- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-26
- Bylos Nr.
- e2A-23-280/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Saurinta“
- Atsakovas
- UAB „Euromiškas“
- Kategorijos
- 2.6.11.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau- UAB) „Saurinta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2496-405/2021 pagal ieškovės UAB „Saurinta“ ieškinį atsakovei UAB „Euromiškas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 27830 Eur dydžio skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAUR61, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško reikalavimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė atsakovei pardavė traktorių „Valtra T193H“ su manipuliatoriumi ir išrašė sąskaitą faktūrą Nr. SAUR61 27830 Eur sumai. Atsakovė pateikė kasos pajamų orderio kopiją Nr. KPO2019/04/30 apie tai, kad sumokėjo už nupirktą traktorių, tačiau šiame orderyje esantis E. G. parašas suklastotas, kadangi E. G. įmonei neatstovauja, su ieškove jokių sąsajų neturi ir paimti pinigus ieškovės vardu neturėjo teisės. Atsakovė pagal minėtą sąskaitą ieškovei skolos nesumokėjo, todėl pirkimo–pardavimo sandoris nebaigtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimu ieškovės ieškinys atsakovei atmestas. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 800 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Saurinta“ atsakovei UAB „Euromiškas“ pateikė 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAUR61, kuria ieškovė atsakovei pardavė traktorių „Valtra T193H“ su manipuliatoriumi už 27830 Eur. Šalys neginčija transporto priemonės pardavimo fakto, tačiau tarp jų kilo ginčas dėl atsiskaitymo už parduotą traktorių „Valtra T193H“, atsakovė teigė, kad už traktorių sumokėjo.
5. Teismas vertino atsakovės atstovo paaiškinimus, kad ieškovės atstovui E. G. grynaisiais pinigais sumokėjo 27830 Eur, kitą dieną gavęs kasos pajamų orderį jį pasirašė, orderį taip pat pasirašė atvykęs E. G. Tai patvirtina ir UAB „Saurinta“ 2019 m. balandžio 30 d. išduotas kasos pajamų orderis Nr. KPO2019/04/30, kuriame nurodoma, kad UAB „Saurinta“ iš UAB „Euromiškas“ (kasininkas E. G.) gavo 27830 Eur pagal 2019 m. balandžio 30 d. sąskaitą Nr. SAUR61. 2019 m. kasos išlaidų orderyje Nr. KIO569 nurodoma, kad UAB „Euromiškas“ išdavė A. Z. 27830 Eur sumą atsiskaitymui pagal PVM sąskaitą faktūrą su UAB „Saurinta“. UAB „Euromiškas“ kasos knygos įrašuose laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. išraše – kasos knygoje įrašyta, kad A. Z. 2019 m. balandžio 30 d. buvo išmokėta 27830 Eur dydžio suma, kuri skirta apmokėjimui pagal UAB „Saurinta“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAUR61 atlikti. Teismo posėdyje atsakovės atstovo A. Z. nurodytos aplinkybės patvirtintos ir E. G. A. Z. el. paštu siųstas laiškas, kuriame E. G. nurodo, kad siunčia sąskaitą Nr. SAUR61 ir orderį Nr. KPO, liko tik išregistruoti.
6. Nors ieškovė teigė, kad kasos pajamų orderį pasirašė ne E. G., be to, E. G. nėra įmonės atstovas ir su įmone niekuo nesusijęs, teismas pažymėjo, kad tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismo posėdyje atsakovės atstovas A. Z. nurodė, kad E. G. žinojo apie dešimt metų kaip atstovaujantį ieškovei, su juo bendravo dėl visų įmonės reikalų, kitų ieškovės darbuotojų jis nežino ir su jais nebendrauja, todėl nebuvo pagrindo abejoti, kad E. G. ne atsakovės atstovas. Šių atsakovės atstovo nurodytų aplinkybių ieškovė nepaneigė. Atsižvelgė į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei vieniems metams nuo sąskaitos faktūros išrašymo, nepateikė įrodymų, kad iki tol būtų atsakovei reiškusi pretenzijas dėl skolos ar dėl transporto priemonės grąžinimo. Pripažino, kad reikalavimas nepagrįstas, priteisė iš ieškovės atsakovei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pateikė 2021 m. rugpjūčio 20 d. ieškovės vadovo pažymą, kad E.G. įmonėje nedirbo, jam nebuvo suteiktas įgaliojimas gauti ieškovės vardu lėšas iš kitų asmenų.
8. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus. Kasos pajamų orderis Nr. KPO2019/04/30, kurį, atsakovės teigimu šalys pasirašė užtvirtindamos faktą, jog mokėjimu grynais pinigais buvo apmokėta UAB ,,Saurinta“ sąskaita – faktūra Nr. SAUR61 sumoje 27 830, 00 Eur yra suklastotas, jame gavėju nurodytas E. G. , kuris jokių sąsajų su ieškove neturi ir jokios teisės priimti grynuosius pinigus UAB ,,Saurinta“ vardu neturėjo teisės. E. G. nurodė, kad jo parašas ant orderio yra suklastotas. Apie tai, kad E.G. niekaip nesusijęs su ieškove teismo parengiamajame posėdyje paaiškino ieškovės vadovas D. P., jo paaiškinimai nebuvo paneigti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais. Iš SODROS registro duomenų matosi, kad UAB ,,Saurinta“ niekada nedirbo asmuo tokiu vardu ir pavarde ir tokie duomenys teismui galėjo būti prieinami. Parengiamojo posėdžio metu atsakovė nepageidavo apklausti E.G. liudytoju.
9. Pažymi, kad sumos virš 10000 Eur grynais mokėjimas turėjo būti deklaruotas. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovas akcentavo, kad mokėjimas už automobilį yra fiktyvus vien tuo, kad nebuvo deklaruota apyvarta grynaisiais ir pareikalavo pateikti deklaraciją teismui ar teismo išreikalauti tokią deklaraciją ir atsakovės, tačiau tokie apeliantės teiginiai teismo buvo ignoruoti.
10. Teismas turėjo nustatyti, ar atsakovė prievolę įvykdė netinkamam kreditoriui, sąžiningai bei pagrįstai laikydamas jį tikruoju kreditoriumi, ar dėl šio suklydimo yra ir ieškovės kaltė ir atleidžiamas atsakovas nuo prievolės įvykdymo ieškovui (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.45 straipsnis, Lietuvos apeliacinis teismas, nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-409/2012). Teismas, neanalizuodamas atleido atsakovę nuo prievolės tinkamo atlikimo perkeldamas prievolės atlikimo fakto įrodymą ant ieškovės pečių, kas nėra teisinga ir teisėta, nes atsakovės pareiga yra įrodyti, kad prievolę atliko tinkamai. Ieškovė jokio apmokėjimo už prekę nėra gavusi iki šiol.
Atsiliepimas
11. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, prašo priteisti iš ieškovės 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodo, kad ieškovė sudalyvavo tik parengiamajame teismo posėdyje, jo nurodė prielaidas, jog neturi sąsajų su E. G., bei E. G. parašas kasos pajamų orderyje yra galimai suklastotas. Daugiau jokių tinkamų įrodymų ieškovė teismui nei parengiamojo posėdžio metu, nei per laikotarpį iki bylos nagrinėjimo iš esmės, nepateikė, nors ieškovė įgijo pareigą pagrįsti savo teiginius, faktus ir nurodytas prielaidas. Nors ieškovė nurodo, jog teismas galėjo patikrinti Sodros duomenis, tačiau įstatymas nagrinėjant šios kategorijos bylas neįpareigoja teismo veikti aktyviai. Ieškovė aplaidžiai naudojosi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, pasyviai dalyvavo procese, lengvabūdiškai tikėjosi, jog jos pareigas įvykdys kitos proceso šalys ir tiesiog siekė visą įrodinėjimo naštą perkelti teismui bei atsakovei. Apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-409/2012, aptariami teisiniai santykiai nėra tapatūs santykiams, susiformavusiems šioje byloje.
13. Kyla klausimas, ar apdairus pardavėjas (verslininkas, kuriam taikomi padidinto apdairumo reikalavimai ir kuris veikia nuolat padidintos rizikos aplinkybėmis) negavęs pinigų už parduodamą daiktą būtų išregistravęs traktorių iš atitinkamo registro, nes tokiam daiktui taikomas reikalavimas jį registruoti, ir perduoti jį naujajam savininkui, ko pasėkoje naujasis savininkas registruoja nupirktą traktorių savo vardu atitinkamame registre. Sutartis sudaryta 2019 m. balandžio 30 d., išrašyta PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAUR61 ir apmokėta grynais pinigais. Transporto priemonė buvo registruota tik 2019-06-18 d., t.y. praėjus beveik dviem mėnesiams nuo jo pirkimo – pardavimo momento. Ieškovė jokių pretenzijų nereiškė nei PVM sąskaitos faktūros Nr. SAUR61 apmokėjimo metu, nei nusipirkto traktoriaus registravimo metu, nei vėliau, nors traktoriaus kaina yra ne menka. Tik praėjus metams laiko ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Mano, kad tokie ieškovės veiksmai turėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teisėmis. Apdairus verslininkas nebūtų išregistravęs jam nuosavybės teise priklausančio traktoriaus ir neperdavęs jo atsakovei tol, kol atsakovė tinkamai neatsiskaitė už perkamą traktorių.
14. Pažymi, kad ieškovės motyvai dėl prievolės įvykdymo netinkamam kreditoriui atmestini, nes ieškovė ieškinyje savo reikalavimus formulavo vadovaujantis visiškai kitais teisiniais pagrindais. Ieškovė bando pakeisti ieškinyje nurodytą reikalavimą ir teisinį pagrindą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
17. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naują rašytinį įrodymą - 2021 m. rugpjūčio 20 d. ieškovės vadovo pažymą, kad E.G. įmonėje nedirbo, jam nebuvo suteiktas įgaliojimas gauti ieškovės vardu lėšas iš kitų asmenų.
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nenustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui būtų pateikusi tokią pažymą. Todėl pripažintina, jog rašytinis įrodymas galėjo būti pateikti savalaikiai pirmosios instancijos teismui. Be to, pateiktas įrodymas neturi esminės reikšmės bylai, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, jog minėtas asmuo būtų dirbęs pas ieškovę, toks faktas nėra konstatuotas ir teismo, ieškovės atstovas buvo nurodęs aplinkybes, kad E.G. bendrovėje nedirbo, įgaliojimo neturėjo, tačiau buvo asmuo, ieškantis naujų klientų.
19. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta iš atsakovės priteisti ieškovės reikalaujamą sumą už parduotą traktorių, teisėtumo ir pagrįstumo. Šalys neginčijo transporto priemonės pardavimo fakto, tačiau tarp jų kilo ginčas dėl atsiskaitymo už parduotą traktorių.
20. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė UAB „Saurinta“ atsakovei UAB „Euromiškas“ pateikė 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAUR61, kuria ieškovė atsakovei pardavė traktorių „Valtra T193H“ su manipuliatoriumi už 27830 Eur.
21. Atsakovė teigė, kad už traktorių sumokėjo ir tai patvirtina UAB „Saurinta“ 2019 m. balandžio 30 d. išduotas kasos pajamų orderis Nr. KPO2019/04/30, kuriame nurodoma, kad UAB „Saurinta“ iš UAB „Euromiškas“ (kasininkas E. G.) gavo 27830 Eur pagal 2019 m. balandžio 30 d. sąskaitą Nr. SAUR61. Aplinkybę, kad atsakovės atstovui buvo išduoti grynieji pinigai patvirtina 2019 m. kasos išlaidų orderis Nr. KIO569, kuriame nurodoma, kad UAB „Euromiškas“ išdavė A. Z. 27830 Eur sumą atsiskaitymui pagal PVM sąskaitą faktūrą su UAB „Saurinta“ bei UAB „Euromiškas“ kasos knygos įrašai laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., kuriuose įrašyta, kad A. Z. 2019 m. balandžio 30 d. buvo išmokėta 27830 Eur dydžio suma, skirta apmokėjimui pagal UAB „Saurinta“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAUR61 atlikti.
22. Apeliantė nesutinka, kad su ja buvo atsiskaityta, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog UAB „Saurinta“ 2019 m. balandžio 30 d. išduotas kasos pajamų orderis Nr. KPO2019/04/30 patvirtina, jog už traktorių atsakovė atsiskaitė su ieškove. Teigia, kad kasos pajamų orderis yra suklastotas (tai nurodė E.G.), jame gavėju nurodytas E. G., kuris jokių sąsajų su ieškove neturi ir jokios teisės priimti grynuosius pinigus UAB ,,Saurinta“ vardu neturėjo teisės. Apie tai, kad E.G. niekaip nesusijęs su ieškove teismo parengiamajame posėdyje paaiškino ieškovės vadovas D. P.
23. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
24. Vadovaujantis CK 6.305 straipsnio 1 dalimi pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Nagrinėjamu atveju ieškovei, pareiškusiai byloje turtinį reikalavimą, teko pareiga įrodyti jos ieškinyje nurodytos skolos egzistavimą, o atsakovei, atitinkamai, teko pareiga tokias aplinkybes leistinais įrodymais paneigti.
25. Teigdama, kad atsiskaitė su ieškove, atsakovė pateikė rašytinį įrodymą - UAB „Saurinta“ 2019 m. balandžio 30 d. išduotą kasos pajamų orderį Nr. KPO2019/04/30. Ieškovė laikėsi pozicijos, jog šis dokumentas suklastotas, tačiau nepateikė įrodymų, paneigiančių pinigų ieškovei, atstovaujamai E.G., perdavimo faktą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kasos pajamų orderis yra suklastotas, neįrodinėjo, jog E.G. parašas netikras, neprašė byloje skirti rašysenos ekspertizės ar apklausti E.G. liudytoju byloje. Pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės atstovo A.Z. paaiškinimus, jog jis E. G. žinojo apie 10 metų kaip atstovaujantį ieškovei, su juo bendravo dėl visų įmonės reikalų, kitų ieškovės darbuotojų jis nežino ir su jais nebendrauja, todėl nebuvo pagrindo abejoti, kad E. G. ne atsakovės atstovas.
26. Apeliantė skunde nurodo, jog E. G. jokių sąsajų su ieškove neturi ir jokios teisės priimti grynuosius pinigus UAB ,,Saurinta“ vardu neturėjo teisės. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu (teismo posėdžio metu nedalyvavo) nurodė, jog šis asmuo veikė kaip tarpininkas tarp ieškovės ir klientų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su E.G. turėtais įgaliojimais, jo ryšiais su UAB ,,Saurinta“, taip pat, ar jis kaip atstovas priėmė bendrovės vardu iš atsakovės pinigus už traktorių, ar jis pasirašė kasos pajamų orderį. Byloje nebuvo išsamiai aiškinamasi, ar su E.G. ieškovę sieja atstovavimo santykiai, ar jis neviršijo savo įgaliojimų, šis asmuo nebuvo apklaustas liudytoju byloje, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nors jam, pripažinus, jog viršijo savo kaip atstovo įgaliojimus, ieškovė turėtų teisę reikšti atitinkamus reikalavimus.
27. Apeliacijos proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės (nenustatytų faktinių aplinkybių), bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
28. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas taip pat turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, priklausomai nuo bylos baigties (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.