Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui V. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad atsakovas yra impulsyvaus būdo, todėl nori apibrėžti jo ir vaikų bendravimo ribas. Paaiškino ir tai, kad vaikai tėvą yra matę keletą kartų, jie visą laiką gyvena su ja.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į paskirtą teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo, jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. P., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. P. ir dukra M. P..

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikai nuo gimimo gyvena su motina, atsakovas vaikus yra matęs tik keletą kartų, jų gyvenime iš esmės nedalyvauja, byloje nenustatyta, kad vaikų gyvenimas su motina prieštarautų jų interesams, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečių A. P., gim. (duomenys neskelbtini), M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove N. K. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tarp atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų artimo ryšio nėra, atsakovas vaikus yra matęs tik keletą kartų. Vaikai nuo pat gimimo gyvena su motina, su tėvu, minėta, bendravę itin mažai. Teismo manymu ieškovės pasiūlyta atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka nepažeidžia atsakovo ar nepilnamečių vaikų interesų, išlaiko šalių interesų pusiausvyrą, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad tėvo ir vaikų ryšys yra silpnas, į tai, kad vaikai yra pakankamai dideli ir gali išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu, nustatytina, kad atsakovas su vaikais bendrauja tik esant jų sutikimui (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei byloje suteikta antrinė teisinė pagalba, garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Iš 2019 m. spalio 22 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teikiant ieškovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą valstybė turėjo 143 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 143 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. P., gim. (duomenys neskelbtini), M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo V. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. P., gim. (duomenys neskelbtini), M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1) atsakovas kas antrą savaitės šeštadienį nuo 10.00 val. iki sekmadienio 16.00 val. bendrauja su nepilnamečiais vaikais jo pasirinktoje vietoje, atsižvelgiant į vaikų sveikatą ir užimtumą, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą;

2) atsakovas kiekvienais metais per Tėvo dieną, t. y. pirmą birželio sekmadienį, bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo 10.00 val. iki 18.00 val. jo pasirinktoje vietoje, atsižvelgiant į vaikų sveikatą, norą ir užimtumą, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą;

3) tuo metu, kai atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais, išsivežant vaikus iš jų gyvenamosios vietos, atsakovas privalo sudaryti sąlygas vaikų mamai susisiekti su vaikais telefonu, internetu arba kitomis ryšio priemonėmis ir teikti vaikų mamai informaciją apie vaikų sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užimtumus;

4) tais atvejais, kai atsakovas neturi galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikais pagal nustatytą bendravimo tvarką, jis ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki nustatyto bendravimo pradžios apie tai informuoja vaikų motiną;

5) atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu ir kitomis ryšių priemonėmis nuo 10.00 val. iki 20.00 val., netrukdant vaikų rėžimui ir užimtumui;

6) nustatyti, kad nurodyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atsakovas gali naudotis tik esant nepilnamečių vaikų sutikimui.

Priteisti iš atsakovo V. P. valstybės naudai 75 Eur žyminio mokesčio (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660) bei 143 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.