Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo D. M. įmonei „Makda“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

bankroto bylą prašoma iškelti Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Ieškovas nurodo, kad 2016 m. kovo 1 d. atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo 6 601,52 Eur. Siekdamas išieškoti skolą, ieškovas atsakovės įmonei taikė priverstinio poveikio priemones, tačiau įsiskolinimas nebuvo padengtas. Antstolis 2016 m. kovo 7 d. grąžino neįvykdytus ieškovo 2006 m. vasario 27 d. ir 2013 m. gegužės 27 d. sprendimus Nr. 2499 ir Nr. 6.2-474 dėl skolos išieškojimo iš D. M. įmonės „Makda“ su 2016 m. kovo 1 d. išieškojimo negalimumo aktais, kuriuose nurodė, kad atsakovės įmonė ir jos savininkė neturi piniginių lėšų kredito įstaigose ir turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės įmonė ir jos savininkė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad atsakovės įmonė yra nemoki.

Atsakovės įmonės likvidatorė nepateikė teismui reikalautų duomenų, todėl apie įmonės mokumą spręstina pagal ieškovo pateiktus ir teismo surinktus duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė kaip kreditorius, kuriam, kaip surinkti valstybinio socialinio draudimo įmokas įpareigotai valstybės institucijai, atsakovės įmonė nemoka šių įmokų (Įmonių bankroto įstatymo 3 str. 1 p.), todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009).

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.).

Pagal Individualių įmonių įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, individuali įmonė nėra įpareigota sudaryti finansines ataskaitas, jei to nėra nustatyta individualios įmonės nuostatuose. Nuo atsakovės įmonės įregistravimo 1993 m. gegužės 24 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos, todėl manytina, kad atsakovės įmonė finansinių ataskaitų nesudarė. 2012 m. balandžio 10 d. atsakovė įgijo likviduojamos įmonės statusą, likvidatore buvo paskirta D. M. Pastaroji nepateikė teismui reikalautų duomenų, todėl negalima nustatyti tikslaus atsakovės įmonės turimo turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykio. Iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovės įmonė ir jos savininkė D. M. neturi nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenys rodo, kad atsakovės įmonės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, jos savininkės D. M. vardu registruotos transporto priemonės „VW Polo“ (1991 gamybos metų), „Suzuki GSX 400“ (1982 gamybos metų) yra išregistruotos, jų dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Antstolė A. A. 2016 m. kovo 1 d. išieškojimo negalimumo aktuose nurodė, kad atsakovės įmonė ir jos savininkė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų banko sąskaitose, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Ieškovo duomenimis, atsakovės įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 6 601,52 Eur. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo teismą, kad D. M. įmonė „Makda“ nuo 1993 m. gegužės 24 d. neteikia mokesčių įstatymais privalomų teikti mokesčių deklaracijų ir nemoka mokesčių.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą aktyvų teismo vaidmenį, nagrinėjant bankroto bylas, tai, kad atsakovė neteikia kitokių duomenų apie savo įmonės kreditorius ir turimą turtą, vengia vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, vadovaujantis CPK 2 straipsniu, 7 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia, kad nustatytas D. M. įmonės „Makda“ skolų ir turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą ir iškelti D. M. įmonei „Makda“ bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 6 str. 3 d., 9 str. 7 d. 1 p.).

Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individualios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, todėl jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako įmonininkas (savininkas ar savininkai) savo turtu. Tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, įmonės savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe, o bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti byloje bendraatsakoviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003; 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004). Iškėlus bankroto bylą D. M. įmonei „Makda“, jos savininkė D. M. bankroto byloje įtrauktina bendraatsakove.

Administruoti įmonės bankroto procedūrą skirtinas bankroto administratorius Juozas Šukevičius, kurio kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 2, 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iškelti bankroto bylą D. M. įmonei „Makda“, įmonės kodas 133697351, esančiai Kauno m., Piliakalnio g. 43-1.

Įmonės bankroto administratoriumi paskirti Juozą Šukevičių (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA086).

Įtraukti dalyvauti byloje bendraatsakove D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, po nutarties įsiteisėjimo tai padaryti pakartotinai.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti juridinių asmenų registrui, antstoliams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovui, atsakovei ir bankroto administratoriui.

Pavesti bankroto administratoriui atlikti kitus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte, 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus.

Nustatyti, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad kreditoriai per 40 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nurodyti, kad administravimo išlaidų sąmatą bankroto administratorius turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Nutartis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jei ji nebus apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.