Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. Ž., Z. N.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2024 m. spalio 11 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie tai pranešta. Iki teismo posėdžio pareiškėja ir suinteresuoti asmenys papildomų prašymų nepateikė.

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina B. Ž. Jos sutuoktinis, pareiškėjos tėvas J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Jie, be pareiškėjos, susilaukė dar dviejų dukrų – E. Ž. ir Z. N. Nekilnojamojo turto registre B. Ž. vardu yra registruotas 0,45 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2005 m. sausio 18 d. apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Motina testamento nepaliko, po jos mirties niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja po motinos mirties priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja perėmė motinos asmeninius, ūkio ir buities apyvokos daiktus, motina gyveno kartu su pareiškėja. Motinai priklausantis žemės sklypas ribojasi su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu namų valdos žemės sklypu, kuriame yra pareiškėjai priklausantis gyvenamasis namas ir ūkio pastatai. Pareiškėja motinai priklausantį žemės sklypą po jos mirties naudoja savo reikmėms, organizuoja žemės sklypo priežiūros, tvarkymo darbus. Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po motinos mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teisme ir sukels pareiškėjai teisines pasekmes (el. b. l. 1–2).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pareiškėja I. M. po savo motinos B. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

B. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), todėl taikytinos šio CK nuostatos. Pagal CK palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys).

Medicininis mirties liudijimas, Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina B. Ž. Mirė būdama našle, sutuoktinis J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai: E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), Z. N., gim. (duomenys neskelbtini), I. M., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5–7). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad B. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 0,45 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10–11). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po B. Ž. mirties testamentas neregistruotas, palikimas nepriimtas (el. b. l. 9). Šie įrodymai visiškai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po motinos mirties rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, valdo šį turtą ir juo naudojasi, todėl tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusios motinos palikimą ir jį priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taip elgėsi ir pareiškėja.

Kadangi pareiškėja laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir šiuo metu kita tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą, o prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas, todėl jis nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatyti tam, kad B. Ž. įpėdiniai galėtų įgyvendinti savo teises į palikimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.