- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-07
- Bylos Nr.
- 1-323-1123/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- R. M. I., E. A.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) 24 kartus, paskutinį iš jų:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, ir jai paskirta 21 paros arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta 14 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, paskirta ir neatlikta 8 mėnesių ir 23 dienų laisvės atėmimo bausme, prie šios bausmės pridėjus dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 10 parų arešto bausmės, ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesių ir 3 dienų laisvės atėmimo bausmė,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje;
R. M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 18 kartų, paskutinį iš jų:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), BK 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi paskirta subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, patenkinus R. M. I. prašymą dėl bausmių sušvelninimo, atlikus jo nusikalstamų veikų perkvalifikavimą ir paskyrus bausmes pagal BK pakeitimus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nusprendžiu, paskirtas bausmes apėmimo būdu ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, R. M. I. nustatyta galutinė 2 metų 3 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė (bausmė atlikęs 2024 m. sausio 18 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. A. ir R. M. I. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jie, 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 18.33 val., atėję į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, paėmė bei į prekių krepšį susidėjo maisto prekes: 7 vnt. vytintas „Gintarinė“ dešras aukščiausios rūšies 200 g, kurių 1 vnt. kaina 10,29 eurai, bendrai kainuojančias 72,03 eurus, 6 vnt. vytintas jautienos „Bernų“ dešras 200 g, kurių 1 vnt. kaina 7,99 eurai, bendrai kainuojančias 47,94 eurus, 3 vnt. sūrius „RIMI SMART TILSIT“ 45 procentų riebumo, kurių 1 vnt. kaina 8,59 eurai, bendrai kainuojančius 25,77 eurus, 5 vnt. sūrius „MAASDAM KROON“ 45 riebumo, kurių 1 vnt. kaina 19,39 eurai, bendrai kainuojančius 96,95 eurus, ir, atėję prie kito skyriaus, susidėjo iš pirkinių krepšio visas 242,69 eurų bendros vertės prekes į su savimi atsineštą juodos spalvos kuprinę, tai yra, E. A.tyčia savo kūnu užstojo R. M. I., kuris iš pirkinių krepšio prekes sudėjo į juodos spalvos kuprinę bei ją užsidėjo ant nugaros ir kartu nuėjo prie kasų, E. A. viena išėjo pro savitarnos kasas, o R. M. I., nupirkęs šviesią duoną, išėjo pro parduotuvės trečią kasą POS01-17 su prekėmis juodos spalvos kuprinėje, bei abu išėjo iš parduotuvės už prekes nesusimokėję, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį, 242,69 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais E. A. ir R. M. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
Kaltinamoji E. A., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad įvykio jau nelabai atsimena, bet kaip nurodyta kaltinime, taip ir buvo. Ji pažįsta kitą kaltinamąjį (R. M. I.), jie kažkada gyveno kartu, buvo santykiai, bet tuo metu, kai įvykdė vagystę, santykių nebuvo, tuo metu jie tiesiog bendravo. Įvykio dieną iš ryto R. M. I. atėjo pas ją į namus, paskui jie visą dieną prabuvo mieste. Jie buvo kartu parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Jie nesusitarė, negalvojo pavogti, viskas vyko spontaniškai, jie vaikščiojo, R. M. I. susidėjo prekes ir viskas. Atėjus į parduotuvę, jie norėjo nusipirkti pavalgyti, bet taip išėjo ir R. M. I. pavogė. Ji nelabai žinojo, ji pirma išėjo iš parduotuvės, nematė ir nežinojo, kad jis nori išeiti nesusimokėjęs. Ji matė, kaip jis sudėjo prekes į kuprinę, nežinojo, kokiu tikslu jis tai padarė, nežinojo, kad jis neš pro kasas tai, ką sudėjo į krepšį. Prekės buvo perdėtos iš pirkinių krepšio į kuprinę tikriausiai su tikslu jas pavogti. Tuo metu, kai prekės buvo dedamos į kuprinę, ji tyčia nestovėjo taip, kad kameros nematytų. Ji yra mažo ūgio ir liesa, ji negalėtų uždengti taip, kad nesimatytų, ką R. M. I. deda į kuprinę. Ji gal stovėjo šalia, bet sąmoningai to nedarė. Ji matė, kaip jis sudėjo į kuprinę prekes ir suprato, kad jis nori jas išnešti. Ji pirma išėjo iš parduotuvės pro savitarnos kasas, o R. M. I. buvo kasoje, ji nežino, ką jis pirko. Kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, neprisimena, ką kalbėjo. Kai R. M. I. sukrovė daiktus į kuprinę, tada ji suprato, kad jis juos pavogs. Išėjusi iš parduotuvės, ji palaukė, kol jis irgi išeis. Jis jai pasakė, kad išnešė prekes, kurios buvo kuprinėje. Jie kartu nuvažiavo ir pardavė prekes, jai atrodo, kad tai padarė turguje. Ji pripažįsta savo kaltę dėl vagystės. Savo veiksmus vertina ne iš geros pusės, supranta, kad negerai pasielgė, gailisi. Civilinį ieškinį mokėti reikia, jei ją pripažins kalta, tai mokės.
Kaltinamasis R. M. I., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad įvykio metu jis vartojo narkotines medžiagas. Su kita kaltinamąja E. A. jie yra draugai ir tiek, įvykio dieną jis atėjo pas ją ir jie važiavo į Vilnių. Tuo metu jis gyveno netoli E. A. (duomenys neskelbtini). Jie kartu atėjo į parduotuvę, ten vaikščiojo, jis pagalvojo, kad reikia paimti prekes ir išnešti, prekes susidėjo į kuprinę, o kasoje nusipirko batoną ir išėjo iš parduotuvės. E. A. nežinojo, kad jis vogs, bet ji turbūt matė, kad jis ima prekes. Jis pripažįsta, kad paėmė dešras, sūrį. Išėjus iš parduotuvės, prekes pardavė turguje. Prekes pardavė kartu su E. A. ir paskui važiavo nusipirkti narkotinių medžiagų. E. A. nevogė, pas juos nebuvo susitarimo vogti, tačiau nusipirkęs narkotikų gal kažkiek jų davė ir E. A.. Jis negali pasakyti, ar prašė E. A. užstoti prekes, nelabai į ją žiūrėjo. Tarp jų nebuvo susitarimo, kad ji užstotų prekes, viskas vyko spontaniškai, jis negalvojo, kad kažką ims, jie buvo kartu ir kartu užėjo į parduotuvę. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi. Civilinį ieškinį jis pripažįsta.
Kadangi kaltinamieji E. A. ir R. M. I. savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamieji sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kaltinamoji E. A., ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja, savo kaltę pripažino ir parodė, kad ji yra įrašyta Priklausomybių ligų centro įskaitoje nuo (duomenys neskelbtini), ji dalyvauja (duomenys neskelbtini), lankosi (duomenys neskelbtini). Ji apie 12 metų vartojo psichotropines medžiagas ir turi joms priklausomybę, visada leidosi fentanilį. Narkotinių medžiagų nevartojo ir nevartoja. Alkoholio taip pat nevartoja, tik per pagrindines šventes ir priklausomybės neturi. Psichikos sutrikimų neturi ir negydyta. Yra teista dėl vagysčių iš parduotuvių, kurias vykdo, kad turėtų iš ko pragyventi, kadangi neturi darbo ir ieškosi, šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje. Pavogtas prekes parduoda Kalvarijų turguje atsitiktinai sutiktiems žmonėms ar stovintiems taksistams, už gautus pinigus nusiperka maistą bei prieš minėtą programą fentanilio. Jai įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jai jo turinys suprantamas. Ji pripažįsta savo kaltę visiškai tuo, kuo yra įtariama jai įteiktame pranešime apie įtarimą ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. R. M. I. yra jos sugyventinis jau apie (duomenys neskelbtini) metus. Ji vagystes iš parduotuvės vykdė su juo, o šiuo metu jis suimtas ir atlieka bausmę Alytaus kalėjime. 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 18.33 val. ji atėjo kartu su R. M. I. į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir prekybos salėje su juo kartu į prekių krepšį prisirinko brangesnių maisto prekių: 7 vnt. vytintas „Gintarinė“ dešras, 6 vnt. vytintas jautienos „Bernų“ dešras, 3 vnt. sūrius „RIMI SMART TILSIT“, 5 vnt. sūrius „MAASDAM KROON“ ir, nuėję į kitą skyrių bei apsidairę, kad nėra kitų žmonių, tas prekes susidėjo, tai yra sugyventinis iš minėto prekių krepšio sudėjo prekes į savo juodos spalvos kuprinę, o ji tuo tarpu jį savo kūnu pridengė, kad niekas to nematytų ir neva ji rinkosi kitas prekes. Po to ji, nieko nepaėmusi, išėjo pro savitarnos kasas, o sugyventinis, nuėjęs prie kasos, kelintos, nežino, nupirko batono, o už minėtas prekes nesumokėjęs išėjo, prekės buvo minėtoje kuprinėje, o kuprinę buvo užsidėjęs ant nugaros. Abu išėję iš parduotuvės nuvyko į Konarskio turgų ir ten atsitiktinai sutiktiems asmenims pardavė minėtas pavogtas prekes, už kurias gavo apie 90 eurų sumą. Pripažįsta, kad pagrobė iš minėtos parduotuvės, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, prekių už 242,69 eurų sumą. Dėl to labai gailisi. Tuo metu dar vartojo fentanilį, dėl ko ir įvykdė šią vagystę. Minėtos sumos UAB „Rimi Lietuva“ gražinti bei žalos atlyginti ji negali bei to negalės ir sugyventinis. R. M. I. taip pat vartoja fentanilį, tačiau jis (duomenys neskelbtini) nedalyvauja ir įskaitoje nėra (1 t., b. l. 49-52, 69-71).
Kaltinamasis R. M. I., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad Priklausomybių ligų centro įskaitoje jis neįrašytas ir nesigydo. Jis vartoja psichotropines medžiagas ir turi joms priklausomybę, visada leidosi fentanilį. Narkotinių medžiagų nevartojo ir nevartoja. Alkoholio taip pat nevartoja, tik per pagrindines šventes ir priklausomybės neturi. Psichikos sutrikimų neturi ir negydytas. Yra teistas dėl vagysčių iš parduotuvių, kurias vykdo, kad turėtų iš ko pragyventi, kadangi neturi darbo ir ieškosi, šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Pavogtas prekes parduoda Kalvarijų turguje atsitiktinai sutiktiems žmonėms ar stovintiems taksistams, už gautus pinigus nusiperka maistą bei fentanilio. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis jam jo turinys suprantamas. Jis pripažįsta savo kaltę visiškai tuo, kuo yra įtariamas jam įteiktame pranešime apie įtarimą ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. E. A. yra jo sugyventinė jau apie (duomenys neskelbtini) metus. Jis vagystes iš parduotuvės vykdė su ja. 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 18.33 val. atėjo kartu su E. A. į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir prekybos salėje su ja kartu į prekių krepšį prisirinko brangesnių maisto prekių: 7 vnt. vytintas „Gintarinė“ dešras, 6 vnt. vytintas jautienos „Bernų“ dešras, 3 vnt. sūrius „RIMI SMART TILSIT“, 5 vnt. sūrius „MAASDAM KROON“ ir, nuėję į kitą skyrių bei apsidairę, kad nėra kitų žmonių, tas prekes susidėjo. Jis iš minėto prekių krepšio sudėjo prekes į savo juodos spalvos kuprinę, o E. A. savo kūnu pridengė, kad niekas to nematytų ir neva ji rinkosi kitas prekes. Po to ji, nieko nepaėmusi, išėjo pro savitarnos kasas, o jis, nuėjęs prie kasos, kelintos, nežino, nupirko batono, o už minėtas prekes nesumokėjęs išėjo, prekės buvo jo kuprinėje, kurią buvo užsidėjęs ant nugaros. Abu išėjo iš parduotuvės ir nuvyko į Konarskio turgų, kur atsitiktinai sutiktiems asmenims pardavė šias pavogtas prekes, už kurias gavo apie 90 eurų sumą. Pripažįsta, kad pagrobė iš „Rimi“ parduotuvės, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, prekių už 242,69 eurų sumą. Dėl to labai gailisi. Pranešime apie įtarimą nurodytos sumos UAB „Rimi Lietuva“ gražinti bei žalos atlyginti jis negali, negalės ir sugyventinė (1 t., b. l. 131-133).
2023 m. rugsėjo 25 d. UAB „Rimi Lietuva“ pareiškime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), užėjo vyras ir moteris, kurie paėmė dešrų ir sūrių, prisikrovė ir išėjo nesumokėję. Bendra pagrobtų prekių vertė – 242,69 Eur. Prie pareiškimo pridėtas pagrobtų prekių sąrašas, kuriame nurodytų prekių kiekiai ir vertės sutampa su nurodytais kaltinime. Pareiškime nurodyta, kad pagrobtos prekės nebuvo grąžintos į prekybą (1 t., b. l. 1).
Liudytojas E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir jo darbo objektas parduotuvė (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 16 d., dirbdamas minėtoje parduotuvėje, apie 20.00 val., nuėjęs uždaryti parduotuvės rampą, pamatė, kad prekybos salėje, mėsos skyriaus šaldytuve nėra didelio kiekio vytintų dešrų, tik kabėjo kelios dešros. Tada, grįžęs į apsaugos postą, peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus ir užfiksavo vagystės faktą, tai yra, 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 18.33 val., atėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), jam nežinomi asmenys, moteris ir vyriškis, kurie, kartu vaikščiodami ir tarpusavyje bendraudami, į prekių krepšį susidėjo maisto prekes: 7 vnt. vytintas „Gintarinė“ dešras aukščiausios rūšies 200 g, kurių 1 vnt. kaina 10,29 eurai, bendrai kainuojančias 72,03 eurus, 6 vnt. vytintas jautienos „Bernų“ dešras 200 g, kurių 1 vnt. kaina 7,99 eurai, bendrai kainuojančias 47,94 eurus, 3 vnt. sūrius „RIMI SMART TILSIT“ 45 procentų riebumo, kurių 1 vnt. kaina 8,59 eurai, bendrai kainuojančius 25,77 eurus, 5 vnt. sūrius „MAASDAM KROON“ 45 riebumo, kurių 1 vnt. kaina 19,39 eurai, bendrai kainuojančius 96.95 eurus ir, atėję prie kito skyriaus bei apsidairę, ar nėra kitų žmonių, moteris užstojo vyriškį savo kūnų, neva apžiūrinėjo prekes, o vyriškis atsiklaupęs į savo juodos spalvos kuprinę dėvėtą ant nugaros, susidėjo iš prekių krepšio prekes. Po šių veiksmų jie nuėjo prie kasų, moteris be prekių išėjo per savitarną, o vyriškis atsistojo prie kasos Nr. POS01-17, kur jis nusipirko batoną, o prekių iš kuprinės neišsiėmė ir, kuprinę dėvėdamas ant kupros, išėjo 18.54 val., už prekes nesusimokėję ir jas taip pagrobdamas. Suskaičiavus prekių vertę, nustatyta, kad ta moteris su vyriškiu kartu pagrobė už 242,69 eurus ir tokio dydžio žalą padarė UAB „Rimi Lietuva“. Šiuos asmenis toje parduotuvėje anksčiau buvo matęs, bet labai seniai. Policijos pareigūnams parodžius jam jų foto nuotraukas, jis juos atpažino, nustatyta, kad tą vagystę įvykdė E. A. ir R. M. I.. Po šio įvykio jų toje parduotuvėje daugiau nematė. Tuo įvykio metu joks parduotuvės darbuotojas ar apsaugos darbuotojas vagystės momento nematė ir jie išėjo nepastebėti (1 t., b. l. 28-31).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus tyrėjos O. Z. 2023 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. į tarnybinį el. paštą buvo gautas laiškas iš „Rimi Lietuva“ direktoriaus pavaduotojos J. E., kuriame nurodyta, kad apsauga, patikrinusi dar kartą vaizdo įrašus, pranešė, jog tiksliai negali nustatyti, kokias prekes įsidėjo vyras, o kokias moteris. Tiek vyras, tiek moteris, dėdami prekes, ranka uždengė prekes, jog nesimatytų pavadinimai. 2023 m. spalio 2 d. buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė el. paštu apsaugos darbuotojas iš parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad prekes į juodos spalvos kurpinę susidėjo vyras, o moteris tik stovėjo šalia ir pro kasas išėjo nesusimokėjęs už prekes vyras. Tyrimo metu buvo sulyginta policijos duomenų bazėje Polis naršyklėje II esantis R. M. I. fotonuotrauka su minėtame vaizdo įraše užfiksuotu vyro atvaizdu ir nustatyta, kad tai yra tas pats asmuo. Jis atpažintas iš bendrų veido bruožų, prieš tai jau ne pirmą kartą buvo sulaikytas už vagystes (1 t., b. l. 32-34).
2023 m. spalio 2 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – „Rimi“ parduotuvė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad į parduotuvę yra du įėjimai pro automatinius vartelius. Užėjus į parduotuvę, matoma prekybos centro salė su įvairiomis prekėmis. Praėjus pro vartelius ir einant iki galo, pasukus į kairę pusę, kairėje pusėje matomas šaldytuvas su pieno produktais, o pasukus į dešinę pusę prie sienos matomi šaldytuvai, kuriuose yra kumpio ir dešrų produktai. Parduotuvė yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūrėjus įvykio vietą, jokių daiktų ar pėdsakų, turinčių tyrimui reikšmės, nerasta (1 t., b. l. 170-178).
2023 m. spalio 2 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta vaizdo įrašų, kuriuos pateikė UAB „Rimi Lietuva“, apžiūra.
Apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „2023-09-16 18-44-03 T705 (duomenys neskelbtini) 3 Sale - Valdoma Desros“, jame matyti prekybos centro salė, kairėje pusėje matyti šaldytuvai virš kurių užrašas „mėsa“. Įraše matyti, kaip prie kairės pusės šaldytuvų prieina moteris, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apsirengusi juodos spalvos striuke, juodomis kelnėmis, baltais batais, juodos spalvos kuprine ant nugaros. Šalia jos eina vyras, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų pražilusių plaukų, apsirengęs tamsios spalvos megztiniu, tamsiomis kelnėmis, juodais batais. Vyras iš kairės pusės esančio šaldytuvo antros lentynos paima prekę, tačiau nesimato, kokią ir kiek vienetų paima, ir įsideda į pirkinių krepšį, Toliau iš tos pačios lentynos vyras ima prekes, tačiau nesimato, kokias ir kiek vienetų, ir įsideda į pirkinių krepšį. Po to vyras iš ketvirtos lentynos paima prekes, tačiau nesimato, kokias ir kiek vienetų, ir įsideda į pirkinių krepšį, Po to iš viršutinės lentynos vyras paima prekes, tačiau kiek ir ką paima, nesimato, ir įsideda į pirkinių krepšį. Po to matyti, kaip vyras su moterimi prieina prie dešinės pusės esančio šaldytuvo, vyras paima prekę, tačiau kiek ir ką paima, nesimato, ir įsideda į pirkinių krepšį. Po to matyti, kaip vyras ir moteris ima prekes, tačiau ką ima ir kiek vienetų, nesimato, ir įsideda į pirkinių krepšį. Po to abu asmenys apsidairo iš išeina iš vaizdo kamerų stebėjimo zonos.
Apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „2023-09-16 18-45-48 T705 (duomenys neskelbtini) 3 Sale 51“, jame matyti trys įvairių prekių skyriai. Matosi, kaip prie antro skyriaus ateina ankstesniame vaizdo įraše aprašyti asmenys, apsidairo, vyras padeda pirkinių krepšį ant žemės, nusiima kuprinę, atsitupia ir krauna prekes į juodos spalvos kuprinę. Matosi, kaip moteris atsistoja priešais vyrą ir jį užstoja, o vyras toliau krauna prekes į juodos spalvos kuprinę. Moteris tuo tarpu apžiūrinėja prekes, tačiau nieko nepaima. Po to vyras atsistoja, užsideda kuprinę, paima pirkinių krepšį ir kartu su moterimi išeina iš vaizdo kamerų stebėjimo zonos.
Apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „2023-09-16 18-47-32 T705 (duomenys neskelbtini) 3 Sale 67“, jame matyti trys įvairių prekių skyriai. Matosi, kaip prie antro skyriaus ateina ankstesniame vaizdo įraše aprašyti asmenys, vyras rankoje laiko pirkinių krepšį su prekėmis. Matosi, kaip vyras atsitupia, padeda pirkinių krepšį ir juodos spalvos kuprinę ant žemės ir kažką daro, tačiau nesimato, ką. Po to vyras atsistoja, užsideda juodos spalvos kurpinę, paima tuščią pirkinių krepšį ir išeina iš vaizdo kamerų stebėjimo zonos.
Apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „2023-09-16 18-49-00 T705 (duomenys neskelbtini) 3 Kasos - Uzkasis2 (2)“, jame matyti prekybos centro kasos. Matosi, kaip pro savitarnos kasas išeina ankstesniame vaizdo įraše aprašyta moteris.
Apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „2023-09-16 18-53-57 T705 (duomenys neskelbtini) 3 Kasos - POS01-17“, vaizdo įraše matyti prekybos centro kasa. Matosi, kaip kasoje stovi ankstesniame vaizdo įraše aprašytas vyras. Minėtas vyras nusiperka šviesią duoną ir išeina pro kasas nesusimokėjęs už prekes, kurios yra juodoje kuprinėje (1 t., b. l. 184-195).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. M. I. ir E. A. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis R. M. I., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino, nurodė, kad įvykio metu jis ir E. A. kartu atėjo į parduotuvę, ten vaikščiojo, jis pagalvojo, kad reikia paimti prekes ir išnešti, susidėjo į kuprinę prekes – dešras, sūrį, o kasoje nusipirko batoną ir išėjo iš parduotuvės. E. A. nežinojo, kad jis vogs, bet ji turbūt matė, kad jis ima prekes. Vėliau jie šias prekes kartu pardavė turguje. Kaltinamoji E. A., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pripažino savo kaltę ir parodė, kad įvykio metu ji su R. M. I. buvo kartu parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Jie vaikščiojant, R. M. I. susidėjo prekes ir jas pavogė. Ji matė, kaip jis sudėjo prekes į kuprinę, suvokė, kad jis tai darė ketindamas šias prekes pavogti. Ji pirma išėjo iš parduotuvės pro savitarnos kasas, o R. M. I. buvo kasoje, ji nežino, ką jis pirko. Išėjusi iš parduotuvės, ji palaukė, kol jis irgi išeis. Jis jai pasakė, kad išnešė prekes, kurios buvo kuprinėje. Jie kartu nuvažiavo ir pardavė prekes turguje.
Nors kaltinamoji E. A. nurodė, kad ji nesiekė ir nenorėjo, kad būtų įvykdyta vagystė, tačiau iš parduotuvės vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių matyti, kad ji stovi šalia R. M. I. tuo metu, kai pastarasis dedasi prekes į savo kuprinę, tai yra ji suprato kokie veiksmai planuojami, tai, kad R. M. I., susidėjęs prekes į savo kuprinę, jas slapta iš parduotuvės išneš nesumokėjęs už jas pinigų. Kaltinamoji E. A. tokiems veiksmams neprieštaravo, priešingai –po nusikaltimo padarymo kartu turguje realizavo pavogtas iš parduotuvės prekes, už gautus pinigus įsigijo narkotinių medžiagų. Byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji veikė išvien, matė, suvokė bei pritarė vienas kito veiksmams. Nagrinėjamu atveju E. A. ir R. M. I. veiksmų bendrumas nustatytas iš jų konkliudentinių veiksmų. Todėl darytina išvada, kad tiek E. A., tiek R. M. I. veikė kartu slapta grobdami prekes.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaltinamieji taip pat pripažino įvykdę jiems inkriminuojamą bendrą 2023 m. rugsėjo 16 d. vagystę, be to, jų kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: UAB „Rimi Lietuva“ pareiškimas, liudytojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūros protokolai. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad E. A. ir R. M. I., 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 18.33 val., atėję į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, paėmė bei į prekių krepšį susidėjo maisto prekes: 7 vnt. vytintas „Gintarinė“ dešras aukščiausios rūšies 200 g, kurių 1 vnt. kaina 10,29 eurai, bendrai kainuojančias 72,03 eurus, 6 vnt. vytintas jautienos „Bernų“ dešras 200 g, kurių 1 vnt. kaina 7,99 eurai, bendrai kainuojančias 47,94 eurus, 3 vnt. sūrius „RIMI SMART TILSIT“ 45 procentų riebumo, kurių 1 vnt. kaina 8,59 eurai, bendrai kainuojančius 25,77 eurus, 5 vnt. sūrius „MAASDAM KROON“ 45 riebumo, kurių 1 vnt. kaina 19,39 eurai, bendrai kainuojančius 96,95 eurus, ir, atėję prie kito skyriaus, susidėjo iš pirkinių krepšio visas 242,69 eurų bendros vertės prekes į su savimi atsineštą juodos spalvos kuprinę, tai yra, E. A.tyčia savo kūnu užstojo R. M. I., kuris iš pirkinių krepšio prekes sudėjo į juodos spalvos kuprinę bei ją užsidėjo ant nugaros ir kartu nuėjo prie kasų, E. A. viena išėjo pro savitarnos kasas, o R. M. I., nupirkęs šviesią duoną, išėjo pro parduotuvės trečią kasą POS01-17 su prekėmis juodos spalvos kuprinėje, bei abu išėjo iš parduotuvės už prekes nesusimokėję, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį, 242,69 eurų vertės turtą. Kadangi pagrobto turto vertė – 242,69 Eur, yra didesnė už 3 MGL (150 Eur), tačiau mažesnė nei 10 MGL (500 Eur), tokie kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kaip nedidelės vertės turto vagystė.
Skirdamas bausmes kaltinamajai E. A. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (nedidelės vertės turto vagystė), pagrobtos prekės parduotuvei negrąžintos, todėl jų savininkui UAB „Rimi Lietuva“ padaryta reali žala. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-697/2020). Tuo tarpu, nors kaltinamoji E. A. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jai inkriminuotos svetimo turto vagystės iš esmės pripažino ir formaliai nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, tačiau įvertinus jos duotus paaiškinimus matosi, kad kaltinamoji savo veiksmus vertino nepakankamai kritiškai, bandė sumenkinti jų pavojingumą, teigdama, kad jie su R. M. I. dėl vagystės nesitarė ir į parduotuvę atėjo neturėdami tikslo vogti, kad viskas įvyko spontaniškai, jiems vaikščiojant po parduotuvę R. M. I. tiesiog susikrovė prekes, taip pat iš pradžių kaltinamoji teigė, kad ji nežinojo, jog R. M. I. ketino išeiti iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes, tačiau vėliau pati šią versiją paneigė ir nurodė supratusi, kad R. M. I. ketina įvykdyti vagystę, kai šis susikrovė prekes į savo kuprinę. Pažymėtina ir tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji nurodė, kad kai R. M. I. iš prekių krepšio sudėjo prekes į savo kuprinę, ji tuo tarpu jį savo kūnu pridengė, kad niekas to nematytų, ir neva ji rinkosi kitas prekes, tačiau apklausiama teisme šią aplinkybę neigė, nurodė, kad tiesiog stovėjo šalia ir nieko nedarė, taip mėgindama sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, savo ir bendrininko veiksmus pateikdama kaip atsitiktinio, spontaniško pobūdžio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltinamosios E. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją E. A. – ji yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, nedirba ir dabar (1 t., b. l. 114), ji teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) net 24 kartus, daugiausia už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei (1 t., b. l. 97-113), bausta administracine tvarka labai daug kartų, be kita ko, ir už smulkias vagystes (1 t., b. l. 73-82), pačios teigimu nusikalstamų veikų darymo metu buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų, nuo (duomenys neskelbtini) gydyta (duomenys neskelbtini), jai nustatyti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 117), nusikalstama veika padarytos žalos nėra atlyginusi.
Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji ne kartą teista už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą ir daug kartų bausta administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas (smulkias vagystes), kas akivaizdžiai rodo, kad ir ši E. A. padaryta nusikalstama veika – nedidelės vertės turto vagystė, yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jos elgesys, ir kad kaltinamoji akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, yra linkusi pragyvenimui pelnytis neteisėtais būdais, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti E. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus tik griežčiausią jos sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį už arešto bausmės, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji E. A. pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi jai paskirta arešto bausmė sumažintina trečdaliu.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, ir jai paskirta 21 paros arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta 14 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, paskirta ir neatlikta 8 mėnesių ir 23 dienų laisvės atėmimo bausme, prie šios bausmės pridėjus dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 10 parų arešto bausmės, ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesių ir 3 dienų laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką E. A. padarė 2023 m. rugsėjo 16 d., t.y. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu E. A. paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių ir 3 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, pridedamos bausmės dalį, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nuolat daromas panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, nustatant didesnę už minimalią arešto bausmės, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, minimumą, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskiriant E. A. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į E. A. paskirtą bausmę įskaitytina jos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis bei minėtu nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.
Kaltinamajai E. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.
Skirdamas bausmes kaltinamajam R. M. I. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (nedidelės vertės turto vagystė), pagrobtos prekės parduotuvei negrąžintos, todėl jų savininkui UAB „Rimi Lietuva“ padaryta reali žala. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip jau minėta, pagal teismų praktiką, taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-697/2020). Nors nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. M. I. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos svetimo turto vagystės iš esmės pripažino ir formaliai nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, tačiau įvertinus jo duotus paaiškinimus matosi, kad kaltinamasis savo veiksmus vertino nepakankamai kritiškai, bandė sumenkinti jų pavojingumą, teigdamas, kad į parduotuvę su E. A. atėjo negalvodamas, kad kažką vogs, viskas vyko spontaniškai, tarp jų nebuvo susitarimo. Pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis nurodė, kad kai jis iš prekių krepšio sudėjo prekes į savo kuprinę, E. A. savo kūnu pridengė, kad niekas to nematytų ir neva rinkosi kitas prekes, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis šią aplinkybę neigė, nurodė, kad E. A. nevogė, jie neturėjo susitarimo vogti, teigė negalintis pasakyti, ar prašė E. A. jį užstoti, nelabai į ją žiūrėjo. Tokiu būdu kaltinamasis akivaizdžiai mėgino sumenkinti bendrininkės vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, jos ir savo veiksmus pateikti kaip atsitiktinio, spontaniško pobūdžio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltinamojo R. M. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. M. I. – jis yra gana jauno, darbingo amžiaus, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, nedirba ir dabar (1 t., b. l. 162), jis teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) net 18 kartų Lietuvoje, daugiausia už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat teistas užsienyje (1 t., b. l. 143-161), baustas administracine tvarka labai daug kartų, be kita ko, ir už smulkias vagystes (1 t., b. l. 134-140), paties teigimu nusikalstamų veikų darymo metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, negydytas ir neįrašytas į įskaitą dėl psichiatrinių ar priklausomybės ligų (1 t., b. l. 165-167), nusikalstama veika padarytos žalos nėra atlyginęs.
Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą ir daug kartų baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas (smulkias vagystes), kas akivaizdžiai rodo, kad ir ši R. M. I. padaryta nusikalstama veika – nedidelės vertės turto vagystė, yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, yra linkęs pragyvenimui pelnytis neteisėtais būdais, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti R. M. I. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus tik griežčiausią jos sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį už arešto bausmės, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis R. M. I. pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi jam paskirta arešto bausmė sumažintina trečdaliu ir paskirtina galutinė arešto bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Šioje baudžiamojoje byloje UAB „Rimi Lietuva“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 242,69 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 15.33 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) įvykdytos vagystės metu pagrobtų prekių vertė (1 t., b. l. 17). Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma atitinka byloje nustatytą R. M. I. ir E. A. 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 18.33 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), įvykdytos vagystės metu pagrobtų prekių vertę bendrą vertę (242,69 Eur). Iš bylos duomenų matyti, kad šios vagystės metu pagrobtos prekės parduotuvei nebuvo grąžintos, todėl UAB „Rimi Lietuva“ realiai patyrė civiliniame ieškinyje nurodytą žalą. Pažymėtina, kad civilinį ieškinį teisme pripažino abu kaltinamieji. Atsižvelgiant į išdėstytą, UAB „Rimi Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir, atsižvelgiant į tai, kad šią vagystę R. M. I. ir E. A. padarė veikdami kartu, priteistinas pilna apimtimi solidariai iš abiejų kaltinamųjų UAB „Rimi Lietuva“ naudai.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 16 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) (patikslinta), kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam R. M. I. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 219,17 Eur išlaidų.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo R. M. I. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis R. M. I. bylos nagrinėjimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamojo R. M. I. gynėju teisme buvo paskirta advokatė Anna Grinevič.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo R. M. I. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis yra nedirbantis, neseniai baigė atlikti laisvės atėmimo bausmę, šiuo nuosprendžiu jam paskirta reali arešto bausmė, todėl kaltinamojo laisvė ir galimybė dirbti bei gauti pajamas yra suvaržyta, taip pat šiuo nuosprendžiu patenkinus civilinį ieškinį, iš kaltinamojo yra priteista atlyginti jo padaryta turtinė žala. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, todėl nagrinėjamu atveju netikslinga priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 16 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl šioje pažymoje nurodytos išlaidos iš kaltinamojo R. M. I. nepriteistinos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su bylai reikšmingais duomenimis, saugomas voke, prisegtame prie bylos 1 tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jai 39 (trisdešimt devynių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. A. paskirti 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu E. A. paskirta 9 mėnesių ir 3 dienų laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos 26 parų arešto bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirti E. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams ir 23 (dvidešimt trims) dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į E. A. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti bausmės dalį, jos atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir minėtu nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai E. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.
R. M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 39 (trisdešimt devynių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. I. paskirti galutinę 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.
UAB „Rimi Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš E. A. ir R. M. I. 242,69 Eur UAB „Rimi Lietuva“ naudai turtinei žalai atlyginti.
Nepriteisti iš R. M. I. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 16 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su bylai reikšmingais duomenimis, saugomą voke, prisegtame prie bylos 1 tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam R. M. I., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju – į Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, LT-51256 Kaunas, tel. Nr. (8 37) 452 371). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.