Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „V“, teistas:

- Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalį - 90 MGL (3389,40 Eur) bauda;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 36 MGL (1700 Eur) bauda (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Č. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2020 m. spalio 26 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.26 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais S. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis S. Č. kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad susipyko su drauge, todėl vartojo alkoholį, kiek tiksliai išgėrė – nepamena. Alkoholį vartojo iš vakaro, ne tą pačią dieną, kai vairavo automobilį. Pamiegojo, pavalgė ir tik tuomet vairavo. Vairuotas automobilis jam nepriklauso, jį buvo tik pasiskolinęs. Kaltinamasis nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, po įvykio jo iš viso nebevartoja. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, paaiškindamas, kad ikiteisminio tyrimo metu suvartoto alkoholio kiekį atsiminė geriau.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis S. Č. nurodė, kad kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta pilnai. Paaiškino, jog išsiskyrė su savo drauge, todėl šeštadienį ir sekmadienį, t. y. 2020 m. spalio 24 d. ir 2020 m. spalio 25 d., būdamas viešbutyje, jis vienas išgėrė 1,5 litro alkoholinio gėrimo brendžio, 0,7 litro alkoholinio gėrimo romo, 10 skardinių po 0,5 litro alkoholinio gėrimo alaus, 0,7 litro alkoholinio gėrimo šampano. Alkoholinius gėrimus baigė gerti 2020 m. spalio 25 d. apie 20.00 val. ir daugiau alkoholio nevartojo. Apie 12.45 val. sėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį buvo pasiskolinęs, ir važiavo pas savo draugę į (duomenys neskelbtini). Neradęs savo draugės kavinėje, vėl sėdo už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir važiavo link draugės namų, esančių (duomenys neskelbtini). Automobiliu važiavo vienas. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve, sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai pajutę nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Jis sutiko. Pūtė į alkotesterį du kartus. Atsimena, kad antru pūtimu jam buvo nustatytas 2,26 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais sutinka. Po to jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Dėl savo poelgio labai ir nuoširdžiai gailisi, daugiau tai nepasikartos. (b.l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas P. N. nurodė, kad 2020 m. spalio 26 d. dirbo kartu su Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 2 PK 2-ojo VS tyrėju A. S.. Apie 12 val. 47 min. iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur kieme bando išvažiuoti automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu minėto automobilio nebuvo, telefonu susisiekus su pranešėja ji nurodė, kad minėtas automobilis dideliu greičiu nuvažiavo link mokyklos. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo minėtą automobilį, apsisuko ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, apie 13.00 val., minėtą automobilį sustabdė. Už automobilio vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus, kaip vėliau paaiškėjo, S. Č.. Bendraujant su minėtu asmeniu šis paaiškino, kad šiandien išsiskyrė su žmona, alkoholį vartoja keletą dienų. Paklausus, kodėl jis neblaivus vairuoja automobilį, į tai jis paaiškinti nieko negalėjo. S. Č. ėmė reikšti įvairias emocijas, t. y. verkti, reikšti pyktį trankydamas savo automobilį. Bendraujant su juo, šis staiga ėmė bėgti, todėl sulaikius jį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir uždėti spec. priemonės - antrankiai. Atvykus ekipažui V1732, S. Č., 13.19 val., pirmu pūtimu, nustatytas 2.26 prom. girtumas, o 13.39 val., antru pūtimu, nustatytas 2.40 prom. girtumas. S. Č. sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus aps. VPK budėtojų dalį. (b. l. 11). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir šio policijos pareigūno 2020 m. spalio 26 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 9).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų išrašo nustatyta, kad 2020 m. spalio 26 d., 12.50 val., bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., iš (duomenys neskelbtini) namų išvažinėja automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus (b. l. 1).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad S. Č. 2020 m. spalio 26 d., apie 13.20 val., nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 13.19 val. nustatytas 2.26 prom. neblaivumas, antro tikrinimo metu 13.39 val. – 2.40 prom. neblaivumas (b. l. 14). Analogiški patikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio Draeger Alcotest 7510 išrašuose (b. l. 15-16).

Iš 2020 m. spalio 26 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veikslo atlikimo protokole ir fotolentelėje (b. l. 18-23).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, gamybos metai 2007, vertė 2020 m. spalio mėnesį buvo – 8000 Eur be PVM ir 9680 Eur su PVM (b. l. 24).

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „D“ (b. l. 25).

Iš teismui pateiktos Turto vertintojo E. L. Kelių transporto priemonės Vertinimo ataskaitos L201122 nustatyta, kad atlikus turto vertinimą automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nustatyta 3420 Eur (b.l. 71-108).

Dėl veikos kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad S. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme S. Č. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad vartojo alkoholį prieš sėsdamas už vairo. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto, tiesiogiai vairavimo faktą mačiusio liudytojo, policijos pareigūno P. N. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, alkotesterio Draeger Alcotest 7510 rodmenų išrašai, Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog S. Č. 2020 m. spalio 26 d., 13.19 val. nustatytas 2.26 prom., o 13.39 val. – 2.40 prom. neblaivumas. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog S. Č. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę S. Č., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, ne sykį baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, šiuo metu yra dirbantis ir gaunantis legalias pajamas. Kartu teismas įvertina ir tai, jog, nors teisiamojo posėdžio metu S. Č. nurodė, kad po nagrinėjamo įvykio (2020 m. spalio 26 d.) suprato savo elgesio neigiamas pasekmes ir po įvykio iš viso nebevartoja alkoholio, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas už tai, jog jis 2020 m. lapkričio 1 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai nustatytas 2.71 prom. girtumas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat ir tai, jog nagrinėjamą veiką kaltinamasis padarė anksčiau neteistas ir nebaustas už vairavimą esant neblaiviam, teismas sprendžia, kad S. Č. skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė, t. y. bauda, kurios dydis nustatytinas artimesnis minimaliai šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, ribai. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 26 d., 13.00 val., iki 2020 m. spalio 27 d., 10.47 val. -viena diena, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Atsižvelgiant į tai, jog iš Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, jog S. Č. atžvilgiu yra vykdoma pakankamai daug išieškojimų, tai pat į skirtinos baudos dydį, kaltinamajam nustatytinas 2 metų laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

S. Č. buvo nuteistas ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 90 MGL baudą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtu Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos baudos priverstinis išieškojimas jau yra perduotas vykdyti antstoliui, o šiuo nuosprendžiu skirtinos baudos savanoriškam baudos sumokėjimui yra nustatytinas maksimalus 2 metų terminas, nuosprendžiais paskirtos baudos tarpusavyje nebendrintinos; bausmių (baudų) bendrinimo klausimas galės būti išspręstas ateityje, suėjus šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės priverstinio vykdymo terminui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką S. Č. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad praeityje S. Č. buvo baustas už KET pažeidimų padarymą, taip pat į tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat įvertinus ir tai, jog įvykio metu jam nustatytas neblaivumo laipsnis (2.26 prom.), prilyginamas vidutiniam girtumui ir yra artimesnis ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), taip pat ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – suvartojęs itin didelį alkoholio kiekį automobilį vairavo dienos metu gyvenamoje teritorijoje, kaltinamajam nustatytinas trumpesnis nei minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis terminas, t. y. 2 metai. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo ir dokumentų paėmimo taikymo dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 27 d. (b. l. 40).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – UAB „D“ (b. l. 25). Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis „(duomenys neskelbtini)“ įvertintas 9680 Eur. Taip pat į bylą pateiktas ir Turto vertintojo E. L. atliktas turto vertinimo aktas, kuriame nurodoma minėto automobilio vertė – 3420 Eur. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis pateikė specialisto atliktą konkrečios transporto priemonės įvertinimą, teismas sprendžia, jog iš kaltinamojo konfiskuotina turto vertė, nurodyta turto vertintojo E. L. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje – 3420 Eur.

Kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirtino turto konfiskavimo mokėjimą išdėstyti dalimis. Teismas pažymi, jog turto konfiskavimas yra atskira baudžiamojo poveikio priemonė, kurios skyrimą ir jos vykdymą numato BK 72 straipsnis. Turto konfiskavimas nėra prilygintinas baudos bausmei ir negali būti vykdomas Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nustatyta tvarka (BVK 22 straipsnio 1 dalis nustato baudos bausmės įvykdymo būdus, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos)). Pagal BVK 22 straipsnį teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laiką. Tačiau šiuo atveju, kaip minėta, turto konfiskavimas arba išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma negali būti atidėta, kadangi įstatymas to nereglamentuoja ir tokios išdėstymo tvarkos nenumato. Turto konfiskavimą ar konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą išieško antstolis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo.

Dėl kitų klausimų

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 MGL, t. y. 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. Č. skirti galutinę bausmę – 36 MGL, t. y. 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 26 d., 13.00 val., iki 2020 m. spalio 27 d., 10.47 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, nustatyti galutinį bausmės - baudos - dydį - 34 MGL, t. y. 1700 Eur (vieną tūkstantį septyni šimtus eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti S. Č. baudžiamojo poveikio priemones:

· draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 27 d.;

· turto konfiskavimą bei išieškoti iš S. Č. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3420 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų), į valstybės biudžetą.

S. Č. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus S. Č. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dvidešimt keturių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.