Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ilonai Ramaškienei, atsakovų Č. P. ir S. U. (S. U.) atstovui advokatui Algaudui Kiršai, trečiajam asmeniui M. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities ieškinį atsakovams Č. P. ir S. U. (S. U.) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo M. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2021 m. vasario 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1200-1115/2021 nepilnamečiam vaikui M. U. nustatyta nuolatinė rūpyba, vaiko nuolatine rūpintoja paskirta M. G., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta M. G. gyvenamojoje vietoje, M. G. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje e2-9786-1115/2020 paskirta priteistų išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. U. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

4. Ieškinyje nurodoma, kad praėjus metams po teismo sprendimo laikinai apriboti tėvų valdžią, situacija šeimoje nepasikeitė - tėvai nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, sveikata, ugdymu, neteikia išlaikymo, abu tėvai niekur nedirba, butas areštuotas. Atsakovai dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo į teismą nesikreipė ir neketina kreiptis. Jie nesikreipė ir dėl vaiko svečiavimosi jų šeimoje. Ieškovės vertinimu, atsakovai vengia atlikti ir neatlieka savo kaip tėvų pareigų tinkamai ir atsakingai rūpintis savo vaiku ir stengtis, kad jis augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje ir užaugtų doru žmogumi. Atsakovai tėvų valdžios vaiko atžvilgiu visiškai neįgyvendina – negyvena kartu su juo, nesirūpina kasdieniais jo poreikiais, sveikata, ugdymu, berniuko neauklėja, neteikia išlaikymo, nesiima konkrečių, aktyvių veiksmų susigrąžinant vaiką savo priežiūrai.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Patikslino, kad vaikas šiuo metu gyvena pas M. G.. Pažymėjo, kad abu tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, socialiniai darbuotojai ne kartą buvo užtikę atsakovus neblaivius, taip pat atsakovai atsisakė priimti socialines paslaugas, neišlaiko vaiko, nesiekia jo susigrąžinti. Nurodė, kad atsakovai skambindavo vaikui telefonu, važiavo į M. G. namus, tačiau dabar skambučiai vaikui ir atvažiavimai aplankyti vaiką yra reti. Pažymėjo, kad tarp atsakovų tarpusavyje vyksta nesutarimai, o tai dar labiau vaikui kelia stresą.

7. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad dėl piktnaudžiavimo alkoholiu pateikti įrodymai yra seni, įrodymų, kad šiomis dienomis būtų piktnaudžiaujama alkoholiu byloje nėra. Dėl buitinių konfliktų, kylančių tarp atsakovų, pažymėjo, kad jie pasitaiko visur, ir nėra aišku, kiek tai gali paveikti vaiką jam gyvenant atskirai nuo tėvų. Pažymėjo, kad atsakovai nuolat palaiko ryšį su vaiku, ryšys nėra nutrūkęs, vaikas stengiasi su tėvais bendrauti. Dėl išlaikymo neteikimo nurodė, kad nėra aišku, kokia atsakovų sveikatos būklė, išsilavinimas. Paaiškino, kad Č. P. labiau nei S. U. domisi vaiku. Dėl kreipimosi į teismą dėl vaiko susigrąžinimo pažymėjo, kad nėra aišku, ar atsakovai turi tam pinigų, ar jie apskritai žino, kad yra tokia galimybė, ar jiems tai kas nors aiškino. Pažymėjo, kad iš pokalbio telefonu turinio su atsakove matyti, jog atsakovė Č. P. siekia susigrąžinti vaiką. Taigi bent Č. P. atžvilgiu nėra pagrįstų įrodymų, kad turėtų būti apribota motinos valdžia. Ieškinys prieštaringas ir neinformatyvus, taigi neįrodytas.

8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. G. sutiko su ieškiniu. Paaiškino, kad atsakovai anksčiau dar atvažiuodavo pas ją aplankyti vaiko – kartą per savaitę, kartą per porą savaičių ar kartą per mėnesį, o dabar atvažiuoja labai retai, galbūt kartą per du mėnesius. Nurodė, kad atsakovai skambina vaikui. Pažymėjo, kad prieš mėnesį vaikui skambino atsakovė, verkė, sakė vaikui, kad jai bloga, vaikas jautėsi sužlugdytas. Nurodė, kad išgėrusi mama, jos žiniomis, pakeldavo prieš vaiką ranką. Pažymėjo, kad būna, jog atsakovė su vaiku elgiasi agresyviai ir žodžiais, t. y. paskambinus grasina, kad kai atvažiuos vaikas „gaus“ už tai, kad nepakelia ragelio. Taip pat nurodė, kad atsakovė nelabai domisi vaiko sveikata. Pažymėjo, kad kartais skambina ir vaiko tėvas, kaip galima suprasti, neblaivus. Nurodė, kad atsakovo elgesys, kiek ji žino iš vaiko pasakojimų, yra agresyvus. Pažymėjo, kad po Naujųjų metų pas M. G. buvo atvažiavę abu atsakovai ir nuo jų sklido alkoholio kvapas, o iš veidų buvo galima spręsti, kad jie visgi vartoja alkoholį. Taip pat pažymėjo, kad buvo įvykis, kai ji leido vaikui pernakvoti pas atsakovus, o vaikas vėliau pasakė rūpintojai M. G., kad vos šiai išėjus atsakovai pradėjo vartoti alkoholį – stipriuosius gėrimus. Nurodė, kad ji norėtų, jog vaikas gyventų su tėvais, tačiau mato, kad atsakovės būsena nestabili. Taip pat pažymėjo, jog buvo situacija, kai atsakovas paskambino vaikui bei pareiškė, kad jis palieka namus, kas sukėlė vaikui didelį stresą, po to jį teko raminti. Nurodė, kad vaikas turi neįgalumą – (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ji pati turi gebėjimų bendrauti ir rūpintis neįgaliais vaikais, nes tiek ji pati turi neįgalią dukrą tiek dirba su specialių poreikių turinčiais vaikais, o atsakovai, jos nuomone, tokių įgūdžių neturi. Taip pat nurodė, kad dabar vaikas gyvena šeimoje, kaip jis ir nori. Paaiškino, kad ji vaiką nuveža ir parveža iš mokyklos. Jei jis grįžtų pas tėvus, jam tektų nuo pirmadienio iki penktadienio gyventi bendrabutyje. Nurodė, kad atsakovai nesistengia keisti savo elgesio, gyvenimo būdo ir mano, kad ateityje nepasikeis. Pažymėjo, kad vaikui gyvenant su ja nieko netrūksta, vaikas ją vadina mama. Taip pat nurodė, kad vaikas nors ir nori bendrauti su tėvais, tačiau grįžti į nesaugią aplinką pas atsakovus jis nelabai nori, nes supranta, kad jis vėl gali atsidurti globos įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

10. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės (tėvų valdžios apribojimas) turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

12. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą. Jeigu tėvai tinkamai nesirūpina vaikais, vengia su jais bendrauti, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Č. P. ir S. U. yra M. U. tėvai. Č. P. ir S. U. šeima nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į Vilniaus rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nuo 2018 m. liepos 26 d. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. 2018 m. liepos 25 d. vaikui buvo nustatytas antras grėsmės lygis, dėl ko buvo kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų. 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio laikinoji globa buvo panaikinta ir vaikas grąžintas tėvams. 2019 m. spalio 21 d. pareiškėjas gavo pranešimą apie tai, kad namuose esantys Č. P. ir S. U. yra neblaivūs. Namuose apsilankymo metu buvo nepilnametis M. U.. 2019 m. spalio 22 d. M. U. buvo nustatytas antras grėsmės vaikui lygis. Kadangi vaikui buvo nustatytas antras grėsmės lygis, priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų išdavimo. 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria Skyriaus prašymą tenkino. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu atsakovams laikinai apribota tėvų valdžia nepilnamečio M. U. atžvilgiu. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi vaikui nustatyta nuolatinė rūpyba, jo nuolatine rūpintoja paskirta M. G..

14. Iš byloje esančio 2021 m. balandžio 13 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta dėl vaiko nepriežiūros, motinystės ir tėvystės įgūdžių stokos, netinkamų buities sąlygų, piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. Akte nurodyta, kad tėvai nekeičia savo elgesio, gyvenimo būdo ir savo veiksmais parodo, kad nesiekia susigrąžinti vaiko į šeimą ir nėra orientuoti į sūnaus ugdymą ir išlaikymą. Taip pat nurodyta, kad tėvai nesirūpina vaiko sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, neteikia išlaikymo. Priežastys, dėl kurių vaikui nustatyta globa (rūpyba), neišnyko. Akte pažymėta, jog vaikas nurodė, kad M. G. namuose jaučiasi saugus ir reikalingas, yra ramus, visada gauna grįžtamąjį ryšį, pagalbą ir palaikymą. Institucijos išvada – rūpintoja tinkamai atlieka savo pareigas, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, rūpyba atitinka vaiko interesus. Tikslinga tęsti M. U. nuolatinę rūpybą. Tokia pati išvada iš esmės pateikta ir 2021 m. balandžio 13 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini)

15. Iš byloje esančio 2021 m. spalio 11 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2021­ m. vasario 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi vaikui nustatyta nuolatinė rūpyba dėl vaiko nepriežiūros, motinystės ir tėvystės įgūdžių stokos, netinkamų buities sąlygų, piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. Akte nurodyta, kad tėvai iki šios dienos nekeičia savo elgesio, gyvenimo būdo ir savo veiksmais parodo, kad nesiekia susigrąžinti vaiko į šeimą ir nėra orientuoti į sūnaus ugdymą ir išlaikymą. Akte taip pat pažymėta, kad atsakovai nesirūpina vaiko sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, neteikia išlaikymo. Priežastys dėl kurių buvo vaikui nustatyta globa (rūpyba) neišnyko. Šiame akte nurodoma, kad vaikas pasakojo, jog jam patinka M. G. namuose, ten draugiška aplinka, jis jaučiasi gerai, yra sveikas. Taip pat vaikas nurodė, kad jam patinka, kai jį aplanko tėvai, jie klausinėja, kaip jam sekasi. Akte pažymėtina, kad vaiko motina nesikreipė dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Akte išdėstyta išvada – vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, globa (rūpyba) atitinka vaiko interesus. Tokia pati išvada iš esmės pateikta ir 2021 m. spalio 11 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini)

16. Byloje esančiame 2021 m. lapkričio 3 d. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vaikas M. U. teigiamai atsiliepė apie savo biologinius tėvus Č. P. ir S. U.. Pranešime taip pat nurodyta, kad rūpintojos M. G. teigimu vaiko tėvai reguliariai lanko vaiką jos namuose ir kiekvieną dieną bendrauja telefonu. Rūpintojos teigimu atsakovai neteikia vaikui paskirto išlaikymo, tačiau lankydami vaiką atvyksta su vaiko mėgstamomis vaišėmis, bendrauja mandagiai, geranoriškai. Pranešime nurodoma, kad Č. P. ir S. U. į Globos centrą tarpininkavimui ar kitai pagalbai gauti nesikreipė.

17. Byloje esančiame 2021 m. lapkričio 11 d. Vilniaus rajono Socialinių paslaugų centro pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) apie Č. P. ir S. U. šeimą nurodyta, kad nuo to laiko, kai Č. P. ir S. U. laikinai buvo apribota tėvų valdžia, tėvai nesikreipė į Vilniaus rajono Socialinių paslaugų centro specialistus dėl galimybės grąžinti vaiką į namus, nerodė jokios iniciatyvos, neieškojo informacijos.

18. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, atkreipia dėmesį į tai, kad nors iš 2021 m. lapkričio 3 d. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro pranešimo turinio matyti, kad vaiko M. U. rūpintoja teigė, jog atsakovai reguliariai lanko vaiką ir su juo bendrauja, tačiau 2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu M. G. nurodė, jog atsakovai vaiką dabar pradėjo lankyti labai retai, pažymėjo, kad akivaizdu, jog atsakovai vartoja alkoholį, nurodė, jog atsakovai netinkamai bendrauja su vaiku, t. y. atsakovė Č. P. vaikui telefonu grasina, kai vaikas nepakelia telefono, verkia, dėl ko sukelia vaikui stresą, o atsakovas apskritai retai bendrauja su vaiku. Pažymėjo, jog vieną kartą paskambinęs vaikui pareiškė paliksiantis namus, kas sukėlė vaikui didelį stresą. Taigi darytina išvada, kad atsakovų elgesys vaiko atžvilgiu nėra tinkamas.

19. Vertinant atsakovų piktnaudžiavimą alkoholiu pažymėtina, kad nors atsakovų atstovas teigė, jog nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovai šiuo metu vartoja alkoholį, tačiau ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad socialiniai darbuotojai buvo užtikę atsakovus neblaivius, taip pat ir trečiasis asmuo M. G. paaiškino, kad atsakovams atvykus po Naujųjų metų švenčių į jos namus iš kvapo ir atsakovų išvaizdos buvo akivaizdu, kad šie vartoja alkoholį, taip pat paaiškino, kad ir kalbant tėvui su vaiku telefonu ji supranta, jog atsakovas skambina neblaivus. M. G. teismo posėdžio metu taip pat pasakojo įvykį, kai leido vaikui M. U. pasilikti per naktį pas atsakovus, o vaikas jai pasakojo, jog vos M. G. išvykus atsakovai pradėjo vartoti stipriuosius gėrimus. Taigi teismas turi pagrindo spręsti apie atsakovų nuolatinį piktnaudžiavimą svaigiaisiais gėrimais.

20. Sodros duomenimis atsakovai nedirba. Kelių registro duomenimis, atsakovai registruotų autotransporto priemonių neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovai turi nekilnojamojo turto, tačiau visas jų turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas. Taigi darytina išvada, kad atsakovų turtinė padėtis neleistų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku ir užtikrinti jam būtinas gyvenimo sąlygas.

21. Teismas kaip reikšmingą aplinkybę vertina tai, kad nepilnametis M. U. turi neįgalumą – (duomenys neskelbtini), taigi tinkama vaiko priežiūra yra itin svarbi jo vystymuisi. Iš byloje esančių duomenų apie atsakovų netinkamą gyvenimo būdą, nesirūpinimą vaiku, abejingumą jo sveikatos būklei, darytina išvada, kad atsakovai negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu M. U. ir užtikrinti jo teisės į sveikatą, sveiką aplinką bei tinkamą sveikatos priežiūrą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į atsakovų gyvenimo būdą, požiūrį į tėvų pareigas, siūlomos socialinės pagalbos ignoravimą, konstatuotina, kad atsakovai vengia atlikti tėvų pareigas savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, nesistengia ir nekeičia savo elgesio, vaiku nesirūpina nesant jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių jie negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3.155 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad savo veiksmais atsakovai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, visiškai juo nesirūpina, vaiko ugdymo ir auklėjimo procese nedalyvauja, nesidomi vaiko sveikata, neteikia išlaikymo, piktnaudžiauja alkoholiu, nesistengia vaiko susigrąžinti, piktnaudžiauja savo, kaip tėvų, teisėmis ir nėra objektyvių duomenų, kad padėtis ateityje gali iš esmės pasikeisti, todėl yra pakankamas pagrindas atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinės baigties

23. Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškinys tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. kovo 15 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. kovo 16 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 310,00 Eur. Be to, teisme patirta 11,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

25. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai Č. P. ir S. U. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų Č. P. ir S. U. nepriteistinos.

26. Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 ir 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią S. U. (S. U.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.