Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-05-10 · Administracinė byla Nr. I3-2297-983/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-10
Bylos Nr.
I3-2297-983/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05103-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
V. Č.
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-2297-983/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05103-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.2; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio, Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjui V. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (23.24-08)327-55693 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VMI sudaryti mokestinės paskolos sutartį su pareiškėju dėl susidariusios nepriemokos laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (b. l. 1–2).

Pareiškėjas paaiškina, kad 2021 m. spalio 27 d. kreipėsi į VMI prašydamas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritinė arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, o šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Tačiau VMI ginčijamu Sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo, motyvuodama tuo, jog pareiškėjas nevykdė jau turimų mokestinių paskolos sutarčių sąlygų.

Nurodo, jog atsakovė pareiškėjo prašymą vertino labai formaliai, visiškai nesigilino į pareiškėjo paaiškinimus bei esamą COVID-19 pandemiją, kuri paveikė daugumą sektorių. Pareiškėjo nuomone, VMI pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir visiškai nesistengė pasiekti savitarpio supratimo, be to neatsižvelgė į MAĮ 88 straipsnio 2 dalies teisinį reguliavimą. Pareiškėjas prašyme išdėstyti mokestinę nepriemoką nurodė, kodėl jam būtina išdėstyti mokestinę nepriemoką ir kokios pasekmės kiltų, jei nepriemoka nebūtų išdėstyta dalimis, tačiau atsakovė į tai neatsižvelgė.

Pastebi, kad pareiškėjo nepriemokos užtikrinimui yra įkeistas jo nekilnojamasis turtas, kurio vertės pakaktų visos skolos padengimui. Pareiškėjas yra pasirengęs parduoti įkeistą turtą ateityje, jei atsirastų problemų, dėl kurių nepavyktų dengti savo įsipareigojimų. Tokiu būdu, pareiškėjas yra užsitikrinęs sau gautinų lėšų išieškojimą įkeistu turtu, todėl visiškai niekuo nerizikuoja. Atitinkamai atsakovės nenoras sudaryti mokestinės nepriemokos paskolos sutartį, pareiškėjo manymu, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–17).

Nurodo, kad kartu su ginčijamu Sprendimu pareiškėjui buvo išsiųsta ir VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų administravimo skyriaus 2021 m. lapkričio 24 d. išvada Nr. (23.31-08) 326-4335 dėl prašymo išdėstyti atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą (toliau – ir Išvada), kuri yra sudedamoji individualaus administracinio akto dalis. Išvada ir Sprendimas priimti įvertinus pareiškėjo pateiktus duomenis.

Pastebi, jog pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Iš šios teisės normos seka, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo.

Pažymi, kad pareiškėjas Fizinių asmenų anketoje pateikė duomenis apie 2021 m. gautas pajamas, kurios sudaro 3 622,54 Eur, t. y. 402,50 Eur į mėnesį. Kitų duomenų apie gaunamas pajamas pareiškėjas nenurodė. Jei mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų išdėstytas, mėnesio įmoka sudarytų 300,71 Eur ir palūkanos. Šiuo atveju įvertinus pareiškėjo gaunamų mėnesinių pajamų dydį ir numatomos sudaryti mokestinės paskolos sutarties mėnesinės įmokos dydį, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas neturi realių finansinių galimybių mokėti įmokas. Atsakovei taip pat nebuvo pateikta duomenų, kurie leistų manyti, jog pareiškėjas iš tiesų gali būti pajėgus vykdyti mokestines prievoles net ir tuo atveju, jei mokėjimas būtų išdėstytas 5 metų laikotarpiui.

Šalies argumentai

Pastebi, jog šiuo atveju kartu su prašymu pateiktoje Fizinių asmenų anketoje pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. 08 mėn. suteikė 7 000 Eur paskolą UAB „Dinaka“. Prašoma išdėstyti gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka (14 843,37 Eur) susidarė 2020 m. birželio 30 d. pateikus metinę GPM311 deklaraciją už 2019 m., prievolės mokėjimo terminas 2020 m. liepos 1 d., žemės mokesčio 1 449 Eur mokestinės nepriemokos susidarė nuo 2020 m. lapkričio 16 d., taigi pareiškėjas turėdamas mokestinę nepriemoką suteikė paskolą juridiniam asmeniui, bet nedengė turimo įsiskolinimo valstybės biudžetui.

Paaiškina, kad išnagrinėjus pateiktą pareiškėjo prašymą buvo nustatyta, kad pareiškėjas dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo kreipiasi jau nebe pirmą kartą. Vertindama pareiškėjo pateiktą prašymą, VMI nustatė, kad pareiškėjas nesilaiko 2020 m. rugpjūčio 27 d. pasirašytos mokestinės paskolos sutarties sąlygų, t. y. nuo pat mokestinės paskolos sudarymo pradžios sumokėjo tik 1 įmoką. Pradelsti įsipareigojimai pagal 2020 m. rugpjūčio 27 d. mokestinės paskolos sutartį išvados surašymo dieną sudarė 9 506 Eur. Taigi pareiškėjas nevykdė savo pareigos tinkamai ir laiku mokėti įmokas pagal jau sudarytą mokestinės paskolos sutartį. Pagal sudarytą mokestinės paskolos sutartį pareiškėjas kas mėnesį privalėjo mokėti po 679 Eur, tačiau šių įmokų nemokėjo ir gaunamos pajamos neleidžia manyti, jog pareiškėjas būtų pajėgus sumokėti mokestinę nepriemoką, jei jos mokėjimas būtų išdėstytas. Taigi, nagrinėjamu atveju neegzistuoja MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga mokestinės paskolos sutarties sudarymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl VMI 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-55693, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui V. Č. išdėstyti 17 741,37 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2026 m. spalio 27 d. (b. l. 5–6).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 27 d. kreipėsi į VMI prašydamas išdėstyti 17 741,37 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2026 m. spalio 27 d. (b. l. 18–19).

VMI, įvertinusi pareiškėjo prašymą, 2021 m. lapkričio 24 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (23.24-08)-327-55693 bei vadovaudamasi MAĮ 88 straipsniu, MAĮ 14 straipsnio 7 dalimi, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 2021 m. spalio 27 d. pareiškėjo prašymu ir Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus Išvada, nusprendė neišdėstyti mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) mokestinės nepriemokos sumokėjimo nurodytam laikotarpiui (b. l. 5–6). Išvada laikytina sudedamoji individualaus administracinio akto dalis, kurioje pateikti sprendimo priėmimo motyvai (b. l. 7–10).

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Sprendimu, 2021 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 1–2). Pareiškėjas nesutikimą su ginčijamu Sprendimu grindžia tuo, jog atsakovė neįsigilino į jo pateiktus paaiškinimus bei COVID-19 pandemiją, kurios ribojimai paveikė ekonominę situaciją. Be to, VMI visiškai nesistengė pasiekti savitarpio susitarimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.), Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ bei Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijos, patvirtintos VMI viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 „Dėl Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. birželio 2 d.; toliau – ir Rekomendacijos).

MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Minėto straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y. nustačius, kad nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustačius, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau (toliau – ir LVAT) 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016).

Mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Be to, ir LVAT yra pasisakęs (žr., pvz., LVAT 2004 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1–362/2004, 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje A6 – 2202/2006, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–1229/2010 ir kt.), kad viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.

Vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antrosios sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (žr. pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3585/2011, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2139/2011).

Pagal Taisyklių 7 punktą priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą (toliau kartu – mokėtojas) finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus.

Pagal Taisyklių 19 punktą Mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės. Jeigu mokesčių administratorius nustato, kad prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką neatitinka nustatytų reikalavimų, taip pat jeigu mokesčių mokėtojas nepateikė visų būtinų dokumentų, mokesčių administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai gavo iš mokesčių mokėtojo atitinkamą prašymą, pareikalauja patikslinti prašymą ir (arba) pridėti papildomus dokumentus, kurių reikia sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą nusižengimą mokėjimą priimti, ir nustato šių dokumentų patikslinimo ir (ar) papildymo 30 dienų terminą (Taisyklių 21 punktas). Mokėtojas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokesčių administratoriaus pranešimo apie reikalingos patikslintos informacijos gavimo dienos turi pateikti reikalingą patikslintą informaciją arba pateikti mokesčių administratoriui motyvuotą prašymą pratęsti tam tikslui duotą terminą. Mokesčių administratorius turi ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos priimti sprendimą ir gali pratęsti patikslintos informacijos pateikimo terminą ne daugiau kaip 30 dienų arba motyvuotai atsisakyti jį pratęsti (22 punktas). Jeigu mokėtojas per 30 dienų arba per pratęstą terminą nepateikia patikslintos informacijos, prašymas laikomas atmestu (Taisyklių 23 punktas).

Bylos medžiaga patvirtina, jog Sprendimas priimtas vadovaujantis Išvada, kuri yra Sprendimo sudedamoji dalis. Išvadoje aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateikta pareiškėjo finansinės būklės analizė, turtinės padėties, turimų įsipareigojimų apžvalga ir pateikta apibendrinta išvada.

Pažymėtina, jog vertinant pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymą, VMI buvo pateikta 2021 m. spalio 13 d. UAB „Dinaka“ pažyma Nr. apie priskaičiuotą ir išmokėtą pareiškėjui darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 27–28), kuri patvirtina, jog pareiškėjo darbo užmokestis už 2021 m. sudarė 3 622,54 Eur (402,50 Eur į mėnesį). Duomenų apie kitas gaunamas pajamas pareiškėjas nei teismui, nei atsakovei nepateikė. Atitinkamai jei VMI būtų nusprendusi mokestinės nepriemokos sumokėjimą išdėstyti, mėnesio įmoka pareiškėjui sudarytų 300,71 Eur ir palūkanos. Taigi teismo vertinimo, jau vien šiuo pagrindu kyla pagrįstos abejonės, kad pareiškėjas būtų pajėgus mokėti mokestinę nepriemoką dalimis, kadangi išdėsčius mokestinės nepriemokos sumokėjimą, pareiškėjui pragyvenimui ir kitoms išlaidoms liktų tik 101,79 Eur (neatskaičius palūkanų) (402,50 Eur - 300,71 Eur = 101,79 Eur). Vertintina, jog atsakovė šiuo atveju pagrįstai, įvertinusi pareiškėjo finansinį stabilumą, nesutiko su mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymu. Akcentuotina, jog mokestinės nepriemokos išdėstymas yra tikslingas tik tada, kai yra pagrindas manyti, jog išdėsčius jos mokėjimą, bus sumokėta, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo finansinė padėtis nesuteikia pagrindo manyti, kad išdėstyta mokestinė nepriemoka bus padengta.

Kaip matyti, atsakovė taip pat pagrįstai nesutiko išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo ir tuo pagrindu, jog pareiškėjas jau turėdamas mokestinę nepriemoką suteikė paskolą juridiniam asmeniui. Pagal Rekomendacijų 2 priedo 10 punktą, mokesčių mokėtojo prašymas atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą yra netenkinamas, kai mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašo atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu, mokesčių mokėtojas suteikė paskolą. Byloje pateikta pareiškėjo fizinių asmenų anketa (b. l. 20–25) patvirtina, jog pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio mėn. (jau turėdamas mokestinę nepriemoką) suteikė UAB „Dinaka“ 7 000 Eur paskolą. Taigi ir dėl šios priežasties, atsakovė pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo.

Teismas pažymi, jog VMI nagrinėdama pareiškėjo prašymą taip pat nustatė, jog pareiškėjas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo kreipiasi jau ne pirmą kartą. Iš prie Sprendimo pridėtos Išvados matyti, jog pareiškėjas su VMI 2020 m. rugpjūčio 27 d. pasirašytos mokestinės paskolos sutarties, kuria 39 360,54 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas buvo išdėstytas iki 2025 m. gegužės 25 d., laiku nevykdė ir tik 2020 m. spalio 19 d. atliko 679 Eur įmoką, t. y. per visą laikotarpį atlikta tik viena įmoka. Įmokų atsilikimas nuo grafiko 2021 m. lapkričio 24 d. duomenimis sudarė 9 506 Eur. Prie Sprendimo pridėta Išvada taip pat patvirtina, jog atsakovė per „Mano VMI“ 2021 m. spalio 25 d. raštu įspėjo pareiškėją dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo. Taigi, iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas pažeidė savo pareigą tinkamai vykdyti su atsakove sudarytą 2020 m. rugpjūčio 27 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-5668, todėl VMI 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-55698 (b. l. 36–37) mokestinės paskolos sutartį nutraukė. Pažymėtina ir tai, kad nors Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 26 sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-2304-473/2022 minėtą VMI 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-55698 panaikino ir grąžino VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. Č. prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties keitimo, tačiau paminėtas teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka LVAT, t. y. nėra įsiteisėjęs.

Pareiškėjas pabrėžia, kad užtikrinus mokestinės nepriemokos sumokėjimą nekilnojamuoju turtu būtų sumažinta prievolių neįvykdymo rizika, t. y. įkeisto turto vertės visiškai pakaktų visos skolos padengimui. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 27 d. teikdamas prašymą atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, neprašė užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nekilnojamojo turto įkeitimu. Be to, kartu su prašymu užpildydamas Fizinių asmenų anketą, jis nurodė, kad nuosavybės teise jam priklauso tik žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 38 158 Eur (b. l. 20-25). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes apie pareiškėjo visas turimas mokestines nepriemokas, darytina išvada, kad jo nurodytas turimas nekilnojamasis turtas, negalėtų padengti jo viso įsiskolinimo.

Be to, šios teisės aktuose įtvirtintos užtikrinimo priemonės (Taisyklių 30 punktas) taikymas atsakovei nėra privalomas, t. y. pagal Taisyklių 30 punktą mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą nurodydamas užtikrinti jos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu arba garantija, tačiau neprivalo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo minėtu būdu. Atitinkamai pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius, įvertinęs individualią situaciją, turi diskrecijos teisę sudaryti arba nesudaryti paskolos sutartį. Vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Šiuo atveju teismas vertina, jog atsakovė įvertinusi visas esamas rizikas, pagrįstai netenkino pareiškėjo 2021 m. spalio 27 d. prašymo.

Pažymėtina, kad į bylą pateiktas pareiškėjo 2021 m. gruodžio 7 d. prašymas (b. l. 4) dėl naujos mokestinės paskolos sutarties sudarymo, nesusijęs su šioje byloje nagrinėjamo Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, kadangi jame prašoma sudaryti naują paskolos sutartį po to, kai VMI 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-55698 nutraukė 2020 m. rugpjūčio 27 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-16683.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijamas VMI 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. (23.24-08)-327-55693, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išdėstyti 17 741,37 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2026 m. spalio 27 d. priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Mokesčių administratorius, atsisakydamas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, veikė savo kompetencijos ribose, tokį sprendimą priėmė pagrįstai bei teisėtai, todėl šio sprendimo naikinti teismas neturi pagrindo. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Taip pat nėra pagrindo ir įpareigoti atsakovę sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Papildomai pažymėtina, kad pastarasis reikalavimas apskritai negali būti tenkinamas, nes teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje (žr., pvz., LVAT 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-910-502/2019), todėl negali įpareigoti viešojo administravimo instituciją atlikti konkretų jos kompetencijai priklausantį veiksmą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėSaulius JakaitisFausta Vitkienė