- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-18
- Bylos Nr.
- 1S-2083-594/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- H. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo H. V. (toliau – H. V.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 91-257 taikyti nuteistajam H. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. V. 2014 m. gruodžio 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taikant BK 64¹ str. nuostatas, H. V. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant nuteistajam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., H. V. paskirta bausmė buvo subendrinta su 2013 m. gruodžio 6 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, nustatant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 12 MGL (451 eurų) bauda.
Bausmės pradžia – 2015 m. sausio 28 d., bausmės pabaiga – 2016 m. liepos 26 d..
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. rugsėjo 7 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-257 nuteistojo H. V. atžvilgiu nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau 2015 m. spalio 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinti 2015 m. rugsėjo 7 d. Komisijos nutarimą atsisakyta.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui nuteistasis H. V. prašo panaikinti 2015 m. spalio 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį dėl skundo priimant naują sprendimą – patvirtinti 2015 m. rugsėjo 7 d. Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo teigimu, drausminių nuobaudų nebuvimas nagrinėjamu atveju tik patvirtina, kad bausmės atlikimo metu jis sąžiningai laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir elgėsi nepriekaištingai ir to nepaneigia jam skirtų paskatinimų nebuvimas. Skundu pabrėžiama, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nuteistasis lankė meno terapijos užsiėmimus, anoniminių alkoholikų grupes, nuolat lankosi pas kapelioną, kas H. V. vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad jis suvokia alkoholio daromą žalą tiek jam pačiam, tiek ir visuomenei. Nurodoma, kad jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, skundo nagrinėjimo metu bus atlikęs daugiau nei 1/ dalį jam paskirtos bausmės.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo H. V. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad H. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. rugpjūčio 27 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad H. V. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 88 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta ne tik tam tikra nuteistojo elgesio korekcija, bet ir akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje vis tik nenustatyta.
Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Kaip matyti iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, H. V. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, baigė Meno terapijos užsiėmimus, savanoriškai dalyvauja projekte „Nauja kryptis“ lanko anoniminių alkoholikų savitarpio paramos grupės užsiėmimus, būryje yra įtrauktas į nemokamus darbus, ko pasėkoje tvarko bendro naudojimo patalpas, viso bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas nebuvo. Tačiau, šių aplinkybių, neabejotinai rodančių tam tikrą H. V. elgesio korekciją tinkama linkme, aukštesniojo teismo vertinimu, vis tik nepakanka neginčijamai konstatuoti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant veiksnius, lėmusius jo nusikalstamą elgesį, juo labiau įvertinus jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri, nors ir prilyginama vidutinei (88 balai), tačiau yra artimesnė aukštai (100-168 balai) nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.
Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam H. V., pažymėtina, kad šis teistumas jam nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas, nusikaltimą, už kurio padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimus H. V. vykdė kartu su kitais asmenimis, apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei. Nors šios aplinkybės, kaip teisingai savo skunde pažymėjo nuteistasis, labiau apibūdina jo elgesį, buvusį iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jų įvertinimas sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tiek kiek jos apibūdina H. V. asmenybę bei leidžia atskleisti nuteistajam konstatuojamų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesniam jo gyvenimui laisvėje, neturėtų būti sumenkinamas. Kaip matyti iš 2015 m. rugpjūčio 27 d. socialinio tyrimo išvados duomenų, būtent ankstesni nuteistojo nusikalstami veiksniai bei smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, yra priskiriami jo kriminogeniniams veiksniams, galintiems įtakoti jo pakartotinį nusikalstamumą jam būnant laisvėje. Tuo tarpu vertinant H. V. pastangas savo elgesyje mažinant aptariamus kriminogeninius veiksnius, pastebėtina, kad nors, siekdamas atsisakyti savo polinkio alkoholiui, H. V. ir lanko anoniminių alkoholikų užsiėmus, tačiau aplinkybė, jog nuteistasis vis dar sumenkina alkoholio vartojimo poveikį savo elgesiui bei su tuo susijusias problemas, vis tik leidžia abejoti šių užsiėmimų įtaka nuteistojo tolimesniam elgesiui bei nesudaro pagrindo manyti, jog asmuo būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina ir tai, kad, sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, H. V., nors ir žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, mano, kad neturi kito pasirinkimo, kas neabejotinai rodo nesavikritišką nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus bei leidžia pagrįstai manyti, jog jis vis dar nesmerkia savo nuskalstamo elgesio bei savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Analizuojant H. V. elgesį pataisos namuose bei vertinant jo pažangą, akcentuotina ir tai, kad atvykęs į pataisos namus, nuteistasis adaptavosi vidutiniškai. Nors bausmės atlikimo metu jis drausminėmis nuobaudomis ir nebuvo baustas, tačiau skatintas taip pat nebuvo, kas neabejotinai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai ir konstatuoti, kad jo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu vis tik nebuvo toks nepriekaištingas, o jo elgesio pažanga nebuvo tokia akivaizdi kaip to reikalaujama nuteistojo, (kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskirtina vidutinei), atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuostatas. Šių duomenų kontekste atkeiptinas dėmesys ir į nuteistojo išsilavinimą, darbo patirtį bei šių aplinkybių įtaką nuteistojo integracijai į visuomenę lygtinio paleidimo atveju. Pateiktais duomenimis nustatyta, kad H. V. turi 9 klasių išsilavinimą, mokyklą paliko vos pasiekęs mokyklos baigimo amžių, jokios specialybės ar profesinės kvalifikacijos neturi, jos nesiekia įgyti ir pataisos namuose. Tai, jog nuteistasis nededa jokių pastangų siekiant pagerinti savo integraciją darbo rinkoje, t. y. mokytis bei įgyti specialybę pataisos namuose, kur tam sudaromos palankios sąlygos, vis tik verčia abejoti, jog nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį, patenkinantį jo asmeninius lūkesčius. Tokią išvadą aukštesniajam teismui leidžia daryti nuteistojo nusikalstamų veikų finansinis pobūdis (plėšimas, vagystė), jo socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos aplinkybės, jog H. V. vos tik gavęs pinigus gali juos visus išleisti nepagrindinėms reikmėms (kurios gali būti jam per brangios) ar tuos pinigus panaudoti žalingiems įpročiams tenkinti. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju H. V. turės galimybę įsidarbinti UAB „Borista“ pagalbiniu statybos darbininku.
Sprendžiant H. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą bei siekiant nustatyti jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, įvertintinos ir jo asmeninės savybės, aukštesniojo teismo vertinimu, galinčios įtakoti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą. Sutinkamai su 2015 m. rugpjūčio 27 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, H. V. nesugeba paaiškinti savo veiksmų, įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių, siekdamas, kad kiti paklustų, praeityje naudojo smurtą ar grasino juo kitiems asmenims. Be to, nuteistasis dažnai konkrečiomis aplinkybėmis supyksta, supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip jis prie jos atsiradimo prisidėjo, yra prieštaravimų. Nuteistasis dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugeba surasti alternatyvų, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, apie savo tikslus kalba labai nekonkrečiai. Visa tai rodo, kad H. V. stokoja gebėjimo spręsti problemas ir nekartoti tų pačių klaidų bei leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo ryšių su artimaisiais palaikymas, gyvenamosios vietos turėjimas laisvėje.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam H. V. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo H. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.