Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Antano Burdulio ir Aušros Baubienės, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei ir Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovei adv. Zofijai Andriuškevičiūtei, atsakovės atstovėms J. Č., adv. Sonatai Žukauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės E. T. apeliacinį skundą dėl 2006 m. balandžio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-513-480/2006 pagal A. K. ieškinį E. T., trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių gynimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

tenkindamas ieškinį, 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu, Kauno miesto apylinkės teismas pripažino ieškovei teisę be atsakovės raštiško sutikimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre susitarimą su bendraturčiu Kauno apskrities viršininko administracija dėl 1926 m² dydžio bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2005 m. balandžio 18 d. paruoštą projektą, 2005 m. rugpjūčio 4 d. suderintą su Kauno miesto Žemėtvarkos skyriumi, pagal kurį ieškovė naudosis 1352 m² plotu, plane pažymėtu raide A balta spalva, o bendraturtis – 574 m² plotu, plane pažymėtu raide B raudona spalva. Naudojimosi tvarką nustatė, pasikeitus buvusioms žemės sklypo riboms (nelikus 2703 m² objekto), bei ieškovei nuosavybėn įgijus 1352 m² minimo sklypo dalį. Atsikirtimų pagrindu atsakovės pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą atmetė, nes sklypo dalyje, kuri atitektų ieškovei, yra atsakovės savavališkai pastatyti statiniai. Įvertinęs liudytojų parodymus nustatė, kad atsakovė į namų valdą gali patekti iš kitoje sklypo pusėje esančios (duomenys neskelbtini) gatvės.

Neteisėtas reikalavimas pripažinti, jog tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir ieškovės buvo sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Byloje nustatyta, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei kitus statinius. Atsakovė yra žemės sklypo dalies, priklausančios trečiajam asmeniui, naudotoja. Kadangi žemės sklypu faktiškai naudojasi atsakovė, susitarimas dėl naudojimosi tvarkos turėjo būti sudarytas tarp šalių. Ieškinyje nurodomas susitarimas yra grafinio pobūdžio dokumentas ar brėžinys, o ne susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Naudojimosi tvarka bendru žemės sklypu turėjo būti nustatyta vadovaujantis CK 4.72 – 4.75 straipsniais. Ji nustatyta, neatsižvelgiant į šalims priklausančias pastatų dalis. Neaišku, ar ginčo susitarimas su Kauno apskrities viršininko administracija sudarytas teisėtai.

Nėra priimtas 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimu nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punkte nurodytas apskrities viršininko įsakymas dėl įsigyjamos žemės sklypo dalies nustatymo. Tokio įsakymo priėmimas buvo būtinas ir dėl to, kad tarp bendraturčių yra ginčas dėl nuosavybės teise įgyjamų dalių dydžio. 1993 m. gegužės 25 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu ieškovei atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 1352 m² žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini). Minėto potvarkio 1.9 punkto atsakovės sutuoktiniui V. T. nuosavybės teisės atkurtos, gražinant tokio paties dydžio minėto sklypo dalį. Grąžinamos žemės sklypo ribos natūroje nebuvo pažymėtos. Potvarkio priėmimo metu minimas žemės sklypas buvo žymiai didesnis. Pastarojo nesuformavus, nebuvo galima nustatyti naudojimosi tvarką.

Skundžiamu sprendimu patvirtintu planu ieškovei paskirta naudotis taisyklingos formos žemės sklypo dalis, o atsakovei – neracionalių ribų žemės sklypo dalis palei jo pakraščius (nedidelio pločio žemės juostos pagal sklypo kraštines). Toks padalinimas nesudaro palankių sąlygų naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principą, neužtikrina bendraturčių interesų pusiausvyros (Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalis). Neįvertinta, kad naudojimosi tvarka apriboja galimybę atsakovei patekti į priskirtą sklypo dalį. Plane suprojektuotas tik vienas įvažiavimas. Su juo besiribojanti žemės dalis paskirta ieškovei.

Patvirtintu susitarimu nukrypta nuo nusistovėjusios sklypo naudojimo tvarkos. Ieškovei paskirta ilgą laiką šalių bendrai naudota žemė (kiemas). Aplink gyvenamąjį namą nėra būtino priėjimo. Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės numato, kad privažiuojamieji keliai ir priėjimai prie pastatų turi būti laisvi. Pagal ginčijamą susitarimą gyvenamojo namo laiptai, kuriai naudosi šalys, patenka į atsakovei paskirtą žemės dalį. Ji privalėjo būti paskirta bendram naudojimui. Neištirta tik ieškovės paaiškinimais grįsta aplinkybė, jog laiptus ji galės įsirengti kitoje vietoje. Neaišku, ar yra techninės galimybės bei nustatyta tvarka suderintas projektas juos įsirengti kitoje vietoje, bei ar ieškovė planuoja tai daryti. Ieškovė į gyvenamojo namo dalį galės patekti tik per atsakovei skirtą sklypo dalį. Dėl šių priežasčių teismo sprendimas užprogramuoja naujus šalių ginčus.

Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovės palaikė skunde išdėstytus argumentus. Ieškovė ir atstovė su apeliacinio skundo reikalavimais nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovė ir atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei priklauso 0,72, atsakovei – 0,28 namo dalys, abiems šalims - po pusę gyvenamojo namo priklausinių. Nors 2005 m. sausio 7 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, atidalijimas iš bendrosios nuosavybės nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Prie šio namo esančio 0.1926 ha žemės sklypo 1352/1926 dalys nuosavybės teise priklauso A. K., 574/1926 - Lietuvos Respublikai. Patikėjimo teise 574/1926 sklypo dalį valdo Kauno apskrities viršininko administracija. Atsakovė yra pastarosios žemės sklypo dalies naudotoja. Minimi viešojo registro duomenys nenuginčyti ( Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį ( CK 4.75 straipsnio pirmoji dalis). Žemės sklypu šalys naudojosi pagal 1958 m. kovo 24 d. notariškai patvirtintą sutartį ( b.l. 10 – 11, 54). Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad, ieškovei įgijus nuosavybės teisę į 1352 kv.m. žemės sklypo ir tokiu būdu pasikeitus jo dydžiui bei ir riboms, neliko ankstesniu sandoriu aptarto bendro naudojimosi objekto – 2703 kv.m. žemės sklypo, todėl nustatytina nauja naudojimosi tvarka.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl nagrinėjimo dalyku esančio ieškovės ir Kauno apskrities viršininko administracijos susitarimo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimu nebuvimo.

UAB „Žemėtvarkos darbai“ sudarytą naudojimosi tvarkos projektą Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas P. S. pasirašė 2005 m. rugpjūčio 4 d. ( t.1 b.l. 8, 56). Iš 2007 m. kovo 1 d. Kauno apskrities viršininko administracijos rašto nr. 6-199 matyti, jog įsakymas dėl naudojimosi tvarkos ginčo žemės sklypu nebuvo priimtas. Sutartis su bendraturčiais dėl naudojimosi tvarkos nustatymo įgaliotas pasirašyti žemėtvarkos skyriaus vedėjas P. S. Tai patvirtina 2006 m. liepos 31 d. įgaliojimas nr. 3-146 ( t. 2 b.l. 54-55). Nesant duomenų apie tokius šio asmens įgalinimus susitarimo pasirašymo metu, susitarimo buvimo negalima konstatuoti, tačiau pastaroji aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie apeliacine tvarka revizuojamo sprendimo neteisėtumą. Nors ieškinio dalykas yra žemės savininko ir valdytojo susitarimas dėl bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, valstybinės žemės valdytojo atstovo sutikimas su siūloma naudojimosi tvarka 2005 m. rugpjūčio 4 d. susitarime nėra besąlygiškas. Jis pažymėjo, kad siūloma naudojimosi tvarka galioja tik sutikus valstybinės žemės sklypo naudotojai E. T. Faktiškai A. K. pareiškė ieškinį dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, todėl apeliaciniame skunde nurodomos abejonės dėl susitarimo teisėtumo nėra pagrindas manyti apie siūlomos įteisinti naudojimosi tvarkos netinkamumą.

Apeliantė taip pat neįrodė skundo teiginių dėl žemės sklypo dydžio. Jos skundas dėl sprendimų panaikinimo ir žemės sklypo dalių nustatymo buvo atmestas ( t. 2 b.l. 87-92). 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimu nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatos netaikytinos, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacine tvarka revizuojamo sprendimo išvadomis apie tai, kad ieškovės siūlomas naudojimosi tvarkos projektas nepažeidžia atsakovės teisių.

Apeliantė pagrįstai teigia, jog jai siūlomas naudotis žemės sklypas yra neracionalių ribų, atimantis galimybę naudotis iš (duomenys neskelbtini) gatvės esančiu įvažiavimu. Iš namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 4880/17946 duomenų matyti, kad atsakovė turi galimybę į siūlomą naudotis žemės sklypą pateikti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau įvažiuoti į ginčo žemės sklypą negali ir ieškovė, pagal siūlomą planą pasilikusi teisę šiuo įvažiavimu naudotis. Šalys nurodė, jog minimu įvažiavimu apie 8-9 metus nesinaudoja dėl gretimo sklypo valdytojų veiksmų, todėl Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas A. K. ieškinys Kauno apskrities viršininko administracijai, A. P., trečiajam asmeniui Kauno m. savivaldybei dėl nuosavybės teisės gynimo ( civilinė byla nr. 2-2127-329/2008). Iš ieškinio dalyku esančio projekto bei jame užfiksuotų duomenų apie patekimą į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės esančiais laiptais bei laiptų buvimą patvirtinančių žemės sklypo kadastro duomenų bylų nr. 19/23496 bei nr. 20/65097 matyti, jog, paskyrus laiptų buvimo vietos žemės sklypo dalį ieškovei, atsakovė neteks galimybės naudotis patekimu į sklypą ir šiuo būdu. Be to, ieškovei tenkanti žemės dalis aptariamoje pusėje ribojasi su atsakovei priklausančios namo dalies siena. Ieškovė nurodo, kad tai neapsunkins namo valdymo ūkiniu požiūriu, nes atsakovė gyvena ne name, o ūkiniame pastate. Minimas argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Nuosavybės teisių įgyvendinimas nesietinas su konkrečia gyvenamąja vieta. Negalėjimas prie namo prieiti nesuderinamas su savininko teisių įgyvendinimu ( CK 1.5 straipsnio 4 d.). Tai taip pat prieštarauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, kurių reikalavimai privalomi visiems objektams, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, 15 punktui, pagal kurį privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių turi būti laisvi, tvarkingi ir tamsiu paros metu apšviesti. Nors naudojimosi tvarka dar nėra patvirtinta, atsakovė nurodė, kad, ieškovei užtvėrus pageidaujamą naudoti sklypo dalį, ginčas dėl priėjimo prie atsakovei priklausančios namo dalies yra jau dabar.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu apygardos teismas sprendžia, kad ieškovės siūlomas naudojimosi tvarkos projektas be teisinio pagrindo varžo atsakovės teises ir minėto teisės akto ginamus interesus, prieštarauja subjektinės teisės paskirčiai laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, įgyvendinant savo teises ( CK 1.137 str. 2,3 d.). Pripažindamas ieškovei ieškinyje nurodytas teises, apylinkės teismas netinkamai pritaikė bendrosios nuosavybės valdymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl sprendimas panaikintinas. Nesant alternatyvių naudojimosi tvarkos projektų bei procesinių pagrindų perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2005 m. balandžio 18 d. paruoštą projektą atmestinas ( CPK 320 straipsnio pirmoji dalis, 329 straipsnio pirmoji dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio pirmosios dalies antrasis punktas). Tokia bylos baigtis neužkerta kelio nė vienai iš šalių ginti savo civilines teises, pareiškiant ieškinį teisme kitu pagrindu ( pagal naują naudojimosi tvarką nustatantį projektą), arba kitais įstatymų numatytais būdais.

Iš ieškovės atsakovei priteistinos 2600 Lt advokato pagalbos išlaidos ir 100 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą ( CPK 93 straipsnio pirmoji dalis, 98 straipsnis, t. 1 b.l. 54,148, t. 2 b.l. 33).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti 2006 m. balandžio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą. Priimti naują sprendimą. Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei E. T. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2600 Lt ( du tūkstančius šešis šimtus ) advokato pagalbos išlaidų ir 100 Lt ( vieną šimtą) žyminio mokesčio iš ieškovės A. K. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini).