Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje P. J. (P. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis; faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

nustatė: P. J. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. 2023 lapkričio 5 d., apie 10.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (12.56 val. nustatytas 3,13 promilių girtumas), namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios G. B. sveikatą turint pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios G. B. sveikatą gali būti įgyvendintas, t. y. jis dešinėje rankoje laikydamas juodame dėkle esantį medžioklinį peilį su ašmenimis nukreiptais į nukentėjusiąją G. B. artėjo prie jos ir, priėjęs prie jos bei pagrasinęs, kad ,,jums visiems bus (necenzūrinis žodis“), medžioklinio peilio atsuktais ašmenimis mojavo palei nukentėjusiosios G. B. veidą.

P. J. taip pat neteisėtai laikė šaudmenis, t. y. neturėdamas leidimo, laikė savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), spintoje rožinę dėžutę, kurios viduje buvo 10 vienetų pramoninės gamybos 7,62 milimetrų kalibro „Tokarev“ (7,32x25 mm) šovinių, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys; 8 vienetus pramoninės gamybos 5,6 milimetrų kalibro (22 LR) šovinių, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys bei 14 vienetų pramoninės gamybos 9 milimetrų kalibro „Makarov“ (9x18 mm) šovinių, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys, kol Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus pareigūnai nepaėmė jų kratos metu 2023 m. lapkričio 8 d. laikotarpiu nuo 9.20 val. iki 10.21 val.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis P. J. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Jis nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su sugyventine M. N.. Namas, kuriame jis gyvena priklauso jo sugyventinės M. sesei G. G.. Namas yra padalintas į dvi dalis, yra atskiri įėjimai. Vienoje namo pusėje gyvena jis su sugyventine, o kitoje pusėje gyvena sugyventinės sesuo G. G., jos sugyventinis E. B. bei jų vaikai: sūnus E. B. ir dukra G. B.. 2023 m. lapkričio 4 d. vakare su sugyventine namuose jis vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Po truputį gėrė per naktį. Jie dviese išgėrė 0,5 litrų degtinės. 2023 m. lapkričio 5 d. ryte taip pat gėrė degtinę, išgėrė vieną 0,5 litrų talpos degtinės butelį. Abu su sugyventine buvo neblaivūs. Prisimena, kad ryte pas juos į namus buvo atvažiavusi policija, bet kelintą valandą neprisimena. Pareigūnai sakė, kad juos iškvietė G. G. dėl triukšmo, dėl to, kad jie su M. N. namuose triukšmavo. Jam buvo uždrausta būti namuose, pareigūnai nuvežė jį toliau nuo namų prie Marijampolio kaimo. Jis po kurio laiko pėsčiomis ėjo namo, apie tris kilometrus. Grįžęs namo, virtuvėje iš spintelės stalčiaus paėmė medžioklinį peilį, kuris yra maždaug dvidešimties centimetrų ilgio, juodos spalvos plastmasine rankena. Peilis buvo juodos spalvos dėkle. Rankoje, kurioje neatsimena, laikydamas peilį jis nuėjo į kiemą ir pamatė, kad kieme yra G. B.. Prieš tai jos nematė. G. B. stovėjo lauke netoli įėjimo į namą netoli jų durų. G. B. kažką jam sakė, priekaištavo, rėkė, kad jis daug geria, kad namuose triukšmauja, todėl supykęs ant jos jis priėjo prie jos ir mostelėjo peiliu palei jos veidą. Peiliu mostelėjo vieną kartą. Kur buvo nukreipti peilio ašmenys jis neprisimena, peilis buvo dėkle. Sužaloti jos jis nenorėjo ir tokio tikslo neturėjo, norėjo ją tik pagąsdinti, kad ji nustotų ant jo rėkti. Ką tiksliai tuo metu sakė neprisimena, nes buvo girtas, gal ir pasakė žodžius: „Jums visiems bus (necenzūrinis žodis)“, to neneigs. Bet tai buvo tik žodžiai pasakyti iš pykčio, nesiruošė nieko jai blogo daryti. Ji nuo jo buvo gal apie vieno metro atstumu, kokiu tiksliai neprisimena. Po to ji dar kažką jam sakė, ką negali atsiminti. Matė, kad kieme, gal dešimt metrų nuo jų buvo G. B. tėvas E. B.. Jam nieko nesakė. Po to jis iš karto išėjo iš kiemo į lauką pro vartus, nuėjo keliu per laukus. Eidamas kažkur išmetė peilį su dėklu, kurioje vietoje negali atsiminti, parodyti negalės, tuo metu buvo sutemę. Tada nuėjo prie futbolo aikštelės, atsisėdęs ant suoliuko gėrė turėtą degtinę. Jis išgėrė pusę butelio, apie 250 gramų degtinės. Ta aikštelė yra apie du šimtus metrų nuo namų. Po to pamatė, kad prie namų atvažiavo policija, du ekipažai ir grįžo prie namų, kur jis buvo sulaikytas. Savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykusio įvykio labai gailisi, su įtarimu sutiko. Jis taip elgėsi, nes buvo neblaivus, blaivus taip tikrai nebūtų elgęsis. Jis nori G. B. atsiprašyti, daugiau taip nesielgs, jai negrasins. Kol vyks tyrimas gyvens pas seserį K. Č. (duomenys neskelbtini) Jos namas senas, numerio ir gatvės ten nėra. Anksčiau jis niekam niekaip negrasino, neprisimena, kad būtų grasinęs. Šaunamųjų ginklų tūtelių jis neturi ir niekada neturėjo. Jokių tūtelių niekam niekada nerodė. Kad sušaudys taip pat niekam niekada negrasino. Daugiau nieko papildyti negali. (b. t. 1, b. l. 122– 125). Papildomai apklaustas J. P. nurodė, kad kratos metu rasta rausvos spalvos dėžutė su šoviniais priklauso jam. 1986 metais važiuodamas traukinu iš Parudaminio į Vilnių, traukinyje ant suoliuko rado rožinę kažkieno paliktą dėžutę, ją paėmė ir įsidėjo į savo tašę. Vilniuje pasižiūrėjęs pamatė, kad dėžutės viduje yra apie trisdešimt šovinių, parsivežė namo, jų niekada nenaudojo. Kodėl nepridavė policijai nežino, o vėliau ir pamiršo. Ginklo neturi ir neturėjo (b. t. 2, b. l. 127– 128). Sutinka bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (b. t. 2, b. l. 134– 138).

Kaltinamojo P. J. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2023 m. lapkričio 5 d. G. B. protokole-pareiškime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 5 d. apie 10.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos tetos, M. N., sugyventinis P. J., gim. (duomenys neskelbtini), namų, kuriuose gyvena visi kartu, kieme jai grasino, tai yra dešinėje rankoje laikydamas peilį pasakė ,,jums visiems bus (necenzūrinis žodi)“, bei peiliu mojo jai prie veido srities. Šiuos P. J. grasinimus ji laiko pakankamu pagrindu, kad jie gali būti įvykdyti. Dėl įvykio prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. (b. t. 1, b. l. 5–13).

2023 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-o skyriaus tyrėjos Evelinos Malinauskaitės tarnybiniame pranešime dėl peilio įvykio vietoje nustatyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą 01-1-42557-23 įvykio vietos apžiūros metu peilis nerastas. G. B., gim. (duomenys neskelbtini), teigimu po išreikštų grasinimų P. J., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Jam sugrįžus buvo atlikta asmens dalinė apžiūra, tačiau peilio asmuo su savimi neturėjo. Asmens paklausus kur yra peilis, jis atsakė, kad jokio peilio neturi (b. t. 1, b. l. 82–83).

2023 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-o skyriaus tyrėjos Evelinos Malinauskaitės tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą 01-1-42557-23 per policijos sistemą kontaktinių duomenų modulį buvo nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) galimai priklauso M. B., gim. (duomenys neskelbtini). (b. t. 1, b. l. 84–85).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. B., parodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), ji gyvena kartu su savo mama G. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėčiu E. B., kurio gimimo metų ji neatsimena, su broliu D. B., gim. (duomenys neskelbtini) mamos seserimi M. N., kurios gimimo metų neatsimena, ir M. N. sugyventiniu P. J., gim. (duomenys neskelbtini). Su tetos sugyventiniu P. J. nuolat kyla konfliktai, nes jis su M. N. nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus. 2023 m. lapkričio 5 d. ryte jos mama buvo iškvietusi policijos pareigūnus, kadangi teta su savo sugyventiniu ištisai triukšmavo ir jam buvo išrašytas smurto artimoje aplinkoje orderis. Apie 10.30 val. tetos sugyventinis vėl grįžo į namus. Ji išėjo į namo kiemą jiems būnant namo kieme P. J. pradėjo eiti jos link , o ji tuo pat metu pastebėjo, kad jis dešinėje rankoje laiko peilį, kuris buvo įdėtas į juodos spalvos įdėklą. P. J. garsiai jai sakydamas žodžius: ,,Jums visiems bus (necenzūrinis žodis)“, ir priėjęs prie pat jos mojo peiliu jai priešais veidą, tačiau ji atsitraukė ir jam nieko nesakė. Tuo pat metu iš namų išėjo jos tėtis E. B., kadangi išgirdo triukšmą, o tėtį pamatęs P. J. iš karto iš kiemo pasišalino. Jos mama dar kartą iškvietė policijos pareigūnus. Jai P. J. grasino pirmą kartą, tačiau jis seniau yra grasinęs jos tėčiui, jos mamai, kad susidoros, papjaus, yra mėtęs dujų balioną, teigdamas, kad visus sudegins, jai yra rodęs šaunamųjų ginklų tūteles ir sakęs, kad visus sušaudys, todėl ji mano, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti. Jis yra kažkada puolęs jos tėtį peiliu, tačiau tėčio nesužalojo. Žino, kad nei jos mama, nei tėtis niekada pareiškimo dėl tokių jo veiksmų nerašė (b. t. 1, b. l. 17–20). Papildomai apklausta nukentėjusioji parodė, kad papildomai nori paaiškinti, jog kaltinamojo artėjimas prie jos su į ją nukreiptu medžiokliniu peiliu, kuris buvo apie 30 centimetrų ilgio, apie 20 centimetrų geležtės ilgio ir 5,6 centimetrų geležtės pločio ir jo grasinantys žodžiai ją labai išgąsdino ir ji ėmė atatupsta trauktis atgal, o P. J. grėsmingai prie jos priartėjęs staigiu judesiu į ją nukreipęs medžioklinį peilį su juodu dėklu vieną kartą mostelėjo prieš jos veidą. Ji dar labiau atatupsta pasitraukė atgal. Jeigu nebūtų atatupsta pasitraukusi būtų gavusi medžiokliniu peiliu į veidą ir būtų buvusi sužalota. Šis veiksmas vyko M. N. akivaizdoje, kuri tuo metu stovėjo įėjimo į namą durų tarpduryje. M. N. jokių veiksmų sutramdyti P. J. veiksmus nesiėmė. Atsitraukusi, ji girdėjo kaip ji ją išvadino necenzūriniais žodžiais, o vėliau ir jos motiną. Po šio įvykio mama antrą kartą išvietė policijos pareigūnus. P. J. grasinimus ir jo mostą prieš jos veidą medžiokliniu peiliu juodame dėkle 2023 m. lapkričio 5 d. apie 10.30 val. jos atžvilgiu ji laiko realiu ir dėl to, kad jis prieš metus ar dvejus jos tėvams papriekaištavus, kad nustotų būdamas neblaivus triukšmauti savo namų dalyje yra keletą kartų grasinęs jos tėčiui, jos mamai, kad su jais susidoros, kad juos papjaus, bet tai buvo tik žodžiai. Jokių peilių ar kitokių daiktų, galinčių sužaloti jos tėvus jis neturėjo. 2012 metais tikslaus laikotarpio nurodyti negali, dėl girtavimo ir triukšmo jų namo dalyje jos mamai atėjus į P. J. namo dalį ir papriekaištavus dėl naktinio triukšmo jo namo dalyje buvo juntamas dujų kvapas. Mamai paklausus kodėl kvepia dujomis pagrasino, kad padegs namą. 2015 ar 2016 metų vasarą jai vaikščiojant kieme P. J., būdamas blaivus jai pasiūlė kai ką parodyti. Jis liepė palaukti prie jų namo dalies įėjimo durų ir užėjęs į namus atsinešė apie 20 cm rožinę plastmasinę dėžutę su įvairaus dydžio ir kalibro medžiokliniais šoviniais. Ji pažiūrėjo ir paklausė iš kur jis juos gavo. O jis tik nusijuokė ir dėžutę nusinešė namo. Po kelių dienų ar savaitės mamai vėl nuėjus pas jį į namo dalį, kurioje jis gyvena, jis būdamas neblaivus grasino, kad visus sušaudys, todėl jokių veiksmų nesiėmė. Tėvas jai minėjo, kad P. J. jam buvo minėjęs, jog miške laiko ir ginklą, galimai Kalašnikovo markės. Ginklu P. J. niekam nėra grasinęs. Jis nėra medžiotojas. 2014 ar 2015 metais tarp tėvo ir P. J. įvykus konfliktui P. J. jos tėvą puolė dalgiu, kurį tėvas iš jo atėmė. Dėl šio įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie dėl šio įvykio P. J. nubaudė administracine tvarka. Prieš daugelį metų jis buvo smurtavęs dabar jau mirusios močiutės M. G. atžvilgiu. Jis buvo ne kartą ją primušęs. Jis buvo smurtavęs ir M. N. atžvilgiu. Tokie jai žinomi įvykiai jai sudarė pagrindą manyti, kad P. J. grasinimai jos atžvilgiu ir jo mostelėjimas medžiokliniu peiliu prieš jos veidą, kad grasinimai sutrikdyti jos sveikatą gali būti realūs. Dar nori papildyti, kad šiandien ryte mama buvo nuėjusi į miškelį netoli jų namų ieškoti medžioklinio peilio, kuriuo jai buvo grasinta ir jį medžioklinį peilį su dėklu rado įbestą į medį bei jį pasiėmė, ketina pateikti. Tą peilį ji matė ir jį atpažino kaip tą patį, kuriuo jai buvo grasinta. Jį atpažino dėl juodos spalvos rankenos, juodo dėklo ir medžioklinio peilio dydžio (b. t. 1, b. l. 131–134).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. G. parodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), ji gyvena kartu su sugyventiniu E. B., sūnumi D. B. ir dukra G. B.. Kitoje namo dalyje gyvena jos sesuo M. N. su sugyventiniu P. J.. Jos sesers ir jos sugyventinio namuose nuolat vyksta girtavimai ir triukšmai, kurie trukdo jai ir jos šeimai gyventi. Dėl to ji priversta nuolat juos raminti dėl triukšmų naktimis. 2023 m. lapkričio 5 d. apie 3 val. nakties eilinį kartą ji ėjo belsti į jų namo dalies langą ir liepė nusiraminti. Jos sesuo M. N. pradėjo ant jos šaukti ir ją negražiai išvadino. Tada apie 9 val. iškvietė policiją. Policijai atvykus ją apklausė ir surašė smurto artimoje aplinkoje orderį, pagal kurį P. J. turėjo išsikelti iš namų 15 dienų. Policija jį išsivežė, bet už pusvalandžio jis vėl grįžo į namus. Per langą matė kaip P. J. išėjo iš savo namo dalies ir dideliu juodos spalvos peiliu mosikavo dukrai prieš veidą. Vyras taip pat tai matė. Ji labai išsigando ir bėgo į lauką. Išbėgus į lauką dukra pasakė, kad P. J. grasino, kad „visiems bus (necenzūrinis žodis)“. Tokį grasinimą ji suprato kaip grėsmę jos dukrai G. B.. Po šio grasinimo dukrai ji vėl iškvietė policiją ir nurodė, kad matė kaip P. J. mosikavo dukrai juodos spalvos dideliu peiliu prieš veidą ir tai ją labai išgąsdino. Iki atvykstant policijai P. J. nuėjo į mišką netoli jų namų bei vėliau grįžo namo. Kai atvyko policija jis peilio jau neturėjo. Policija klausė kur peilis, o jis neigė grasinęs ir turėjęs peilį. Po to ji paskambino kaimynei, kuri nenori turėti reikalų su policija ir P. J. bijo ir prašė jos neapklausti, bet jai nurodė, kad ji matė kaip P. J. nuėjo į miškelį ir greitai iš ten išėjo. Ji suprato, kad jis miškelyje išmetė peilį, kuriuo grasino dukrai ir ji nusprendė nueiti paieškoti to peilio. Peilį pavyko rasti pakabintą pušyje susegama dėklo dalimi. Gali tvirtinti, kad tai buvo tas pats peilis, kurį matė per langą, kai buvo mosikuojama jos dukrai prieš veidą. Šį peilį matė ir jos vyras. Šį peilį ji nori pateikti savanoriško daiktų pateikimo protokolu. Jai žinoma, kad 2015 ar 2016 metų vasarą P. J., būdamas blaivus dukrai rodė apie dvidešimties centimetrų rožinę plastmasinę dėžutę su įvairaus dydžio ir kalibro medžiokliniais šoviniais. Po kelių dienų ar savaitės jai vėl nuėjus pas jį į namo dalį, kurioje jis gyvena jis būdamas neblaivus grasino, kad visus sušaudys, bet jokių veiksmų nesiėmė. Ji savęs nukentėjusiąja nelaiko, nukentėjo tik jos dukra (b. t. 1, b. l. 145–148).

2023 m. lapkričio 6 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu G. G. pateikė juodos spalvos medžioklinį peilį su juodu dėklu. Peilis yra 30 cm ilgio, geležtė 20 cm ilgio, 3,6 cm pločio. Dėklas yra 20 cm ilgio. Peilis yra dėkle (b. t. 1, b. l. 157–160).

2024 m. vasario 25 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėtas medžioklinis peilis dėkle. Dėklas yra 20 cm ilgio, medžiaginis, juodos spalvos. Ištraukus peilį iš dėklo, matoma, kad peilis yra ištisinis, jo rankena plastmasinė, juodos spalvos. Bendras peilio ilgis yra 30 cm ilgio, geležtės ilgis 20 cm ilgio, o plotis 3,6 cm. Geležtės galas smailas, šiek tiek užlenktas į viršų. Geležtė yra su dantukais (priešingai nei ašmenys pusėje). Ant geležtės iš abiejų pusių matomos rūdys bei supeliję, galimai maisto, likučiai (b. t. 2, b. l. 95–96).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. B. parodė, kad 2023 m. lapkričio 5 d. ryte apie 9 val. jo žmona iškvietė policijos pareigūnus dėl to, kad P. J. su sugyventine M. N. naktį triukšmavo. Jo žmona pas juos ėjo apie 3 val. nakties. Jis ten nėjo. 2023 m. lapkričio 5 d. apie 9.30 val. atvykę pareigūnai P. J. apklausė ir išdavė smurto artimoje aplinkoje orderį, kuriuo jam buvo uždrausta 15 dienų būti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) namo dalyje. Policijos pareigūnai jį išsivežė, bet po pusvalandžio jis grįžo namo. Dukrai G. B. esant kieme ir jam būnant kieme prie pavėsines, kuri yra apie 10-15 metrų nuo jo namo dalies, kurioje P. J. gyvena, jis pamatė kaip jis išėjęs iš savo namų dalies, rankoje laikydamas didelį peilį pagrasinęs artinosi prie jo dukters ir dideliu juodu peiliu su dėklu mostelėjo dukrai pieš veidą. Dukra atatupsta atsitraukė ir smūgio išvengė. Jis labai išsigando tokių P. J. veiksmų ir juos laiko realiais, nes P. J. ne pirmą kartą smurtauja. Prieš porą metų P. J. jo atžvilgiu buvo smurtavęs puldamas peiliu ir dalgiu. Dėl šių įvykių buvo iškviesta policija ir jis buvo nubaustas administracine tvarka P. J. agresyviai elgiasi tik tada, kai būna neblaivus, o kai būna blaivus jis būna ramus. P. J. supratęs, kad bus iškviesta policija, peilį paliko netoli namų esančiame miškelyje. Šiandien jo žmona šį peilį rado ir jis buvo nufotografuotas jo telefonu. Peilį jo žmona pateikė prokurorei. Peilio nuotrauką galės pateikti į prokurorės el. paštą. Jis pats jokių šovinių nematė, jam pasakojo dukra. Kartą girtas sakė, kad išsikas ir automatą. Ar jis ginklą gali turėti duomenų neturi. Grasinimų dėl namo sudeginimo yra girdėjęs, pagrasinęs sudeginti jis jokių veiksmų nesiėmė. P. J. grasinimą ir jo mosikavimą medžiokliniu peiliu laiko realiu, nes jo veido išraiška buvo su dideliu pykčiu, be to jis ne kartą būdamas neblaivus vartojo fizinį smurtą jo ir kitų asmenų atžvilgiu. Jam žinoma jog P. J. jaunystėje buvo galvos trauma kai jis nukrito nuo motociklo (b. t. 1, b. l. 162–164).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. N. parodė, kad ji nuolat gyvena pažymoje nurodytu adresu su sugyventiniu P. J.. Su juo kartu gyvena nuo 1984 metų, veda bendrą ūkį, susituokę nebuvo. Visą laiką gyveno pažymoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl 2023 m. lapkričio 5 d. įvykio jokių parodymų prieš savo sugyventinį ji neduos, parodymus duoti atsisakė. Paaiškino, kad P. J. jokio fizinio smurto jos atžvilgiu niekada nenaudojo, niekaip jos atžvilgiu fiziškai nesmurtavo. Būdavo, kad su P. J. ji susibardavo, bet bardavosi tik žodžiais, nieko blogo jis jai nedarė. Jam jokių pretenzijų ji neturi. Dėl dėžutės ir šovinių, rastų pas juos namuose kratos metu 2023 metais lapkričio mėnesį gali paaiškinti, kad tos dėžutės ir šovinių iki kratos nebuvo mačiusi, jie priklauso ne jai. Kas juos padėjo jų namuose ant spintos antresolės ji nežino. Su P. J. gyvena dviese, daugiau niekas su jais negyvena (b. t. 2, b. l. 91–94).

Perklausus Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktą skambučio garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambino moteris, kuri prisistatė kaip G. G., nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), sesers sugyventinis J. P. siautėja visą naktį, paėmė didelį peilį į rankas ir nuėjo, moteris sako, kad ją pravardžiuoja, grasina (b. t. 2, b. l. 20 ).

2023 m. lapkričio 8 d. kratos protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad P. J. gyvenamojo vietoje – name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso G. G., gim. (duomenys neskelbtini), buvo atlikta teismo sankcionuota krata, kurios metu namo kambaryje spintos antresolėje rasta ir paimta: šoviniai; žymenys 539; 10 vienetų; spintos antresolė dėžutėje, Paketas Nr. 5503442. Šoviniai be žymenų mažo kalibro, 8 vienetai; spintos antresolė, dėžutėje, Paketas Nr. 5503443. Šoviniai žymenys 38/83, 14 vienetų; spintos antresolė, dėžutėje, Paketas Nr. 5503444; rausva dėžutė – 1 vienetas; spintos antresolėje, Paketas Nr. 550344 (b. t. 2, b. l. 22–29).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-3239211-23 nustatyta, kad tirti pateikti 10 vnt. pirmos rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro „Tokarev” (7,62x25 mm) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys. Sprendžiant pagal ant šovinių esančius žymenis, šie šoviniai buvo pagaminti 1952 metais Tulos šovinių gamykloje, buvusioje TSRS. Šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš daugelio 7,62 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų; Tirti pateikti 8 vnt. antros rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (.22 LR) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Kur ir kada buvo pagaminti šie šoviniai nustatyti nėra galimybės, kadangi ant šovinių nėra jokių į tai nurodančių žymenų. Šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš daugelio 5,6 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų; tirti pateikti 14 vnt. trečios rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Makarov” (9x18 mm) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys. Sprendžiant pagal ant šovinių esančius žymenis, šie šoviniai buvo pagaminti 1983 metais Tulos šovinių gamykloje, buvusioje TSRS. Šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš daugelio 9 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų; tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti. Tirti pateikti 32 vnt. šovinių tyrimo metu buvo sunaudoti (b. t. 2, b. l. 51–56, 100–106).

2024 m. balandžio 30 d. pažymoje iš policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos esančiais duomenimis nustatyta, kad P. J. neturėjo išduotų leidimų laikyti šaudmenis, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir buvo tęsiamas ikiteisminiame tyrime Nr. 1-01-1-42557-2023-3.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant, grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015).

Įvertinus pirmiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad P. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatyme nustatytą uždraustą nusikalstamą veiką – atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. 2023 m. lapkričio 5 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), kieme, turėdamas peilį bei juo mosikuodamas prieš veidą, grasino nukentėjusiajai G. B. ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrukdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, kurie patvirtino, kad veikos padarymo metu kaltinamasis rėkavo, šaukė, mosikavo peiliu nukentėjusiajai prieš veidą; savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtinantys, kad tyrimui buvo pateiktas peilis, kuriuo kaltinamasis mosikavo prieš nukentėjusiosios veidą; daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, patvirtinantys nukentėjusiosios parodymus kuomet ji apibūdino kaltinamojo turėtą peilį; BPC pateiktame garso įraše užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyta, kad policijos pareigūnai buvo kviečiami dėl to, jog kaltinamasis grasina peiliu, pravardžiuoja, triukšmauja. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami P. J. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Objektyviai pasireiškia bent vienu iš alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno arba realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir taip norėjo veikti. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į visuomenės saugumą. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir GŠKĮ).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu P. J. gyvenamojoje vietoje, t. y. gyvenamajame name ir jo priklausiniuose, buvo atlikta krata. Kratos metu kambaryje, spintos antresolėje be kitų daiktų, buvo rasti ir paimti šoviniai (b. t. 2, b. l. 22–29). Tai tapo pagrindu P. J. apkaltinti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, t. y. tuo, kad P. J. neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šovinius. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje buvo atliktas specialus tyrimas, kurio metu buvo ištirti per kratą P. J. gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti šoviniai ir surašyta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. lapkričio 28 d. specialisto išvada (b. t. 2, b. l. 51–56). Specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateikti šoviniai yra tinkami šaudyti, taip pat nustatyta, kad, vadovaujantis GŠKĮ, tai yra A ir B, arba B kategorijų ginklams skirti šaudmenys.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad pripažįstant asmenį kaltu ir nuteisiant jį už kurios nors vienos ar kelių BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privaloma nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teismo išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui ir pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodyta, jog P. J. neteisėtai įgijo šovinius. Atkreiptinas dėmesys, kad P. J. pareikštame kaltinime, teigiama, jog jis važiuodamas traukinyje, 1986 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ant sėdynės rado rausvos spalvos dėžutę, kurioje buvo šoviniai, ją su savimi pasiėmė ir taip įgijo kaltinime nurodytus šovinius. Tačiau teismas pažymi, kad pirmiau nurodytos aplinkybės yra grindžiamos vien paties kaltinamojo parodymais. Jokių įrodymų, patvirtinančių šią P. J. pareikšto kaltinimo dalį, byloje nėra. Neteisėtų šovinių įgijimo faktas yra tiesiog preziumuojamas iš to, kad minėti šoviniai buvo rasti pas P. J. namuose kratos metu, tačiau baudžiamoji atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis. Tuo klausimu yra ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje, kuomet kasacinės instancijos teismas akcentavo būtinumą įrodyti bylos medžiaga kiekvieną iš asmeniui inkriminuojamų alternatyviųjų nusikalstamos veikos požymių, kartu nurodydamas, jog joks iš minėtų alternatyviųjų požymių negali būti tiesiog preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-1073/2019 ir kt.).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, jog P. J., neteisėtai laikė šaudmenis, t. y. neturėdamas leidimo, laikė savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), spintoje rožinę dėžutę, kurios viduje buvo 10 vienetų pramoninės gamybos 7,62 milimetrų kalibro „Tokarev“ (7,32x25 mm) šovinių, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys; 8 vienetus pramoninės gamybos 5,6 milimetrų kalibro (22 LR) šovinių, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys bei 14 vienetų pramoninės gamybos 9 milimetrų kalibro „Makarov“ (9x18 mm) šovinių, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys, kol Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus r. policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus pareigūnai nepaėmė jų kratos metu 2023 m. lapkričio 8 d. laikotarpiu nuo 9.20 val. iki 10.21 val.

P. J. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina liudytojų duoti parodymai, kuomet jie nurodė, kad P. J. rodė, jog turi šaudmenų; sankcionuotos kratos protokole užfiksuoti duomenys, patirtinantys, kad namuose adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena P. J., spintos antresolėje rasti šoviniai; specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kad pateikti šoviniai yra įvairių kalibrų, tinkami šaudyti ir, vadovaujantis GŠKĮ, skirti šaudyti A ir B kategorijų ginklams , pažymoje iš policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos užfiksuoti duomenys, kad P. J. neturėjo išduotų leidimų laikyti šaudmenis.

Pirmiau aptarti įrodymai taip pat patvirtina, kad P. J. suvokė, jog laiko pirmiau nurodytus šaudmenis neteisėtai, t. y. neturėdamas tam leidimo, ir norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Teismas atsižvelgdamas į pirmiau aptartus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad P. J. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes atitinka visus šio kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

P. J. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu (b. t. 2, b. l. 146–148).

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. J. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą ir vieną baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką, nustatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. t. 2, b. l. 64–66), administracine tvarka baustas (b. t. 2, b. l. 57–63), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. t. 1, b. l. 119) Byloje nėra duomenų apie P. J. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes, tai, kad šaunamieji ginklai, kuriems skirti šaudmenys buvo rasti kaltinamojo namuose, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasti, taip pat byloje tiksliai nenustatytas šių šaudmenų įgijimo laikas ir aplinkybės, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus P. J. už BK 145 straipsnio 1 dalyje bei 253 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų padarymą šių straipsnių sankcijose nustatytas ir prokurorės pasiūlytas bausmes – po 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, ir uždraudžiant jam laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgiant į kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumą, pirmiau nurodytas padarymo faktines aplinkybes, yra teisingos ir proporcingos įvykdytiems nusikaltimams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, P. J. paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu prie 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos P. J. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį visiškai pridedant jam paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir paskiriant subendrintą 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), būti namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis), ir uždraudžiant jam laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas), vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

P. J. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorė taip pat prašė teismo paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad P. J. šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu nėra pripažįstamas kaltu nusikaltęs prieš artimąjį giminaitį ar šeimos narį, tad skirti jam prokurorės prašoma baudžiamojo poveikio priemonę nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

Prokurorė teismo prašė priteisti iš kaltinamojo proceso išlaidas 469,07 eurus už balistinį tyrimą ir įpareigoti juos pervesti į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro sąskaitą.

Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktu, proceso išlaidas sudaro ekspertams <...> išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Vadovaujantis šiomis BPK nuostatomis ir atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, kurioje pasisakyta, kad iš kaltinamojo nepriteistinos proceso išlaidos, kurios buvo patirtos, siekiant gauti duomenų jam pareikštam kaltinimui pagrįsti, pirmiau nurodytas prokurorės prašymas netenkintinas.

Į P. J. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 5 d. 12 val. iki 2023 m. lapkričio 7 d. 11.56 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65, 66 straipsniai).

P. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Pareiškimu prokurorė taip pat prašo teismo panaikinti kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis bylos duomenimis, šios kardomosios priemonės taikymo terminas P. J. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi buvo pratęstas tik iki 2024 m. gegužės 7 d., tad šiuo metu minėta kardomoji priemonė kaltinamajam jau nebetaikoma.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos; juodos spalvos peilis su juodu dėklu (įpakuotas į geltoną maišą ir popierinį paketą Nr. 2) bei rausvos spalvos plastikinė dėžutė (įpakuota į paketą Nr. 1, užplombuota LPKTC klijuojamąja plomba Nr. A0425300 ), perduoti saugoti į policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus sandėlius, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. J. (P. J.), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos, būti namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, ir uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

P. J. (P. J.), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos; būti namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, ir uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti P. J. (P. J.) subendrintą 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos; būti namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, ir uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. J. (P. J.) galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos; būti namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, ir uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į P. J. (P. J.) paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 5 d. 12 val. iki 2023 m. lapkričio 7 d. 11.56 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

P. J. (P. J.), paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Prokurorės prašymą dėl 469,07 Eur proceso išlaidų iš P. J. (P. J.) priteisimo atmesti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos; juodos spalvos peilį su juodu dėklu (įpakuotą į geltoną maišą ir popierinį paketą Nr. 2) bei rausvos spalvos plastikinę dėžutę (įpakuotą į paketą Nr. 1, užplombuotą Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro klijuojamąja plomba Nr. A0425300 ), perduotus saugoti į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus sandėlius, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.