Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-03-25 · Civilinė byla Nr. e2S-269-227/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-25
Bylos Nr.
e2S-269-227/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Pareiškėjas
K. J., M. J.
Suinteresuotas asmuo
S. S., R. B., R. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-269-227/2015

Loreta Šiškienė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00024-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 106.8.4; 121.14; 122.4;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 25 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. J. ir M. J. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-98-964/2015 pagal pareiškėjų K. J. ir M. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuotiems asmenims S. S., S. S., R. B., R. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, išvadą teikiančiai institucijai Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai K. J. ir M. J., atstovaujamas K. J., kreipėsi į teismą, prašydami pratęsti jiems įstatymo nustatytą terminą palikimui po A. S. mirties priimti. Nurodė, kad A. S. pareiškėjams M. J., K. J. ir vaikaičiui L. J. (mirė 2013-05-19) 2012 m. rugsėjo 17 d. testamentu paliko lygiomis dalimis butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kitas mirusiosios testamentu nepaskirtas turtas paveldėtinas pagal įstatymą. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškėjai dėl svarbių priežasčių per nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, praleido terminą palikimui priimti. Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimu civ. byloje Nr. 2-571-964/2014 nustatytas juridinę reikšmę turtintis faktas, kad S. S. priėmė savo žmonos A. S., mirusios 2014 m. sausio 22 d., palikimą faktiniu valdymu, tačiau nekonstatuotas palikto turto kiekis, jo dalys. Pareiškėjai neginčijo teismo sprendimo, nes fakto, kad S. S. priėmė palikimą, nustatymas lemia jo teisę įgyti palikimą, kuris nebuvo paskirtas testamentu. K. J. teismo posėdžio metu sirgo psichine liga, jai nuo 2014-10-08 pakartotinai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Dėl šios ligos pareiškėja stengėsi vengti konfliktinių situacijų, ieškojo ramybės, negalėjo adekvačiai reaguoti į vykstantį procesą, giminaičiams buvo žinoma apie pareiškėjos ligos eigą, gydymąsi. Dėl sveikatos ypatumų bei pasitikėdama giminaičiais pareiškėja pritarė giminaičiams teismo proceso metu, todėl pasisakė priešingai savo ir vaiko interesams, nesuprasdama to reikšmės. Teismui nebuvo visapusiškai pateikta informacija apie vaiko atstovės sveikatos būklę, apie nepilnamečio turtinę padėtį ir gyvenimo sąlygas. Teismo proceso metu pareiškėjai nebuvo paaiškinta, kad ji ir jos sūnus turi galimybę kreiptis teisinės pagalbos, pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Pareiškėjų manymu, išdėstyti argumentai sudaro pagrindą pareikšti aukščiau nurodytą reikalavimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir grąžino jį padavusiems asmenims.

Nustatė, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-571-964/2014 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. S. priėmė savo žmonos palikimą, civilinėje byloje dalyvaujantys asmenys buvo S. S., R. B., R. J., S. S., K. J., M. J., atstovaujamas įstatyminės atstovės K. J., Valstybinė mokesčių inspekcija, išvadą byloje teikė Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Tie patys asmenys nurodyti ir pareiškėjų M. S., atstovaujamo įstatyminės atstovės K. J., ir K. J. pareiškime. Pripažino, kad tiek pareiškime, nagrinėtame civ. byloje Nr. 2-571-964/2014, tiek pareikštame teismui civ. byloje Nr.e2-98-964/2015, prašoma nuspręsti dėl to paties dalyko – A. S. po mirties likusio turto, tik pastarajame pareiškime į siauresnę to turto dalį – 2012 m. rugsėjo 17 d. testamentu M. J. ir K. J. paliktą buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, tačiau dėl šio, kaip ir dėl kito po A. S. mirties likusio turto, jau nuspręsta Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimu civ. byloje Nr. 2-571-964/2014. Be to, tiek pareiškime civ. byloje Nr. 2-571-964/2014, tiek pareiškime nagrinėjamoje byloje reikalavimo pagrindas – praleistas terminas palikimui priimti. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad civilinėje byloje Nr. e2-98-964/2015 pareikštas reikalavimas į po A. S. mirties likusį turtą, kai jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškimą atsisakė priimti vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 4 p. Taip pat pažymėjo, kad pareiškime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą svarstyti dėl kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo civ. byloje Nr. 2-571-964/2014, jei pareiškėjai manys ir galės pagrįsti, kad egzistuoja nors vienas CPK 36 str. 1 d. numatytas pagrindas.

Šalies argumentai

Pareiškėjai K. J. ir M. J. atskiruoju skundu prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo spręsti iš naujo. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-571-964/2014 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. S. priėmė palikimą po A. S. mirties. Tuo tarpu pareiškėjai yra testamentiniai įpėdiniai, kurie prašo pratęsti terminą A. S. palikimui pagal testamentą priimti. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai vienas įstatyminis įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, testamentiniai įpėdiniai prašo pratęsti terminą palikimui priimti, t.y. įpėdiniai priima palikimą skirtingais, tačiau lygiaverčiais palikimo priėmimo būdais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 2 9 d. nutarime Nr. 56 pažymėta, kad tuo atveju, kai palikimą, nepriklausomai nuo jo priėmimo būdo, yra priėmę kiti įstatyminiai įpėdiniai, nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti prašymą dėl palikimo priėmimo arba palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Analogiškai, tuo atveju, kai palikimą, nepriklausomai nuo jo priėmimo būdo yra priėmę kiti įstatyminiai įpėdiniai, nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Tik tuo atveju, jeigu į turtą, kuriam pareiškėjas prašo nustatyti palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktą, yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ypatingosios teisenos tvarka toks faktas negali būti nustatomas, nes jis tiesiogiai susijęs su šio liudijimo nuginčijimu. Analogiškai tai taikoma ir prašymui pratęsti terminą palikimui priimti. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, turto paveldėjimo klausimas nėra išspręstas iki šiol. Molėtų rajono apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad prašoma nuspręsti dėl to paties dalyko - A. S. po mirties likusio turto, tik pareiškime į siauresnę jo dalį. Civilinės bylos Nr. 2-571-964/2014 dalykas yra nustatyti faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą per tris mėnesius po palikėjos mirties faktiniu valdymu, tai susiję su įpėdinio statusu, jo teisėmis ir pareigomis. Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad tiek pareiškime, tiek civilinėje byloje Nr. 2-571-964/2014 reikalavimo pagrindas – praleistas terminas palikimui priimti. Tuo tarpu pareiškime prašoma pratęsti terminą palikimui priimti, o civilinėje byloje Nr. 2-571-964/2014 pareiškėjas prašė nustatyti, kad jis priėmė palikimą faktiniu valdymu, kaip tai numatyta CK 5.50 str.2, 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjų prašymą dėl termino palikimo priėmimui pratęsimo atsisakyta priimti, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog pareiškimu pareikštas reikalavimas į po A. S. mirties likusį turtą, kai jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.), todėl atsisakė jį priimti.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Taip pat CPK 5 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistą terminą atnaujinti. Įpėdiniui praleidus CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti taikos sutartį. Tapatūs ieškiniai gali būti pripažįstami tik kai visiškai tapatūs visi trys ieškinio elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais.

Molėtų rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog pareiškėjų teikiamas pareiškimas yra tapatus pareiškimui, pareikštam Molėtų rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje ir teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-571-964/2014 . Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas pareiškimus tapačiais laikė dėl visų trijų pareiškimų elementų – šalių, dalyko ir faktinio pagrindo – sutapimo. Su tokia teismo pozicija nėra pagrindo sutikti.

Nagrinėjamoje byloje bei išnagrinėtoje Molėtų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-571-964/2014 dalyvaujančiais asmenimis buvo tie patys asmenys: S. S., R. B., R. J., S. S., K. J., M. J., atstovaujamas įstatyminės atstovės K. J., Valstybinė mokesčių inspekcija, išvadą byloje teikė Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Tačiau minėta aplinkybė tik patvirtina egzistavus vieną iš elementų, reikšmingų sprendžiant dėl pareiškimų tapatumo.

Sprendžiant, ar pareiškimų dalykas sutampa įvertintina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo pratęsti jiems įstatymo nustatytą terminą palikimui po A. S. mirties priimti, tuo tarpu Molėtų rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje ir teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-571-964/2014 pagal pareiškėjo pareiškimą nustatytas juridinę reikšmę turtintis faktas, kad S. S. priėmė savo žmonos A. S., mirusios 2014 m. sausio 22 d., palikimą faktiniu valdymu. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje bei Molėtų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-571-964/2014 pareiškėjų pareikšti reikalavimai buvo tapatūs, nes prašoma nuspręsti dėl to paties dalyko – A. S. po mirties likusio turto. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti trys būdai, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: 1) kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti; 2) kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Sutiktina su apeliantų teiginiu, kad nagrinėjamu atveju yra susidariusi situacija, kai vienas įstatyminis įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, šį juridinę reikšmę turintį faktą nustačius Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-571-964/2014, o nagrinėjamoje byloje pareikštu pareiškimu testamentiniai įpėdiniai prašo pratęsti terminą palikimui priimti, kad galėtų kreiptis su pareiškimu į notarą, t.y. įpėdiniai siekia priimti palikimą skirtingais palikimo priėmimo būdais. Tai, kad palikimą, nepriklausomai nuo jo priėmimo būdo, yra priėmę kiti įstatyminiai įpėdiniai, negali būti pagrindas atsisakyti nagrinėti prašymą dėl termino palikimui priėmimo pratęsimo. Todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abiejose civilinėse bylose buvo pareikšti tapatūs reikalavimai.

Taip pat negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek Molėtų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-571-964/2014, tiek nagrinėjamoje byloje pareiškimų reikalavimo pagrindas sutampa, nes sprendžiama dėl praleisto termino palikimui priimti. Tokia išvada neteisinga, nes Molėtų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-571-964/2014 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, o priešingai buvo įrodinėjama, kad palikimas priimtas per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradėjus jį valdyti ir šis juridinę reikšmę turintis faktas teismo sprendimu buvo nustatytas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjai pripažįsta praleidę įstatymo nustatytą terminą palikimui po A. S. mirties priimti dėl, jų nuomone, svarbių priežasčių.

Taigi, esant nustatytoms aplinkybėm nėra pagrindo pripažinti, kad išnagrinėtoje byloje buvo tapatūs pareiškimo pagrindas bei dalykas su nagrinėjamoje byloje pareiškimo pagrindu bei dalyku, ir teismas galėjo pareiškimą atsisakyti priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalie 4 punkte nustatytas taisykles.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį neteisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl nutartis panaikintina. Kadangi pareiškimo priėmimo klausimo išsprendimas priskirtinas išimtinai pirmosios instancijos teismo prerogatyvai, klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas tam pačiam teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies trečiuoju punktu,

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų K. J. ir M. J. pareiškimo dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuotiems asmenims S. S., S. S., R. B., R. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, išvadą teikiančiai institucijai Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Margarita Dzelzienė