Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja Laima Borkovskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-135/2010

2010 m. sausio 7 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

gynėjams advokatams Lionei Musteikienei, Edmundui Jankaičiui

nuteistiesiems A. G., A. M.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009-10-09 nuosprendžio.

Nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2007-09-19 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trejiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2007-12-03 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trejiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. S., nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

Nuosprendžiu iš nuteistųjų A. S., A. G., A. M. solidariai priteista 600 Lt (šeši šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. V.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., A. G. ir A. M. nuteisti už tai, kad 2009 m. kovo 27 d. apie 21.30 val., Kelmėje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, A. G. iš nugaros pusės laikant nukentėjusįjį S. V. ir taip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, o A. S. atimant iš nukentėjusiojo rankinę ir A. M. iš nukentėjusiojo kišenės ištraukiant mobiliojo ryšio telefoną, pagrobė svetimą S. V. priklausantį 175 Lt vertės turtą – rankinę 10 Lt vertės su joje buvusiais 45 litais ir mobiliojo ryšio telefoną ,,LG“ 120 Lt vertės.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašė nuteistųjų skundus tenkinti skunduose nurodytais motyvais, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti priimtą nuosprendį, kadangi pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nuteistųjų atžvilgiu ir skyrė pagrįstas bausmes.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės. Nuteistųjų A. G. ir A. M. įvykdyta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota, teisingai taikytos baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normos.

Nuteistieji A. G. A. M. neigia savo kaltę dalyvavus nusikaltimo padaryme, nurodo, kad A. S. juos apkalbėjo.

Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistųjų A. G. ir A. M. versija apie tai, kad A. S. juos apkalba, buvo iškelta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl pagrįstai vertinta kaip gynybinė, o nuteistojo A. S. nuoseklūs parodymai, duoti kelius kartus, iš esmės sutampa su nukentėjusiojo S. V. parodymais, kuriuose nurodoma, kad užpuolant nukentėjusįjį dalyvavo ir A. G., ir A. M.. Kaip matyti iš nukentėjusio S. V. parodymų, iki įvykio jis nuteistųjų nepažinojo, po įvykio galėjo apytiksliai apibūdinti tik jų aprangą ir ūgį (t.I b.l.10, 13, 14, t.II b.l. 81), nuteistasis A. S. su nukentėjusiuoju S. V. nebuvo pažįstami (t.I b.l.41, 44), todėl manyti, kad jie abu galėjo siekti apkalbėti A. G. ir A. M., nėra jokio pagrindo, kaip nėra pagrindo netikėti ir jų duotais nuosekliais parodymais.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų A. G. parodymų matyti, kad nuteistasis per ikiteisminį bylos nagrinėjimą teigė, kad po paleidimo iš įkalinimo vietos pas A. S. vyko kaip pas savo draugą (t.I b.l.85), akistatoje su A. S. nenurodė, kad su A. S. jis yra piktuoju ir A. S. siektų jį apkalbėti (t.I b.l.93-95). Tai, kad A. S. prieš įvykį ir po jo nebuvo piktuoju su A. G. ir A. M., nurodė ir pats A. S. (t.II b.l.83, 84). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad iki A. M. apsilankymo pas A. S., jie nebuvo pažįstami, o tai, kad A. G. ir A. M., atvykę į Kelmę pas A. S., kartu gėrė alkoholinius gėrimus, nakvojo pas A. S. (t.I b.l.41, 44, 49, 86, 153,), rodo, kad nuteistieji nebuvo piktuoju ir tarp jų jokie nesutarimai nevyko. Versija apie tai, kad A. S. A. G. ir A. M. siekia apkalbėti buvo išsakyta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismo įvertinta kaip nuteistųjų gynybinė pozicija, kadangi viso ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji A. G. ir A. M. teigė, kad pas A. S. nuvyko kaip pas A. G. draugą.

Nuteistųjų A. G. ir A. M. apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai, kad tai, jog nukentėjusysis jų neatpažino ir negalėjo tiksliai nurodyti jį apiplėšusių asmenų ūgio įrodo, kad jie nedalyvavo nusikaltime, atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi jų dalyvavimas padarant nusikaltimą įrodytas nukentėjusiojo S. V., nuteistojo A. S., liudytojo V. V. nuosekliais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Tai, kad nusikaltimas buvo įvykdytas tamsiu paros metu užpuolant nukentėjusįjį prisivijus jį iš už nugaros, kas išgąsdino nukentėjusįjį (t.II b.l.81), paaiškina, kodėl nukentėjusysis negalėjo tiksliai apibūdinti nuteistųjų ūgio. Nukentėjusysis nurodė, kad užpuolikai buvo apsirengę tamsiai (t.I b.l.10) ir jo parodymai sutampa su nuteistojo A. S. parodymais, kuris nurodė, kad A. M. buvo apsirengęs džinsinį kostiumą (t.I b.l.41,49).

Nuteistojo A. M. parodymai, kai ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad į namus jie (A. S., A. G. ir jis pats) grįžo visi trys (t.I b.l.153), o teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad į bendrabutį jis grįžo tik su A. G., o A. S. grįžo vėliau (t.II b.l. 84), įrodo, kad parodymai nenuoseklūs ir neatitinka tikrovės, kadangi prieštarauja nukentėjusiojo S. V. ir nuteistojo A. S. parodymams, kurie buvo nuoseklūs ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu apie tai, kad užpuolime dalyvavo trys asmenys.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Pirmos instancijos teismo išvados dėl priimto sprendimo yra tinkamai motyvuotos. Reali įvykio situacija, su įvykiu susijusių aplinkybių vertinimas akivaizdžiai įrodo padarytą nusikalstamą veiką – plėšimą, kurį padarant dalyvavo trys asmenys – ir A. S., ir A. G.., ir A. M.. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios paneigtų pirmos instancijos išvadas dėl A. G. ir A. M. kaltės.

Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas byla, jo atžvilgiu buvo šališkas, neišklausė jo nuomonės, neleido uždavinėti klausimų. Šiuos skundo teiginius apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ir nemotyvuotais. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio 2009-10-08 protokolo, A. M. uždavė klausimą nukentėjusiajam S. V. (t.II b.l.81), nuteistojo A. S. apklausos metu teisėja įspėjo A. M. dėl netinkamo elgesio posėdžio metu (t.II b.l.82). Tai, kad A. M. teisiamojo posėdžio metu nesilaikė nustatytos tvarkos, dėl ko buvo sudrausmintas, negali būti laikoma teismo šališkumu ir jo teisių pažeidimu, kadangi posėdžio pradžioje teisminio nagrinėjimo dalyviams buvo išaiškinta klausimų uždavimo teisiamajame posėdyje tvarka, numatyta LR BPK 275 str. (t.II b.l.80).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai rodo, kad iki įvykio nei nuteistieji, nei nukentėjusysis vieni kitų nepažinojo, jų susitikimą galima vadinti atsitiktiniu. Nuteistieji A. G. ir A. M. savo apeliaciniuose skunduose savaip išdėstydami įvykio aplinkybes siekia įrodyti, kad nusikaltime nedalyvavo, o buvo apkalbėti nuteistojo A. S.. Tačiau, kaip minėta anksčiau, nustatyti objektyvūs faktai tai paneigė, todėl jų padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota ir pilnai įrodyta, civilinis ieškinys neturtiniai žalai atlyginti, atsižvelgiant tai, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė šoką ir emocinį sukrėtimą, priteistas pagrįstai.

Skirdamas bausmes nuteistiesiems A. G. ir A. M. pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog jie padarė apysunkį nusikaltimą, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikaltimą jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, taip pat buvo atsižvelgta į nuteistųjų asmenybes charakterizuojančias savybes: A. G. anksčiau teistas 6 kartus, A. M. anksčiau teistas 11 kartų, abu anksčiau teisti už analogiškas nusikalstamas veikas, nusikaltimą padarė sekančią dieną po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, kas rodo, kad nuteistieji iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nelinkę keistis ir pradėti laikytis visuotinai priimtų moralės normų bei įstatymų. Pirmos instancijos teismas taip pat atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, todėl pagrįstai skyrė artimą sankcijos vidurkiui už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas objektyviai ištyrus visus įrodymus, todėl keisti šio nuosprendžio apeliantų skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų A. G., A. M. apeliacinius skundus atmesti.