nusižengimo ir laiku sustabdė savo transporto priemonę, kai turėjo realią galimybę matyti ar girdėti aiškiai išreikštą policijos pareigūnų reikalavimą stabdyti automobilį, todėl jo veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių ir pradėta administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutraukta (ANK 591 str. 1 p.). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. J. kaltę dėl labai šiurkštaus pagal savo pobūdį nusižengimo padarymo ir skirdamas jam itin griežtą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, visapusiškai ir objektyviai nevertino visų reikšmingų byloje aplinkybių bei įrodymų (ANK 567 str.), nesilaikė proceso taisyklių (ANK 630 str. 1 d.), todėl padarė neteisingas išvadas.
Apeliantas pažymi, jog byloje yra Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-05-02/03 raštas dėl bylos nagrinėjimo teisme, kuris parengtas ir elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje pasirašytas 2018-05-03 (b. l. 4), tačiau duomenų apie šio dokumento siuntimą ir įteikimą adresatui byloje nėra. Byloje taip pat yra teismo vokas su pranešimu (šaukimu) T. J. (b. l. 16), kuriame yra pašto spaudai, rodantys jo išsiuntimo iš teismo datą (2018-06-01) ir grįžimo į teismo datą (2018-06-12); taip pat pažymėta neįteikimo priežastis – „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Nurodo, kad protokolą surašiusi institucija ir pirmosios instancijos teismas nebuvo pasinaudoję galimybe apie bylos nagrinėjimą informuoti byloje nurodytu T. J. elektroniniu paštu, nors iki tol iš Kelių policijos pareigūnų 2018-04-30 ir 2018-05-02 elektroniniais laiškais gavo bylos medžiagos dokumentus. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo atstovui ir pažeidė ANK 629 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokiu būdu taip pat buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė būti išklausytam (ANK 571 str.) ir kitos procesinės teisės: dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus; teikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, reikšti prašymus (ANK 577 str. 2 d. 2 p., 4 p. ir 5 p.). Tokio pobūdžio proceso teisės pažeidimas laikytinas esminiu ir galėjusiu turėti įtakos neteisėto nutarimo priėmimui (ANK 658 str. 1 d. 5 p.).
Šalies argumentai
Apeliantas visiškai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad reikalavimas stabdyti jo vairuojamą transporto priemonę buvo aiškiai išreikštas ir tai, kad apeliantas nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui ir nesustabdė automobilio. Nurodo, kad pirmą kartą policijos automobilį su įjungtais švyturėliais pro galinio vaizdo veidrodį jis pastebėjo Lentvario g. Vilniuje, netoli VĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ pastatų ir tuo metu, kai policijos automobilis priartėjo prie pat jo vairuojamo VW automobilio, jį lenkė ir nurodė sustoti, apeliantas iškart pakluso pareigūnų reikalavimui ir sustojo Lentvario g., prie geležinkelio tilto. Teigia, jog šis faktas yra matomas vaizdo įraše, kurį T. J. jo prašymu pateikė Kelių policijos valdybos pareigūnai (7, 8 priedai). Pažymi, kad vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas garsas, įrašo informacinėje juostoje nurodoma, kad įrašymo priemonės mikrofonas buvo išjungtas („Mic Off). Kelių policijos pareigūnai taip pat pateikė policijos automobilio sistemų veikimo ataskaitą (6 priedas), pagal kurią galima daryti išvadą, kad garso sistemos iki pat policijos ir T. J. automobilių sustojimo veikė tik apie 26 sekundes (nuo 23 val. 27 min, 46 sek. iki 23 vai. 28 min. 12 sek.)., maždaug tiek, kiek trunka antras vaizdo įrašas (8 priedas). Pažymi, kad nurodyti vaizdo įrašai ir ataskaita nebuvo pateikti administracinio nusižengimo byloje ir vertinami kartu su kitais įrodymais. Jokių įrodymų, kad apelianto transporto priemonė buvo stabdoma Gariūnų g., kad buvo naudojamos teisės aktuose numatytos stabdymo priemonės, garso signalai, nurodymai sustoti per garsiakalbį ir pan., nėra. Kaip buvo minėta, apeliantas policijos automobilį pirmą kartą pastebėjo tik Lentvario g. ir iki pat stabdymo momento, trukusio iki 30 sekundžių, jokių nurodymų per garsiakalbį negirdėjo.
Apeliantas taip pat pažymi, kad byloje nebuvo apklausti policijos pareigūnai ir nutarime nurodytas liudytojas E. Š., nors pagal ANK 630 straipsnio 1 dalį tokie asmenys turėjo būti įspėti dėl melagingų parodymų ir apklausti teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik itin trumpais liudytojo paaiškinimais, kuriuose abstrakčiai kalbama apie įvykius Pilaitės prospekte, t. y. labai nutolusioje nuo apelianto automobilio stabdymo vietoje Lentvario gatvėje. Pažymi, kad minėtas asmuo vairavo baltos spalvos transporto priemonę (visureigį) Alfa Romeo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie kurią T. J. minėjo įvykio metu pateiktuose paaiškinimuose. Tam tikrą laiką prieš sustabdymo įvykį (2018-04-20) apie 23 val. T. J. važiavo Pilaitės prospektu norėdamas pasukti į Vakarinį aplinkkelį. Dėl važiuojančių visomis eismo juostomis automobilių jam nepavyko pasukti. Po nesėkmingo bandymo pasukti į aplinkkelį prie T. J. automobilio Pilaitės prospekte pradėjo priekabiauti ir pavojingai važiuoti minėtas automobilis Alfa Romeo (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, kaip paaiškėjo vėliau, vairavo E. Š.. Šis automobilis buvo priartėjęs per 0,5 m iš galo, T. J. pasitraukus, pradėjo persekioti. Apeliantas pažymi, kad apie nurodyto automobilio pavojingą vairavimą, persekiojimą ir puolimą T. J. 2018-04-20 apie 23.22 val. pranešė bendros pagalbos telefonu 112, ką patvirtina pridedama skambučių ataskaita (9 priedas). Nurodyto asmens bandymo blokuoti T. J. automobilį metu, mobiliuoju telefonu pavyko padaryti šio automobilio ir jo vairuotojo nuotraukas (10 priedas). Pažymi, kad tai vyko Pilaitės prospekte, kaip nurodė ir pats E. Š., todėl neaišku, kaip jis galėjo matyti ir liudyti apie įvykį Lentvario ar Gariūnų gatvėse, be to, šio asmens paaiškinimuose nenurodyta inkriminuojamo nusižengimo (nepaklusimo policijos reikalavimui) vieta.
Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas pranešimas apie važiuojantį Pilaitės prospektu automobilį VW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, tačiau neaišku, kokiomis aplinkybėmis automobilis buvo pastebėtas Gariūnų gatvėje ir kaip tiksliai jis buvo stabdomas. Kaip buvo minėta, policijos automobilį T. J. pastebėjo tik Lentvario gatvėje ir kai tik suprato jam skirtą reikalavimą sustoti, iškart pakluso ir sustojo, kaip tai matoma vaizdo įraše. Jokių automobilio blokavimo veiksmų policijos pareigūnams nereikėjo atlikti, policijos automobilis aplenkė sustojusią T. J. transporto priemonę ir sustojo pats. Apelianto teigimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad T. J. tyčia bėgo nuo policijos pareigūnų ir norėjo išvengti sulaikymo.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties buvimo apelianto veikoje, nėra teisinio pagrindo T. J. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Sutinkamai su ANK 577 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos, nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus.
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad T. J. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neišklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas buvo priimtas T. J. nedalyvaujant. Administracinio nusižengimo byla pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo atstovui, tik jeigu jiems buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.
Nutarime teismas nurodė, kad T. J. apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką buvo informuotas Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus 2018-05-02 raštu, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Teismas nutarė bylos nagrinėjimą atidėti ir T. J. pakartotinai iškviesti į posėdį, tačiau asmuo jo gyvenamosios vietos adresu siųsto teismo šaukimo neatsiėmė ir į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iš asmens negauta. Atsižvelgiant į išdėstytą, administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta T. J. nedalyvaujant (ANK 629 str. 1 d.).
Tačiau, susipažinus su administracinės bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo imtasi pakankamai priemonių, siekiant užtikrinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dalyvavimą bylos nagrinėjime.
Nors, kaip nurodo teismas, T. J. apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką buvo informuotas Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus 2018-05-02 raštu, tačiau, duomenų, ar šis raštas pasiekė adresatą, byloje nėra. Todėl paneigti apelianto argumentus, jog jis apie posėdžio datą ir laiką nebuvo informuotas, nėra galimybės. Juolab, kad kaip matyti iš prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų, tomis dienomis Institucijos pareigūnai kontaktavo su T. J. elektroniniais laiškais dėl bylos medžiagos pateikimo, tačiau jokios informacijos apie 2018-05-30 numatytą teismo posėdį nenurodyta. T. J. neatvykus į minėtą teismo posėdį, teismas bylos nagrinėjimą atidėjo ir T. J. gyvenamosios vietos adresu išsiuntė šaukimą, kuris grįžo teismui neįteiktas, kadangi asmuo jo pašte neatsiėmė. Nepavykus įteikti šaukimo, kitų priemonių užtikrinti asmens dalyvavimą procese nebuvo imtasi.
Iš byloje esančio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo matyti, kad jo pozicija iš esmės skiriasi nuo administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių bei liudytojų parodymų (b. l. 9). Pastarojo nesutikimą su jam inkriminuotu nusižengimu ir ketinimą gintis patvirtina ir byloje esantis T. J. 2018-04-25 prašymas (b. l. 10). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis papildomų priemonių išklausyti T. J. teismo posėdžio metu (susisiekti su T. J. jo nurodytais elektroninio pašto adresais, ar spęsti dėl asmens atvesdinimo).
Pažymėtina ir tai, kad skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės remiantis vien rašytine bylos medžiaga., teisme neapklausus nei vieno asmens. Be to, paduodamas apeliacinį skundą T. J. pateikė papildomus duomenis, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą teisėtu ir pagrįstu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinių nusižengimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų, pirmosios instancijos teisme būtina administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suteikti galimybę nuo jam pareikšto kaltinimo gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją.
Esant paminėtoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Pažymėtina, kad įvertinus tai, kad apygardos teismo priimami sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarties išnagrinėjus iš esmės apygardos teisme, nebūtų užtikrinta asmens teisė tokį sprendimą ginčyti teisme apeliacine tvarka, Apygardos teismas priėmęs tokį sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi visos bylos aplinkybės bus įvertintos iš naujo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą - administracinio nusižengimo bylą T. J. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutarimas neskundžiamas.