- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-05
- Bylos Nr.
- 2-15766-1141/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03603-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- T. R., Norvegijos Karalystėje registruotą bendrovę Ecoren AS, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Ecoren AS
- Atsakovas
- Lietuvos valstybę
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Turtinė žala
dalyvaujant ieškovui T. R., atstovaujančiam ir ieškovę Norvegijos Karalystėje registruotą bendrovę Ecoren AS,
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujančios atsakovę Lietuvos valstybę, Teisinio atstovavimo grupės patarėjai Sonatai Morozienei,
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. R. ir Ecoren AS ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai T. R. (toliau – ir ieškovas) ir Norvegijos Karalystėje registruota bendrovė Ecoren AS (toliau – ir ieškovė) (toliau kartu – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 1-12), prašydami iš Lietuvos valstybės: 1) ieškovei priteisti 47 932,60 Eur turtinės žalos atlyginimui; 2) ieškovui priteisti 9 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys priimtas teismo 2025 m. spalio 1 d. rezoliucija.
2. Ieškovai nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja L. Š., nagrinėjusi civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai pažeidė ieškovės teises, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalyje, taip pat neužtikrino šalių lygiateisiškumo ir dispozityvumo principų (CPK 13, 17 straipsniai). Ieškovai pažymėjo, kad minėta teisėja uždarosios akcinės bendrovės „Sales Partners“ (toliau – ir Bendrovė) pateiktą specialisto išvadą priėmė, o ieškovės pateiktą prašymą skirti jo pasirinktą specialistą („Verslo idėjų Partneriai“) atmetė. Pasak ieškovų, joks kitas teisėjas analogiškoje situacijoje tokių procesinių veiksmų nebūtų atlikęs. Tokie teisėjos veiksmai, pasak ieškovų, bet kuriam asmeniui sudarė visas pagrįstas prielaidas abejoti teisėjos nešališkumu. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad teisėja paskutinio posėdžio metu nusprendė, jog skirti teismo ekspertizę byloje nebūtina, tačiau tokio sprendimo argumentų nepateikė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Bendrovei iš ieškovės (minėtoje byloje – atsakovės) priteisė 9 659,44 Eur skolos, 32,84 Eur delspinigių, 1 206,37 Eur nuostolių, 7,5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 7 852 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi šį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovės kasacinį skundą priimti atsisakė ir ieškovei tapo aišku, kad teismų priimti sprendimai nebus pakeisti. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad teisėjos L. Š. tyčia ir sąmoningai atlikti neteisėti veiksmai dėl itin aplaidaus įrodymų tyrimo ir bylos nagrinėjimo yra itin akivaizdūs ir neginčijamai įrodyti. Pasak ieškovų, joks kitas teisėjas negalėtų nuspręsti, kad tik išimtinai viena šalis laisvai savo nuožiūra gali pasirinkti specialistą, o kita šalis to padaryti neturi teisės ir, kad ši teisė išimtinai priklauso nuo kitos šalies valios.
3. Ieškovai ieškinyje taip pat nurodė, kad teisėja L. Š. 2021 m. gruodžio 3 d. priėmė nutartį, kurios ieškovei buvo neįmanoma įvykdyti, nes: 1) ši teisėja atmetė ieškovės pasirinktą įmonę specialisto išvadai pateikti; b) ši teisėja neįpareigojo Bendrovės suteikti ieškovei prisijungimo kodus prie svetainės. Pasak ieškovų, minėtos teisėjos veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti, savavališki, priimti šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant svarbiausius teisės principus, aiškią ir nusistovėjusią teismų praktiką, taip pat padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių joks kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti. Dėl minėtos teisėjos veiksmų ieškovei kilo 47 932,60 Eur dydžio turtinė žala, t. y. ieškovė negavo minėtoje civilinėje byloje prašytų priteisti sumų, bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės Bendrovei buvo priteistos tam tikros sumos, o ieškovui kilo didelė neturtinė žala, pasireiškusi ilgalaikiais dvasiniais išgyvenimais, dideliais nepatogumais dėl jo įmonės (ieškovės) pajamų netekimo. Ieškovas nurodė, kad savo neturtinę žalą vertina 9 500 Eur suma.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime (2 t., b. l. 5-10) prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teisingumo ministerija nurodė, kad valstybės atsakomybė negali kilti, nes nėra teismo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp teisėjos veiksmų ir ieškovų prašomos atlyginti žalos. Be to, atsiliepime prašoma taikyti 3 metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje.
5. Teismo posėdžiuose ieškovai palaikė ieškinio argumentus ir prašė ieškinį tenkinti, o atsakovės atstovė teismo posėdžiuose prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Byloje nagrinėjama, ar ieškovas, vadovaudamasis CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pagrįstai iš Lietuvos valstybės reikalauja žalos atlyginimo.
7. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo kaltės. CK 6.272 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.
8. Žalos atlyginimo priteisimas reiškia deliktinės civilinės atsakomybės taikymą ir tam būtina nustatyti visas įstatyme įtvirtintas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltę. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, valstybei nekyla deliktinė civilinė atsakomybė. Visos šios sąlygos turi būti įrodytos valstybės deliktinę civilinę atsakomybę prašančios taikyti šalies (CPK 178 straipsnis) (šiuo atveju – ieškovų).
9. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti. Sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).
10. Pasak ieškovų, teisėja L. Š. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimdama 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį, kuria pasiūlė šalims pačioms pasirinkti internetines svetaines kuriančią įmonę ir pateikti jos atliktą Bendrovės sukurtos sistemos vertinimą, išvadą pateikiant teismui iki 2022 m. vasario 1 d. (1 t., b. l. 49-50), pažeidė ieškovės (minėtoje byloje – atsakovės) teises, nes ieškovei buvo neįmanoma įvykdyti minėtą nutartį. Be to, minėta teisėja 2022 m. vasario 9 d. vykusio posėdžio metu nusprendė, kad ekspertizę skirti nebūtina, taip pat nusprendė atmesti ieškovės prašymą skirti jo pasirinktą specialistą (1 t., b. l. 92-95). Atsakovė, kaip minėta, prašo teismo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, kuris, pasak atsakovės, skaičiuotinas nuo 2022 m. birželio 16 d., t. y. datos, kada Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą nepakeistą. Ieškovai ieškinyje, kaip minėta, nurodė, kad jiems galutinai tapo aišku, kad teismų sprendimai ir nutartys nebus pakeistos, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą.
11. Ieškinio senaties terminai yra reglamentuojami įstatymo (materialiosios teisės normų) ir sukuria materialiuosius teisinius padarinius – ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), bet nėra pagrindas ieškinį atsisakyti priimti. Pagal CK 1.126 straipsnio 1 dalį, reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs ir ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
12. Reikalavimams dėl padarytos žalos (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) atlyginti, kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime, taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju, atsakovė vertina, kad ieškovai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą tada, kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimas (1 t., b. l. 56-70), priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis numeris (duomenys neskelbtini)), t. y. 2022 m. birželio 16 d. Ieškovai, kaip minėta, ieškinyje nurodo, kad galutinai suprato, jog priimti sprendimai nebus pakeisti tik tada, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą, t. y. 2022 m. rugsėjo 28 d. Ieškinio senaties termino pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 16 d., t. y. nuo atsakovės nurodytos datos, 3 metų terminas suėjo 2025 m. birželio 16 d. Ieškovai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos L. Š. veiksmų į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2025 m. rugsėjo 27 d. pasirašytu ieškiniu, t. y. ieškinio senaties pradžios eigą skaičiuojant atsakovės nurodytu būdu, ieškovai į teismą kreipėsi daugiau nei 3 mėnesiais praleidę įstatyme įtvirtintą 3 metų ieškinio senaties terminą, o ieškinio senaties pradžios eigą skaičiuojant ieškovų nurodytu būdu, ieškovai į teismą kreipėsi ieškinio senaties termino nepraleidę.
13. Nors ieškovas minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo tik kaip ieškovės (minėtoje byloje – atsakovės) atstovas (Ecoren AS vadovas), tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad jis savo neturtinės žalos atsiradimą kildina taip pat iš minėtoje civilinėje byloje teisėjos L. Š. atliktų veiksmų, todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad tiek ieškovė, tiek ir ieškovas apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo tuo pačiu metu. Atsakovei įrodinėjant, kad tai įvyko 2022 m. birželio 16 d., t. y. dieną, kai įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, teismas nagrinėjamu atveju sutinka su ieškovų argumentais, jog, ieškovei nusprendus teikti kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties, ieškovams tapo žinoma, jog teismų sprendimai nebus peržiūrėti tik 2022 m. rugsėjo 28 d., t. y., dieną, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą. Taigi, nustačius, kad ieškinys pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino, toliau pasisakytina dėl ieškinio reikalavimų.
14. Esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, ieškovai negali teisme kelti argumentų, kuriais ginčijami įsiteisėję teismų sprendimai, ir, atitinkamai, teismas negali jų nagrinėti, nes tai pažeistų draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą, t. y. tai reikštų res judicata (teismo išspręsta byla) principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013). Be šio principo (res judicata) teisinė sistema negalėtų gyvuoti, nes tada asmenys įgytų neribotą galimybę skųsti teismo sprendimus neribotai, taip teismai nebegalėtų vykdyti teisingumo – savo funkcijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
15. Ieškovai nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja L. Š. akivaizdžiai aplaidžiai vertino įrodymus ir nagrinėjo bylą, tą darydama sąmoningai. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai D. K., D. R. ir T. Ž., išnagrinėję ieškovės (minėtoje byloje – atsakovės) apeliacinį skundą, 2022 m. birželio 16 d. nutartyje (1 t., b. l. 120-132) konstatavo, kad ieškovė (minėtoje byloje – atsakovė) turėjo pakankamai laiko (nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2022 m. vasario 24 d.) susipažinti su kitos šalies pateikta išvada ir pateikti argumentus, kuo ji yra netinkama, tačiau tokių argumentų nebuvo pateikta. Minėti apeliacinės instancijos teisėjai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę ieškovei (minėtoje byloje – atsakovei) pateikti specialistų išvadą, o jei tam buvo reikalingos papildomos sąlygos – ieškovė (minėtoje byloje – atsakovė) turėjo galimybę kreiptis į teismą, kad kita šalis būtų įpareigota perduoti prisijungimo kodus. Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad ieškovė (minėtoje byloje – atsakovė) pati nesiekė gauti įrodymą, patvirtinantį jos paaiškinimą dėl netinkamai atliktų darbų, be to, konstatuota, kad ieškovė (minėtoje byloje – atsakovė) turėjo galimybę siekti, kad ekspertų išvada būtų pateikta apeliacinėje instancijoje ir įvertinta jau byloje esanti išvada, tačiau tokia teise taip pat nebuvo pasinaudota.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo trijų teisėjų kolegija ne tik nenustatė akivaizdžių ar šiurkščių teisėjos, nagrinėjusios bylą Nr. (duomenys neskelbtini), teisės aiškinimo ir (ar) taikymo klaidų, tačiau nenustatė apskritai jokių pirmosios instancijos teismo teisėjos padarytų ir taisytinų klaidų. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo atrankos kolegija šiuo atveju 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartyje (1 t., b. l. 147-148), be kita ko, nustatė, kad kasacinio skundo argumentais nebuvo pagrįsta, jog teismai netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė proceso teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Taigi, ieškovai ieškinyje nepagrįstai tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja L. Š., nagrinėdama civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė CPK įtvirtintas teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, padarė akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti.
17. Valstybės atsakomybė dėl teisėjos L. Š. veiksmų nenustačius šiai atsakomybei taikyti būtinų sąlygų visumos, nekyla. Ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovų T. R. ir Norvegijos Karalystėje registruotos įmonės Ecoren AS ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.