Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3153-1122/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-30
Bylos Nr.
1-3153-1122/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
E. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3153-1122/2019Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00065-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.18.10; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

E. Š. (E. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirba, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Š., būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 14 d. apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

E. Š., pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-874 21 straipsnio 1 dalies nuostatą būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatą privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, turėdamas teisę priimti (duomenys neskelbtini) vardu sprendimus ir veikti bendrovės vardu, 2018 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) įmonės vardu atidarė banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. sausio 7 d. iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), per kelis kartus be ūkines finansines operacijas pagrindžiančių dokumentų buvo pervesta 42 000 Eur, po ko dalį gautų pinigų, t. y. 29 840 Eur, jis išgrynino ir įformino (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiais (2018 m. gruodžio 16 d. Serija REN Nr. 0002 – 300 Eur; 2018 m. gruodžio 20 d. Serija REN Nr. 0003 – 14 000 Eur; 2018 m. gruodžio 26 d. Serija REN Nr. 0004 – 8 000 Eur; 2018 m. gruodžio 28 d. Serija REN Nr. 0005 – 7 100 Eur; 2019 m. sausio 7 d. Serija REN Nr. 0006 – 400 Eur; 2019 m. sausio 7 d. Serija REN Nr. 0007 – 40 Eur), po ko kasos išlaidų orderiu Nr. 90101 įformino šių pinigų (29 400 Eur) išmokėjimą T. B. (T. B.) kaip tariamą paskolą, o 14 000 Eur be ūkines finansines operacijas pagrindžiančių dokumentų pervedė į Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Slovakijoje veikiančiame (duomenys neskelbtini);

gaudamas ir pervesdamas pinigines lėšas iš savo atstovaujamos įmonės banko sąskaitos be ūkines finansines operacijos pagrindžiančių dokumentų E. Š. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, įtraukdamas į apskaitą dokumentus, kurių turinys neatitinka tikrovės, nes sandoriai realiai nėra įvykę. E. Š. pažeidė to paties įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatą - „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>“.

Taip pat E. Š. nevedė kasos knygos ir apskaitos registrų, kuriuose būtų apskaitytos ūkinės finansinės operacijos, piniginių lėšų judėjimas ir įsipareigojimai.

Ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. kovo 21 d.) apklaustas kaltinamasis E. Š. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Įmonės vienintelis akcininkas yra T. B.. Jis yra jo žmonos brolis. 2018 m. lapkričio mėn. T. B. nupirko (duomenys neskelbtini) akcijas, o jo (E. Š.) paprašė kurį laiką pabūti formaliai šios bendrovės direktoriumi, kol jis suras kitą žmogų. Jis jokios veiklos vykdyti neplanavo. Įmonė buvo užregistruota (duomenys neskelbtini), dar anksčiau iki jam tampant direktoriumi. Realiai įmonė veiklos vykdymo vietos neturėjo. Jis atidarė (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banko poskyryje. Tai padarė T. B. prašymu. Jis turėjo prisijungimus prie (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos. 2018 m. gruodžio mėn. viduryje jam paskambino T. B. ir pasakė, kad į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą yra pervesti pinigai bei paaiškino, kad dalį pinigų reikia išgryninti, o kitą dalį pervesti į kitos įmonės banko sąskaitą. Sumas, kurias reikia išgryninti ir pervesti į kitą įmonę, bei šios įmonės rekvizitus nurodė T. B. Kas šių pinigų savininkas, už ką ir kam jie toliau pervesti, E. Š. nežino. Jis sakė T. B., kad reikalingi dokumentai, kurie patvirtintų pinigines operacijas, atliekamas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje. T. B. žadėjo, kad viskas bus. Pinigus, kurių didžiąją dalį iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos E. Š. išgrynino (duomenys neskelbtini) jis atidavė T. B.. Kitus pinigus T. B. nurodymu, pervedė į Estijos įmonės banko sąskaitą Slovakijoje. Už darbą (duomenys neskelbtini) direktoriumi T. B. žadėjo jam mokėti 500 Eur. E. Š. nuolat prašė ieškoti šiam darbui kito žmogaus. (duomenys neskelbtini) šiuo metu neįdarbintas nei vienas žmogus. Jokio užmokesčio už pinigų išgryninimą ir pervedimą į kitos įmonės sąskaitą jis negavo (2 t., b. l. 31–32).

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. rugsėjo 4 d.) papildomai apklaustas kaltinamasis E. Š. patvirtino savo parodymus, kuriuos davė 2019 m. kovo 21 d. Jis kategoriškai tvirtino, kad tik savo giminaičio T. B. prašymu sutiko laikinai pabūti (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kol pastarasis suras kitą žmogų. Kodėl jis pats negalėjo būti šios bendrovės direktoriumi, nežino. T. B. apie planus versle nieko konkrečiai nepasakojo, kalbėjo abstrakčiai ir žadėjo, kad jei verslas pavyks, jį įdarbins irgi. Kai į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą buvo pervesti pinigai iš (duomenys neskelbtini), jis kreipėsi į T. B. ir reikalavo pateikti dokumentus, sakė, kad reikia buhalterio, nes pradėtos vykdyti ūkinės operacijos. T. B. vis žadėjo, kad bus dokumentai ir bus pasamdytas buhalteris. Tas pinigų pavedimas ir pervedimai į kitas įmones vyko labai trumpai – apie mėnesį. Visas operacijas, visus pinigų pervedimus į kitas įmones bei pinigų paėmimą iš bankomatų jis atliko tik vykdydamas T. B. nurodymus. T. B. padiktavo ir įmonių rekvizitus, ir kokias pinigų sumas reikia išgryninti ar pervesti. E. Š. pats (duomenys neskelbtini) vardu nei su (duomenys neskelbtini), nei su Estijos įmone jokių sandorių neplanavo ir neturėjo. T. B. nepasakė, kur bus panaudoti išgryninti pinigai ir kodėl pinigai turi būti pervesti į Estijos įmonę. Atiduodamas pinigus, kuriuos jis išgrynino iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos per bankomatus, sakė, kad nenori būti (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kad T. B. ieškotų kito žmogaus ir vis primindavo, kad turi būti dokumentai. Jis nežinojo apie jokias banko korteles ir, kad T. B. turėjo kortelių nuskaitymo terminalą. Gailisi, kad pasitikėdamas savo giminaičiu sutiko būti (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir tikėjosi, kad T. B. pateiks buhalterinės apskaitos dokumentus, pagrindžiančius pinigų pervedimus į ir iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos (2 t., b. l. 39–40).

Susipažinęs su jam įteiktu 2019 m. spalio 16 d. pranešimu apie įtarimą apgaulingai tvarkius (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, kaltinamasis E. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. Dėl veikos labai gailėjosi (2 t., b. l. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. kovo 14 d., apklaustas įtariamasis T. B. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir direktorius. Įmonėje nuo 2013 m. nėra kitų darbuotojų, tik jis, kaip direktorius, ir nuo 2013 m. iki 2018 m. gruodžio mėn. pradžios įmonė veiklos nevykdė, o jis, kaip įmonės direktorius, buvo deklaravęs, kad yra išėjęs neapmokamų atostogų. Jis dažnai važinėja į Baltarusiją. Vieno susitikimo su pažįstamais Baltarusijoje metu, apytikriai 2018 m. spalio mėn. ar lapkričio mėn., jis susipažino su vyriškiu, vardu I., pavardės neatsimena. Pasikalbėjęs su I., T. B. papasakojo, kad Lietuvoje turi įmonę, kuri laikinai nedirba. Taip pat prasitarė, kad giminaičiai Lietuvoje (duomenys neskelbtini) turi namą, kurį norėtų suremontuoti ir gal pradėti trumpalaikės nuomos paslaugas. Paminėjo, kad dėl šio pastato nuomos yra pasirašyta sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir Booking.com bei Expedija, kad gali priimti nuomos užsakymus iš virtualių kortelių. Sutartis buvo pasirašyta 2018 m. rudenį. Realiai šis pastatas dar išnuomotas nebuvo. Išgirdęs jo pasakojimą, I. pasakė, kad jo draugams labai reiktų įmonės, kuri būtų pasirašiusi sutartį su Booking.com bei Expedija dėl virtualių kortelių apdorojimo. 2018 m. gruodį jam paskambino I. ir pasakė, kad jau suformuotos virtualios kortelės. Su I. tuo metu bendraudavo „online“ (prisijungus prie tam tikros programos tinkle arba internetinio puslapio). I. diktuodavo kortelių duomenis ir pinigų sumas, kurias reikia nuskaityti nuo konkrečios kortelės, o jis šiuos duomenis vedė į terminalą, po ko pinigai nuo kortelių patekdavo į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Jam šios operacijos nekėlė įtarimų, kadangi nuskaitomos nuo kortelių sumos buvo tikslios, kaip I. ir sakė, o iš kur tiek kortelių I. paaiškino, kad bendradarbiauja su Expedija, kaip Booking.com atitikmeniu, kuri turi klientų kortelių duomenis, bet smulkiai nedetalizavo. Susipažinęs su įteiktu pranešimu apie įtarimą ir išgirdęs, pagal kokią schemą buvo pervedami pinigai, jis suprato, kad buvo įtrauktas į nusikalstamą veiką. Jis tikėjo savo pažįstamo iš Baltarusijos pažadais, kad galės vykdyti nuomos paslaugų teikimo verslą. Jis turėjo I. telefono numerį, kuris šiuo metu jau yra išjungtas. Po pirmosios apklausos jis skambino I., sakė apie susiklosčiusią situaciją, kad pinigai areštuoti ir iškelta baudžiamoji byla, jam buvo pažadėta išsiaiškinti ir atsiųsti dokumentus. Po to skambučio su I. daugiau susisiekti jis nebegalėjo, nes telefonas buvo išjungtas. Dėl areštuotų pinigų minėtas I. jam pretenzijų taip pat nepareiškė. (duomenys neskelbtini)jis pirko tikėdamas I. pažadais, planavo vykdyti nuomos paslaugų teikimo verslą. Buvo planuojama, kad (duomenys neskelbtini) nuomos patalpas, o (duomenys neskelbtini) ieškos naujų objektų, kuriuos galima bus išnuomoti. Pradinį kapitalą žadėjo duoti I. Jis tuo patikėjo ir ypač po to, kai per (duomenys neskelbtini) sąskaitą buvo pervestos didelės pinigų sumos. Jis įsigijo (duomenys neskelbtini) ir paprašė E. Š., savo sesers vyro, laikinai pabūti šios įmonės vadovu, kol verslo dar nėra, o paskui planavo įsibėgėjus verslui samdyti patyrusį vadovą. E. Š. apie nuo kortelių nuskaitomus pinigus pasinaudojant terminalu nieko nežinojo. Jis buvo trumpai užsiminęs apie savo planus vykdyti nuomos paslaugų teikimo verslą. Iš (duomenys neskelbtini) dalį pinigų jis pervesdavo į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kokią sumą pinigų pervesti į (duomenys neskelbtini) taip pat nurodydavo I., taip pat nurodydavo visas kitas operacijas, kiek pinigų išgryninti ir kiek pervesti į kitas įmones. (duomenys neskelbtini) operacijas jo prašymu atliko E. Š.. Tikėdamas Igoriu, jis žadėjo E. Š. pateikti dokumentus šioms operacijoms pagrįsti, o E. Š., su kuriuo draugiškai sutarė, juo tikėjo (2 t., b. l. 16–18, 24–26).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. – 2019 m. rusėjo 30 d. Apžiūros protokole užfiksuota kartu su FNTT specialiste atlikta (duomenys neskelbtini) dokumentų, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini)) išrašo nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d., 2018 m. ir 2019 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinių, kasos pajamų orderių, pateiktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 97 straipsnio tvarka, apžiūra. Apžiūros metu buvo konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. į sąskaitą gavo 42 000 Eur įplaukų ir 2 000 Eur 2019 m. sausio 7 d. įnešti grynais pinigais (bankomatas Ozo g.). Pagal sąskaitos išrašą visos įplaukos (42 000 Eur) gautos tik iš (duomenys neskelbtini). Tačiau tokiai pat 42 000 Eur sumai kaip ir gautos įplaukos tarp apžiūrai pateiktų (duomenys neskelbtini) dokumentų yra 2018 m. gruodžio 10 d. paskolos sutartis, įsigaliojusi nuo jos pasirašymo momento, pagal kurią paskolos davėjas (duomenys neskelbtini) už 5 procentų dydžio metines palūkanas įsipareigojo bendrovei (duomenys neskelbtini) suteikti 42 000 Eur paskolą. Pagal sutartį paskolos grąžinimo terminas – 2020 m. gruodžio 31 d. Pagal banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, 29 840 Eur buvo išimti grynais (bankomatas Mokyklos g., Šalčininkuose) iš jų: 29 400 Eur per 17 kartų išimti nuo 2018 m. gruodžio 16 iki 2018 m. gruodžio 28 d. ir 440 Eur per 2 kartus išimti 2019 m. sausio 7 d. ir 2019 m. sausio 17 d. Iš sąskaitos išimti grynais 29 840 Eur įforminti (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiais (2018 m. gruodžio 16 d. Serija REN Nr. 0002 – 300 Eur; 2018 m. gruodžio 20 d. Serija REN Nr. 0003 – 14 000 Eur; 2018 m. gruodžio 26 d. Serija REN Nr. 0004 – 8 000 Eur; 2018 m. gruodžio 28 d. Serija REN Nr. 0005 – 7 100 Eur; 2019 m. sausio 7 d. Serija REN Nr. 0006 – 400 Eur; 2019 m. sausio 7 d. Serija REN Nr. 0007 – 40 Eur). Be to, apžiūrai pateiktas 2019 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderis Nr. 90101, kuriame įforminta, kad T. B. 2019 m. sausio 7 d. išmokėta 29 400 Eur paskola. Yra ir paskolos sutartis, įforminta dar 2018 m. gruodžio mėn. (2018 m. gruodžio 7 d.). Pagal ją už 29 400 Eur paskolą gavėjas (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) įsipareigojo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas. Pagal sutartį paskolos grąžinimo terminas – iki pareikalavimo. Tačiau pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) suteiktą informaciją jokios paskolos, suteiktos fiziniam asmeniui, (duomenys neskelbtini) VMI nedeklaravo. Taip pat pagal banko sąskaitos išrašą (duomenys neskelbtini) iš savo sąskaitos pagal išraše nurodytas sąskaitas Nr. 12/8, Nr. 01/19 ir Nr. 01/19-2 Estijos įmonei (duomenys neskelbtini) pervedė 14 000 Eur. Kasos knygos ir apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaitytos ūkinės finansinės operacijos, piniginių lėšų judėjimas ir įsipareigojimai (nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d.) tyrimui nepateikti. Tyrimui nepateiktos ir banko sąskaitos išraše nurodytos sąskaitos Nr. 12/8, Nr. 01/19 ir Nr. 01/19-2, kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) pervedė 14 000 Eur. Pagal banko sąskaitos išrašą jokių ūkinių finansinių operacijų, be pinigų gavimo (įplaukų) iš (duomenys neskelbtini), jų išėmimo grynais pinigais (išgryninimo) ir iš jų paskolos įforminimo T. B. ((duomenys neskelbtini) direktorius) bei pinigų pervedimo Estijos įmonei (duomenys neskelbtini), bendrovė (duomenys neskelbtini) su kitais ūkio subjektais nevykdė. Pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis (sudarytais 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. kovo 31 d.), jokių pajamų iš veiklos (duomenys neskelbtini) nei 2018 m., nei 2019 m. negavo. Konstatuota, jog, jeigu (duomenys neskelbtini) jokių paslaugų, nurodytų banko sąskaitos išrašuose, (duomenys neskelbtini) už 42 000 Eur nesuteikė, jokių sandorių su Estijos įmone (duomenys neskelbtini) už 14 000 Eur pagal banko išraše nurodytas sąskaitas Nr. 12/8, Nr. 01/19 ir Nr. 01/19-2 realiai neturėjo, (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose (2018–2019 m.) apskaitydama realiai neįvykusias ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatos - „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>.“. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) apskaitytų įvardytų operacijų turinys neatitinka tikrovės, nes sandoriai realiai nėra įvykę. Todėl tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 14 d. (1 t., b. l. 148–153).

Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad visuma nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais vadovaudamasis sprendžia, jog kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės visiškai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad E. Š., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti (duomenys neskelbtini) vardu sprendimus ir veikti bendrovės vardu, taip pat būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 14 d. į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini), be ūkines finansines operacijas pagrindžiančių dokumentų pervestus 42 000 Eur dalį išgrynindamas ir įformindamas (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiais bei kasos išlaidų orderiu įformindamas dalies šių pinigų išmokėjimą T. B. kaip tariamą paskolą, o kitą dalį be ūkines finansines operacijas pagrindžiančių dokumentų pervesdamas į Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią Slovakijoje veikiančiame (duomenys neskelbtini), t. y. gaudamas ir pervesdamas pinigines lėšas iš savo atstovaujamos įmonės banko sąskaitos be ūkines finansines operacijos pagrindžiančių dokumentų, įtraukdamas į apskaitą dokumentus, kurių turinys neatitinka tikrovės, nes sandoriai realiai nėra įvykę, taip pat nevesdamas kasos knygos ir apskaitos registrų, kuriuose būtų apskaitytos ūkinės finansinės operacijos, piniginių lėšų judėjimas ir įsipareigojimai, apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras siūlė baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu, kaltinamasis E. Š. tam neprieštaravo, tačiau siūlomos bausmės – baudos, dydį prašė sumažinti, kadangi išlaiko neįgalų vaiką (2 t., b. l. 79–95).

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas.

Skirdamas bausmę E. Š., teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas finansų sistemai, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – neteistas (2 t., b. l. 52), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 53), nedirba.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis bei dydis (150 MGL), t. y. bauda, kurios dydis artimas minimumui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (t. y. iki 100 MGL).

Akcentuotina, kad nėra pagrindo mažinti paskirtos baudos dydžio, kuris yra lygus minimumui, todėl E. Š. prašymas sumažinti baudos dydį netenkinamas. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis išlaiko neįgalų vaiką (2 t., b. l. 86–92), taip pat iki pilnametystės (dar apie metus laiko) įpareigotas išlaikyti kitą vaiką pagal santuokos nutraukimo susitarimą, patvirtintą Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu (2 t. b. l. 83–85), į baudos dydį, teismo vertinimu, yra tikslinga leisti paskirtą baudą sumokėti per 24 mėnesių laikotarpį.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 56–57) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. Š. (E. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL, t. y. 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 100 MGL, t. y. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą.

E. Š. (E. Š.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikinti.

Išaiškinti E. Š. (E. Š.), kad bauda turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti E. Š. (E. Š.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Dambrauskienė