- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-24
- Bylos Nr.
- 1S-714-579/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00183-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- R. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2017 m. birželio 26 d. nutarimą taikyti R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. M. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 14 d.Komisija 2017 m. birželio 26 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam R. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, neatlikus jam 4 metų 11 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi Komisijos nutarimo dėl R. M. lygtinio paleidimo netvirtino, motyvuodamas tuo, jog nutarimas nepakankamai pagrįstas, nes tinkamai neįvertinta nuteistojo asmenybė, jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės. Nuteistasis R. M. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą.Skundo autorius pažymi, jog teismas išskirtinę reikšmę suteikė nusikalstamų veikų pobūdžiui, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė išlieka pavojinga visuomenei. Teismas, nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, vertino veikų pavojingumą ir neatsižvelgė į nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą, neatsižvelgė į tai, kad vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo pokyčius, teisingą bausmės suvokimą ir, vertinant su kitomis aplinkybėmis, leidžia tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Išvados dėl nepakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nemotyvavo. Vertino tik išskirtines aplinkybes, o ne galutines socialinio tyrimo, psichologinės tarnybos ir Komisijos išvadas. Nuteistojo teigimu, matomi akivaizdūs mąstymo ir elgesio pokyčiai – apeliantas kriminalinių nuostatų neturi, kriminaline subkultūra nesivadovauja, su kriminaliniu pasauliu nesusijęs. Šiuo metu jį paleidus lygtinai, būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, įtvirtinta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes bausmę jis tęstų su intensyvia priežiūra. Apelianto teigimu, nesilaikant esminių lygtinio paleidimo instituto tikslų, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog teismas nenurodė ir nedetalizavo, kuo pagrįstas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis (kriminogeninis) veiksnys – mąstymas ir elgesys. Tai deklaratyvus teiginys. Tiek pataisos namų administracija, tiek ir Komisija padarė išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šios išvados patvirtina, nuteistojo manymu, kad nusikalstamo elgesio rizikos pažanga yra pakanka taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nuteistasis, neturintis paskatos koreguoti savo elgesį, patiria ir neigiamus įkalinimo veiksnius, todėl nuosprendžiu skirta bausmė ir jos tikslai ne visada pasiekiami net atlikus visą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Skunde apeliantas taip pat nurodo, jog bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, anksčiau neteistas. Bausmės atlikimo metu 5 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tačiau už gerą elgesį, stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas 8 kartus. Nuo 2016 m. kovo 9 d. suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, 2016 m. gruodžio 22 d. perkeltas bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje. Taip pat nuteistasis pažymi, jog dirba, darbe apibūdinamas tik teigiamai, civilinis ieškinys nepriteistas, palaiko gerus santykius su artimaisiais, dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Taip pat nurodo, jog nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais, diskriminacinių nuostatų nereiškia. Be to, pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas teikimą dėl perkėlimo į atvirąją koloniją, nurodė, jog apeliantas yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdyto nusikaltimo, o jo elgesys pataisos įstaigoje rodo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Visos šios aplinkybės, apelianto manymu, patvirtina Komisijos nutarimo pagrįstumą. Nuteistojo R. M. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau tam, kad R. M. galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka.Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepakankamai pagrįstas. Būtina sąlyga taikyti lygtinį paleidimą – nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos ryškų, ženklų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leidžia pagrįstai manyti, kad laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Apygardos teismas sutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo. Iš tiesų R. M. pataisos įstaigoje charakterizuojamas teigiamai – šiuo metu bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje lengvojoje grupėje, pataisos namuose dirbo, mokėsi, įgijo specialybę, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais. Nėra įrodymų, kad būtų susijęs su kriminaline subkultūra, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – 13 balų (pagal OASys). Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo vos 2 balais nuo 15 iki 13 balų, tačiau išsamiau nedetalizuota, kas būtent lėmė šį mažėjimą ir kokią įtaką tai turi sprendžiant apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju minėtas nusikalstamos rizikos vertinimo sumažėjimas vos dviem balais, turint omenyje, kad iš nustatytų 13 balų tik 2 balai sudaro statinius kriminogeninius (nekintančius) veiksnius, kintančių, dinaminių taškų, t. y. tų veiksnių, kuriuos nuteistasis gali pakeisti, suma yra 11 balų, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistojo elgesyje yra pakankama pažanga, sudaranti pagrindą manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, tačiau ir pasibaigus bausmės laikui, kas ir yra pagrindinis bausmės tikslas.Surinkti duomenys taip pat neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis net penkis kartus pažeidė nustatytos tvarkos reikalavimus, iš kurių keturis kartus skirtos nuobaudos, paskutiniu atveju apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, po paskutinės nuobaudos nuteistasis buvo skatintas, tačiau paskutinis pažeidimas padarytas vos daugiau nei prieš metus laiko, nuteistasis po šio pažeidimo neskatintas. Šios aplinkybės neleidžia teigti, jog nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje buvo nepriekaištingas ir neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Be to, kaip kriminogeninis veiksnys vis dar įvardijamas nuteistojo mąstymas ir elgesys. R. M. stengiasi apgalvoti savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, ankstesniais priežiūros laikotarpiais reagavo minimaliomis pastangomis.Pažymėtina, jog kaip viena iš pataisos priemonių individualiai nuteistajam R. M. sudarytame socialinės reabilitacijos plane yra numatyta priemonė, susijusi su darbu (tęsti darbinę veiklą pataisos namuose). Nors socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teisėjų kolegijai ši išvada kelia abejonių. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog vos atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis atsisakė dirbti pasiūlytą darbą be pateisinamos priežasties. Nuo 2013 m. spalio mėn., teigiama, jog požiūris į darbą pasikeitė, tačiau duomenų, kada tiksliai nuteistasis pradėjo dirbti VĮ „Mūsų amatai“ darbininku vienetininku, nenurodyta. Vis dėlto, akivaizdu, nuteistojo darbinė veikla pataisos įstaigoje nebuvo nuosekli. Išvadoje nurodyta, jog nuteistasis 2016 m. balandžio 21 d. buvo priimtas dirbti ūkio aptarnavime elektriko-dyzelininko pareigose, tačiau neilgai trukus buvo atleistas (2016 metų birželio mėn.). Taip pat išvadoje nurodyta, jog perkėlus į atvirąją koloniją nuo 2017 m. sausio 26 d. nuteistasis įsidarbino kroviku-ekspeditoriumi. Visos paminėtos aplinkybės šiuo metu leidžia abejoti nuteistojo pastangų nuosekliai keisti savo elgesį vien teigiama linkme nuoširdumu ir leidžia manyti, jog nuteistasis savo elgesiu, artėjant svarstymui dėl lygtinio paleidimo, stengiasi tik sudarytį gerą, teigiamą savo įvaizdį. Skunde nesutinkama su teismo motyvais vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl veikų pavojingumo, atliktos ir neatliktos bausmės santykio, kuris tiesiogiai susijęs su teisingumo ir proporcingumo principo užtikrinimu, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Elgesio korekciją šiuo aspektu atspindėtų nepriekaištingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir su tuo susijęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip jau nurodyta anksčiau, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingą nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, jog motyvai perkeliant asmenį toliau atlikti bausmę į atvirąją koloniją negali būti pagrindu taikyti lygtinį paleidimą, nes perkėlimo į atvirąją koloniją atveju nereikalaujama nustatyti, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl ir nuteistojo asmenybės charakteristika bei elgesys pataisos įstaigoje, motyvacija keistis vertinami ne tokiu plačiu aspektu kaip sprendžiant dėl lygtinio paleidimo.Paminėtos aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar neleidžia spręsti apie nuteistojo elgesio ir pasikeitusių nuostatų tvirtumą ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog R. M. būdamas lygtinai paleistas iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundo argumentai nesuteikia pagrindo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo skundas atmetamas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo R. M. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.