Utenos apylinkės teismo nutartis

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. A., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovui - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkui A. V., vertėjai I. P., viešame teismo posėdyje nagrinėjo R. A. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus L. B. 2012-10-23 nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-10-17 Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius L. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad R. A. 2012-10-17, apie 6.05 val., Ignalinos rajono savivaldybėje, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, upelyje, ištekančiame iš Dūkšto ežero, kartu su P. K., pažeisdami Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2. punktą, žvejojo draudžiamu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu – ungurine gaudykle, kuria neteisėtai sugavo 16 ungurių. Atsakomybė už tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 straipsnio 3 dalyje.

To paties pareigūno 2012-10-23 nutarimu Nr. AM (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. A., vadovaujantis ATPK 87 straipsnio 3 dalimi, už padarytą pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda – 700 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe. Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 87 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį, atsakomybė kyla už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius (Mėgėjiškos žūklės taisyklių, galiojusių iki 2013-01-13, 12.2. punktas). Tokie veiksmai užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų su neteisėto žvejybos įrankių ir priemonių konfiskavimu. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. kaltė grindžiama administracinio teisės pažeidimo protokolu, garso ir vaizdo įrašais, foto medžiaga, pažeidimo padarymo vietos apžiūros schema, žalos apskaičiavimu.

Skundą padavęs asmuo R. A. prašo panaikinti jam pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį paskirtą 700 Lt baudą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad nesutinka su jam surašytu protokolu, nes nieko nedarė. 2012-10-16, apie 19-20 val., jis paskambino P. K., nes norėjo su mergina nuvažiuoti pas jį į vasarnamį. P. K. pasakė, kad yra kitoje vietoje ir pakvietė atvažiuoti. Jis žinojo, kur važiuoti, nes anksčiau toje vietoje yra buvęs pas žvejus, kurie ten žvejoja kiekvieną pavasarį ir rudenį. Savo juodos spalvos automobiliu AUDI 100 AVANT su R. K. jis atvažiavo iki posūkio link ežero ir, palikę mašiną, nuėjo pėsčiomis, nes ten labai blogas kelias. Eiti reikėjo apie pusantro kilometro. Pakeliui matė P. K. priklausant taksi automobilį. Iki pašiūrės atėjo maždaug per pusvalandį. Pašiūrėje rado P. K. Ten dar buvo P. K. pažįstamas I., kuriam P. K. atvežė degtinės. I. pavardės nežino. Jie ten kepė šašlykus, gėrė alkoholinius gėrimus, o po to atsigulė miegoti. Juos pažadino aplinkos apsaugos inspektoriai. Kieno buvo ta ungurių gaudyklė, nežino. Gali būti, kad ją pastatė I. arba P. Grįžtant namo, iki jo automobilio pavežė P. K. Su savimi atsivežė antklodes ir visą kitą. Guminių batų neturėjo ir prie upės priėjęs nebuvo. Naktį lijo, o jie buvo visiškai sausi, kas, jo manymu, patvirtina, kad jie niekur nevaikščiojo. Nežino, ar P. K. naktį vaikščiojo kur nors, nes jis su R. anksčiau nuėjo miegoti. I. išėjo tikrinti kažkokių tinklų ir daugiau nebegrįžo. Jokio maišo pašiūrėje nematė, ten tik kelnės kabojo. Aplinkos apsaugos darbuotojai rado pašiūrėje maišą su unguriais. Administracinės teisės pažeidimo protokolo kopiją gavo paštu. Protokolo nepasirašė dėl to, kad yra nekaltas. Protokole buvo parašyta, kada bus nagrinėjama byla, bet jis į bylos nagrinėjimą nevažiavo, nes yra nekaltas. Jis iš viso nežino, kaip yra gaudomi unguriai.

Liudytoja R. K. paaiškino, kad 2012-10-16 vakare su R. A. jo automobiliu AUDI atvažiavo pailsėti į mišką, kažkur prie ežero ar prie upės, tiksliai nežino. Oras buvo normalus – nelijo ir nebuvo šalta. Mašiną paliko ir iki vietos maždaug per pusvalandį atėjo pėsčiomis. Pakeliui taksi automobilio nematė. Pašiūrėje rado du vyrus – P. K. ir kitą, kurio vardas, atrodo, buvo V. Ten visi kepė šašlykus, gėrė alkoholinius gėrimus. Apie žvejybą niekas nieko nekalbėjo. Jie niekur nevaikščiojo ir niekur nebuvo. Po to visi nuėjo miegoti. Ten buvo keturios ar trys vietos miegojimui. Tas ketvirtas vyras nešiojo malkas, kūreno. Nežino, ar jis miegojo, nes pati greitai užmigo. Pažadino juos pareigūnai. Kai atsibudo, tai to ketvirto vyro nebebuvo. Grįžtant, ją ir R. A. iki automobilio pavežė P. K.

Liudytojas P. K. paaiškino, kad 2012-10-16 jam paskambino R. A. ir paklausė, ar gali su mergina atvažiuoti į svečius. Jie susitarė susitikti, tačiau kai jis vakare su taksi automobiliu stovėjo Visagine prie IKI parduotuvės, priėjo žvejys ir paprašė jį nuvežti prie ežero. Jis sutiko nuvežti už 50 Lt. Jis paklausė, kokia dabar naktį gali būti žvejyba? I. atsakė, kad ungurius tik naktimis ir žvejoja. Kai jis nusistebėjo, kad žvejoti dabar šalta, vėjas ir gali būti lietus, I. atsakė, kad tai visai normalu ir pakvietė atvažiuoti, nes ten yra pašiūrė, kurioje prikūrenta ir šilta. Kai nuvežė, I. jam davė 100 Lt, o jis atidavė jam grąžą. I. pasiūlė jam pasiimti butelį ir atvažiuoti pas jį prie ežero. Jis persirengė ir atvažiavo pas tą žveją. Tada vėl paskambino R. ir pasakė, kad jau atvažiavo pas jį į vasarnamį ir nieko nerado. Jis atsiprašė ir pasakė, kad yra prie ežero. R. paklausė kur tai yra. Jis paaiškino, kad ten šilta, gera, jauku, todėl pasiūlė pasiimti išgerti, užkąsti ir atvažiuoti. R. sutiko ir po kiek laiko atvažiavo su R. Jis R. paaiškino, kur ir kaip atvažiuoti. Pagal jo paaiškinimus jie ir atėjo prie tos pašiūrės, nes ten su automobiliu privažiuoti negalima. Nežino, ar R. A. toje vietoje buvo pirmą kartą ir ar pats žinojo kelią. Jis pats buvo ten pirmą kartą. Jam tas I. parodė, kokiu takeliu eiti iki pašiūrės. Naktį iš pašiūrės jis niekur nebuvo išėjęs. Kad I. brakonieriauja, jis nežinojo. Jis niekuo nesidomėjo ir neklausinėjo, nuvežė paprasčiausiai žmogų žvejoti ir tiek.

Liudytojas L. B. paaiškino, kad 2012-10-17, po vidurnakčio išvažiavo su grupe pareigūnų patikrinti vietą, kur brakonieriai galėjo gaudyti ungurius. Laiką pasirinko pagal meteo prognozes, nes tinkamiausias oras ungurių gaudymui yra kai vėjuota ir lyja. Pripučiama valtimi į žvalgybą prie upelio žiočių išplaukė E. K. ir S. L. Po kurio laiko S. L. pranešė, kad prie upelio stebi kažkokius asmenis. Jam buvo duotas nurodymas palaukti, kol prisiartins kiti pareigūnai. Maždaug po valandos jie apvažiavo ežerą iš kitos pusės ir aklikelyje rado paliktą taksi automobilį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, priklauso P. K. įmonei. Pakeliui, važiuojant į tą įvykio vietą, jokių automobilių daugiau nematė. Atvykę prie pašiūrės, pažadino joje buvusius asmenis. R. A. ir P. K. apie žvejybą viską neigė, nors pašiūrėje po suolu buvo maišas su keturiais unguriais. Ištraukus gaudyklę, joje buvo rasta dar dvylika ungurių. Tada P. K. ir R. A. surašė administracinės teisės pažeidimo protokolus. P. K. parašė paaiškinimą ir protokolą pasirašė, o R. A. atsisakė jį pasirašyti ir paimti, todėl jam sekančią dieną protokolo kopija buvo išsiųsta registruotu paštu.

Liudytojas E. V. paaiškino, kad 2012-10-17, po vidurnakčio, su kolegomis nuvažiavo prie Dūkšto ežero. Link upelio valtimi nuplaukė E. K. ir S. L. Apie 2 val. S. L., kuris turėjo termovizorių, pranešė, kad prie upelio mato žmones. Kiek mato žmonių, S. L. nenurodė. Po kiek laiko S. L. per radijo ryšį pasakė, kad tie žmonės nuėjo į pašiūrę. Tada jie apvažiavo aplink ežerą iki vietos, iš kur arčiausiai galima prieiti pėsčiomis prie šito upelio, ir rado ten automobilį AUDI su taksi ženklais, priklausantį P. K. įmonei. Jis, V. ir L. B. atėjo prie pašiūrės, prie kurios jau buvo S. L. Atėję, pažiūrėjo į upelį, kur vandenyje pamatė ungurių gaudyklę. Tada užėjo į pašiūrę, kurioje miegojo trys asmenys - P. K., R. A. ir mergina, kuri neprisistatė. Ten taip pat buvo pakabinti aukšti guminiai batai, prožektorius bei baltos spalvos maišas, kuriame buvo keturi unguriai. Sulaikytieji asmenys sakė, kad jie tik ilsisi ir kad čia viskas ne jų. Vėliau buvo ištraukta gaudyklė, suskaičiuota žuvis ir surašyti protokolai.

Liudytojas E. K. paaiškino, kad 2012-10-17, naktį, jis kartu su kolegomis išvyko prie Dūkšto ežero, kadangi turėjo informacijos, kad ten vyksta neteisėta ungurių žvejyba. Tą laiką pasirinko dėl to, kad naktis buvo lietinga, vėjas stiprus, t. y. buvo kaip tik palankus oras unguriams migruoti. Nuvykus prie Dūkšto ežero, jis su S. L. valtimi nuplaukė link Šventosios upės ištakų, kadangi prie jų arti privažiuoti negalima. Jis liko valtyje, o S. L. nuėjo link upelio žiočių. Po kiek laiko S. L. per radijo stotį pranešė, kad pamatė šviesos šaltinį, o truputį vėliau pasakė, kad termovizoriumi prie upelio mato žmones. Kiek žmonių mato, nenurodė. S. L. buvo duotas nurodymas likti ten ir stebėti toliau. Po kiek laiko S. L. pasakė, kad tie žmonės, kurie buvo prie upelio, suėjo į pašiūrę. Kai kolegos automobiliu privažiavo arčiau tos vietos, per radijo stotį pasakė, kad surado taksi automobilį ir kad jie eina link S. L. Jis visą tą laiką per radijo ryšį girdėjo, kad situacija nesikeičia, t. y. kad iš pašiūrės niekas neišėjo. Pažeidėjų sulaikymo jis nematė, nes visą tą laiką buvo valtyje. Į valtį sugrįžęs S. L. sakė, kad buvo sulaikyti R. A. ir P. K., kurie sugavo šešiolika ungurių.

Liudytojas S. L. paaiškino, kad 2012-10-17, naktį, kartu su kitais pareigūnais išvyko į aplinkosauginį reidą į Ignalinos rajoną, nes tą naktį oras buvo labai tinkamas ungurių žvejybai. Jau po vidurnakčio, atvykęs prie Dūkšto ežero, įleido valtį ir kartu su inspektoriumi E. K. išplaukė prie upelio žiočių. Atplaukus prie upelio ištakų, jis išlipo iš valties ir nuėjo kairiąja upelio puse link tiltelio ir palapinės, t. y. link žvejų-verslininkų paruoštos ungurių gaudymo vietos. Likus iki tiltelio, kur įprastai būdavo gaudomi unguriai, apie penkiolika metrų, jis priešingoje upelio pusėje, kurioje stovi palapinė, pamatė prožektoriaus šviesą, kuri artėjo link upelio. Jis, pasislėpęs priedangoje, per termovizorių, kuris gerai atkuria naktinį vaizdą, pamatė, kad nuo palapinės prie upelio atėjo du vyrai, vienas iš kurių, užlipęs ant lieptelio, pasilenkė, ištraukė iš vandens ungurinę gaudyklę ir iškratė ją į maišą, kurį laikė kitas vyras. Po to ungurinę gaudyklę vėl pastatė atgal į vandenį, ir abu vyrai su maišu nuėjo į palapinę. Iš šių vyrų veiksmų jis suprato, kad vyksta ungurių žvejyba, ir pranešė apie tai savo kolegoms. Laukdamas jų, jis perėjo per tiltelį į palapinės pusę ir, susiradęs priedangą apie 10 metrų nuo palapinės, stovėjo ir stebėjo palapinę. Iš garsų palapinėje suprato, kad visi nuėjo miegoti. Po kiek laiko atėjo kolegos L. B., A. V. ir E. V. Per tą laiką, kol atėjo kiti pareigūnai, iš palapinės niekas neišėjo ir jokio judėjimo nebuvo. Kadangi buvo akivaizdu, kad vyksta žvejyba su ungurine gaudykle, jie nutarė sulaikyti palapinėje esančius asmenis. Palapinėje jie rado R. A., P. K. ir vieną merginą, kurios žvejybos metu jis nematė, todėl jokių pretenzijų jai neturėjo. Apžiūrėjus palapinėje esančius daiktus, buvo rastas maišas su keturiais unguriais. Palapinėje taip pat buvo ilgi guminiai batai, kurie reikalingi ungurių gaudyklės pastatymui ir jos prispaudimui. Paskui gaudyklę galima tikrinti ir neįbridus į vandenį - nuo tiltelio. Asmenys, kuriems buvo rašomi protokolai, neigė, kad žvejojo ungurius ir aiškino, kad atvažiavo pailsėti, o žuvis palapinėje atsirado jiems neaiškiomis aplinkybėmis. Po to jis grįžo į valtį.

Liudytojų L. B., E. V., E. K., S. L. paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes iš esmės patvirtino prie bylos medžiagos pridėtas vaizdo ir garso įrašas.

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad R. A. kaltė administracinio teisės pažeidimo padaryme įrodyta. R. A. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, aplinkos apsaugos pareigūnų paaiškinimais, vaizdo ir garso įrašu, foto medžiaga. Išnagrinėjęs bylą, teismas neturi pagrindo abejoti aplinkos apsaugos pareigūnų L. B., E. V., E. K., S. L. teismo posėdyje duotais paaiškinimais, kurie yra nuoseklūs, logiški, iš esmės atitinka vieni kitus bei administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes apie R. A. neteisėtai vykdytą ungurių žvejybą ir sulaikymą, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šie pareigūnai turėtų suinteresuotumą duoti melagingus paaiškinimus R. A. atžvilgiu ir siektų jam pakenkti. Liudytojas S. L. paaiškino, jog matė, kaip nuo palapinės prie upelio atėjo du vyrai, kurie ištraukė iš vandens ungurinę gaudyklę, iškratė ją į maišą ir vėl pastatė atgal į vandenį, po ko abu vyrai su maišu nuėjo į palapinę. Iki R. A. ir P. K. sulaikymo S. L. jokių kitų žmonių, įeinančių į palapinę ar iš jos išeinančių, nematė, todėl akivaizdu, kad R. A. ir P. K. yra tie patys du vyrai, kuriuos S. L. pastebėjo, kai šie tikrino ungurių gaudyklę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. paaiškinimus apie atvykimo prie ežero aplinkybes ir tikslus, apie ten jau neva buvusį jam nepažįstamą žvejį, vardu I. ar P., bei apie tai, kad jis ungurių nematė ir nežvejojo, teismas vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Teismas, vertindamas R. A. paaiškinimus, taip pat atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau yra ne kartą baustas už ATPK 87 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą (b. l. 21-30). Liudytojos R. K., kuri yra R. A. draugė, paaiškinimus apie prie ežero buvusį vyriškį, vardu V., ir apie tai, kad apie žvejybą jokios kalbos nebuvo, o prie ežero ji su R. A. atvažiavo tik pailsėti, teismas taip pat vertina kaip bandymą padėti R. A. išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti. Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašų, pridėtų prie bylos medžiagos, matyti, jog sulaikymo metu nei R. A., nei P. K. apie jokį trečią vyrą, neva buvusį kartu su jais palapinėje, nieko nekalbėjo.

R. A. veika atitinka ATPK 87 straipsnio 3 dalyje įvardinto pažeidimo požymius, todėl teismas konstatuoja, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius L. B. 2012-10-23 nutarime Nr. AM (duomenys neskelbtini) R. A. veiksmus kvalifikavo tinkamai. Nutarime taip pat teisingai nurodyta, kad R. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, todėl teismas pripažįsta, kad šiuo nutarimu R. A. paskirta bauda – 700 Lt, kuri lygi vidurkiui baudos, numatytos ATPK 87 straipsnio 3 dalies sankcijoje, atitinka administracinės nuobaudos tikslus ir yra proporcinga (adekvati) jo padarytam teisės pažeidimui (ATPK 20 straipsnis, 30² straipsnio 1 dalis), todėl 2012-10-23 nutarimas Nr. AM (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistu ir skundas netenkintinas (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 283-284, 300-302 straipsniais, teisėjas

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus L. B. 2012-10-23 nutarimą Nr. AM (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir R. A. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.