Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-03-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-494-217/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-06
Bylos Nr.
2YT-494-217/2017
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00187-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romaldas Šuliokas
Pareiškėjas
L. L.
Suinteresuotas asmuo
G. L.
Advokatai
Edvardas Bandariavičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-494-217/2017Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00187-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.6.5. (S)
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 6 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Romaldas Šuliokas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L., atstovaujamos advokato padėjėjo Edvardo Bandariavičiaus, pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. L. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. L., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio 1997 m. lapkričio 27 d., mirties pradėdama faktiškai jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad santuokoje 1992 m. balandžio 17 d. įsigijo nekilnojamą turtą - dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo registruotas jos vardu, kuriame jie gyveno, o po vyro mirties ji liko tame bute gyventi. Nuo laiko ji naudojasi butu ir kitais bendros nuosavybės teise jiems priklausiusiais daiktais, moka komunalinius mokesčius, atlieka remonto darbus ir kt. su buto priežiūra ar eksploatavimu susijusius veiksmus. Kadangi butas buvo registruotas jos vardu, manė, kad dėl jo priklausomybės problemų nebus ir, kad ji yra vienintelė buto savininkė. Neseniai sužinojo, kad pagal įstatymus pusė buto priklausė ir velioniui A. L., todėl ji negali tuo turtu disponuoti. Tikslu sutvarkyti su paveldėjimu susijusius turtinius klausimus kreipėsi į notarą, tačiau notaras nukreipė į teismą.

Suinteresuotas asmuo G. L. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1997-11-27 mirė A. L., a.k(duomenys neskelbtini) akto įrašo Nr.343; kurio santuoka su pareiškėja buvo sudaryta 1971-02-20 (mirties liudijimas AB Nr.024872, LR Nr.107695). Santuokoje gimęs sūnus –G. L. (gimimo liudijimas AH Nr.012769). Gyventojų registro įrašas patvirtina aplinkybes, kad A. L. turėjo vieną sūnų, gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) nuo 1975-03-20; mirė, būdamas santuokoje su L. L. (b.l.7). L. L. gyvenamoji vieta nuo 1975-03-20 registruota (duomenys neskelbtini) (b.l.8-9). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 1992-04-17 ir registruotas L. L. vardu (b.l.10). UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros, UAB „Jonavos paslaugos“ pažymomis ir mokėjimo dokumentais už komunalines paslaugas nustatyta, kad po A. L. mirties L. L. toliau mokėjo mokesčius už butą bei namo modernizavimą (b.l.11-14). Testamentų registro išrašu nustatyta, kad po A. L. mirties paveldėjimo bylos nebuvo užvestos, testamentų ar palikimo priėmimo faktų neįregistruota. Dėl paveldėjimo kreipėsi L. L. (b.l.6).

Įpėdinis, faktiškai pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Respublikos CK 587 str. 1 d., 1964 m. redakcija). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 str. 2 p.), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Teismas pažymi, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad pareiškėja įrodė savo reikalavimo pagrįstumą, jog per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ji faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti – po sutuoktinio mirties liko gyventi tame pačiame bute, naudojosi butu ir kitais bendros nuosavybės teise jiems priklausiusiais daiktais, mokėjo komunalinius mokesčius, atliko remonto darbus ir kt. su buto priežiūra ar eksploatavimu susijusius veiksmus, elgėsi kaip paveldėto turto savininkė. Todėl laikytina, jog L. L., pradėjusi valdyti po A. L. mirties paveldėtą turtą, priėmė visą palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 str. 1 d.). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 str. 2 p.), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. L., a.k(duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, likusį po sutuoktinio A. L., a.k(duomenys neskelbtini) mirties.

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (LR CPK 444 str. 2 d. 9 p., 448 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo bei paveldėto turto įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. L., a.k(duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio A. L., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio 1997-11-27 mirties, pradėjusi faktiškai valdyti jo turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Romaldas Šuliokas