Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, nukentėjusiajai R. T., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

A. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent : 2014 m. liepos 27 d. apie 19.00 val. Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), R. T. gyvenamojoje vietoje, smurtaudamas artimoje aplinkoje, tyčia sutuoktinei R. T. (santuoka nutraukta 2014-08-13 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-833-547/2014), sudavė vieną kartą delnu į veidą, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Kaltinamasis A. T. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. kaltės nepripažino. Kaltinamasis A. T. parodė, kad 2014- 07- 27 buvo užėjęs pas R. T., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pastoviai užeina pas vaikus ir pas R.. Tuo metu santuoka nebuvo nutraukta. Iki įvykio santykiai su R. T. buvo normalūs. Atėjęs pamatė atvažiavusį V. L., kadangi su R. santuoka dar nebuvo nutraukta, todėl kvietė V. eiti pasikalbėti. Kilo žodinis konfliktas tarp su L. ir R.. Viskas vyko kambaryje. Iš lauko atėjo uošvienė ir liepė jam išeiti iš namo.

Kambarye buvo tryse, dar vaikai. Uošvis buvo už sienos.

Nukentėjusioji R. T. parodė, kad nukentėjo dėl to, kad gavo smūgį delnu į veidą. 2014- 07- 27 apie 19 val. vakaro, viskas įvyko jos tėvų namuose, (duomenys neskelbtini) kaime. Smūgį sudavė buvęs vyras A. T.. Jis įėjo į kambarį ir pradėjo kibti prie V. L., paprašė A. T. išeiti iš kambario, kuriame miegojo mažametis vaikas. Tada A. T. sudavė dešinės rankos delnu į kairį skruostą. Po smūgio „degė“ žandas. Suduota buvo tuo momentu, kai bėgo link durų ir tuo momentu į vidų įėjo motina. Ji liepė A. išeiti.Motina matė po smūgio sudavimo. V. L. matė, kaip buvo suduotas smūgis. T. buvo labai piktas, trenkė iš įniršio.

Liudytojas V. L. parodė, kad kaltinamąjį A. T. pažįsta, santykiai su juo normalūs. R. T. pažįsta, santykiai su ja irgi normalūs. 2014- 07- 27 vakare buvo pas R. T., sėdėjo, gėrė kavą. Atėjęs A. T. sudavė ranka R. T. į veidą. Tuo metu jis buvo namo viduje kartu R. T., jos vaikais, kai atėjo A. T.. Smūgio sudavimo metu R. T. stovėjo prie stalo. Jai buvo suduota į veidą rankos plaštaka. Po suduoto smūgio R. skruostas buvo raudonas.

Liudytoja N. I. parodė, kad A. T. pažįsta, santykiai su juo būdavo nelabai kokie, kai jis išgerdavo. Šiuo metu A. T. jų namuose nesilanko. 2014- 07- 27 sėdėjo ant verandos laiptų, kai atėjo A. T. ir įėjo į kambarį. Po to išgirdo triukšmą, įėjo ir pasakė, kad muštynių nebus. A. T. išėjo, po kurio laiko vėl atėjo, išgirdo pliaukštelėjimą. Nuėjusi pažiūrėti kas ten vyksta išgirdo dukrą R. T. verkiant. R. T. jai pasakė, kad A. T. sudavė jai per veidą. Matė, kad paraudęs R. T. veidas, ji verkė ir vaikai verkė. Atvykus policijos patruliui K., R. T. paaiškino, dėl ko kvietė policiją.

Liudytojas A. I. parodė, kad A. T. pažįsta, santykiai pusiau normalūs. Su dukra R. T. santykiai geri. 2014- 07- 27 buvau kitame kambaryje, žiūrėjo televizorių, kai išgirdo triukšmą. Atėjęs matė, kad A. T. ginčijosi su R. T.. A,T. buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, kvietė V. L. eiti į lauką pasiaiškinti. R. T. verkė, sakė, kad A. T. jai sudavė per veidą ranka. Matė paraudimą.

Liudytojas A. K., policijos patrulis, parodė, kad vykdydamas tarnybą pagal iškvietimą vyko į T. namus. A. T. namuose nebuvo. R. T. aiškino, kad A. T. jai stipriai delnu sudavė į veidą. Skundėsi, kad skauda veidą. Viena veido pusė tikrai buvo raudonesnė.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais :

Tyrėjo A. L. tarnybiniu pranešimu, kad A. T. 2014-07-27 veiksmuose R. T. atžvilgiu yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. ( b.l 2-3);

R. T. pareiškimu, kad 2014-0727 apie 19 val. namuose, A. T. sudavė jai delnu į veidą ir sukėlė fizinį skausmą ( b.l. 4-5);

Alytaus apskrities VPK Varėnos RPK specialisto D. S. pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje ( b.l. 6).

2014-08-29 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji R. T. parodė, kurioje vietoje namo viduje, Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), 2014-07-27 d. A. T. jai sudavė smūgį į veidą. (b.l. 11-14)

2014-08-19 specialisto išvadoje Nr. G 761/14 (06), nurodyta, kad esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems smūgio sudavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai R. T. galimybė. (b.l. 30-31).

Nukentėjusiosios R. T., liudytojų V. L., N. I., A. I., A. K. parodymai nuoseklūs ir vienodi savo esme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duoti teisiamajame posėdyje ( b.l. 8-9, 17-20, 21-22,23-25,26-27 , 101-102).

Kaltinamasis A. T. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku buvo R. T. gyvenamajame name, pripažįsta ir nurodo, kad galėjo R. T. užkliudyti, bet tik netyčia. Nurodo ir aplinkybę, kad N. I. jį išvarė iš namo vidaus.

BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir, ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-491/2014 ir kt.).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad esant šios bylos duomenims, patvirtinantiems smūgio sudavimo faktą, buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai. Tokios aplinkybės reiškia, kad fizinio skausmo sukėlimo faktas nustatytinas pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus :

-nukentėjusioji vienodai ir nuosekliai nurodo, kad kaltinamasis A. T. jai tyčia sudavė rankos delnu į veidą ir tokiu veiksmu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą;

-nukentėjusios aplinkybes patvirtino liudytojas V. L., kuris iki tiriamo įvykio nebuvo bloguose santykiuose ir su kaltinamuoju;

-liudytojai N. I., A. I. iš karto po įvykio iš pačios nukentėjusios sužinojo, kad kaltinamasis jai sudavė per veidą ir matė, kad viena nukentėjusios veido pusė buvo labiau paraudusi, t.y. veide matėsi akivaizdus pakitimas;

-liudytojas A. K., kuris kaip patrulis vykdė tarnybą ir atvyko pagal budėtojo nurodymą, patvirtino, kad nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis A. T. tyčia sudavė ranka į veidą. Pats matė, kad nukentėjusios viena veido pusė buvo labiau paraudusi, t.y. nukentėjusios aiškinimai ir išvaizda patvirtino nurodytas jos aplinkybes;

Kaltinamojo aiškinimai, kad jis galėjo netyčia suduoti nukentėjusiajai ir taip sukelti fizinį skausmą, atmestini kaip pasirinkta jo gynybinė pozicija, kuri nepagrįsta surinktais ir ištirtais įrodymais. Kaltinamojo teisė aktyviai gintis, pasirinkti gynybinę poziciją. Tiriant nusikalstamos veikos aplinkybes, vertinant ir analizuojant kaltinamojo parodymus, aiškinamasi dėl jų patikimumo.

Teismas vertina kaltinamojo asmenybę pagal visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus: kaltinamasis administracine tvarka baustas nuo 2005-06-27 iki 2013-11-04 ( b.l. 39-46). Daugiausia baustas už administracinės teisės pažeidimus, padarytus transporto srityje, tačiau yra baustas ir už kitus pažeidimus : 2006-11-23 pagal ATPK 178 str.1 d.; 2007-10-13 pagal ATPK 174 str. (nedidelį chuliganizmą), nubaustas 2011-04-07; 2013-11-04 už žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą ( ATPK 186 str.).

Nors kaltinamasis A. T. yra neteistas, tačiau pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis 2010-05-13 teismo nutartimi bylos procesas A. T. pagal nukentėjusiojo P. D. skundą privataus kaltinimo tvarka(buvo kaltinamas pagal LR BK 140 str.1d. ir 155 str.2d.) nutrauktas, privačiam kaltintojui P. D. susitaikius su kaltinamuoju, patvirtinus nukentėjusiojo ir kaltinamo asmens susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo A. T. įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam 1500 litų patirtos žalos. Tokios byloje nustatytos aplinkybės apie kaltinamąjį A. T. leidžia teigti ir daryti išvadą, kad kaltinamasis ir anksčiau buvo padaręs teisės pažeidimus, o tokios aplinkybės neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, kaip linkusį nesilaikyti įstatymų reikalavimų.

BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Kaltinamojo A. T. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes suduodamas delnu nukentėjusiajai ( tuo metu sutuoktinei), sukėlė fizinį skausmą. Nusikalstama veika padaryta tyčia ir baigta. Surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis tyčia sudavė smūgį delnu nukentėjusiajai, o ne tai padarė netyčia. Vien pačio kaltinamojo aiškinimai, kad jis siūlė eiti „vyriškai“ pasikalbėti V. L., kad tarp jų nebuvo fizinių veiksmų, o R. T. tuo metu kalbėjo telefonu, rodo, kad kaltinamasis A. T. nukentėjusios atžvilgiu smurto veiksmą – smūgį delnu padarė tyčia. Motyvas yra aiškus ir nustatytas byloje - pavyduliavimas ir emocijų nevaldymas konkrečiu byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis. Pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, 2014-08-13 sprendimą, kuriuo buvo nutraukta A. T. ir R. T. santuoka, buvę sutuoktiniai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad apie dvejus metus kartu negyvena santuokinio gyvenimo, gyvena atskirai, nebetvarko bendro ūkio. 2014-07-27 kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo dar sutuoktiniai, nes santuoka įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nutraukta.

BK 248 str. 2 d. numato, kad nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis yra šeimos narys. BK 38 str. numato, kad asmens šeimos nariais laikomi sutuoktiniai.

CK 3.49 str.1 d. numato, kad santuoka baigiasi, kai santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, tiriamo įvykio metu santuoka nebuvo pasibaigusi, todėl kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo sutuoktiniai. CK 3.66 str.1 d. numato, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Taigi tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu santuoka nebuvo nutraukta.

Byloje buvo pateiktas nukentėjusios R. T. ir A. T. rašytinis prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal šį prašymą kaltinamasis A. T. pripažino, kad netyčia sudavė R. T.. Nukentėjusioji nurodė, kad civilinio ieškinio nepareiškusi, prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 235 str.1 d., BK 38 str. nustatytais pagrindais, baudžiamąją bylą nutraukiant ( b.l. 80).

Tokio prašymo nukentėjusioji R. T. teisiamajame posėdyje nepalaikė, nurodydama, kad pasirašė pareiškimą tik dėl to, kad A. T. greičiau išvažiuotų iš kaimo ir nedrumtų jai ramybės ( b.l. 101).

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatomos šios sąlygos : 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal kaltinamojo ir nukentėjusios rašytinį prašymą ( b.l.80), kaltinamasis neprisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tai jau vien dėl šios sąlygos nebuvo galimas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius kaltinamajam ir nukentėjusiajai, tuo labiau, kad nukentėjusioji nepalaiko prašymo dėl susitaikymo ir baudžiamosios bylos nutraukimo. Taigi nėra pagrindo kaltinamąjį atleisti nuobaudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu.

BK 235 str. 1 d. numato, kad byla nutraukiama, kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas, arba yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36-40 ir 93 straipsniuose numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokie pagrindai šioje byloje nenustatyti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas, administracine tvarka baustas transporto srityje ir už kitus pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą. Niekur nedirba, neturi legalaus pajamų šaltinio. Nuo 2014-10-09 iki 2014-11-04 buvo registruotas bedarbiu ( b.l. 78).

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamajm už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje yra numatytos bausmės : viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y.bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo. Kaltinamajam turi būti parinkta tokia už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmės rūšis, kuri įstatymų nustatytą laiką įtakotų kaltinamojo elgesį, jo elgesys būtų stebimas ir kontroliuojamas;nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Kaltinamasis kaltės nepripažįsta, nesijaučia kaltu dėl kilusių pasekmių. Taigi adekvačiai turi būti reaguojama ir baudžiama už nusikalstama veika kilusias pasekmes; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam turi būti parinkta tokia bausmės rūšis su draudimais, kad jis negalėtų lankytis nukentėjusios gyvenamoje vietoje, tuo sulaikant kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis siekė kontroliuoti nukentėjusiąją, kaip sutuoktinę, nors buvo užvesta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Parinkta bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti;užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.

BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamajam viešųjų darbų bausmė būtų netinkama ir nepagrįsta bausmė, tuo pačiu, tai būtų ir per švelni bausmė, atsižvelgiant į bausmės tikslus. Šia bausmės rūšimi nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Arešto ir laisvės atėmimo bausmės būtų aiškiai per griežtos teisingumo principu. Daroma išvada, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri atitinka bausmės skyrimo pagrindus.

Parenkant ir skiriant įpareigojimus kaltinamajam, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, teismas skiria numatytus įstatymo draudimus ir įpareigojimus, kurie užtikrina bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 48 str. 5 d. 1 p. uždraustina kaltinamajam nukentėjusios R. T. gyvenamojoje vietoje. Tai, kad nutraukiant santuoką kaltinamojo ir nukentėjusios vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su R. T. nereiškia, kad A. T., kaip vaikų tėvas, gali lankytis pas savo vaikus. Sprendime buvo numatyta, kad A. T. turi teisę ir pareigą kaip tėvas dalyvauti vaikų auklėjime ir priežiūroje, tačiau lankymo ir dalyvavimo vaikų auklėjime tvarka nustatoma bendru tėvų sutarimu. Šiuo atveju turi būti sprendžiama bendru tėvų susitarimu arba teismo nustatyta tvarka, atsižvelgiant ir į Vaiko teisių apsaugos institucijos pateiktas išvadas.

Kaltinamasis yra darbingas asmuo. Taigi gali dirbti ir gauti legalias pajamas arba bent užsiregistruoti darbo biržoje ( BK 48 str.6 d.3 p.).

BK 48 str. 7 d. numato, kad teismas gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kaltinamasis nevertina kritiškai savo elgesio dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl turi būti paveiktas ir taikant baudžiamojo poveikio priemones, bausmės paskirtimi.

BK 67 str. 2 d. 9 p. numato baudžiamojo poveikio priemonę - nuteistojo asmens dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė taikytina A. T..

BK 72² str. numato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

Nukentėjusioji pati nurodė, kad su kaltinamuoju bendravo ir po nusikalstamos veikos padarymo. Nutraukus A. T. ir N. T. santuoką, išliko buvusius sutuoktinius sietinos aplinkybės dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir tėvų dalyvavimo jų auklėjime. Todėl draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens netaikytinas, kadangi paskyrus draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens, iki teismo nustatyto termino pabaigos, kaltininkui draudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo ( BK 72 ² str.2 d.), nebūtų įmanoma vykdyti teismo sprendimą dėl tėvų dalyvavimo nepilnamečių vaikų auklėjime.

Jeigu vykdant paskirtą bausmę nebūtų daroma teigiama įtaka probuojamajam, probacijos sąlygos galėtų būti keičiamos LR Probacijos įstatymo 29 str. 1 d. pagrindu, t.y. probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra pateikti.

Kaltinamasis nebuvo sulaikytas BPK 140 str. pagrindu. Kaltinamajam A. T. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš (duomenys neskelbtini) Varėnos r. yra taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo ( b. l. 57-58).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 – 299 , 301- 305, 307- 308 str., teismas

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 2 dalyje ir skirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis LR BK 48 str. 5 d.1 p., 6 d.3 p.,7 d., 67 str.2 d.9 p., 72² str. paskirti draudimą, įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę:

-uždrausti A. T. lankytis nukentėjusios R. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoje vietoje – (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone;

-įpareigoti A. T. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Paskirtą teismo draudimą ir įpareigojimą vykdyti vienerius (1) metus.

Paskirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padarius nusikalstamą veiką šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis (6) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.