- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- A18.-1908-369/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01353-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- G. P.
- Kategorijos
- 16.19.4Administraciniai nusižengimai, padaryti pažeidžiant vairavimo laikui nustatytus reikalavimus (ANK 451-455 str.)
- 16.20Eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimas (ANK 459 str.)
- 19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. P., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 452 straipsnio 2 dalį, 459 straipsnio 5 dalį, 505 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. P. 2019 m. kovo 5 d. 14.47 val. Vilniuje, A1 kelio 13 km, važiavo vietiniu maršrutu Ropėjų miškų Girininkija-Biržai triašiu vilkiku „Scania“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su triaše priekaba „Jyki“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiais UAB „T“, kuria buvo vežama mediena, be specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, viršijant didžiausiąją leidžiamąją masę 6,1 tonomis. Taip G. P. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 20 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas) 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinto Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo (toliau – ir Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašas) 19.6 papunktį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašas) 4 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje.
G. P. administracinio nusižengimo protokolas taip pat buvo surašytas pagal ANK 452 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, kaip vairuotojas, nuo 2019 m. vasario 16 d. 1.33 val. iki 2019 m. vasario 16 d. 8.41 val. nepasinaudojo privalomuoju kasdienio poilsio laikotarpiu, t. y. trūksta 1.52 val. kasdienio poilsio (ilsėtasi 7.08 val.), taip pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento (EB) Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančiu Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančiu Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85“ 8 straipsnio 2 dalį.
G. P. administracinio nusižengimo protokolas taip pat buvo surašytas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. kovo 5 d. Vilniuje, A1 kelio 13 km, kliudė įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą įtvirtinantį Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje, ir nevykdė pareigūno teisėtų nurodymų bei reikalavimų, o būtent atsisakė atlikti transporto priemonių junginio svėrimą, naudojant ašines mobilias svarstykles.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad G. P. su protokolu, kuriame nurodyta, be kita ko, informacija apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, susipažino (b. l. 2-3). G. P. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Susisiekus telefonu G. P. prašė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje jam nedalyvaujant. Visa tai sudaro pagrindą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. P..
Iš Lietuvos transporto saugos administracijos vyresniojo inspektoriaus V. B. 2019 m. kovo 5 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VKTI-ANR_P-522-2019 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, G. P. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys (b. l. 2-3).
Iš G. P. paaiškinimo matyti, kad jis 2019 m. kovo 5 d. pasikrovęs Ropėjų girininkijoje išvažiavo iš miško link Vilniaus. Įvažiavus į Vilnių iš aušinimo sistemos pasipylė aušinimo skystis. Sustojo, apžiūrėjo ir supylė turėtą vandenį. Po to pajudėjo toliau Vilniaus Vakariniu aplinkkeliu, kol jį aplenkę sustabdė Lietuvos transporto saugos administracija ir liepė važiuoti paskui juos. Važiuojant iš aušinimo sistemos pasipylė vanduo, todėl, nerizikuodamas perkaitinti variklio, sustojo pagreitėjimo juostoje, negalėdamas toliau važiuoti iki svėrimo aikštelės. Viršsvorį vežė nežinodamas, kad dar nėra įgytas leidimas, nes turėjo įgyti ryte, kai dar buvo miške. Dėl tokio nesusipratimo gailisi (b. l. 4).
Iš G. P. paaiškinimo „Dėl krovinio vežimo“ matyti, kad transporto priemone „Scania R480“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba „Jyki V31“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) maršrutu Ropėjų girininkija-Biržų raj., Biržų k., vežė krovinį – medieną iš miško, kurios kiekis sudarė 34,22 m³, nežino, kas pakrovė krovinį, krovinio važtaraščio Nr. 2019-03-05/35 pagrindu, kurį įteikė pats (vairuotojas). Krovinys pakrautas 2019 m. kovo 5 d. 13.30 val. Trakų m. n., Ropėjų g., krovinio iškrovimo vieta Biržų raj., Biržų k. Siuntėja, gavėja ir vežėja UAB „T“ (b. l. 5).
Iš leidimo važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone matyti, kad leidimas važiuoti visais valstybinės reikšmės keliais UAB „T“ sunkvežimiui su priekaba „Jyki V31“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su dalomuoju kroviniu – medienos rąstais, išduotas 2019 m. kovo 5 d. 14.47 val. (b. l. 6).
Iš Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Vilniaus skyriaus vyresniojo inspektoriaus V. B. 2019 m. kovo 5 d. vežamos apvaliosios medienos svorio nustatymo akto Nr. K-053672 matyti, kad krovininio automobilio „Scania“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba „Jyki“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pakrautų apvalios medienos rietuvėmis (transporto priemonių junginio su kroviniu), bendroji masė sudaro 46,1 t (b. l. 7).
Iš krovinio važtaraščio Nr. 2019-03-05/35 matyti, kad 2019 m. kovo 5 d. 13.30 val. Trakų m. n. Ropėjų g. buvo pakrauta 34,22 m³ pušies taros (b. l. 8).
Iš registracijos lapo matyti duomenys apie transporto priemonės (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo G. P. veiklas, be kita ko, poilsį, nuo 2019 m. kovo 5 d. 2.00 val. iki 2019 m. kovo 6 d. 9.56 val. (b. l. 9).
Iš Sausumos transporto veiklos ir pramoginės laivybos administracinių paslaugų departamento Vilniaus skyriaus vyresniojo inspektoriaus V. B. kontrolės akto Nr. K-053672 matyti, kad 2019 m. kovo 5 d. 14.47 val. A1 kelio 13 km patikrinta krovininė kelių transporto priemonė „Scania“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuva) su priekaba „Jyki“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), krovinio siuntėja, gavėja ir vežėja UAB „T“, vairuotojas G. P., kuris tikrinimo metu vairavo, vietinis maršrutas Ropėjų girininkija-Biržų raj., Biržų k., vežimas savo sąskaita. Kelių transporto priemonėje tikrinta: pagrindiniai kelių transporto priemonės ir krovinio dokumentai – nustatytas pažeidimas, darbo ir poilsio režimo dokumentai – nustatytas pažeidimas, kitų reikalavimų laikymasis, kai kelių transporto priemonė sunkiasvorė ir (ar) didžiagabaritė – nustatytas pažeidimas. Nustatyti pažeidimai: D5 Kelių transporto priemonės, vežančios keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažas (vairuotojas) pažeidžia kasdienio sutrumpinto poilsio trukmę, kai trūksta daugiau kaip 1 val., bet ne daugiau kaip 2 val., kasdienio poilsio; 6039 Nurodymo sudaryti sąlygas pasverti transporto priemonę nevykdymas, kai tokio nurodymo nevykdo krovininių transporto priemonių ekipažas; SD12 Vairuotojas vairavo kelių transporto priemonę ar jų junginį, kurios bendroji masė viršijo leidžiamą, be leidimo arba viršydamas leidime nurodytus dydžius daugiau kaip 4 t, bet ne daugiau kaip 8 t. Paimti kelių transporto priemonės (b. l. 10).
Iš Sausumos transporto veiklos ir pramoginės laivybos administracinių paslaugų departamento Vilniaus skyriaus vyresniojo inspektoriaus V. B. 2019 m. kovo 5 d. pažymos apie paskaičiuotą mokestį už nuvažiuotą atstumą Nr. K-053672 matyti, kad pagal svėrimo aktą Nr. K-053672 paskaičiuotas mokestis už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais (nuvažiuotas 20 km atstumas) sudaro 13,80 Eur (b. l. 11).
Iš Perlo paslaugų kvito matyti, kad 2019 m. kovo 5 d. 17.15 val. G. P. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 13,80 Eur mokestį už važiavimą keliais transportui, kurio gabaritai, ašių apkrova, masė viršija leidžiamuosius (b. l. 12).
ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis. Kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalies pagrindu naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo G. P. kaltė 2019 m. kovo 5 d. 14.47 val. Vilniuje, A1 kelio 13 km, važiavus vietiniu maršrutu Ropėjų miškų Girininkija-Biržai triašiu vilkiku „Scania“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su triaše priekaba „Jyki“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiais UAB „T“, kuria buvo vežama apvali mediena, be leidimo viršijant didžiausiąją leidžiamąją masę 6,1 tonomis, t. y. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Pirmiausia pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas G. P. administracinio nusižengimo tyrimo metu teikdamas paaiškinimus pripažino įvykio metu vilkiku su priekaba vežęs medieną (b. l. 4-5). Tai taip pat atsispindi kontrolės akte ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje (b. l. 2-3, 6, 7, 8, 10). Leidimas važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone patvirtina, kad G. P. vairuotas sunkvežimis (turint omenyje, kad leidimas buvo išduotas jo vairuotam vilkikui) ir priekaba yra triašiai (b. l. 6). Pagal Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo III skyriaus „Didžiausioji leidžiama naudojantis keliais krovininių automobilių, autobusų ir jų junginių masė“ 19.6 papunktį transporto priemonių junginių, susidedančių iš triašio krovininio automobilio, sujungto su dviaše arba triaše priekaba didžiausioji leidžiama naudojantis keliais masė yra 40 t. Tuo tarpu vežamos apvaliosios medienos svorio nustatymo aktas atskleidžia, kad G. P. vairuoto kelių transporto priemonių junginio, pakrauto apvalios medienos rietuvėmis, bendroji masė sudarė 46,1 t (b. l. 7), t. y. didžiausiąją leidžiamąją masę viršijo daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis.
Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pagrindu naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio įstatymo 3 priede, kurių matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, valdytojai moka mokestį už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais. Tuo tarpu Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, kad didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, galima važiuoti tik gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą.
Nagrinėjamu atveju aktualaus leidimo išdavimo data sutampa su G. P. vairuoto kelių transporto priemonių junginio patikrinimo data (t. y. 2019 m. kovo 5 d. 14.47 val.) ir leidimas išduotas jam nuo pakrovimo vietos nuvažiavus 20 km atstumą. Tai rodo leidimo važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, kontrolės akto ir pažymos apie paskaičiuotą mokestį už nuvažiuotą atstumą sugretinimas (b. l. 6, 10, 11). Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad G. P. kelių transporto priemonių junginiu, viršijančiu didžiausiąją leidžiamąją masę, važiavo be leidimo. Pastebėtina, kad G. P. tokios veikos pripažinimą papildomai pagrindžia tai, kad jis apmokėjo paskaičiuotą mokestį už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais. Tai patvirtina pažyma apie paskaičiuotą mokestį už nuvažiuotą atstumą ir Perlo paslaugų kvitas (b. l. 11, 12).
Pagal Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 patvirtintų N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų 10.2 papunktį krovinio vežėjas ir (ar) vairuotojas privalo krovinio krovimo metu kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų didžiausių leidžiamų transporto priemonės matmenų, bendrosios masės ir (ar) ašies (ašių) apkrovų, jeigu yra – krovinio išdėstymo ir tvirtinimo schemų, o šių reikalavimų 11 punkte numatyta, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys, jeigu jis pasiekiamas, išdėstytas ir pritvirtintas laikantis Kelių eismo taisyklių ir šių reikalavimų nuostatų. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui ir (ar) krovėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama. Kelionės metu pastebėjus neatitiktį, vairuotojas privalo apie tai informuoti krovinio vežėją ir sulaukti jo nurodymų. Važiuoti toliau galima tik pašalinus neatitiktį.
Šiuo atveju iš G. P. paaiškinimo matyti, kad jis viršsvorį vežė nežinodamas, jog dar nėra įgytas leidimas, nes šis turėjo būti įgytas ryte, kai jis dar buvo miške (b. l. 4). Toks G. P. aiškinimas rodo, kad dar medienos krovimo metu jis suvokė, jog kelių transporto priemonių junginys viršija didžiausiąją leidžiamąją masę ir žinojo apie būtinumą gauti leidimą. Akivaizdus ir jo suvokimas, kad pats tokio leidimo neturi. Tačiau tai G. P. nesustabdė nuo važiavimo be leidimo kelių transporto priemonių junginiu viršijant didžiausiąją leidžiamąją masę, nors, kaip vairuotojas, jis privalėjo krovinio krovimo metu kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytos didžiausios leidžiamos transporto priemonės bendrosios masės.
Pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog G. P. veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį.
Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole administracinio nusižengimo esmė išdėstyta nurodant labai daug aplinkybių, todėl teismas, iš esmės nepakeisdamas jų prasmės, sukonkretino administracinio nusižengimo esmę.
G. P. administracinio nusižengimo protokolas taip pat surašytas dėl nustatytos kasdienio poilsio trukmės pažeidimo bei kliudymo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises. Tačiau tokie kaltinimai nepasitvirtino.
ANK 452 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių kelių transporto priemonių ekipažams (vairuotojams) nustatytos kasdienio arba kassavaitinio poilsio trukmės pažeidimą, kai trūksta daugiau kaip vienos valandos, bet ne daugiau kaip dviejų valandų kasdienio arba kassavaitinio poilsio.
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 452 straipsnio 2 dalį surašytas dėl to, kad vairuotojas G. P. nuo 2019 m. vasario 16 d. 1.33 val. iki 2019 m. vasario 16 d. 8.41 val. nepasinaudojo privalomuoju kasdienio poilsio laiku, t. y. trūksta 1.52 val. kasdienio poilsio (ilsėtasi 7.08 val.), taip pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento (EB) Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančiu Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančiu Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85“ 8 straipsnio 2 dalį, kurios pagrindu per kiekvieną 24 valandų laiko tarpą po prieš tai pasinaudoto kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos vairuotojas turi būti pasinaudojęs kitu kasdienio poilsio laikotarpiu. Jei tame 24 valandų laiko tarpe esantis kasdienio poilsio laikotarpis trunka ne trumpiau kaip 9 valandas, bet yra trumpesnis nei 11 valandų, tai šis kasdienio poilsio laikotarpis laikomas sutrumpintu kasdienio poilsio laikotarpiu. Tačiau iš teismui pateikto registracijos lapo matyti, kad jame nurodyti duomenys apie G. P. poilsį nuo 2019 m. kovo 5 d. 2.00 val. iki 2019 m. kovo 6 d. 9.56 val. Pateikti duomenys taip pat neleidžia nurodytu laikotarpiu įžvelgti kasdienio poilsio trukmės pažeidimo (b. l. 9). Tuo tarpu duomenų apie G. P. privalomąjį kasdienį poilsį nuo 2019 m. vasario 16 d. 1.33 val. iki 2019 m. vasario 16 d. 8.41 val. byloje nėra. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Tačiau G. P. kaltės dėl kasdienio poilsio trukmės pažeidimo įrodymų byloje nėra. Todėl G. P. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 452 straipsnio 2 dalį nutrauktina, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Tuo tarpu ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalį valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę, be kita ko, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo vietos, jas pasverti.
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį surašytas dėl to, kad vairuotojas G. P. 2019 m. kovo 5 d., A1 kelio 13 km, kliudė įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą, reglamentuojamą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje, ir nevykdė pareigūno teisėtų nurodymų, kadangi atsisakė atlikti transporto priemonių junginio svėrimą naudojant ašines mobilias svarstykles. Tačiau iš G. P. paaiškinimo matyti, kad įvažiavus į Vilnių iš aušinimo sistemos pasipylė aušinimo skystis, todėl jis į aušinimo sistemą įpylė vandenį. Pajudėjus Vilniaus vakariniu aplinkkeliu jis buvo sustabdytas Lietuvos transporto saugos administracijos inspektoriaus. Važiuojant paskui inspektorių iš aušinimo sistemos pasipylė vanduo, todėl nerizikuodamas variklio perkaitinimu jis sustojo ir negalėjo važiuoti iki svėrimo aikštelės (b. l. 4). Toks G. P. aiškinimas nėra paneigtas bylos medžiaga ir objektyviai pateisina jo negalėjimą įvykdyti valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūno nurodymo važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo vietos. Tuo tarpu G. P. kaltė kliudžius įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises grindžiama prielaidomis, bet ne įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais jo kaltę padarius administracinį nusižengimą. Todėl G. P. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nutrauktina, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
ANK 459 straipsnio 5 dalyje vairuotojams numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų. Teismas, G. P. skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – G. P. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su transportu ir kelių ūkiu, kai kelių transporto priemonių junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršyta 6,1 tonomis, o nuvažiuotas atstumas sudarė 20 km, paskaičiuotas mokestis už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais apmokėtas, tiesiogine tyčia, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – G. P. yra jauno amžiaus, dirbantis vairuotoju (b. l. 2-3), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, administracine tvarka baustas, vieną kartą už ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2052-1079/2018). Tai, kad G. P. ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, sunkina jo atsakomybę (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Tuo tarpu G. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, jog G. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
nutaria:
G. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirti trijų šimtų eurų (300 Eur) dydžio baudą.
G. P. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 452 straipsnio 2 dalį nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
G. P. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19098369762.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.