Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus E. B. 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024 m. spalio 4 d. gautas T. A. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. darbo inspekcijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarko pažeidimą, o ne už informacijos teikimo ir tvarkos pažeidimą, todėl T. A. negali būti baudžiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 dalį. Taip pat nurodė, kad darbuotojams - vairuotojams ekspeditoriams, esantiems komandiruotėse, informacija apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę, darbdavys pateikia grįžus iš komandiruotės, nes tik tuomet tai padaryti T. A. atsiranda galimybė, todėl T. A. elgesyje nėra jokio administracinio nusižengimo požymių.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad DK 148 straipsnio 1 dalyje nurodyta privalomai teikiama informacija yra konkrečiai susijusi su darbo užmokesčiu, todėl laikytina, kad informacijos teikimas yra vienas iš mokėjimo tvarkos sudedamųjų dalių, kadangi neteikiant darbuotojui informacijos apie darbo užmokestį įstatymo numatyta tvarka, darbuotojas negali žinoti ar tinkamai buvo su darbuotoju atsiskaityta, ar tinkamai apskaitytas darbuotojo dirbtas darbo laikas, kokios sumos ir už ką priskaičiuotos ar išskaitytos. Privalomai darbdavio teikiama informacija yra tiesiogiai susijusi tik su darbo užmokesčiu dalyku. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo 2024 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti galioti, pareiškėjos T. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Institucijos atstovas teismo posėdyje prašė skundo netenkinti ir palikti galioti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2024 m. rugsėjo 12 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad T. A. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 99 str. 1 d. už tai, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere ir būdama atsakinga už tai, kad darbuotojams – vairuotojams ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu būtų teikiama informacija apie jiems apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę, neužtikrino, kad vairuotojams ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu paštu būtų pateikta informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę. Pažymėtina, kad T. A. skundžiamu nutarimu nubausta dėl DK 148 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

DK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.

Iš teismui pateikto skundo turinio matyti, kad Pareiškėja nesutinka, kad jos elgesyje yra administracinio nusižengimo požymių, kadangi darbuotojams – vairuotojams, esantiems komandiruotėje, pateikti informaciją apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę, atsiranda galimybė tik vairuotojams grįžus iš komandiruotės, kas iš esmės reiškia, kad ji neturi galimybės kiekvieną mėnesį darbuotojams, šiuo atveju vairuotojams, pateikti informacijos apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas, apie dirbto darbo laiko, viršvalandinių darbų trukmę. Tačiau su tokiais T. A. argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Pastebėtina, jog DK 148 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama taisyklė yra imperatyvi, todėl darbdavys šiame straipsnyje įvardintą informaciją privalo teikti darbuotojui DK nustatyta tvarka, t. y. ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu. Šiuo gi atveju teismas atkreipia Pareiškėjos dėmesį, jog minėtas straipsnis numato du alternatyvius darbuotojų informavimo būdus – raštu arba elektroniniu būdu. Tai, kad Pareiškėjai labiau priimtinas būdas informacinį lapelį apie darbo užmokestį darbuotojams – vairuotojams įteikti tik pastariesiems grįžus iš komandiruotės, o ne alternatyviu elektroninių būdu, pvz. išsiunčiant elektroniniu paštu, savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, jog T. A. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių.

Be to, T. A. kaltę padarius administracinį nusižengimą akivaizdžiai patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, t. y. administracinio nusižengimo protokolas bei nutarimas, pačios T. A. institucijai teikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir neabejotinai patvirtino, jog vairuotojams informacija apie darbo užmokestį buvo teikiama ne pagal DK 148 straipsnyje nustatytus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymas dėl atsiskaitymo lapelių išdavimo, išsiuntimo darbuotojams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2018 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo apmokėjimo sistema bei kiti administracinio nusižengimo medžiagos duomenys. Todėl, nagrinėjamu atveju, teismui abejonių dėl T. A. kaltės pažeidus DK 148 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Skunde T. A. iš esmės kelia klausimą ir dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 99 str. 1 d., t. y. pastaroji nesutinka, jog ji yra baudžiama pagal ANK 99 str. 1 dalį ir tvirtina, kad minėtame straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą, o ne už informacijos teikimo ir tvarkos pažeidimą.

Pažymėtina, jog atsakomybė pagal ANK 99 str. 1 dalį kyla už Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą, tačiau nagrinėjamu atveju teismas iš esmės sutinka su Pareiškėja ir pastebi, jog pastaroji administracine tvarka buvo nubausta už tai, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere neužtikrino, kad darbuotojams - vairuotojams ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu paštu būtų pateikta informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, kas šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra laikytina darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimu.

Vertindamas T. A. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo klausimą teismas pastebi, jog pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas šis asmuo pažeidė.

Nagrinėjamu atveju, Institucijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu T. A. buvo nubausta už tai, kad ji pažeidė DK 148 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kas šiuo atveju leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, jog Pareiškėjai administracinė atsakomybė dėl padaryto administracinio nusižengimo kyla ne pagal ANK 99 str. 1 d., kaip nurodyta skundžiamame nutarime, bet pagal ANK 96 straipsnio 2 d., nagrinėjamu atveju būtent už darbo įstatymų pažeidimus, o ne už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus, kadangi byloje nekeliamas klausimas, kad buvo blogai apskaičiuotas darbo užmokestis ar jis išmokėtas pažeidžiant įstatymus. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjai atsakomybė kilo būtent už darbuotojų informavimo apie priskaičiuotą darbo užmokestį pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši informacija teikiama darbuotojui, kad jis sužinotų: kokios yra su darbo santykiais darbuotojo gaunamos pajamos, kokie sumokėti mokesčiai, ir galėtų kontroliuoti duomenų teisingumą.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą.

Nagrinėjamu atveju, teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir skundo argumentais, sprendžia, jog šioje byloje nėra būtina atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse, taikant ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą nuostatą. Nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios T. A. buvo žinoma, kuo ji yra kaltinama, visos nusižengimo aplinkybės aiškiai nurodytos ir administracinio nusižengimo protokole, ir Institucijos priimtame nutarime. Skundą padavusi T. A. administracinio nusižengimo tyrimo metu nenurodė, kad nesupranta, kuo yra kaltinama ar, kad jai yra neaiški nusižengimo esmė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju perkvalifikuojant veiką iš ANK 99 str. 1 d. į ANK 96 str. 2 d. nėra keičiama nutarime nurodyta paties pažeidimo esmė, tai yra, kaip jau buvo minėta, kaltinimo nereikia papildyti naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ar naujais esminiais nusižengimo sudėties požymiais, nenurodytais skundžiamame nutarime, taip pat administracinio nusižengimo perkvalifikavimas neblogina T. A. teisinės padėties, kadangi veika perkvalifikuotina į švelnesnę administracinę atsakomybę numatantį ANK straipsnį, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus E. B. 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimas naikintinas ir T. A. veika iš ANK 99 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į ANK 96 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad T. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi T. A. padarytas administracinis nusižengimas perkvalifikuotinas į švelnesnę administracinę atsakomybę numatantį ANK straipsnį, todėl iš naujo spręstinas ir nuobaudos T. A. skyrimo klausimas. T. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji vyresnė nei 65 metų amžiaus (74 metai) (ANK 35 str. 1 d. 9 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 str.). Be to, byloje nėra duomenų, kad T. A. ir anksčiau būtų bausta už analogiškus administracinius nusižengimus, kas šiuo atveju nesudaro pagrindo ją charakterizuoti neigiamai. Už ANK 96 straipsnio 2 dalies administracinio nusižengimo padarymą nustatyta bauda nuo 240 Eur iki 880 Eur. Pažymėtina, jog T. A. amžius (74 metai) nėra ir negali būti atsakomybę šalinanti aplinkybė, tačiau teismas spręsdamas pastarajai skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į tai, kad teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, pažeidėjai skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda – 240 Eur. Teismas sprendžia, kad toks skirtinas baudos dydis yra gana ženklus ir padarys Pareiškėjai pakankamą poveikį, kad atgrasytų nuo analogiškų administracinių nusižengimų darymo ateityje ir sudarytų pagrindą atidžiau laikytis teisės aktų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

T. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus E. B. 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Perkvalifikuoti T. A. veiką iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 dalies į 96 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti T. A., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.