Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, Eglei Končiūtei, dalyvaujant ieškovės Sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ atstovui advokatui D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ ieškinį atsakovei L. T. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio plotas 0,0600 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Pakartotinio sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ bendrijos narių 2007-05-07 susirinkimo metu patvirtinti bendrijos nario ir kitų mokesčių dydžiai: bendrijos nario mokestis – 60,00 Lt, didinant šią sumą 5 litais kiekvienais ateinančiais metais (b. l. 17-23). Atsakovė liko skolinga ieškovei 1223,00 Lt (b. l. 8). Atsakovė 2014-04-07 mokėjimo nurodymu Nr. 103 sumokėjo ieškovei 805,00 Lt, mokėjimo paskirtis – nario mokestis už 1996-2013 m. (b. l. 41), šioje dalyje tarp šalių ginčo neliko, todėl tenkintinas ieškovės prašymas ir byla šioje dalyje nutrauktina. /b.l.62/.

Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymu bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1, 3 dalys). Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 1 dalis). Mėgėjų sodo sklypas (toliau – sodo sklypas) – mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir pažymėtas riboženkliais žemės sklypas (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardytas Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Tai – sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Būtent sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-366/2013).

Nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė, ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.

Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.

Pagal CK 4.76 straipsnį bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendro turto duodamomis pajamomis, ar jomis naudotis atsisakė.

Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, jis priklauso visiems sodo sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvienas sodo sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, šioje yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) Bendraturtis turi teisę atsisakyti paslaugų, teikiamų asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti, panaudojant bendrą turtą, ir nemokėti atitinkamo atlyginimo už jas, tačiau tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms dalyvauti eksploatuojant bendrąjį turtą. Jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu.

Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti.

Remiantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnis). Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintos bendrijos narių susirinkimo išimtinės teisės, tame tarpe, tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką; nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus; spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5, 8, 15 punktai). Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais. 2008-08-14 sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ įstatų 26. punkte nurodyta, jog visuotinis bendrijos narių susirinkimas nustato stojamojo metinio nario mokestį. Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2007-05-07 sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ pakartotiniame susirinkime buvo nustatytas mokesčių dydis. Už įsiskolinimą iki 2006 metų, mokesčio dydis buvo 30,00 Lt, 2007 metų mokesčio dydis, nesumokėjusiems jo iki 2007 metų pabaigos – 90,00 Lt, 2008 metų mokestis yra 128,00 Lt, laikotarpiu 2009-2013 metais metinis mokestis yra 135,00 Lt. Mokesčiai mokami už einamuosius metus iki metų pabaigos. Nemokantiems laiku, mokesčio dydis didinamas ½ nesumokėto mokesčio dydžio suma (b.l. 23). 2008-04-23 sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ pakartotiniame visuotiniame susirinkime nustatyta metinė tikslinė 30,00 Lt įmoka už vieną sklypą (b.l. 26-27).

Sodininkų bendrijos narių susirinkime priimti sprendimai yra galiojantys, teisėti, nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, taigi šių susirinkimų metu patvirtintų bendrijos narių ir ne bendrijos narių įmokos ir jų dydžiai yra pagrįsti bei privalomi visiems sodo sklypų valdytojams nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje. Asmuo, manantis, kad tokie sprendimai pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, turi teisę ginčyti tokius sprendimus įstatymų nustatyta tvarka. Šioje byloje nurodytų bendrijos sprendimų teisėtumas neginčijamas, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovė yra sodininkų bendrijos narė ir privalo mokėti nario mokestį, kurį nustato sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ visuotinis narių susirinkimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nario mokesčio nemokėjo. Atsakovė nurodo, kad 2014-04-07 mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovei nario mokestį už 1996-2013 metus už jai priklausantį žemės sklypą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės pateikta mokesčio suma yra 1223,00 Lt, didesnė negu sumokėjo atsakovė (b.l. 8). Po civilinės bylos iškėlimo atsakovė patenkino dalį ieškovės reikalavimų – pilnai padengė bendrijos nario įsiskolinimą už 1996-2006 metų laikotarpį (330,00 Lt), bei sumokėjo dalį 2007-2013 metų lakotarpio bendrijos nario mokesčių – 475,00 Lt, vietoj 893,00 Lt, viso atsakovė sumokėjo 805,00 Lt, atsakovės skolos likutis yra 418,00 Lt.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės atstovo ir atsakovės atsiliepime išdėstytus paaiškinimus, ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 418,00 Lt skola už laikotarpį 2007-2013 metų laikotarpį.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 72,00 Lt žyminis mokestis (b. l. 4), 70,00 už procesinių dokumentų įteikimą (b.l.5, 34) ir 320,00 Lt (900 +240) atstovavimo išlaidos (b. l. 30, 35), iš viso 462,00 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pažymėjęs, kad teismas, taikydamas CPK 88 str., pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Ieškovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos laikytinos proporcingomis, pagrįstomis, todėl tenkintinos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 462,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. T. 418,00 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 418,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 462,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei Sodininkų bendrijai „Vaiteliai“.

Kitoje dalyje bylą nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.