Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam R. N., jo atstovei pagal įstatymą I. N., įgaliotajam atstovui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

kaltinamajam J. B., jo atstovei pagal įstatymą L. A., gynėjai advokatei Onai Kovarskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį 5 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės,

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė areštas 20 parų, vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams, be intensyvios priežiūros; BK 82 straipsnio pagrindu paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 5 mėnesiams su įpareigojimais,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2018 m. rugpjūčio 22 d. apie 12.30 val., prie visuomeninio transporto stotelės „Ąžuolyno“, esančios netoli Ąžuolyno g. 9 namo, Vilniuje, tyčia ranka sudavė ne mažiau tris smūgius L. J. į dešinį šoną, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, netrukus L. J. įlipusiam į atvažiavusį septintą maršrutinį autobusą, atvažiavus prie visuomeninio transporto stotelės ,,Karoliniškės“, esančios Vilniuje, Laisvės pr., jame ranka dar sudavė vieną smūgį L. J. į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam L. J. fizinį skausmą.

Be to, J. B. 2018 m. rugsėjo 27 d. apie 13.00 val., viešoje vietoje – vaikų žaidimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu be jokios priežasties prikibo prie mažamečio R. N., gim. (duomenys neskelbtini), reikalavo jo cigarečių, bei mažamečiui R. N. tyčia ranka sudavė ne mažiau du smūgius į galvą bei ranka suėmė už kaklo, tokiais veiksmais mažamečiui nukentėjusiajam R. N. padarė poodines kraujosruvas veide, sprande – nežymų sveikatos sutrikdymą, bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo L. J. (BK 140 straipsnio 1 dalis)

Kaltinamasis J. B. kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad rugpjūčio pabaigoje su L. J. susitiko Ąžuolyno stotelėje, pasisveikino, pradėjo šnekėtis ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tuomet jie šiek tiek apsistumdė, jis trenkė L. J. vieną kartą į nepamena kurį šoną. Tikrai ne tris kartus. Neatsimena, kaip buvo apsirengęs L. Neatsimena, net kaip pats buvo apsirengęs. Žodinis konfliktas nebuvo dėl to kito ikiteisminio tyrimo, tik pradžioje buvo šneka apie ikiteisminį tyrimą, bet konfliktas ne dėl to kilo. Šioje byloje rašoma, kad jis darė L. J. spaudimą, prašė keisti parodymus, bet jis jam to niekad nesakė. Pirminiuose parodymuose L. J. nurodė, kad jam peiliu grasino, bet jis jokio peilio ar sulankstomo peiliuko neturėjo. P. M. mama su broliu sėdėjo prie stotelės ant suolelio. O jie buvo už stotelės. Neatkreipė dėmesio, kur buvo P., kai jie su L. susistumdė, P. tame nedalyvavo. Jie abu susistumdė, L. jį pastūmė atgal. Po jo smūgio L. susvyravo, galbūt pusę žingsnio atgal padarė. Jo manymu, smūgiai buvo nestiprūs. Nežino, kas tuos smūgius galėjo matyti, nes jie už stotelės stovėjo. L. jam nesudavė, tik stumdė. Jie abu apsistumdė. Kai atvažiavo 7 autobusas, įlipo į jį, su L. dar pašnekėjo, po to jis (J. B.) atsisėdo autobuso gale. Per galvą L. J. jis netrenkė, trenkė P. M. per kepuraitę. Galbūt ir per snapelį, nežino, per kurią vietą tiksliai. Kai įlipo į autobusą, atsisėdo kartu, pašnekėjo, tuomet jis (J. B.) atsisveikino ir nuėjo į autobuso galą. Šalia L. J. jis atsisėdo ne agresyviai. Priėjo atsiprašyti. Pasakė, kad atsiprašo, L. J. atsakė, kad nieko tokio, ir viskas. L. sėdėjo autobuso viduryje, arčiau galinių durų. Prieš atvažiuojant prie stotelės jis (J. B.) atsistojo prie pat durų. L. sėdėjo šone prie lango. Nesudavė jam per snapelį. P. reikėjo pusę žingsnio į priekį padaryti nuo durų. Jis (J. B.) to įvykio net nematė. Jis pirmas išlipo, po to P., kuris papasakojo, kad kepštelėjo per kepurę. J. B. pačio smūgio per galvą nematė, tik matė, kad P. padarė pusę žingsnio link L. ir išlipęs pasakė, kad kepštelėjo L. per kepurę. Nežino, ar kas matė suduotus smūgius. Nepamena, kaip L. sureagavo po smūgių sudavimo, lyg ir nieko nesakė. Jo su L. santykiai tuo metu buvo ne konfliktiški, bendravo normaliai, minimaliai. Galimai L. dėl kitos bylos jaučiasi kaltas, nes buvo viena byla, jis ten vienas buvo pripažintas kaltu. Kiek suprato, atnaujintas tyrimas. Ten galimai daugiau kaltų. Nežino, ar jis vienas iš jų bus. Buvo toje byloje kaip įtariamasis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. B. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo ,,Ąžuolyno“ stotelėje su P. M. Netrukus atėjo ir jo pažįstamas L., pavardės nepamena. Jie sustojo, pasisveikino su L. Pradėjo bendrauti. Bekalbant tarp jo ir L. įvyko žodinis konfliktas. Tiksliai dėl kokių priežasčių susipyko, nepamena. Jis savo kaire ranka sudavė L. į dešinį šoną. L. tada nuo jų atsitraukė. Netrukus atvažiavo 7 autobusas. Jis su P. ketino važiuoti iki ,,Karoliniškių“ stotelės. Į tą patį autobusą įlipo jis, P. ir L. Taip pat įlipo ir P. mama ir P. brolis. P. galėjo matyti, kaip jis sudavė L. P. mama nematė, kadangi ji su P. broliu buvo stotelėje, o jie visi trys stovėjo stotelės šone. Įlipęs į autobusą, prisėdo prie L. ir atsiprašė už sudavimą į šoną. L. nieko neatsakė, toliau bendravo normaliai. Su L. sėdėjo keletą minučių. Atsisveikino su L. ir nuėjo iki P. Autobusu privažiavę prie ,,Karoliniškių“ stotelės, jis su P. ir P. mama ir broliu laukė prie išėjimo durų, su tikslu išlipti iš autobuso. Autobuso durims atsidarius, pirma išlipo P. mama su broliu, tada jis, o paskutinis buvo P. Jis išeidamas ranka kepštelėjo per L. kepurės snapelį. Jie išlipo iš autobuso. L. nuvažiavo toliau. L. negrasino, peilio neturėjo, autobuse jam nesudavė. Fizinis kontaktas buvo tik tada kai laukė stotelėje. Taip pat neliepė jam pakeisti parodymų. Gailisi, kad pateko į tokią situaciją. Papildomos apklausos metu J. B. parodė, kad L. sudavė tik vieną smūgį į šoną. Vyko tik žodinis konfliktas, be muštynių. Dėl kitų suduotų smūgių jis kaltės nepripažįsta. Net po suduoto smūgio jis priėjo prie L. ir jo atsiprašė (3 t., b. l. 45-47, 85-86).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis L. J. parodė, kad atėjo į stotelę ir joje sutiko J., P. M., jo mamą su broliu. Pasisveikino su J. ir P. ramiai ir tada pradėjo šiek tiek kalbėti apie bylą. J. ir P. jo prašė pakeisti parodymus, nes jo vienintelio buvo išskirtiniai, nes viską pripažino, ką buvo padaręs. Pasakė jiems, kad pakeis parodymus. Tuomet šiek tiek apsipyko, P. laikė jį už kuprinės. J. atėjo link jo arčiau, jis (L. J.) jo ramiai paprašė, kad jis laikytųsi atstumo, nes neramu buvo, kad muštynės įvyks. Tačiau J. B. vis tiek ėjo link jo (L. J.), todėl jį atstūmė nuo savęs. Tuomet gavo du smūgius į dešinį šoną ir kai jau buvo privažiavęs autobusas, gavo dar vieną papildomą smūgį į dešinį šoną. Jie įlipo pro galines autobuso duris, o jis – pro priekines ir atsisėdo prie lango, prie pat durų. Tuomet šiurkščiai atėjo J., atsisėsdamas trenkėsi į jį ir pradėjo klausinėti, ar tikrai pakeis parodymus, klausinėjo apie to ikiteisminio tyrimo detales ir įvykio aplinkybes. Tuomet P. pradėjo stovėdamas iš priekio fotografuoti ar filmuoti. Tyčiojosi iš jo. P. juokėsi, sakė J. „trenk tu jam vienąkart normaliai“. Karoliniškių stotelėje jiems išlipant, J. B. jam trenkė per kepurės burbuliuką, kuris buvo viršuje kepurės. Trenkė tik J. P. M. pirmas išlipo, jis matė, kaip P. išėjo su mama, nes visą laiką žiūrėjo pro langą. J. trenkė tris kartus į šoną lauke, vienąkart į galvą autobuse. P. smurtinių veiksmų neatliko, jis tik fotografavo arba filmavo. Gatvėje jis nefilmavo, laikė už kuprinės, kad nepabėgtų. Jų santykiai nelabai malonūs buvo. Viskas dėl to, kad jis (L. J.) prisipažino kitoje byloje, o jie neprisipažino. Buvo reikalaujama pakeisti parodymus necenzūriniais žodžiais, kas antras žodis buvo keiksmažodis, reikalavimas buvo, kad jis nueitų į policiją, pakeistų parodymus ir kitą dieną 18 val. į PC „Mada“ atneštų jiems iš policijos lapą, kad pakeitė parodymus. Autobuse nebuvo jokio atsiprašymo. Kepurė „full cap“ su tokiu snapeliu, o viršuje buvo metalinis burbuliukas, tai per tą metalinį burbuliuką ir trenkė. Buvo suduota kumščiu žemyn į galvą. Dabar su jais nebendrauja. Toje situacijoje jautėsi labai nemaloniai. Dėl tų smūgių tris dienas negalėjo iš lovos atsikelti. Smūgiai per dešinį šoną buvo smarkūs, visas šonas buvo violetinis. Į gydytoją nesikreipė. Ieškinio nereiškia.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotus parodymus (1 t., b. l. 69, 71-72, 75-76), nukentėjusysis negalėjo tiksliai pasakyti, ar po smūgių J. jį tempė link miškelio ir parodė peilį. Neatsimena to. Buvo labai pasimetęs duodamas parodymus, net nesuprato, kur yra. Viso konflikto metu P. stovėjo jam už nugaros, kad nepabėgtų, ir laikė už kuprinės petnešėlės. J. B., rodos, laikė už kairės petnešos, o P. – už dešinės. Sakė, kad papjaus jį. Negali pasakyti, ar autobusui artėjant prie Karoliniškių stotelės J. B. jam sudavė du kartus per viršugalvį. Vienąkart sudavė tikrai, kai išlipinėjo, o dėl antro smūgio negali pasakyti. J. kažką laikė rankoje suduodamas per viršugalvį, nes buvo labai sunkus smūgis. Rodos, trenkė kažkuo, ne vien kumščio briauna. Nematė, ką jis ten laikė. Į tyrimus nebuvo nuvykęs, ikiteisminio tyrimo metu nerodė, kad jo šonas buvo mėlynėse, tyrėjai nesakė, kad negalėjo atsikelti tris dienas. Ne dabar sugalvojo. Jie nebuvo visi kartu atvežti į komisariatą, jis buvo nuvykęs vienas. Dėl įvykio dėl mašinų jie buvo apsipykę, buvo atvežti į komisariatą. Šis pareiškimas nebuvo iš nepasitenkinimo, jis pykčio nelaiko. Buvo tada susipykę, jis nebendraudavo su jais. Tai buvo prieš šį įvykį, kuris dabar nagrinėjamas teisme. Guzas ant galvos buvo. Tyrėjai apie tai nesakė, nes buvo pasimetęs, nežinojo ką sakyti. Buvo grasinimai ir jo broliui, bet jis mažas, jam niekas nieko nepadarė. Elektroninę cigaretę J. turėjo tikrai kišenėje. Tą dieną nematė elektroninės cigaretės, bet daro tokią išvadą, nes kai su juo bendraudavo, tai abu rūkė ir elektronines cigaretes, dėjo jas į vieną ir tą pačią kišenę. Nematė, kur peilis buvo. Negali pasakyti, ar galėjo peiliu suduoti. Žmonių autobuse pakankamai daug buvo, bet visi pagyvenę žmonės. Jis sėdėjo prie lango. Bijojo J., nes jis anksčiau imtynes lankė, ir žino, kad J. fiziškai stipresnis, nes anksčiau kartą buvo susimušę. Stotelėje žadėjo keisti parodymus, kad J. „atsikabintų“. Pasakė, kad sutinka, o šiaip nesutinka keisti parodymų. Neatsimena, ar J. tempė jį į miško pusę. J. atsisėsdamas prie jo, atsitrenkė specialiai. Palaiko šiuos parodymus. Nežino, kodėl J. įlipęs į autobusą dar atsisėdo prie jo, galbūt norėjo įsitikinti, kad tikrai pakeis parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. M. parodė, kad stotelėje pamatė L., J. pradėjo pravardžiuoti L., tas kažką jam atsakė. Jis (P. M.) tiesiog stovėjo šalia, nelaikė L. Mama buvo ant suoliuko, viską matė. Stotelėje buvo dar vienas žmogus. Tada atvažiavo autobusas, jis (P. M.) įlipo pro galines duris, nuėjo atsisėsti su mama, o J. – per vidurį su L. Įlipus į autobusą, jis (P. M.) buvo autobuso gale, žiūrėjo į telefoną. Mama gal ir žiūrėjo, kas vyksta. Jis negirdėjo jokio ginčo. Vienu momentu buvo priėjęs šiaip, pastovėti. Nefilmavo ir nefotografavo, L. jokių priekaištų nesakė. L. su J. nieko nedarė, sėdėjo. J. nepriekaištavo, jie draugiškai kalbėjo. Lauke prasivardžiavo, o po to autobuse draugiškai kalbėjo. Jis neklausė J., kodėl po to draugiškai kalbėjo. Prasivardžiavo dėl senų įvykių. Jis pretenzijų L. neturėjo, nežino, ar J. turėjo pretenzijų. Išlipdami iš autobuso, kepštelėjo abu su J. L. per kepurę. Nežino, kodėl J. sako, kad tik jis (P. M.) kepštelėjo. Tai padarė atsisveikindami. L. niekas netrenkė per kepurę. Jie abu tik kepštelėjo pirštais.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. K. parodė, kad praeitą vasarą Ąžuolyno stotelėje laukė 7 autobuso. Buvo su P., mažesniuoju broliu ir J. Stotelėje jie sutiko kažkokį pažįstamą, nuėjo prie jo pakalbėti, o ji su mažuoju pasiliko stotelėje. Vėliau P. priėjo prie jų, o J. liko kalbėti su kitu vaikinu. Atvažiavus autobusui įlipo pro galines duris, atsisėdo į galą, o vaikinas, kurio ji nepažinojo, sėdėjo arčiau autobuso sujungimo prie lango, šalia jo J. Vėliau P. priėjo prie jų ir jie Karoliniškių poliklinikos stotelėje išlipo. J. ir tas vaikinas autobuse šnekėjosi. P. buvo šalia jų per porą metrų, o po to priėjo prie jos. Ji negirdėjo nei tono, nei apie ką kalbasi. Ji buvo su mažuoju vaiku, nesigilino, kas ten vyksta.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus (1 t., b. l. 82-83), liudytoja parodė, kad kai grįžo namo, ji paklausė P., kas toks buvo tas kitas vaikinas, atsakė, kad „burbulas“. Jokių grumtynių nebuvo. L. sėdėjo prie lango, o J. šalia jo, jie kažką kalbėjosi, ji sėdėjo beveik autobuso gale, nelabai girdėjo, ką jie kalbasi. Stiklas užstojo garsą. L. sėdėjo tiesiai, o J. buvo pasisukęs į jį ir kažką kalbėjo. Negali pasakyti, kaip jie kalbėjosi. Nematė, kad muštų L. Negali pasakyti, koks tonas buvo. Matėsi, kad jie kalbasi. Neprisimena, ką sakė tyrėjui. Tikriausiai tiesą sakė ikiteisminio tyrimo metu. Nepastebėjo, kad kažkas vyktų stotelėje. Ji sėdėjo ant suoliuko, veidu į gatvę. Gali būti, kad dalies veiksmo nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. J. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. apie 12.30 val. atėjęs į ,,Ąžuolyno" stotelę sutiko J. B. ir P., minėtus vaikinus pažįsta, kadangi ankščiau su jais bendravo ir turi bendrų draugų. J. B. jį pamatęs iškarto priėjo ir pradėjo jį įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, tuo reikšdamas jam priekaištus dėl ikiteisminio tyrimo byloje duotų parodymų. Tuo metu, kai vyko konfliktas, stotelėje buvo senyvo amžiaus moteris, kurios jis nepažįsta, ir P. motina su mažamečiu vaiku. Jis J. B. paaiškino, kad savo parodymų nekeis ir neprisiims svetimos kaltės, tuomet J. B. pradėjo elgtis agresyviai ir kaire ranka sudavė jam ne mažiau 3 smūgių į dešinį šoną, vėliau sugriebęs dešine ranka už kairės kuprinės petnešos pradėjo jį traukti link šalia esančio miško, sakydamas, kad gulės griovyje, ir išsitraukęs iš dešinės kelnių kišenės jam pademonstravo sulankstomą peilį, tačiau jo neatlenkė. Viso konflikto metu P. stovėjo jam už nugaros, kad jis nepabėgtų. Tuo metu, kai vyko konfliktas, P. mama jokių veiksmų neatliko ir nesudrausmino savo sūnaus ir J. B., o tik juokėsi ir abejingai žiūrėjo. Senyvo amžiaus moteris, buvusi stotelėje, taip pat nieko nesakė. Pastebėjęs atvažiuojantį 7 maršruto autobusą, jis numušė J. B. ranką nuo savo kuprinės petnešos ir ji nustūmęs, pribėgo prie autobuso durų ir joms atsidarius įlipo į vidų. Visi minėti stotelėje buvę asmenys įlipo į atvažiavusį autobusą. Autobuse J. B. atsisėdo šalia ir pagrasino, kad jeigu iki 2018 m. rugpjūčio 23 d., 15.00 val. nepakeis savo parodymų, J. B. papjaus jį, o vėliau nuėjo į autobuso galą ir atsisėdo šalia P. Autobusui artėjant prie ,,Karoliniškių“ stotelės, J. B. vėl priėjo prie jo ir du kartus ranka sudavė per viršugalvį, autobuse buvę keleiviai į tai nesureagavo ir niekas J. B. nesudrausmino. Autobusui sustojus ,,Karoliniškių“ stotelėje, J. B. kažkokiu kietu daiktu sudavė vieną smūgį į viršugalvį, tai savo mobiliuoju telefonu nufilmavo P. Vėliau J. B., P. ir jo motina su mažamečiu vaiku išlipo iš autobuso. Po įvykio paskambino savo motinai ir papasakojo viską, kas įvyko, motina liepė skubiai vykti namo, ką jis ir padarė. Konflikto metu J. B. savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą ir grasino susidorojimu, todėl pareiškimu kreipėsi į policiją (1 t., b. l. 69).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis L. J. parodė, kad jis stovėjo ,,Ąžuolyno“ stotelėje, kai į ją atėjo jo pažįstami J. B. ir P. su savo mama ir savo broliu. Jam stovint už stotelės, prie jo priėjo J. ir P., o P. mama su savo kitu sūnumi stovėjo maždaug už 10 metrų nuo jų, prie suoliuko. Jis manė, kad P. mama matė įvykį. Jam kalbant su P. apie bylą, kurioje jis ir kiti asmenys, tame tarpe P. ir J., pripažinti įtariamaisiais, netikėtai jam J. dešine ranka trenkė į dešinį šoną du kartus bei ragino pakeisti parodymus ikiteisminiame tyrime, kad visą kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos prisiimtų jis vienas. Jis išsigandęs pamatė, kad atvažiuoja autobusas, kiek pamena, tai buvo Nr. 7 autobusas. Jis į jį įlipo pro galines duris ir atsisėdo dešiniau, autobuse prie lango, kai pradėjo judėti autobusas, jis pamatė, kad J. eina link jo ir priėjęs atsisėdo šalia, nes buvo laisva vieta. J. pradėjo jam grasinti, kad kažką padarys jo jaunesniam broliui, tačiau nekonkretizavo, ką tiksliai padarys. Iki šios dienos susitikęs su J. nebuvo ir jo broliui nieko nenutiko. Po pokalbio su juo J. nuėjo į autobuso galą ir ten prabuvo iki ,,Karoliniškių“ sustojimo. Išlipdamas ,,Karoliniškių“ sustojime, jis priėjo prie jo ir mano, kad rankoje turima elektronine cigarete trenkė per galvą vieną smūgį ir išlipo ,,Karoliniškių“ sustojime. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau į gydymo įstaigą jis nesikreipė. Fizinį skausmą jam sukėlė J. B., kuris tokiu būdu mėgino jį paveikti keisti parodymus kitame ikiteisminiame tyrime, kur jiems visiems trims, t. y., jam, P. ir J. B., pareikšti įtarimai. Po aukščiau nurodyto įvykio iki šios dienos su juo nei J., nei P. kontaktuoti nemėgino ir susitikęs su jais nebuvo (1 t., b. l. 71-72).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas L. J. parodė, kad byloje Nr. 01-1-14844-18 jam buvo pareikštas įtarimas, kad kėsinosi pagrobti svetimą turtą, t. y. automobilyje esančius akumuliatorius. Tuo metu su juo buvo J. B., P., D. M., M. G. Juos tą patį vakarą sugavo policijos pareigūnai. Taip gavosi, kad J. ir P. sugavo vėliau. Nuvežė visus į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą. Būnant kameroje visiems penkiems, jie susipyko, t. y. J. supyko ant jo ir D., nes jis galvojo, kad kažkuris iš jų jį išdavė. P. tada jiems nieko nesakė. Vėliau visus išvežė į areštinę. Ten jau buvo atskirai. Būnant areštinėje, atvažiavo policijos pareigūnė ir jis ten davė parodymus. Kad konkrečiai tada su juo buvo P. ir J., nesakė. Taip gavosi, kad D. (jis visada išduodavo viską) pasakė, kad įvykyje buvo P. ir J. Kad būtent jis sakė, jis numanė, pats to negirdėjo. Kai jam įtarimus pareiškė, išėjo iš areštinės. Išeidamas nesutiko nei P., nei J. ar kitų dalyvių. Praėjus pusei metų, jam einant į ,,Ąžuolyno“ stotelę pamatė stovinčius P. ir J. Taip pat pastebėjo, kad šalia yra P. mama. Jis tuo metu ant galvos užsidėjęs buvo kepurę su snapeliu. Jis atsistojo ir laukė autobuso. Prie P. ir J. pats nepriėjo. Po kokių 3-4 min. abu prie jo priėjo. Jie su juo nepasisveikino. J. iš karto priėjęs piktai, reikalaujamu balso tonu pasakė, kad pakeistų parodymus į tokius, kokius jie davė. Tuo metu, kai J. B. reikalavo, laikė jo kuprinę. Kaip laikė, kas laikė, už kokios vietos tiksliai laikė, negali pasakyti. Jis buvo paštu gavęs pranešimą, kad visų dalyvių (išskyrus jo) atžvilgiu buvo nutraukti įtarimai. J. norėjo, kad jis savo parodymus priderintų prie J. ir kitų dalyvių parodymų. Jis nesutiko. Tuomet J. savo kaire ranka sudavė ne mažiau 3 smūgių į dešinį šoną. Jam skaudėjo. Jis į tai nieko neatsakė, paėjo žingsnį atgal į dešinį šoną. Kai jam sudavė J., už jo nugaros stovėjo P. P. jam nieko nedarė. Tada J. vėl priėjo prie jo ir suėmęs už kuprinės apatinės petnešos dalies, pradėjo tempti į miško pusę, t. y. už stotelės. Patempė apie 1 m. P. nieko jam nedarė, jis tiesiog stovėjo. Jis tada J. pastūmė su ranka paliesdamas jo krūtinę. J. tada jį paleido. Kaip tik tada atvažiavo 7 autobusas ir jis į jį įlipo. Atsisėdo netoli priekio, prie lango. Taip pat į tą autobusą įlipo J., P., jo mama ir broliukas. Tik įlipęs J. atėjo prie jo. J. B. sėsdamas į kėdę prie jo, skaudžiai atsitrenkė pečiu. Atsisėdęs vėl pradėjo jo reikalauti, kad keistų parodymus, jis atsisakinėjo. J. B. taip jį įtikinėjo, iki kol atvažiavo į ,,Karoliniškių“ stotelę. P. prie jo prisėdęs nebuvo. Vienu metu P. buvo priėjęs prie jo, tačiau nuėjo atgal prie mamos. O ji buvo autobuso gale. Autobusui sustojus, išlipo P. su savo mama ir broliu, o J. išlipdamas iš autobuso trenkė jam iš kumščio į galvos sritį, į pakaušį, tikrai ne per kepurės snapelį ir tikrai trenkė J. Jam skaudėjo tą vietą, kur trenkė J. Po įvykio iki dabar į gydytojus nesikreipė. Fizinių sužalojimų nepatyrė, tik fizinio kontakto metu jam buvo sukelti skausmai. Taip pat nesikreipė į medicinos ekspertus. Civilinio ieškinio neteiks. Suprato, kad P. jį filmuoja, iš to, kad jis laikė pirštą ties apskritimu mobiliajame telefone, kameros režime. O P. galėjo filmuoti tą momentą, kai J. B. reikalavo keisti parodymus. Kai jam trenkė, P. tada nefilmavo (1 t., b. l. 75-77).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. K. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. ji su sūnumis P. M. ir B. buvo nuvykę su reikalais į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais buvo ir sūnaus draugas J. B. Mokykloje susitvarkę reikalus apie 13.00 val. nuėjo į ,,Ąžuolyno“ stotelę laukti autobuso. Ji pamatė toliau stotelėje stovintį berniuką L., kurį pažįsta iš matymo. Pamatė, kaip J. B. priėjo prie minėto berniuko L. ir kažką tarpusavyje kalbėjo pakeltu tonu, tačiau tarp jų jokių grumtynių nebuvo. Jos sūnus P. M. sėdėjo ant suoliuko, greta brolio. Atvažiavus autobusui, ji su mažuoju sūnumi B. įlipo per priekines autobuso duris, o visi trys berniukai, t. y. P., J. ir L., įlipo per galines autobuso duris. Kadangi autobuso priekyje vietos atsisėsti nebuvo, ji su mažuoju atsisėdo autobuso gale. Prieš ją sėdėjo L. ir J., o P. stovėjo autobuso viduryje. Kad J. daužytų L. per galvą, ji nematė, tik girdėjo, kad abu tarpusavyje kažką aiškinosi pakeltu tonu, tačiau apie ką, nežino. Ji su mažuoju sūnumi, J. ir P. išlipo ,,Karoliniškių“ stotelėje, o L. nuvažiavo toliau. Tokio fakto, kad J. muštų ar kaip nors kitaip skriaustų L., ji nematė (1 t., b. l. 82-83, 84-85).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. M. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. jis buvo su J. B. ir mama N. K., broliu B. M. ,,Ąžuolyno“ stotelėje. Jiems belaukiant 7 autobuso, į stotelę vienas atėjo L. J. Pamatę, kad atėjo jam pažįstamas L., priėjo prie jo. Priėjo jis su J. Tiek jis, tiek J. pasisveikino su L. Tuo metu P. mama stovėjo toliau nuo jų. Jis pasisveikinęs nuėjo atgal prie mamos. J. pasiliko prie L. Kiek matė, J. su L. kalbėjosi, taip pat matė, kaip J. tempė už kuprinės petnešos L. Netrukus atvažiavo 7 autobusas. Jis su mama ir broliu įlipo pro galines duris, o J. taip pat įlipo pro galines duris. J., įlipęs į autobusą, nuėjo į autobuso vidurį, o jis su mama atsisėdo autobuso gale. L. taip pat atsisėdo autobuso viduryje, prie lango. J. nuėjo į autobuso vidurį, atsisėdo prie L. Po kokių 2 min. jis atėjo prie L. ir J. Jis buvo atsistojęs prie jų, ausyse turėjo ausines, klausėsi muzikos. Per ausines negirdėjo, ką jie kalbėjo. Jis atėjo prie jų, nes norėjo pasižiūrėti, ką jie veikia. Pastovėjo prie jų apie 1 min. ir nuėjo atgal į galą. J. tuo metu nemušė L. Gale buvo iki tol, kol autobusas sustojo ,,Karoliniškių“ stotelėje. Kol važiavo autobusu, J. nemušė L. Autobusui sustojus Karoliniškių stotelėje ir stovint prie vidurinių durų, jis su J. sudavė po vieną kartą į L. kepurės snapelį. Sudavė draugiškai, taip norėdami su juo atsisveikinti. L. tuo metu sėdėjo ant sėdynės, prie vidurinių durų. Per snapelį sudavė delnu. L. po sudavimo į snapelį pasižiūrėjo į juos ir tiek. Jokio skausmo išraiškos veide nebuvo (2 t., b. l. 17-19).

2018 m. rugpjūčio 22 d. L. J. surašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad šiandien tarp 12-13 h Ąžuolyno stotelėje jį užpuolė J. B. Jis buvo su P. ir jo mama. Mušė jį tik J. Jie reikalavo, kad jiems iškeltoje baudžiamojoje byloje jis pakeistų parodymus ir visą atsakomybę prisiimtų sau. Pasakė, kad jeigu iki rytojaus 15 h nepakeis parodymų, jį pagaus ir papjaus, kaip įrodymą parodė turintis peilį (1 t., b. l. 1).

Pareiškimas 2018 m. rugpjūčio 22 d., 15.50 val. užregistruotas Bendrajame pagalbos centre (1 t., b. l. 13-15).

2018 m. rugpjūčio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Ąžuolyno g. 9, Vilniuje, galimi įvykio liudytojai nenustatyti, ant aplinkinių pastatų vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 87-92).

2019 m. vasario 26 d. prokuroro nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14844-18 ikiteisminis tyrimas J. B. atžvilgiu nutrauktas, iš šio nutarimo matyti, kad šioje byloje įtariamuoju buvo ir L. J. (2 t., b. l. 120-126).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teisiamajame posėdyje J. B. teigė, kad susitikus su L. J. stotelėje konfliktas buvo abipusis, tačiau jis kilo ne dėl kito ikiteisminio tyrimo. Pripažino stotelėje tik kartą sudavęs L. J. į kažkurį šoną, o autobuse tik nesmarkiai sudavęs per L. J. kepuraitės snapelį. L. J. negrasino. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. nurodė, kad stotelėje vieną kartą kaire ranka sudavė L. J. į dešinį šoną, bet autobuse jo atsiprašė; daugiau jokių smūgių nesudavė, nieko nereikalavo, o per kepuraitės snapelį sudavė P. M., išlipdamas iš autobuso. Vis tik įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis J. B. parodymai laikytini jo gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis nukentėjusysis R. N. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 27 d., apie 13.00 val., adresu Sausio 13-osios, prie Karoliniškių gimnazijos, tikslaus adreso nežino, jis, kartu su draugais L. S. ir R. T. buvo vaikų žaidimo aikštelėje, sėdėjo ant suoliuko ir per mobilųjį telefoną žaidė ,,pokemonus“. Jiems žaidžiant prie jų priėjo jam iš matymo nematytas vaikinas apie 16-17 metų, apie 1.80 cm. ūgio, apsirengęs buvo tamsios spalvos pūsta striuke su gaubtu, dėvėjo melsvus džinsus, juodos spalvos batais, buvo šviesių plaukų. Jis jo paklausė ar turi cigarečių, jam atsakius, kad neturi, jis jam iš dešinės rankos trenkė kartą į kairės pusės žandikaulį. Šį asmenį atpažinti turbūt galėtų. Iškart po smūgio jis iš priekio, kaire ranka sugriebė jam už kaklo ir pradėjo jį stumti į priekį ir klausinėjo jo ar draugai turi cigarečių. Jis atsakė, kad neturi ir jis jam vėl trenkė, lygiai tai pat kaip ir pirmąjį kartą į tą pačią vietą. Po abiejų smūgių jam skaudėjo. Po pirmojo smūgio šalia buvę jo draugai atsitraukė toliau už jo į šoną apie 5 metrus, draugai jam nieko nesakė. Šalia šio vaikino buvo dar du jo draugai, t.y. vaikinas ir mergina. Mergina buvo šviesių plaukų, dėvėjo baltos spalvos striukę ar sportiniu švarkeliu, tamsios spalvos ,,adidas“ kepure, buvo tamsios spalvos kelnėmis. Apie 1.75 cm. ūgio, šviesaus gymio, ilgų šviesių plaukų iki juosmens. Vaikinas buvo apsirengęs šviesiai, dėvėjo ,,adidas“ kepurę, buvo su džinsais. Šie asmenys stovėjo už aikštelės apie 20 metrų. Po jam suduotų dviejų smūgių, jie visi drauge tiesiog nuėjo link parduotuvės ,,Lidl“. Jis šio asmens draugus atpažinti galėtų. Jam grįžus namo, ant veido jokių smurto žymių nesimatė, tik juto tose vietose, kur trenkė skausmą. Tas vaikinas, kuris trenkė su juo kalbėjo lietuviškai (1 t., b. l. 116-118).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas L. S. parodė, kad šių metų rugsėjį, tikslios mėnesio dienos nepamena, jis su savo dviem draugais R. T. ir R. N. iš po mokyklos ėjo namo. Eidami pakeliui namo jie trise sustojo adresu Vilniuje, Sausio 13-osios g., vaikų žaidimų aikštelėje, ši aikštelė yra Sausio 13-osios g., netoli esančios PC ,,Maxima“. Jie visi trys atsisėdo ant suoliuko. Jiems sėdint ant suoliuko prie jų priėjo vaikinas apie 16-17 metų amžiaus, apie 1.70 cm., ūgio, šviesaus gymio, pamena dar, kad šio vaikino priekiniai du viršutiniai dantys buvo atsikišę. Su šiuo vaikinu dar buvo mergina ir kitas vaikinas. Merginos ir kito vaikino aprangos ir kitų išorės detalių nepamena. Girdėjo, kaip mergina šiam vaikinui garsiai sakė, kad neitų, nelystų. Šie vaikino draugai buvo kiek toliau nuo jų. Šis vaikinas priėjo prie jo draugo R. N. ir jo paklausė ar jisai turi cigarečių, R. N. atsakius jam, kad neturi, vaikinas jam trenkė ranka (kumščiu) kartą į kairės pusės žandą. Jie su kitu draugu R. T. atsitraukė nuo R. N. apie 5 metrus atgal. Jiems atsitraukus, vaikinas R. N. dar paklausė ar jisai turi elektroninę cigaretę ,,VIPĄ“, jis atsakė, kad neturi, kad jie tik penktokai. Iškart po to, vaikinas dar kažko paklausė R. N. ir vaikinas drauge su savo draugais nuėjo link PC ,,Norfa“ pusės. Jie visi trys tai pat išėjom namo, nenorėjo, kad šie asmenys grįžtų. Jis atpažinti galėtų tik tą vaikiną, kuris trenkė R., kitų asmenų atpažinti negalėtų (1 t., b. l. 132-134).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas R. T. parodė, kad 2018 metais, kažkur prieš mėnesį su draugais ėjo namo, atsisėdo ant suoliuko, ši vieta yra netoli jo draugo namų, čia taip pat yra netoli Karoliniškių PC ,,Norfa". Šis suoliukas yra netoli vaikų žaidimų aikštelės. Jiems sėdint ant suoliuko pro juos praėjo grupė paauglių, kurie susidarė iš dviejų berniukų ir vienos mergaitės. Vaikinas, kuris trenkė jo draugui buvo šviesių plaukų, kitų asmenų jis gerai nematė, nes buvo toliau nuo šio vaikino. Su juo, ant suoliuko buvo R. N. ir L. S. Vienas iš šių asmenų vardu D. Jam šio vaikino vardą pasakė jo klasiokas E. K. D. priėjęs prie jo draugo R. N. paklausė jo ar jis turi cigarečių. R. N. jam atsakė, kad neturi cigarečių ir D. jam iškart trenkė iš rankos į smilkinį, D. dar kartą R. N. paklausė ar jisai turi cigarečių, R. N. jam pasakė, kad neturi, D. pradėjo jį smaugti suėmęs kaire ranka jam už kaklo. Jie su L. iškart atsitraukė į šoną, kad prie jų nelįstų. R. N. D. vis sakė, kad neturi jokių cigarečių ir tuomet D. atsitraukė nuo R. N. nueidamas prie savo draugų. Jis dar pamena, kad D. plaukų šonai buvo kirpti labai trumpai, D. buvo apsirengęs juodai. Jeigu reikėtų D. atpažinti galėtų. D. draugų apibūdinti jis negali, nes neatsimena, o ir stovėjo jie toliau nuo jų apie 20 metrų, bei jis žiūrėjo į D., tik pamena, kad vienas iš D. draugų buvo tamsių plaukų. Jis matė kaip jie visi nuėjo link Norfos ar Lidl'o pusės. E., kuris jam papasakojo apie šį D. yra jo klasiokas, E. pavardė yra K., E. apie D. papasakojo jo draugas P. Daugiau nieko papasakoti negalėjo, E. telefono numerio jis nežino, tik žino dar, kad E. gyvena šalia jo. Viso įvykio metu jis jautėsi išsigandęs. Po smūgio ant R. N. nematė jokios mėlynės, tik matė, kad jis tai pat buvo išsigandęs ir sakė, kad skauda žandikaulį (1 t., b. l. 143-145).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas E. K. parodė, kad atėjęs į mokyklą pamatė, kad nėra jo klasioko R. N. Čia buvo 2018 metų, rudenį. Jis paklausė kitų klasiokų R. T. ir L. S., kur yra R. N. Jie atsakė, kad jis sumuštas, todėl neatėjo į mokyklą. Jis tada paklausė, kada ir kas sumušė. Tada abu pradėjo sakyti, kad kažkokią dieną, tiksliai nepamena kada, jie sakė, kad R. N. sumušė. Nepamena, L. ar R. T. pasakė, kad prie E. namo kiemo sumušė R. N. Jie sakė, kad buvo P., mergina ir dar kažkoks vaikinas ir dar vaikinas, kuris sumušė. Jis pradėjo jų klausinėti, kaip jie atrodo. R. T. pradėjo sakyti, kad vaikinas, tas, kuris trenkė R. N., buvo E. ūgio, kūno sudėjimo, trumpai šviesių kirptų plaukų. Paskui L. sakė, kad aukštesnis už E. Žodžiu, jie abu tą patį vaikiną apibūdino skirtingai. Jis jiems parodė iš savo ,,Facebook" profilio P. M. nuotrauką ir abu atsakė, kad jis buvo kartu su tuo vaikinu, kuris trenkė, su pana ir dar kažkokiu vaikinu. Tada jis jiems pradėjo rodyti J. B. ,,Facebook“ nuotraukas. L. S. pažiūrėjęs į J. B. nuotrauką pasakė, kad jis mušė R. N. Tada parodė R. T. J. B. nuotrauką, tačiau R. jo neatpažino. Tada parodė abiem D. „(duomenys neskelbtini)“ nuotrauką, tada R. T. sakė, kad jis buvo, bet ar trenkė, jis pats nesuprato. O L. atsakė, kad D. nebuvo. Jų nuotraukas sugalvojo parodyti dėl to, kad kai apibūdino tuos asmenis, jam pirma mintis kilo, kad P. ir . dar panašiu palaikė ir D. Kiek žino, jie visi trys pažįstami. Po savaitės susitiko mokykloje R. N. ir paklausė apie tai, kas tada įvyko. Jis papasakojo tą pačią istoriją, kad jo prašė cigaretės, jisai atsakė vaikinams, kad neturi, tada vienas iš vaikinų, kurio jis nepažįsta, laikė už kaklo ir trenkė vieną ar du kartus jam į veidą. Minėjo, kad tuo metu buvo su tuo vaikinu, dar du vaikinai, kurie tiesiog stovėjo. Vienas iš jų buvo P. M. Taip pat buvo mergina. Po pasakojimo parodė R. N. nuotraukas iš savo ,,Facebook“ profilio, parodė D. ir J., nepamena, ar rodė P. nuotraukas. R. N. pasakė, kai pažiūrėjo nuotraukas, kad J. iš viso nebuvo, o jį mušė D. Jis tada atvykusiam pareigūnui ir pasakė, kad R. N. sumušė D. Jis manė, kad D. tikrai negalėjo mušti R. N., nes jisai nerūko ir tokiais dalykais neužsiiminėja, jis ramus. Tuo labiau, kad jis tuo metu neleisdavo laiko su J. ir P. D. tik paspausdavo ranką sutikęs J. ir P. (2 t., b. l. 30-32).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas D. K. parodė, kad realiai jis tam įvykyje nebuvo, bet kai į mokyklą atvažiavo policininkas, jie sėdėjo aktų salėje ir socialinė pedagogė pasakė: ,,einam“ ir išsivedė. Jis atėjo ir jam tipo atspausdino jo ,,Facebook'o“ nuotraukas ir sako čia šitas. Ir jo pradėjo kažko klausinėti, nepamena ko. Kažką pradėjo sakyti. Jis pasakė, kad šitoje mokykloje nieko nėra prisidirbęs, nieko mušęs ir t.t. Socialinė iš karto sako, vadinasi čia jisai, jeigu sako su niekuo nesimušė. Jis sakė rimtai su niekuo nesimušė. Sako, čia buvo rugsėjo 27 dieną, jis sakė, tai nebent bus jo vienas pažįstamas. Jo tuo metu nebuvo, bet pasakojo, mokykloje sklandė gandai ir jis žinojo apie tai. Ir jis papasakojo kas, kaip ten buvo, kad jisai yra J. B. Iš pirmo jie galvojo, kad tai jis. Socialinės darbuotojos vardo ir pavardės neatsimena. Policijos pareigūnas pateikė nuotraukas. Nuotraukos buvo iš jo ,,Facebook'o“. Iš pirmo jis tiesiog stovėjo su draugu A. P. O kitoje nuotraukoje kur jis pavaizdavo tuos kitus asmenis. Jų bendra nuotrauka, kur daugiau žmonių. Ten buvo J. B., P. M. ir kiti draugai. Buvo parašytas pareiškimas ar kažkas tokio ir buvo apkaltintas jis, kad buvo padaręs jis. Jis nežino kas pasakė, kas apkaltino. Jis realiai to žmogaus nepažįsta apie kurį kalbėjo. Jie pagal tas nuotraukas norėjo sužinoti ar tai jis. Policijos pareigūnas apklausė ką jis žino apie įvykį 27 dienos. Jis pasakė apie tą įvykį ką jam pasakojo. Ten daug kas mokykloje šnekėjo. Jam pasakojo U., pavardės nepamena, R. K., kitų nepamena. Iš pasakojimo jis suprato, pagal pasakojimą, kad R. K. klasiokas, vardo ir pavardės nežino D. ar kažkas tokio, jį sumušė J. B. Dar buvo P. Ir jie buvo kartu. Buvo J., P. ir dar viena panelė buvo, bet neatsimena jos vardo. Kaip suprato J. jam trenkė ar prašė cigarečių, pavogė eurą ar kažkas tokio. Jis tiksliai nežino, nes du tokie pat panašūs įvykiai buvo ir tą padarė tas patys žmonės, t. y. J. B. ir P. M. R. K. žino tos merginos vardą ir pavardę, kuri tą dieną buvo kartu su J. B. ir P. M. Jos klasiokės. Ji papasakojo R. K. apie šį įvykį. Jis sužinojo iš jos ir kitų. Taip pat žino ir kitos merginos vardą ir pavardę, kuri buvo kitame įvykyje. Pirmame įvykyje ta mergina papasakojo, kad J. B. su P. M. buvo neblaivūs. Iš pirmo jie bandė gauti cigarečių. Iš to žmogaus, kurį sumušė. Jis nežino ką sumušė. Jis neturėjo cigarečių, kažkaip jie ten jį pamušė, cigarečių neturėjo tas, kurį mušė, nukentėjęs. Kadangi jis neturėjo cigarečių, tai iš jo paėmė eurą, kažkas tokio. Nežino katras paėmė P. ar J. Taip pat buvo ir dar viena panaši situacija. Viena klasiokė buvo viename įvykyje, o kitame įvykyje buvo kita klasiokė. Abu įvykiai vyko toje pačioje vietoje, Sausio 13-osios gatvėje, nežino ar tuo pačiu laiku. Vienos iš tų merginų buvo vardas U. Jis nežino kas nukentėjo, bet žino, kad tai buvo R. K. klasiokai. Merginos tik stebėtojos buvo (2 t., b. l. 7-9).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja R. K. parodė, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini). 2018 metų rudenį, pertrauką atėjo D. K. Pasakojo, kad buvo sumuštas berniukas iš jų mokyklos. Dauguma galvojo, kad buvo sumuštas D., pavardės nežino, iš jos klasės, nes jis turėjo el. cigaretę. Ji buvo tuo metu su U. B., kai prie jų priėjo D. Jis pasakė, kad yra kaltinamas berniuko sumušimu ir bandė išsiaiškinti gal kas žino apie tai. U. pasakė, kad ji ten buvo ir žino, kad ne D. taip padarė. Po to, jie pasitraukė į šoną ir kalbėdami nuėjo pas socialinį darbuotoją. Iš moksleivių kalbų sužinojo, kad tai tikriausiai J. B. Kas konkrečiai sakė, negalėjo pasakyti, apie tai kalbėjo dauguma. J. B. nesimoko jos mokykloje. Kažkada su juo mokėsi vienoje mokykloje, yra buvę bendroje kompanijoje. Nėra draugai, tik pažįstami. D. K. yra jos pažįstamas, su juo mokėsi darželyje, dabar mokosi toje pačioje mokykloje kaip ir ji. N. R. T., R. N. ir L. S. ir E. K. (2 t., b. l. 41-42).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja U. B. parodė, birželio pradžioje, pamena, kad po 20.10 val. Viršuliškėse, netoli Spaudos rūmų stotelės, buvo su draugais. Pažįsta J. B. ir P. M. Pavasarį, tikslios datos neatsimena, žino, kad buvo po pamokų. Jie atėjo abu jos pasitikti prie mokyklos. Jie buvo normaliai išgėrę. J. B. yra jos artimas draugas, draugavo. P. M. yra jo kaimynas. Buvo apsirengusi baltais džinsais ir rožiniu megztiniu, kiek pamena. Jie buvo labai girti, J. ypač. Klasiokas buvo išėjęs iš mokyklos, ne su ja kartu jis tiesiog išėjo. Matė, kaip J. prie jo prikibo. Klasiokas D. V. J. iš jo bandė pinigus atimti. D. K. nepažįsta. Klasiokę R. K. pažįsta. Su ja apie šį įvykį nėra kalbėjusi. Niekas nebuvo atėję į klasę pasikalbėti apie šį įvykį arba nepamena. J. reikalavo, kad klasiokas atiduotų pinigus. Ką tiksliai sakė, negali prisiminti. Nėra dalyvavusi įvykyje, kai J. kieno nors reikalautų elektroninės cigaretės. Buvo tik įvykyje, kuriame J. reikalavo pinigų. P. M. ir D., pavardės nežino, taip buvo. Jie tiesiog pašnekėjo. P. nieko nedarė ir jie tiesiog išėjo link namų. D. jam davė pinigų. Yra įsitikinusi, kad klasiokas vardu D. V. Vienintelį įvykį žino, su J. ir P. tik šį. Mokosi (duomenys neskelbtini). Nepamena, kad kas nors būtų atėję pas juos į klasę aiškintis dėl kažkokio įvykio. J. iš D. paėmė nedidelę sumą, iki 2 eurų. Ar vartojo smurtą, kai paėmė pinigus, neatsimena (2 t., b. l. 49-51).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas P. M. parodė, kad 2018 metų rudenį, tikslios datos neprisimena, Karoliniškių mikrorajone buvo su J. B. ir U., pavardės nežino, ji P. kaimynė. Aikštelėje pamatė ant suoliuko sėdinčius vaikus, 3-5 vaikai. Jie dviese priėjo prie tų vaikinų, o U. liko stovėti tolėliau. Kokiu atstumu, negalėjo pasakyti. Paklausė ar jie turi cigarečių, jie po vieną atsakė, kad neturi. Jie atsisveikino su jais ir išėjo. Jokio konflikto su tais vaikinais nebuvo. Joks smurtas tų vaikų atžvilgiu naudotas nebuvo. Jie nuėjo toliau, o tie vaikai liko sėdėti ant suoliuko (2 t., b. l. 17-19).

2019 m. lapkričio 6 d. akistatos tarp nukentėjusiojo R. N. ir įtariamojo J. B. protokole užfiksuota, kad abu laikosi savo versijų. Nukentėjusysis R. N. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. prie jo priėjo tik vienas asmuo, tai J. B., jis sudavė du smūgius į žandą. J. B. nesutiko su R. N. parodymais, nurodė, kad jis nebuvo priėjęs ir niekam nesudavė, nemušė; jam nenurodyta vieta, kur tai viskas vyko, jis net neįsivaizduoja (3 t., b. l. 80-82).

2018 m. spalio 11 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėta įvykio vieta esanti Sausio 13-osios g. 7, Vilniuje, apžiūros metu nerasta jokių objektų turinčių reikšmės ikiteisminiame tyrime. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (2 t., b. l. 54-57).

2018 m. spalio 1 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. N. padaryta poodinės kraujosruvos veido kairėje, sprande, kietu buku daiktu (daiktais), prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Makromorfologinių požymių, nurodančių skirtina sužalojimų padarymo laiką, nėra. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (įrankį), neužsifiksavo. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui ant lygaus paviršiaus. Paprastai patiriant tokio pobūdžio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 124-125).

2018 m. gruodžio 19 d. asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis R. N. atpažino J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kaip jį sumušusį vaikiną (t. 2, b. l. 60-65).

2019 m. liepos 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis R. N. atpažino P. M. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, tai yra tas asmuo, kuris buvo kartu su tuo asmeniu, kuris jį mušė (2 t., b. l. 68-74).

2018 m. gruodžio 19 d. asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytojas L. S. atpažino J. B. kaip asmenį, kuris mušė R. N. (2 t., b. l. 77-82).

2018 m. lapkričio 9 d. asmens parodymo atpažinti metu liudytojas R. T. parodė, kad asmenų, apie kuriuos davė parodymus, neatpažįsta (2 t., b. l. 83-86).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, daro išvadą, jog yra įrodyta, kad J. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. B. dėl šio kaltinimo kaltės visiškai nepripažino, aiškino tuo, kad tokio įvykio nepamena. Nukentėjusysis R. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad jam būnant su L. S. ir R. T. vaikų žaidimo aikštelėje, prie jų priėjo du vaikinai ir mergina; vienas vaikinas, kurį pažinojo iš matymo, t. y. P. M., ir mergina stovėjo toliau, o kitas vaikinas priėjęs prie jo pirma paklausė, ar turi rūkyti, atsakius neigiamai, pareikalavo elektroninės cigaretės ir gavęs neigiamą atsakymą, trenkė dešinės rankos kumščiu į kairį skruostikaulį, po to sugriebė už kaklo ir klausinėjo, ar cigarečių turi draugai, vėl gavęs neigiamą atsakymą, dar kartą sudavė dešinės rankos kumščiu į kairį skruostikaulį, tada paleido ir nuėjo. Ikiteisminio tyrimo metu R. N. atpažino J. B. kaip asmenį, sudavusį jam smūgius ir griebusį už kaklo, bei P. M., kaip stovėjusį atokiau su mergina. Teismui R. N. nurodė, kad nėra įsitikinęs, kad tai tikrai buvo J. B.; tačiau paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis patvirtino atpažinęs būtent J. B., bei nurodė, kad toks atvejis, kuris nagrinėjamas byloje, buvo atsitikęs vieną kartą. Tai, kad R. N. ikiteisminio tyrimo metu be jokios abejonės atpažino J. B., patvirtina ir jų abiejų akistatos protokolas bei akistatos vaizdo įrašas, iš kurių matyti, kad R. N. aiškiai nurodė prieš jį smurtavusį asmenį. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytoja apklaustos I. N. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kuomet ji patvirtino, kad sūnus jai po įvykio papasakojo analogiškas aplinkybes, kad ji ne kartą klausė sūnaus, ar jis tikras dėl asmens, kuris tai padarė, ir sūnus atpažino J. B. Be to ikiteisminio tyrimo metu J. B. atpažino ir L. S., kuris teisme parodė, kad su draugais sėdėjo ant suoliuko ir atėjo du vaikinai ir mergina, tada vienas atėjo prie R. ir klausė, ar jis turi parūkyti, smogė į veidą, vėliau R. sakė, kad jį ir smaugė; nurodė, kad tų žmonių nepažįsta, patvirtino atpažinęs smurtavusį asmenį pagal išvaizdą ir ūgį.

Liudytojas R. T. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad buvo toks įvykis, kad pro juos ėjo du vaikinai ir mergina. Vienas vaikinas, kurį liudytojas įvardijo D., priėjo prie R. N. ir klausė, ar jis turi cigarečių, kai R. N. atsakė, kad neturi, D. iškart trenkė jam į smilkinį, dar kartą paklausė, ar turi cigarečių, o R. N. atsakius, kad neturi, D. pradėjo jį smaugti suėmęs kaire ranka už kaklo; R. N. vis sakė, kad neturi cigarečių, tuomet D. jį paleido ir nuėjo. Liudytojas nurodė, kad viso įvykio metu jautėsi išsigandęs, po smūgio ant R. N. nematė mėlynių, tik matė, kad R. N. taip pat buvo išsigandęs ir sakė, kad skauda žandikaulį. Taip pat liudytojas nurodė, kad D. buvo apsirengęs juodai, jo plaukų šonai buvo kirpti labai trumpai, atpažinti galėtų. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojas R. T. neatpažino nei vieno asmens, apie kuriuos davė parodymus. Vis tik įvertinus tai, kad R. T. asmenį įvardijo D. ne dėl to, kad pažinojo jį, o dėl to, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad jam apie D. papasakojo E. K., o šiam – jo draugas P., tai, kad R. T. nurodė įvykio metu buvęs išsigandęs, - darytina išvada, kad aplinkybė, jog liudytojas neatpažino nei vieno iš vaikinų, nesudaro pagrindo abejoti L. S. ir R. N. parodymų atpažinti asmenį teisingumu.

Dar daugiau, iš kitų nepilnamečių liudytojų: E. K., D. K., R. K., U. B. parodymų matyti, kad jie nebuvo įvykio vietoje, painiojo įvykio datą arba dalyvavusius asmenis, ir akivaizdu, kad D. K. vardas iškilo vien iš nuogirdų ir spėlionių. E. K. nurodė, kad L. S. ir R. T. skirtingai apibūdino asmenį, E. K. rodė P. M., J. B., D. K. nuotraukas iš Facebook‘o, abu atpažino P. M., L. S. atpažino J. B., R. T. neatpažino, tačiau R. T. lyg ir atpažino D. K., o L. S. tvirtino, kad jo nebuvo. R. N. po to nurodė, kad J. B. nebuvo, o mušė jį D. (dėl R. N. atpažinimo teismas jau pasisakė, kad policijos įstaigoje atliktais tiek atpažinimu pagal nuotrauką, tiek asmens atpažinimu nėra pagrindo abejoti), todėl liudytojas ir nurodė policijos pareigūnams, kad R. N. mušė D. Kiti minėti liudytojai apskritai nurodė kažkokį kitą įvykį, kurio metu J. B. arba kitas asmuo ne tik reikalavo cigarečių, bet ir atėmė ar tai bandė atimti pinigus iš D. (D. K.) arba D. (R. K. ir U. B.), todėl teismas jų parodymais nesivadovauja. Taip pat nesivadovauja ir P. M. parodymais, kuris stovėjo su mergina toliau, galėjo ir nematyti J. B. veiksmų. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis kaltę neigia tik todėl, kad tokio įvykio neprisimena; tačiau, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu R. N., jį mušęs vaikinas aiškiai buvo neblaivus, galbūt todėl kaltinamasis nepamena įvykio.

Taigi darytina išvada, kad J. B. kaltę patvirtina nukentėjusiojo R. N., liudytojų I. N., L. S. ir iš dalies R. T. parodymai, R. N. ir J. B. akistatos rezultatai, R. N. ir L. S. asmens parodymo atpažinti bei R. N. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką rezultatai. Aplinkybę, kad R. N. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas skausmas, patvirtina ir 2018 m. spalio 1 d. teismo medicinos specialisto išvada, kuria nustatyta, kad R. N. padaryta poodinės kraujosruvos veido kairėje, sprande, kietu buku daiktu (daiktais), prie 3-6 paras iki apžiūros; sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir nėra būdingi griuvimui ant lygaus paviršiaus. Be to, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 28 d. Išrašo/siuntimo iš medicininių dokumentų, apžiūrėjus rugsėjo 28 d. R. N. buvo nustatyta, kad veidas sutinęs, skausmingas; siunčiamas chirurgo konsultacijai (1 t., b. l. 122), kas patvirtina I. N. parodymus apie tai, jog kitą dieną akivaizdžiai matėsi padaryti sužalojimai. Nusikalstamos veikos padarymo metu R. N. buvo mažametis, todėl J. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Teismų praktikoje įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2014). Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta šviesiu paros metu, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, dėl J. B. veiksmų buvo išgąsdintas ne tik R. N., bet ir R. T.; J. B. matė, kad yra ir kitų asmenų, smurtinius veiksmus atliko be jokios priežasties, elgdamasis įžūliai, taip demonstruodamas nepagarbą visuomenei, dėl jo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės

J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas J. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis (16 metų); nuosprendžio priėmimo metu yra du kartus teistas, tačiau nagrinėjamoje byloje nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (3 t., b. l. 6-20), nedirba (3 t., b. l. 21), administracine tvarka baustas nebuvo, šiuo metu turi galiojančių administracinių nuobaudų už važiavimą be bilieto (3 t., b. l. 22-27), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas kaip prastai lankantis mokyklą, turintis šešių dalykų neigiamą įvertinimą, taip pat charakterizuojamas kaip turintis gebėjimų, tačiau nesilaikantis nustatytos pamokose tvarkos, nereaguojantis į pastabas, tvarkingas, galintis būti paslaugus (3 t., b. l. 30), mokosi (duomenys neskelbtini).

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato bausmes – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų; už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų; už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Minėta, nusikalstamas veikas J. B. padarė būdamas nepilnametis ir neteistas. Todėl, įvertinus baudžiamojo įstatymo numatytas alternatyvias bausmes, darytina išvada, kad už nesunkius nusikaltimus paskyrus kaltinamajam griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tokia bausmė nebūtų proporcinga ne tik pagal nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį, bet ir pagal kaltinamojo asmenybę nusikalstamų veikų padarymo metu. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamas veikas padarė jau vykstant procesui teisme baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjimui. Taip pat atsižvelgtina, kad J. B. savarankiškų pajamų neturi, mokosi, todėl skirti jam baudą ar viešuosius darbus netikslinga. Laisvės apribojimo bausmė už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą nėra numatyta. Be to, šiuo metu J. B. teistas du kartus, pagal 2019 m. sausio 7 d. nuosprendį už apysunkį nusikaltimą – laisvės atėmimu, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir auklėjamojo poveikio priemonės terminas yra pasibaigęs, 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu už baudžiamąjį nusižengimą – 20 parų areštu, bausmės vykdymas atidėtas. Įvertinus tai, kad pagal nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusią BK 92 straipsnio 1 dalies redakciją yra galimas arešto bausmės nepilnamečiui atidėjimas, tai, kad įstatymo pakeitimas lengvina kaltinamojo padėtį, darytina išvada, kad bausmės tikslus atitiks už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrus arešto bausmę, ją atidedant ir paskiriant BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo pobūdžio priemones. Arešto bausmės dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės vidurkį, atsižvelgus į tai, kad savo pobūdžiu tai yra viena iš griežčiausių bausmių.

Kadangi BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarytos esant idealiajai veikų sutapčiai, jos bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu jas visiškai apimant, subendrinta bausmė bendrintina su už BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytą veiką skirta bausme BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu jas iš dalies sudedant.

Minėta, J. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirta 30 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3, ir paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėtas 5 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, ir skirtos auklėjamojo poveikio priemonės įspėjimas ir laisvės apribojimas su įpareigojimais. Nuosprendis yra įsiteisėjęs, J. B. nagrinėjamoje byloje nusikalstamas veikas padarė iki nuosprendžio pirmojoje byloje įsiteisėjimo, todėl bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu, jas iš dalies sudedant.

Kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 90,74 Eur žalos atlyginimo už R. N. gydymą (2 t., b. l. 90-91). Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, prašė baudžiamąją bylą nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant, nurodė, kad ieškinį palaiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam R. N. 2018 m. rugsėjo 28 d. Vaikų ligoninėje VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale buvo suteiktos ortopedo traumatologo ir radiologo paslaugos, o VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje – radiologo ir burnos chirurgo paslaugos, kurių bendra suma – 90,74 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi žala nusikalstamais J. B. veiksmais, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo 90,74 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti.

I. N. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad po įvykio sūnus pasidarė baikštesnis, ypatingai vakaro metu, po pamokų skubėdavo namo bijodamas, kad niekas neprimuštų. Jautė nervinę įtampą, stresą. Po įvykio sūnui buvo sunku valgyti, kadangi skaudėjo žandikaulį ir kairę ausį. Dėl išvaizdos ir skausmų sūnus nėjo į mokyklą, yra pasikeitęs, nervingesnis, jautėsi, kad minėtas įvykis jį pažemino. Jai taip pat labai skaudu buvo matyti sužalotą sūnų, patinimus ir mėlynes (1 t., b. l. 103). Šias aplinkybes I. N. palaikė ir teisminio nagrinėjimo metu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – sumušimo nukentėjusysis R. N. tik patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų, tačiau ir pažeminimą, tokie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, stebint pašaliniams asmenims, be jokios priežasties, o dėl patirtų sužalojimų jis jautė diskomfortą. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmes, į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, smurtinio pobūdžio, į tai, kad nukentėjusysis buvo mažametis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis atitinka realiai patirtą žalą, todėl civilinis ieškinys tenkintinas, nukentėjusiajam R. N. priteistina 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–302, 304–305, 307–308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – areštą 15 parų.

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – areštą 20 parų.

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – areštą 20 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes už BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas veikas subendrinti apėmimo būdu ir skirti areštą 20 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir skirti subendrintą bausmę – areštą 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant J. B. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi arba darbu, tęsti mokslą arba dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, jas iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę J. B. paskirti areštą 33 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 87 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams, paskiriant J. B. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- tęsti mokslą arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- neįgyti, negabenti, nevartoti ir neturėti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąsias priemones – 2018 m. spalio 24 d. paskirtas rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, 2019 m. sausio 28 d. paskirtas rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš J. B. 90,74 Eur (devyniasdešimt eurų 74 centus) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės I. N. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti nukentėjusiajam R. N. iš J. B. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.