Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui A. T., išvadą teikiančioms institucijoms Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei atsakovo A. T. priešieškinį ieškovei R.T., trečiajam asmeniui AB DnB Nord bankui, išvadą teikiančioms institucijoms Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškovė R. T. kreipėsi su ieškiniu (t. 1, b.l. 23-27, 163-165, t. 2, b.l. 97-99), prašo: nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nepilnamečio sūnaus Ą. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymo po 600 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; santuokoje įgytą turtą padalinti taip: atsakovui natūra paskirti automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei priteisti iš atsakovo ½ jo vertės, t.y. 12500 Lt dydžio kompensaciją; priteisti iš atsakovo ½ dalies dydžio kompensaciją, kuri sudaro 7137,97 Lt, už laikotarpiu 2008-10-18–2010-04-02 atliktus atsakovo mokėjimus, vykdant asmeninius kreditorinius įsipareigojimus bankui; nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi Ą. T. tvarką: kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį ir sekmadienį (pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) 5 valandoms dienos metu, t.y. šeštadienį ir sekmadienį nuo 14.30 val. iki 19.30 val. ieškovės gyvenamosios vietos aplinkoje ne vėliau kaip 24 val. iki numatomos bendravimo laiko pradžios pranešus/patvirtinus savo atvykimą; nustatyti, kad A. T. asmeniškai prisiima vykdyti kreditinius įsipareigojimus bankui AB DnB NORD pagal 2004-02-27 kreditavimo sutartį Nr. 0588-04IV ir 200-11-16 susitarimą Nr. 0588-04IV/1 dėl 2004-02-27 kreditavimo sutarties Nr. 0588-04TV specialiosios dalies sąlygų pakeitimo bei kreditinius įsipareigojimus S. T. pagal 2009-08-08 sutartį; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Ą. Su atsakovu iki santuokos sudarymo buvo pažįstama nemažai metų. Jau draugystės metu jo elgesys ieškovės atžvilgiu ne visada buvo tinkamas, nes pasireikšdavo tam tikro agresyvumo priepuoliai. Buvo naivi tikėdamąsi, jog sukūrus šeimą (o ypač gimus sūnui) atsakovo elgesys pasikeis; bet įvyko visiškai priešingai ir po sūnaus gimimo atsakovas ieškovės atžvilgiu tapo dar grubesnis, agresyvesnis, jos visiškai nevertina nei kaip sutuoktinės, nei kaip žmogaus. Šeima jam visiškai nerūpi. Maža to, kad atsakovas nuolat ją įžeidinėdavo vadindamas žeminančiais žodžiais, 2010 m. balandžio 14 d. namuose visiškai be jokio tam pagrindo sukėlė konfliktą, kurio metu panaudojo fizinį smurtą, savo veiksmais sukėlė didžiulę grėsmę nepilnamečio sveikatai ir gyvybei: įniršio metu kojomis spyrė į stiklines tualeto duris, sudužę stiklai galėjo sužaloti ir ieškovę, ir sūnų (tik laimingo atsitiktinumo dėka to neįvyko), panaudojo fizinį smurtą ir prieš jos mamą. Dėl tokio atsakovo elgesio yra pateikusi pareiškimus tiek Vilniaus m. l PK, tiek Vilniaus m. vaiko teisių apsaugos skyriui (tyrimai atliekami). Nuo 2010 m. balandžio 20 d. su sūnumi gyvena pas savo tėvus, nes galutinai suprato, jog gyventi su atsakovu yra pavojinga. Atsakovo elgesys vertintinas kaip nesuderinamas su tinkamu įstatyme išvardytų sutuoktinio pareigų vykdymu. Sudarydami santuoką abu sutuoktiniai turi tam tikrus teisėtus lūkesčius, todėl vienašališkai atsisakyti vykdyti santuokines pareigas, įstatymo nustatyta tvarka nenutraukus santuokos, nė vienas jų neturi teisės. Ieškovė įsitikinusi, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tačiau, siekdama išvengti ilgai trunkančio bylinėjimosi, prašo ją nutraukti dėl abiejų kaltės, o savo kaltės išraiška pripažįsta savo nenorą toliau stengtis išsaugoti šią santuoką. Atsakovui neigiant nurodytas aplinkybes, pasilieka sau teisę teikti teismui papildomus įrodymus. Kadangi turi nepilnametį sūnų, nutraukus santuoką pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Sūnaus Ą. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Jam (duomenys neskelbtini) sukako vos vieneri metai, ieškovė praktiškai viena nuo sūnaus gimimo juo rūpinasi ir jį prižiūri (padėdavo ir padeda mama, bei kurį laiką samdyta mergina). Vaikas yra per mažas, kad galėtų aiškiai ir kitiems asmenims (tame tarpe ir atsakovui) suprantamai išreikšti savo poreikius bei nusakyti būsenas. Sūnus yra labai prisirišęs prie ieškovės, jai žinomas jo dienos režimas, jo poreikiai, ko negalima pasakyti apie atsakovą. Sūnus gyvena su ieškove jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name. Dėl savo amžiaus ir dėl to, kad dar jį maitina pati, su niekuo kitu, nei su ieškove, jis ir negali gyventi. Atsakovas yra sūnaus Ą. tėvas. Mano, jog prašoma 600 Lt suma, kuri tik kiek viršija pusę šiuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos, nėra didelė ar neprotinga suma, kuria atsakovas privalėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas nuo vaiko gimimo praktiškai neprisidėjo (išskyrus pora kartų pirkdamas reikalingus produktus) prie sūnaus išlaikymo. Tokio amžiaus vaiko poreikius sudaro gana brangiai kainuojantys maisto produktai (įvairios košytės, varškės, jogurtai, sultys, kurių per mėnesį reikia vidutiniškai už 400 Lt), taip pat gana nepigios sauskelnės (apie 500 Lt mėnesiui), gana dažnai reikia pirkti rūbus, avalynę, nes vaikas auga (apie 200 Lt mėnesiui), tenkinti kitus jo poreikius (lavinimo priemonės, žaislai, patalynė, vežimai, lovytė ir pan.) ir visam tam vidutiniškai reikia išleisti apie 1200 Lt mėnesiui. Atsakovas yra absoliučiai darbingas, aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, galintis ir turintis dirbti bei stengtis gauti pajamas, padėsiančias teikti vaikui pilnaverčius jo poreikius užtikrinantį išlaikymą. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė iki kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (LR CK 3.87 str. 2 d.). Santuokos metu su atsakovu buvo įgytas automobilis VW Golf v/n (duomenys neskelbtini), kurio preliminari rinkos vertė (www.autoplius.lt duomenimis) sudaro 25 000 Lt. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atsakovo asmeninė nuosavybė, o ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurie šioje byloje nėra dalinami. Kadangi automobilis, visiškai akivaizdu, yra natūra nedalus turtas, ieškovė neprieštarauja, kad natūra jis atitektų atsakovui (nes jis juo ir naudojasi), o ieškovei iš atsakovo būtų priteista ½ dalies jo rinkos vertės piniginė kompensacija, t.y. 12 500 Lt. Ieškovė kreditorių neturi. Atsakovas iki santuokos sudarymo yra prisiėmęs kreditinius įsipareigojimus bankui AB DnB NORD, dalis kurių buvo dengiama ir santuokos metu; todėl už laikotarpiu 2008-10-18–2010-04-02 atliktų atsakovo mokėjimų vykdant asmeninius įsipareigojimus ½ dalis, t.y. 7137,97 Lt kompensacija priteistina ieškovei. Dėl tarpusavio išlaikymo reikalavimo nereiškia.

Į atsakovo priešieškinį ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, jog su priešieškiniu nesutinka. Palaiko savo ieškinyje nurodytus motyvus, taip pat nurodė, kad vieninteliai dalykai, dėl kurių atsakovui išsakydavo savo nuomonę, buvo susiję su nuolatiniais jo vėlavimais, tinginiavimas, atsakomybės stoka, puikybe, agresija, nerūpestingumas, apkalbos, nesąžiningas elgesys. Beje, esą dėl per didelio vyro užimtumo niekada nekildavo problemų, nes jis niekada nepersidirbdavo, mėgo dideles pinigų sumas ir lengvą gyvenimą, taip gyveno netgi pradėjęs dirbti savivaldybėje (jo darbo grafikas buvo maždaug toks: 2 val. darbe ir 2 val. namuose, paskui vėl 2 val. darbe ir 2 val. sporto klube). Vakare labai mėgdavo pasilepinti saunose bei baseine. Dar turėjo šiek tiek visuomeninės veiklos, nes kartą per mėnesį važiuodavo vienai valandai į partijos, kuriai priklausė, (duomenys neskelbtini) skyriaus susirinkimą. Bendro gyvenimo pabaigoje ieškovei net buvo parankiau, jei vyras šeštadienį išvykdavo medžioti, nes taip ji turėdavo galimybę pasikviesti į svečius savo artimuosius, kadangi 'atsakovas drausdavo jai bendrauti su savo mama ir broliu. Dėl 2010-04-14 konflikto viskas nupasakota pareiškime bei teismui pateiktoje tyrimo medžiagoje. 18 val. vykęs tarybos posėdis nieko bendro su konfliktu neturi, nes konfliktas įvyko iki tol, pareiškimas taip pat buvo jau surašytas iki to laiko. Dėl jo girtumo galima pastebėti, kad tai pastebėjo netgi posėdyje dalyvavę asmenys, nes ieškovei netgi paskambino senamiesčio skyriaus sekretorė ir klausė, kodėl vyras išgėręs ir toks piktas. Jokių išgalvotų imitacijų (lėkščių, rūbelių) nebuvo, o policija ir negalėjo šių dalykų užfiksuoti, nes ieškovė, nesulaukusi kol jie atvažiuos, paliko mamos priežiūrai sūnelį ir pati nuėjo į policijos nuovadą, esančią šalia namų. Po to, kai nustojo gyventi su atsakovu, t.y. po 2010-04-20, jai teko du kartus bendrauti su S. T. ir ieškovė jai tikrai nepaneigė atsakovo smurtavimo, o priešingai - tik patvirtino. 2010-04-14 konfliktas įvyko tikrai dėl automobilio. Šeimoje tikrai buvo du automobiliai, tačiau ieškovei retai tekdavo laimės nors vienu iš jų pasinaudoti, nes atsakovas drausdavo tai daryti arba paprasčiausiai neduodavo raktelių. 2010-04-14 ieškovė tikrai neištvėrė ir primygtinai reikalavo automobilio raktelių, nes norėjo nuvažiuoti aplankyti tėvus į (duomenys neskelbtini) kaimą, o be to, labai norėjo, kad ir vaikelis pabūtų gryname ore. Todėl vyrui pasiūlė pasinaudoti kitu automobiliu. O kas įvyko po to, viskas surašyta pareiškime, nes atsakovo reakcija buvo visiškai neadekvati situacijai. Ieškovės mama, kiti artimieji ar draugės niekada neįtakojo jos sprendimų. Mama (L. K.) niekada nekvietė policijos neva auklėti tėvo, o taip teigdamas atsakovas turėtų pateikti įrodymus. Mama niekada nesikišdavo į jų santuokinį gyvenimą ir tik prašoma atvažiuodavo pažiūrėti vaikelio. Iš tiesų, buvo pasamdyta namų tvarkytoja, ji dirbo pas sutuoktinius maždaug nuo 2009 m. rugsėjo vidurio iki 2009 gruodžio 19 d., t.y. tris nepilnus mėnesius. Jai buvo mokama tik ieškovės lėšomis: ieškovė, o ne atsakovas mokėdavo už kiekvieną darbo dieną pagal atidirbtų valandų skaičių (10 Lt už l val.). Tai bet kada galėtų patvirtinti pas mus dirbusi mergina. Dėstydamas su tuo susijusius teiginius atsakovas prieštarauja pats sau: 3-čiame pareiškimo puslapyje (viršuje) atsakovas teigia, kad „...gimus vaikui buvo pasamdyta tarnaitė“, o to paties puslapio apačioje teigia, kad ieškovė „...iš karto po gimdymo (duomenys neskelbtini) m. balandžio mėn. iki rugsėjo mėn. gyveno pas tėvus Vilniaus raj.“. Nepanašu, kad atsakovui rūpėjo darna šeimoje ar ieškovės sveikata. Labiausiai jis rūpinosi savąja, pradėjo lankyti sporto klubą Forum palace (jai to nepasiūlė). Turėdama galimybes bei tikrai norėdama rūpintis savo sveikata pati nusprendė lankyti sporto klubą ir išsipirko 6 mėnesių abonementą. Atsakovas neteisingai nurodė motinystės išmokų laikotarpį, nes 2008 m. ieškovė dar net į dekretines atostogas nebuvo išėjusi. Nuo 2009 vasario mėnesio iki 2010 balandžio ji gavo pakankamai dideles išmokas, tačiau praktiškai jos visos ir buvo panaudos šeimos ūkyje bei tenkinant šeimos poreikius: mokėjo namų tvarkytojai, perkama visa, kas reikalinga sūnui; maistas šeimai, net ir rūbai atsakovui, labai dažnai beveik pusę iš sąskaitos paimtų grynų pinigų atiduodavo atsakovui; iš jų buvo pirktas ir automobilis. Taigi pinigai buvo leidžiami šeimos poreikiams tenkinti. Iš tiesų, kelionė į Turkiją buvo nupirkta ir ją pirko atsakovas, kadangi jis labai mėgsta keliauti. Tačiau išvykti su atsakovu nepavyko tik todėl, jog vykti kartu buvo ne pasiūlymas, o tiesiog mestas ultimatumas: „rinkis, jei tu šiandien važiuosi į (duomenys neskelbtini) (t.y. pas tėvus), tuomet nevažiuosi į Turkiją“. Po sūnaus gimimo (duomenys neskelbtini) mėn. ieškovė tikrai su sūnumi buvo išėjusi pagyventi pas tėvus (ir ten gyveno 5 mėn.). Kitaip ir negalėjo pasielgti, nes dėl gimdymo metu patirtų traumų beveik 4 mėnesius negalėjo normaliai vaikščioti, o pirmąjį mėnesį turėjo daug problemų dėl žaizdų. Vyras nenorėjo priimti ieškovės mamos siūlomos pagalbos ir praėjus vos kelioms dienoms tikrąja to žodžio prasme ją iš varė iš namų, kuriuose šalys gyveno. Vyras nesugebėjo (ar nenorėjo) prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų, susijusių su poreikiu didesnę laiko dalį skirti sūnui. Iki santuokos sudarymo su atsakovu kartu gyveno nuo 2007 m. liepos mėnesio, jokių jos bėgiojimų nebuvo. Atsakovo teiginiai dėl geresnio vyro paieškų absurdiški. Dėl esą atsakovo jai parūpinto gerai apmokamo darbo mano, jog jos asmeninės savybės ir sugebėjimas puikiai dirbti nulėmė galimybę šį darbą gauti. Niekada vyro neapgaudinėjo, priešingai buvo namisėda. Jai nėra būdingi isterijos priepuoliai. Dar iki gyvenimo skyrium pradžios, matydama, jog su vyru nesugeba susikalbėti, kelis sykius buvo siūliusi kreiptis šeimos psichologo pagalbos, tačiau atsakymas buvo vienas: „jei tu psichė, tai tu ir eik“. Kai ieškovė išėjo, tuomet atsakovas pradėjo siūlyti psichologines pagalbas. Po kelių mėnesių ji sutiko nuvykti, bet tik dėl vaiko interesų, tačiau vyras pramiegojo vizito laiką (11 val.). Atsakovo prieštaravimas bei reikalavimas, kad nutraukus santuoką jai būtų palikta ikisantuokinė pavardė, teisiškai nepagrįstas. Įrodymų, sudarančių pagrindą ieškovės kaltei nustatyti, byloje nėra; turi bendrą sūnų. Ginčo dėl išlaikymo iki priešieškinio nebuvo, tačiau dabar atsakovas nutarė, jog 400 Lt suma yra pakankama vaikui išlaikyti. Sutikti su tokiu atsakovo reikalavimu nėra jokio pagrindo. Pareiškime nėra nurodyta jokių motyvų ir jokio teisinio bei faktinio pagrindo, kuriais remiantis būtų galima tenkinti būtent atsakovo prašymą ir netenkinti ieškovės prašymo. 400 Lt suma yra minimali, kuria vienas iš tėvų privalo prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo. Vaiko gi išlaikymo dydis, priteistinas iš kiekvieno iš tėvų, turi atitikti vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Atsakovas (sąmoningai ar ne) su pareiškimu nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas, tačiau jis turi vertingo nekilnojamojo turto, yra prisiėmęs pakankamai didelius kreditinius įsipareigojimus (bendra jų suma pagal byloje esančius dokumentus sudaro beveik 287 000 Lt), kas rodo gerą jo turtinę padėtį, turi kvalifikaciją, yra darbingas, gali ir privalo dirbti bei siekti gauti pajamas, kurios padėtų užtikrinti kokybišką jo vaiko priežiūrą. Atsakovas Vilniaus universitete yra įgijęs du aukštuosius išsilavinimus (teisės ir ekonomikos), turi modernų trijų kambarių butą Konstitucijos prospekte, bei žemės. Tuo tarpu ieškovei šiuo metu tenka nuomotis butą. Be to, mano, kad ir dabartinės atsakovo pajamos toli gražu nėra minimalios (jis įsidarbino (duomenys neskelbtini)). Atsakovo teigimu automobilis yra jo asmeninė nuosavybė, nes esą buvo įgytas už jo motinos tik jam paskolintus 15 000 Lt automobiliui pirkti. Kad automobilio vertė yra 2000 Lt, taip pat nėra pagrįsta. Visų pirma, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, priešieškinyje) teikia gana prieštaringus paaiškinimus. Atsiliepime nurodo, kad visa 15 000 Lt suma buvo skirta būtent automobilio pirkimui ir apie jokius apmokėjimus už komunalines paslaugas, buto paskolos dengimą ten net nebuvo užsiminta. Ten pat nurodo, kad automobilio vertė 10 000 Lt. Priešieškinyje jau teigiama, kad automobilis buvo pirktas vos už 2000 Lt ir jo vertė tokia ir išliko. Turto vertė ir suma, kurią deklaruojant jis buvo įgytas, yra du visiškai skirtingi dalykai ir atsakovas be jokio tam pagrindo juos sutapatina. Taip pat, priešingai nei atsiliepime (kuriame teigiama, kad atsakovo valia įgyti automobilį asmeninėn nuosavybėn buvo išreikšta aiškiai ir suvokiamai), jau teigiama, kad atsakovas, siekdamas suteikti ieškovei maksimalias komforto sąlygas bei judėjimo laisvę, skolintomis iš tėvų lėšomis nupirko antrą šeimoje automobilį. Iš tiesų automobilis buvo įgytas už 20 000 Lt, nes tokia ir buvo jo tikroji vertė. Automobilis nebuvo nei sugedęs, nei neturintis vertės, nes tikslas ieškant automobilio ir jį įgyjant ir buvo mastymas apie tai, kad juo važinės ieškovė ir vežios vaiką. Jokių pinigų atsakovas iš savo motinos nesiskolino, o jei ir skolino, tai ieškovei apie tai nieko nežinant. Visa ši skola atsirado tik šioje byloje kaip atsakovo pasirinktas gynybos būdas. Automobilio būklė ir dabar puiki, o jo pradinė kaina buvo 25 000 Lt. Kadangi išsamiai dėl atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos netinkamumo pasisakiusi atsiliepime dėl laikinųjų priemonių taikymo, o be to, kadangi teiks šioje dalyje ir savo reikalavimus, šiame atsiliepime išsamiau dėl šio atsakovo reikalavimo nepasisakė, tik nurodė, kad tokia apimtimi, kokia jis yra pareiškęs, jis negali būti tenkinamas. Ieškovė kreditorių neturi. Santuokos metu nebuvo prisiimti jokie bendri kreditiniai įsipareigojimai. Atsakovas iki santuokos sudarymo yra prisiėmęs (ir prisiėmė bylos nagrinėjimo metu) kreditinius įsipareigojimus bankui AB DnB NORD bei S. T.. Šie įsipareigojimai yra atsakovo asmeniniai įsipareigojimai. Prievolės pobūdžio nustatymas, taip pat galimybės išieškoti iš bendro sutuoktinių turto konstatavimas yra teismo prerogatyva. Remiantis bendrosiomis prievolių teisės nuostatomis, solidarioji skolininkų pareiga nepreziumuojama. Atsakovo ir jo motinos sandoris nebuvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti, apie tokio sandorio sudarymą ieškovei nebuvo žinoma, jo nėra jokia forma patvirtinusi, kreditorius prieš suteikdamas paskolą jos apie tai neinformavo. Apie šį kreditorių sužinojo tik atsakovui pateikus duomenis teismui. Kreditorius, paskolinęs tam tikrą pinigų sumą skolininkui, turi pagrįstą teisę tikėtis tinkamo prievolės įvykdymo, tačiau tai neturi būti daroma kitų asmenų (šiuo atveju mano) sąskaita. Šioje byloje turi būti apginti ieškovės interesai, nes su atsakovo skoliniais įsipareigojimais nieko bendro neturi ir jo gautomis lėšomis nepasinaudojo (t. 2, b.l. 79-86).

Pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo nurodė, kad atsakovo pateiktas pasiūlymas dėl jo bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarkos nustatymo negali būti tenkinamas dėl objektyvių priežasčių (iš esmės šios priežastys nurodytos atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pateikia savo pasiūlymą dėl tokios jų bendravimo tvarkos ir neprieštarauja, kad atsakovas galėtų matytis su sūnumi kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį ir sekmadienį 5 valandoms dienos metu, t.y. šeštadienį ir sekmadienį nuo 14:30 iki 19:30 val., ne vėliau kaip 24 val. iki numatomos bendravimo laiko pradžios pranešus/patvirtinus savo atvykimą, R. T. gyvenamosios vietos aplinkoje ((duomenys neskelbtini)ir/ arba (duomenys neskelbtini)). Kadangi vaikas yra mažametis, ilgalaikės tvarkos nustatyti nėra nei galimybės nei prasmės, nes yra aišku, kad dabar nustatytą tvarką teks koreguoti. Teismo 2010-11-16 nutartimi jau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, tačiau atsakovas ja nesinaudoja, į žinutes dėl pasimatymo laiko suderinimo atsako, tik primygtinai ir toliau reikalauja, jog ji atvežtų vaiką arba jog jis galėtų vaiką išsivežti pas save, kadangi jo reikalavimai nebuvo patenkinti, atsakovui ir pas vaiką atvažiuoti nereikėjo. Taigi nuo 2010 m. rugsėjo 27 dienos iki šio pareiškimo surašymo dienos jis pas vaiką nebuvo atvykęs. Be to, atsakovo priešieškinyje pasiūlyta tvarka negali būti realizuojama, nes yra nekonkreti. Mokyklinės atostogos sūnui bus dar labai negreit, kadangi mokymo įstaigą jis pradės lankyti po gerų penkių metų, todėl ir spręsti dėl tokios ilgalaikės tvarkos nėra jokios prasmės bei pagrindo. Dėl gyvenamosios vietos pakeitimo atsakovas buvo ir bus (jei ji keisis) informuotas, o šioje dalyje jo reikalavimas taip pat nėra konkretus, nes nenurodyta, kokiu atsakovo adresu tai turės daryti. Dėl įpareigojimo prašyti sutikimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, tai toks atsakovo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes yra nepagrįstas, kadangi nepilnamečių vaikų išvykimą reglamentuoja atitinkami teisės aktai.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes prašė jį tenkinti ir papildomai nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno dar iki santuokos, tarp jų būdavo barnių, buvo išsiskyrę, bet vėliau vėl kartu gyveno. Kai ji pastojo, sudarė santuoką. Po santuokos sudarymo ji rūpinasi šeima, vaiku. Apie tai, kad automobiliui pirkti atsakovas pasiskolino iš savo motinos pinigus ji nieko nežinojusi, su atsakovo motina santykiai buvo geri, motina jai apie tai nieko nebuvo sakiusi, atsakovo pasiskolinyi pinigai yra jo asmeninė prievolė. Automobiliu ji visai nesinaudojusi. Sutinka su atsakovo pateikta automobilio verte 11600 Lt sumai. Nurodė, kad jai priklauso 7137,97 Lt kompensacija už atsakovo išmokėtą kreditą, nes buvo bendras biudžetas, bendros lėšos. Mano, kad atsakovas pajėgus teikti 600 Lt išlaikymą vaikui, nes turi turto. Ji pati pradėjo neseniai dirbti UAB (duomenys neskelbtini), oficialiai jai mokamas minimalus atlyginimas. Nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kadangi tarp jos ir atsakovo ginčas išnyko.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b.l. 47-101), kuriuo pareiškė, kad sutuoktinė nuo vaiko gimimo ėmė jam nuolat priekaištauti dėl skiriamo dėmesio darbui ir visuomeninei veiklai. Siekdamas aprūpinti šeimą, privalo daug laiko dirbti, kad galėtų grąžinti kreditą, skirtą buto, kuriame iki 2010-04-20 gyveno ir pati ieškovė bei jų sūnus, įsigijimui ir jo remontui. Ieškovės teiginiai, jog jis 2010-04-14 namuose sukėlė konfliktą, kurio metu neva būdamas neblaivus panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę ir jos motiną, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis (nepateikta specialisto išvada dėl galinių sužalojimų ar kiti įrodymai), šmeižikiški, išgalvoti, siekiant pakenkti jo reputacijai ir melagingai patvirtinti jo kaltę. Jis nei ieškovės, nei jos motinos atžvilgiu nėra panaudojęs fizinio smurto, o tuo labiau kėlęs grėsmę mažamečio vaiko sveikatai ar gyvybei. Minėtos dienos vakarą nuo 18 val. dalyvavo TS-LKD (duomenys neskelbtini) skyriaus tarybos posėdyje, kuriame pirmininkavo, po posėdžio grįžo namo visiškai blaivus, o sutuoktinė eilinį kartą ėmė priekaištauti, pati ir jos motina provokavo konfliktą. Jie apsivaidijo, tačiau jokių susistumdymų nebuvo. Pripažintina, kad ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo. Sutuoktinė, išsikraustydama gyventi pas tėvus, parodė, jog tikrai nesiekia išsaugoti šeimyninių santykių. Ieškovės kalte laikytina ne tik jos nenoras toliau stengtis išsaugoti santuoką, bet ir netinkamas elgesys - nepakantumas, nepagarba, nepalaikymas moraliai. Sutuoktinė nuolat jam nepagrįstai priekaištaudama (dėl ilgų darbo valandų, nesirūpinimo šeima), sąmoningai siekė sukelti konfliktus, tokiu būdu darydama bendrą gyvenimą neįmanomą. Dar iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinės kompiuteryje atsitiktinai aptikti romantiško turinio elektroniniai laiškai atskleidė, jog ieškovė bendrauja su kitais vyrais. Pažymėjo, kad ieškovė dar jų draugystės metu ne kartą vyko dirbti į Italiją, kurioje tikėtina užmezgė ne tik draugiškas pažintis su kitais vyrais, su kuriais, kaip paaiškėjo iš rastų elektroninių laiškų, tęsė bendravimą internetu net ir santuokos metu. Toks ieškovės nuolatinis bendravimas su kitais vyrais yra veiksmai, pažeidžiantys LR CK 3.27 str. įtvirtintas sutuoktinio pareigas, ypatingai lojalumo pareigą. Akivaizdu, kad ieškovės elgesys - artimas bendravimas su kitais vyrais, priekaištavimai nesant objektyvių tam priežasčių yra nesuderinami su tinkamu sutuoktinio elgesiu šeimoje, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, jai pažeidus šeimines pareigas. Neprieštaravo, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, bei su 600 Lt dydžio išlaikymo suma vaikui priteisimo. Ieškovė nepagrįstai teigdama, kad automobilis, VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), yra turtas, dalintinas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, reikalauja priteisti ½ dalies automobilio rinkos vertės dydžio piniginę kompensaciją (12 500 Lt). Automobilis yra atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį jis asmeninėn nuosavybėn įsigijo ne už bendrus šeimos pinigus, o už savo asmenines lėšas, t.y. tėvų paskolintus pinigus. 2009-08-08 atsakovas su savo motina S. T. sudarė sutartį, kurios pagrindu konkrečiai įvardijant - A. T. asmeniškai, o ne abiem sutuoktiniams, buvo paskolinta 15 000 Lt automobiliui pirkti. Pinigai, už kuriuos santuokos metu įsigijo automobilį, buvo perduoti jo asmeninėn nuosavybėn. Atsakovo valia įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise paskolos sudarymo metu buvo išreikšta aiškiai ir suvokiamai sutuoktinei. Automobilį įregistravo savo vardu, ieškovei buvo puikiai žinomas faktas apie šios sutarties sudarymą ir jos esmę - jog jo motina skolina pinigus jo, o ne šeimos poreikiams, taip pat ieškovė matė, kaip motina perdavė šiuos pinigus. Automobiliu naudojasi tik atsakovas, jo priežiūra taip pat rūpinasi tik jis. Todėl automobilis pripažintinas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Ieškovės nurodoma automobilio rinkos vertė, t.y. 25 000 Lt, visiškai neatitinka tikrosios šiuo metu esančios automobilio rinkos vertes. Dėl dažno automobilio gedimo, automobilis yra nusidėvėjęs, todėl jo rinkos verte laikytina 10 000 Lt suma. Šiuo metu automobilis yra sugedęs, todėl jo vertė dar mažesnė. Atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, kuriuos įgijo dar iki santuokos sudarymo, t.y. 2004-02-27 buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 0588-04 IV su AB DnB NORD banku bei Susitarimas Nr. 0588-04IV/1 su AB DnB NORD banku dėl 2004-02-27 Kreditavimo sutarties Nr. 0588-04 IV specialiosios dalies sąlygų pakeitimo, kuriomis buvo padidinta suteikto kredito suma. Pabrėžė, kad tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir po santuokos sudarymo, t.y. po 2008 m. spalio 18 d., kreditą mokėjo jis, ieškovė nėra prisidėjusi prie kredito grąžinimo. Taigi, šios prievolės yra atsakovo asmeninės finansinės prievolės. Nereikalauja priteisti išlaikymo iš ieškovės.

Be to, atsakovas pateikė priešieškinį(t. 2, b.l. 31-38), kuriuo prašo: santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo paliktiieškovei pavardę – K.; sūnaus Ą. T. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; sutinka, kad iš jo sūnaus išlaikymui būtų priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: ne mažiau kaip du savaitgalius per mėnesį, tris kartus per metus valstybinių atostogų laiku (Velykos, Kalėdos), ne mažiau kaip pusę vaiko mokyklinių atostogų laiko, nebent šalys susitartų kitaip. Ieškovė vaiką pristato atsakovui 9.00 val. pirmą savaitgalio, atostogų dieną adresu (duomenys neskelbtini), bei pasiima vaiką 21.00 val. paskutinę savaitgalio, atostogų dieną; jei ieškovė pakeičia savo ir vaiko gyvenamąją vietą, ji apie tokį sprendimą privalo raštu informuoti atsakovą ne vėliau kaip prieš dvi savaites. Jei ieškovė pakeičia savo ir vaiko gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje į gyvenimą užsienio valstybėje, ji apie tokį sprendimą privalo raštu informuoti atsakovą ne vėliau kaip vienas mėnuo iki būsimo gyvenamosios vietos pakeitimo ir prašo šiuo klausimu atsakovo rašytinio pritarimo. Gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje pakeitimas į gyvenamą vietą užsienio valstybėje ir vaiko išvežimas į užsienio valstybę ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui bus galimas tik esant rašytiniam atsakovo sutikimui, šio įpareigojimo pažeidimas bus laikomas esminiu pažeidimu; pripažinti santuokoje įgytą automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo asmenine nuosavybe, o skolą S. T. 13000 Lt abiejų sutuoktinių prievole; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, nurodė, kad ieškovė apie skyrybas pradėjo kalbėti nuo 2009 m. rudens pradžios. Ieškovės „apsisprendimui“' labai padėjo jos mama L. K., kuri pirma ir kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl tariamo jos atžvilgiu panaudoto smurto iš atsakovo pusės. L. K. ne kartą kvietusi policiją auklėti savo sutuoktinį, šią patirtį (požiūrį ir nuolatinį kišimąsi į santuokinį dukters gyvenimą) panaudojo prieš atsakovą, kad tariamas konfliktas atrodytų tikroviškiau, buvo sudaužytos kelios lėkštutės, išmėtyti vaiko rūbeliai ant grindų, bet dideliam ,,gynėjos“ apmaudui atvykusi policija nepatikėjo tariamu smurtu ir nieko nefiksavo. Ieškovė, kurstoma mamos bei sekdama jos pavyzdžiu, sekančią dieną irgi parašė pareiškimą dėl atsakovo tariamai sukelto smurto vaiko akivaizdoje Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Ieškovė, bendraudama su atsakovo mama S. T., jai prisipažino, kad jokio smurtavimo nebuvo. Atsakovo paklausta, kodėl taip pasielgė, paaiškino, kad nuo meilės iki neapykantos vienas žingsnis ir pridūrė, o kas čia tokio jei atsakovą truputėli nubaus. Ieškovė pripažįsta, jog gimus vaikui buvo pasamdyta tarnaitė, kurios jai reikėjo kaip draugės su kuria galėtų pasikalbėti ir nesijausti vienišai. Už tarnaitės išlaikymą buvo mokama atsakovo lėšomis 10 litų už valandą. Atsakovas, siekdamas darnos šeimoje bei rūpindamasis ieškovės sveikata, jai už beveik 2000 Lt išpirko pusei metų abonementą sportuoti šalia namų esančiame viename iš prabangiausių Vilniuje sporto klubų „Forum Palace“; atsakovas, siekdamas suteikti ieškovei maksimalias komforto sąlygas bei judėjimo laisvę, skolintomis iš savo tėvų lėšomis ieškovei nupirko antrą šeimoje automobilį VW Golf bei sistemingai mokėjo kreditus bankui už būsto paskolą. Ieškovė buvo pasižadėjusi atsakovo motinai grąžinti skolintus (15000 Lt) pinigus. Nesutarimai paaštrėjo dėl pinigų, kai atsakovas 2010-01-13 neteko darbo ir paaiškėjo, jog ieškovė gaunamas išmokas (per 2008-2009 laikotarpį ji iš Sodros gavo apie 60 000 Lt) ne taupo, bet kaip pati paaiškino „išmėto“, kadangi ji jau nesiruošia su atsakovu gyventi bei nesistengia jam nieko padėti. Kur ir kaip ieškovė tokią pinigų suma sugebėjo išmėtyti, ieškovė nepaaiškino, ji nemokėjo nieko nei už buto komunalines paslaugas, nei už paskolą, ir vis akcentavo, kad čia jos nieko nėra bei bendro gyvenimo ji su sutuoktiniu nemato. Netgi maistą pirkdavo tik tuomet, kai jos mama ar brolis su draugais ateidavo pietauti ar vakarieniauti. Nežiūrint į tai, atsakovas, bandydamas išsaugoti santuoką, pasiūlė ieškovei poilsinę kelionę į Turkiją, kuri turėjo įvykti 2010 m. balandžio 19 d. Buvo įmokėtas avansas bei skubos tvarka padaryti pasai ieškovei bei vaikui, tačiau ieškovės nuotaika buvo labai permaininga, 2010-04-14 ryte, paskambinus ieškovės mamai ir pakalbėjus su ieškove dėl išvykos automobiliu į Sudervės kaimą, ieškovės nuotaika sugedo, kai atsakovas atsisakė duoti jai automobilį, nes atsakovas buvo suplanavęs vykti į susirinkimą, bet ieškovė užsispyrė, kad jai to automobilio labai reikia, tuomet jo negavusi eilinį kartą puolė į isterijos priepuolį. Praėjus keletui dienų, ieškovė išsikraustė su visais daiktais pas savo tėvus. Tai jau ne pirmas kartas, kai ieškovė taip pasielgia, iš karto po gimdymo (duomenys neskelbtini) iki rugsėjo mėn. gyveno pas tėvus, iki santuokos irgi buvo du kartus išėjusi. Atsakovas rūpinosi ieškove, nėštumo metu apmokėjo visas gimdymo išlaidas, mokėjo už mokslus, pasirūpino, kad ieškovė gautų gerai apmokamą darbą, ko pasėkoje ieškovė gavo dideles motinystės išmokas. Gimus vaikui atsakovas tikėjosi, kad ieškovės bėgiojimai liausis, bet skaudžiai suklydo. Ieškovė yra stipriai įtakojama mamos, kuri pati to nesuvokdama su savo nuolatiniu kišimusi į dukros gyvenimą ir tapo viena iš pagrindinių šeimos skyrybų priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesistengė gyventi dorai santuokoje, nevertino to ką turi nei ją mylinčio vyro, nei jų vaiko, o atvirkščiai savo mamos kurstoma, dažnai neturėdama savo nuomonės ar dažniausiai dėl smulkmenos (pvz.: nedavė vyras automobilio nuvažiuoti pas mamą) būdama ištikta isterijos priepuolio bei nesuvokdama ko pati nori, blaškėsi, tai yra elgėsi ne tik lengvabūdiškai, neprisiimdama atsakomybės už naujai sukurtą šeimą, negalvodama apie savo pirmagimį sūnelį, kaip jis augs be tėčio ir kad gyvenant be tėčio jam bus padaroma didžiausia skriauda, švaistydama neaišku kur vaikui skirtus pinigėlius bei būdama pastoviose geresnio vyro paieškose, bet ir bjauriai meluodama apjuodino savo sutuoktinį, puikiai suvokdama, kad tokiu būdu pakenks savo vaiko tėvo reputacijai bei tolimesnei jo politinei karjerai. Todėl nematydamas kitos galimybės (ieškovė jau daugiau kaip šeši mėnesiai gyvena atskirai ir atsisako tiek šeimos psichologo pagalbos bei siekdama sau prisiteisti didesnės materialinės naudos, o galbūt jau susiradusi naują geresnį vyrą, bet negalvodama apie vaiko poreikį bendrauti su tėčiu, bando atsakovui lankantis pas vaiką išprovokuoti konfliktus rašo skundus ir kviečia policiją) teismo prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės R. T. kaltės, jai pažeidus šeimynines pareigas. Prieštarauja, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę, kadangi santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad pasikeitė ieškovės gyvenamoji vieta, o tuo pačiu pasikeitė ir nepilnamečio sūnaus Ą. T. gyvenamoji vieta, prašo įpareigoti ieškovę informuoti apie pasikeitusią nepilnamečio sūnaus Ą. T. gyvenamąją vietą atsakovą bei Vaikų teisių apsaugos skyrių, kuris galėtų pateikti išvadą dėl vaikui tinkamų sąlygų gyventi naujoje vietoje galimai adresu: (duomenys neskelbtini). Dėl minėtų motyvų teismo prašo pastoviai iki vaiko pilnametystės nustatyti tokią atsakovo praleidimo su nepilnamečiu sūnumi Ą. T. tvarką: - ne mažiau kaip 2(du) savaitgalius per mėnesį; 3(tris) kartus per metus valstybinių atostogų laiku (Velykos, Kalėdos); ne mažiau kaip pusę šio vaiko mokyklinio atostogų laiko, nebent šalys susitartų kitaip. Ieškovė vaiką pristato atsakovui 9.00 val. pirmą savaitgalio, atostogų dieną adresu: (duomenys neskelbtini) bei pasiima vaiką 21.00 val. paskutinę savaitgalio, atostogų dieną. Atsižvelgus į šiuo metu LR Vyriausybės nustatytą minimalų atlyginimo dydį, kuris yra 800 Lt, atitinkamai vaiko išlaikymo dydis - 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis laikytinas yra pakankamas užtikrinant vaiko poreikius. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis - 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, laikytinas nepagrįstai per dideliu. Automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) yra atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Pinigai, už kuriuos santuokos metu įsigijau automobilį, buvo perduoti jo asmeninėn nuosavybėn ir šių lėšų užteko ne tik automobilio pirkimui, bet ir buto paskoloms, komunalinėms paslaugoms kasmėnesiniam apmokėjimui vykdyti ir tokiu būdu tenkinti bendrus šeimos poreikius. Apie šios bylos iškėlimą S. T. informuota, visa paskolinta 15 000 Lt yra negrąžinta, o iš jų 13 000 Lt tai yra abiejų sutuoktinių prievolė. Ieškovė S. T. lieka skolinga 6500 Lt. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi 2009-08-10 A. T. iš V. L. įsigijo automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) už 2000 litų dėl to, kad automobilis buvo sugedęs bei šiuo metu dėl lėšų trūkumo nėra sutvarkytas, jo vertė, mano, yra 2000 Lt, tai patvirtina pridedama transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartis. Pabrėžė, kad tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir po santuokos sudarymo, kreditą bei už komunalines paslaugas mokėjo atsakovas. Ieškovė nėra prisidėjusi prie kredito grąžinimo. Be to, dėl savo sunkios finansinės būklės, gimus sūnui Ą. T., ieškovas buvo priverstas prisiimti papildomų kreditorinių įsipareigojimų S. T. pagal 2009-08-08 paskolos sutartį, nes ieškovė savo motinystes išmokų panaudojimą nuo jo slėpė ir jomis prie šeimos išlaikymo neprisidėjo. Šis jo asmeninis įsipareigojimas buvo panaudotas ne tik automobilio pirkimui, bet ir būsto kreditams, komunalinėms paslaugoms apmokėti, tai yra būtiniausiems šeimyninio gyvenimo poreikiams tenkinti, apie tai buvo žinoma ieškovei, todėl mano, kad 13 000 Lt (trylika tūkstančių litų) tai yra abiejų sutuoktinių prievolė.

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė savo argumentus, kuriais grindė savo reikalavimus, bei papildomai nurodė, kad sutinka mokėti vaikui po 400 Lt išlaikymą, šiuo metu jis dar nedirba, nedirba nuo 2011 metų kovo mėnesio, be to moką paskolą bankui. Nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, nes ginčo dėl to tarp jo ir ieškovės neliko.

Vilniaus rajono VTAS atstovas teismo posėdžio metu palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes (t. 1, b.l. 91-94, t. 2, b.l. 27, 87, 105-106), nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog vaikas mažametis ir nuolat gyvena su motina, kuri tinkamai rūpinasi vaiku, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaiko interesus; priteisiamas vaikui išlaikymo dydis turi būti ne mažesnis kaip 400 Lt, vienok atsižvelgiant, kad atsakovas dabar nedirba mano, jog iš atsakovo turi būti priyeistas 400 Lt išlaikymas; dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tarp šalių yra išspręstas geranoriškai todėl nėra reikalo ją nustatyti.

Vilniaus miesto VTAS atstovė nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, mano, kad atsakovas yra pajėgus teikti vaikui išlaikymą, todėl išlaikymas turi atitikti vaiko poreikius.

Tretysis asmuo AB Dnb Nord bankas pateikė atsiliepimą į priešieškinį (t. 2, b.l. 91-93), kuriuo nurodė, kad tarp banko iš vienos pusės ir kredito gavėjo A. T. iš kitos pusės sudaryta 2004-02-27 Kreditavimo sutartis Nr. 0588-04 IV, pagal kurią kredito gavėjui suteiktas 66 612,60 EUR kreditas butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), pirkti, terminui iki 2029-02-27. Pažymėjo, kad tarp banko ir kredito gavėjo A. T. sudarytas 2007-11-16 Susitarimas Nr. 0588-04 IV/1, kuriuo buvo iš dalies pakeistos Sutarties Nr. 0588-04 IV sąlygos, t.y. suteiktas papildomas 28 962,00 EUR kreditas butui remontuoti, taip pat kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2038-11-30. Negrąžinto kredito pagal Sutartį Nr. 0588-04 IV su vėlesniais pakeitimais likutis 2010-11-02 yra 77 570,08 EUR. Taip pat tarp banko ir kredito gavėjo A. T. sudaryta 2007-04-26 Kredito limito sutartis Nr. CMS482592/1, pagal kurią kredito gavėjui sutekta 3 913,00 EUR kredito limito suma terminui iki 2012-11-30. Pažymėjo, kad tarp banko ir kredito gavėjo A. T. sudarytas 2010-10-08 susitarimas Nr. CMS482592/1/1, kuriuo buvo iš dalies pakeistos Kredito limito sutarties sąlygos, t.y. kredito gražinimo terminas sutrumpintas iki 2011-04-08. 2010-11-03 patikslintame priešieškinyje A. T. nepasisako dėl kreditorinių įsipareigojimų pagal Sutartį Nr. 0588-04 IV su vėlesniais pakeitimais bei Kredito limito sutartį su vėlesniais pakeitimais vykdymo po santuokos nutraukimo. Tačiau atsakovas A. T. 2010-06-29 atsiliepime į R. T. 2010-10-06 patikslintą ieškinį, kurio reikalavimų 7 p. ieškovė prašė nustatyti, kad A. T. asmeniškai prisiima vykdyti kreditorinius įsipareigojimus bankui, patvirtina, kad įsipareigojimai AB DnB NORD bankui pagal 2004-02-27 Kreditavimo sutartį Nr. 0588-04 IV su vėlesniais pakeitimais, prisiimti iki santuokos su ieškove R. T., yra asmeninės atsakovo prievolės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas A. T. nesiekia keisti su Banku sudarytose kreditavimo sutartyse numatytų sąlygų ir tvarkos. Kadangi A. T. prievolės AB DnB NORD bankui pagal aukščiau minėtas kreditavimo sutartis atsirado prieš santuoką su ieškove R. T. ir tai yra asmeninės atsakovo prievolės, bankas neprieštarauja, kad po A. T. ir R. T. santuokos nutraukimo įsipareigojimus bankui pagal Sutartį Nr. 0588-04 IV su vėlesniais pakeitimais ir Sutartį Nr. CMS482592/1 su vėlesniais pakeitimais vykdytų vienas kredito gavėjas A. T. sutartyse numatytomis sąlygomis ir tvarka. Taip pat, 2010-11-03 patikslintame priešieškinyje A. T. nepasisako dėl bankui įkeisto buto padalinimo tarp sutuoktinių. Tačiau pagal banko turimus duomenis bei ieškovės 2010-10-06 patikslintame ieškinyje nurodytą informaciją, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. T.. Bankas neprieštarauja, kad bankui įkeisto turto, t.y. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas liktų atsakovas A. T.. Dėl kitų 2010-11-03 patikslinto priešieškinio reikalavimų pagrįstumo bankas nepasisako, kadangi jie tiesiogiai nėra susiję su banko interesais.

Trečiojo asmens AB Dnb Nord banko atstovas, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

Liudytoja L. K. parodė, kad ieškovė yra jos dukra. 2010-04-14 jai paskambino dukra ir pasakė, kad A. mušasi, ji verkė ir prašė atvažiuoti. Ji nuvažiavo į butą, (duomenys neskelbtini), dukra norėjo jai atidaryti duris, o A. nenorėjo jos įleisti. Jai liko mėlynės, nes rankos buvo suspaustos tarp durų. Kai ji įėjo į butą, pamatė stiklus, tualeto durų stiklas buvo sudaužytas. Dukra jai sakė, kad ji nuo A. buvo užsidariusi, o A. koja išmušė stiklą. Vaikas rėkė. Jai dalyvaujant ji nemačiusi, kad A. muštų dukrą, jis ją tik stūmė. Dukra su atsakovu pradėjo bendrauti, kai dukrai buvo 15 ar 16 metų, kartu abu pradėjo gyventi nuo 2008 metų. Kai anūkui buvo 3 savaitės dukra atėjo gyventi pas ją. Po pusės metų ji grįžo pas vyrą, po to grįžo vėl pas ją. Nuo to laiko atsakovas mažai bendrauja su vaiku. Atsakovas didžiavosi, kad perka žmonai automobilį Golw, o po to automobilį užrašė savo vardu, dėl automobilio tarp jų buvo kilęs konfliktas. Atsakovas turėjo problemų darbe. Dukra skundėsi, kad atsakovas vaikui alimentų nemoka. Mano, kad atsakovas galėtų mokėti daugiau nei 600 Lt vaikui, vienok, ji nežinanti atsakovo realios turtinės padėties. Dukra netrukdo atsakovui bendrauti su vaiku, kad tik jis noro turėtų.

Liudytojas R. T. parodė, kad atsakovas yra jo sūnus. Dar iki santuokos, ieškovė lakstydavo, pabūdavo savaitę su atsakovu savaitę, pabendrauja ir pabėga, paskui vėl grįžta. Šiaip tai jie gyveno neblogai. Jis niekada negirdėjo, kad jie būtų susimušę. Sūnus ne pijokas, kultūringas, geras vaikas buvo. Jie sakė, kad nori automobilį pirkti, tai buvo birželio mėnesį, paskolino jiems 15000 Lt, sakė, kad kai turės pinigų tai grąžins, jo žmona raštą surašė, grąžinimo termino neaptarė. Neprisimena, kas rašte pasirašė, kad gavo pinigus. Vaiko lankyti neįmanoma. Jis pats sakęs sūnui, kad neitų lankyti vaiko, nes ten provokacijos Sūnui dabar sunku mokėti 600 Lt išlaikymą, alga maža, bankas dar nusiima.

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, ieškovės R. T. ir atsakovo A. T. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (b.l.8, t.1). Šalys yra nepilnamečio (mažamečio) vaiko Ą. T., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai (b.l.9, t.1). Ieškovė ir atsakovas santuokos metu nėra įgiję bendrosios jungtinės santuokinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso: 3 kambarių butas, (duomenys neskelbtini); garažas, (duomenys neskelbtini); 1,0000 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini); 1,7400 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini); 111/10000 žemės sklypo 0,4111 ha ploto, (duomenys neskelbtini); (b.l.13-15,42-43,50-86, t.1). Ieškovės vardu nėra įregistruota transporto priemonių, atsakovo vardu įregistruota santuokos metu transporto priemonė – VW Golf, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 11600 Lt pagal nepriklausomų vertintojų biuro UAB „Marlesa“ transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr.10-212-45 (b.l. 11,29,41,t.1; priedas prie bylos-mėlynas aplankalas). Ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, jai mokama motinystės pašalpa, be to ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos gaunamo atlyginimo dydis yra minimalus (b.l.12, 40, 139,t.1;b.l.67-68, 166,t.3). Atsakovas anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), dabartiniu metu nedirba (b.l.,44, t.1,b.l. 146, t.2; 57-58, t.3 ). Atsakovas A. T. turi asmeninius prievolinius įsipareigojimus AB DnB Nord bankui pagal 2004-02-27 kreditavimo sutartį Nr.0588-04IV, 2007-01-03 susitarimą Nr. 0588-04IV/1, 2007-11-16 susitarimą Nr.0588-04IV/1, 2004-04-26 Kredito limito sutartį Nr. CMS 482592/1, 2010-10-08 susitarimą Nr. CMS 482592/1/1; ginčo dėl to, kad tai yra asmeniniai atsakovo prievoliniai įsipareigojimai byloje nėra, mokamos paskolos suma kas mėnesį sudaro 229,70 lt, paskolą moka atsakovas (b.l. 91-93, t.2;1-34, t.3).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti santuokinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str.). Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas turi būti aktyvus (CPK 376 str.).

Dėl kaltės.

Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1d.) Lojalumas šia prasme reiškia, kad sutuoktinis visada šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais. Abipusė sutuoktinių pagarba pasireiškia ne tik ištikimybe vienas kitam, bet ir visų klausimų, iškilusių šeimoje, sprendimą bendru sutarimu, nevartojimą vienas kito atžvilgiu jokio smurto, prievartos, grąsinimų, gąsdinimų, įžeidinėjimų ir panašiai. Tuo tarpu vieno iš sutuoktinių žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu, fizinės ar kitokio pobūdžio prievartos pavartojimas jo atžvilgiu ir pan. yra laikytinas tame tarpe esminiu santuokinių pareigų pažeidimu.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK šeštoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str.2d.). Teismo nuomone, atsakovas neįrodė, jog santuoka turėtų būti nutraukta būtent dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė jį apmeižusi, buvo jam neištikima. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė į bylą yra pateikusi duomenų (b.l.19-20,135-137, t.1) apie galimai atsakovo pavartotą jos atžvilgiu smurtą, vienok, ieškovė prašo nutraukti santuoką ne dėl atsakovo, o dėl abiejų šalių kaltės. Manytina, jog abu sutuoktiniai, būdami dar jauno amžiaus, impulsyvūs, vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalūs, abipusiai garbingi ir jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės, tai įrodo ir pačių šalių parodymai, bei jų elgesys bylos nagrinėjimo pradžioje. Teismas nesivadovauja liudytojų L. K. ir R. T. parodymais dalyje dėl šalių kaip sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo, kadangi tai yra artimi šalių giminaičiai, ir jų parodymai kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, negali būti vertinami objektyviai. Kadangi ginčo dėl to, jog po santuokos nutraukimo ieškovei būtų paliktina ikisantuokinė jos pavardė, nėra, tai po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina K., o atsakovui – T. pavardės (CK 3.69 str.1d.).

Tiek ieškovas tiek atsakovė yra darbingi, vienas iš kito išlaikymo nereikalauja.

Dėl nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 str.2d.) Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.2d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2002-06-21 nutarimo Nr.35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ 4 p. išaiškino, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras. Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas jam vystytis, kad jis užaugtų sveika, intelektuali, dorovinga ir tvirta asmenybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 str., Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7, 27 str.str., Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str.). Kadangi byloje ginčo dėl to, kad šalių nepilnamečio vaiko sūnaus Ą. T. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, nekilo, tai šalių sūnaus Ą. T., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra nustatytina su ieškove (CK 3.169 str.1d.).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3,192 str.). Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Konvencijos 27 str. 1,2 d.d. įtvirtinta visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Remiantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti kelis reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams. Teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str.1d.). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2008-01-01 yra 800 Lt. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.Šiuo nagrinėjamu atveju, tarp šalių ginčo, kad šalių mažamečiam sūnui Ą. išlaikymas turi būti teiktinas, byloje nėra, vienok, šalys nesutarė dėl priteistino išlaikymo dydžio, t.y. ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui kas mėnesį po 600 Lt, o atsakovas – po 400 Lt. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, jog ieškovė turi asmeninės nuosavybė teise įregistruotą vieną žemės sklypą, tuo tarpu atsakovas nuosavybės teise turi nemažai nekilnojamojo turto (nurodyto aukščiau); ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, vienok, dar ir dirba, jos gaunamas pajamas sudaro motinystės pašalpa ir gaunamas darbo užmokestis, atsakovas šiuo laikotarpiu nedirba (ginčo dėl to nekilo), turi asmeninius prievolinius įsipareigojimus bankui; duomenų apie šalių mažamečio sūnaus specialius poreikius nėra, vienok, vaikas yra mažametis. Manytina, kad tikslinga priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 550 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nedirba, negali būti pateisinimu, jog vaikui būtų teikiamas tik minimalus išlaikymas. Pasikeitus šalių turtinei padėčiai (jai pagerėjus ar pablogėjus), kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio (formos) pakeitimo (CK 3.201 str.).

2010-05-21 teismo nutartimi (b.l.35, t.1) ieškovės prašymu buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteistas, iki kol bus priimtas teismo sprendimas byloje, išlaikymas iš atsakovo A. T., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečio Ą. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo 2010-04-29; vaiko lėšų tvarkytoja paskiriant R. T.. Todėl, teismo sprendimo priėmimo dienai, aukščiau nurodytos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrindu iš atsakovo išieškotas išlaikymas yra įskaitytinas į šiuo teismo sprendimu priteistiną išlaikymo dydį. Taigi iš atsakovo 550 Lt išlaikymas vaikui priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (nuo 2011-07-08) iki sūnaus pilnametystės.

Tarp šalių buvo iškilęs ginčas dėl bendravimo su sūnumi Ą. T. tvarkos nustatymo. 2010-11-16 teismo nutartimi atsakovo prašymu (b.l.70-72, t.2) buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nustatant, kad atsakovui iki teismo sprendimo priėmimo dienos yra leistina matytis kas antrą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį penkioms valandoms dienos metu su mažamečiu vaiku – sūnumi Ą. T., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės R. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos aplinkoje ((duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini)), dalyvaujant ieškovei R. T., šalims: ieškovei ir atsakovui bendru sutarimu iš anksto aptarus penkių valandų trukmės bendravimo praleidimo galimybę ir būdą.

Bylos nagrinėjimo metu, tarp ieškovės ir atsakovo išnykus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tiek ieškovė, tiek atsakovas pareiškė, kad atsisako kiekvienas savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimų dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nurodė, kad atsisakymo nuo ieškinio (priešieškinio) šioje dalyje pasekmės jiems žinomos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovės bei atsakovo atsisakymas nuo ieškinio (priešieškinio) šioje dalyje priimtini teismo ir civilinė byla dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nutrauktina (CPK 140 str., 293 str. 4p., 294 str.). O, 2010-11-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi (b.l.70-72, t.2) taikyta laikinoji apsaugos priemonė - iki teismo sprendimo priėmimo dienos – nustatant, kad atsakovui A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) leistina iki teismo sprendimo priėmimo dienos matytis kas antrą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį penkioms valandoms dienos metu su mažamečiu vaiku – sūnumi Ą. T., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės R. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos aplinkoje ((duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini)) dalyvaujant ieškovei R. T., šalims: ieškovei ir atsakovui bendru sutarimu iš anksto aptarus penkių valandų trukmės bendravimo praleidimo galimybę ir būdą, naikintinos (CPK 150 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, automobilio pripažinimo asmenine nuosavybe, bendrų ir asmeninių prievolių padalijimo bei piniginės kompensacijos už atsakovo vykdomus kreditorinius įsipareigojimus, priteisimo.

Nustatant šalių santuokoje įgyto turto teisinį režimą taikytinos nuo 2001-07-01 įsigaliojusio CK 3 knygos VI skyriaus II skirsnio normos, nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-08 įstatymo Nr.VIII-1864 25 str.1d.).Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 str.str.). Turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe išvardintas CK 3.88 str.1d. Pagal LR CK 3.118 str. dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatytas bendras sutuoktinių turtas ir jų asmeninis turtas. Dalijamo bendro sutuoktinių turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (LR CK 3.119 str.).

Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-101/2009). Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjamų aplinkybių apimtis turi atitikti ieškinio reikalavimų pobūdį.

Kaip jau nustatyta byloje, šalys santuokos metu dalintino nekilnojamojo turto neįgijo. Santuokos metu atsakovo vardu 2009-08-10 įregistruota transporto priemonė – automobilis VW Golf, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis, b.l.11, t.1). Pagal atsakovo pateiktus šio automobilio vertės nustatymo duomenis (nurodytus aukščiau), automobilio vertė sudaro 11600 Lt, su šia verte sutiko ir ieškovė. Ieškovė nurodė, kad tai yra santuokoje įgytas už bendras lėšas turtas, prašė automobilį priteisti atsakovui natūra, o jai iš atsakovo priteisti ½ dalį automobilio vertės – 5800 Lt kompensaciją. Atsakovas nesutikdamas su tokiu ieškovės reikalavimu, prašė pripažinti automobilį jo asmenine nuosavybe, nurodydamas, kad automobilis nėra santuokinis turtas, nes nebuvo pirktas iš santuokinių lėšų, automobiliui pirkti 15000 Lt jam paskolino jo motina S. T., ką patvirtina su motina 2009-08-08 pasirašyta paskolos sutartis (b.l.105, t.1;128, t.3), kurioje nurodyta, kad pinigai skolinami atsakovui o ne abiems šalims. Taip pat atsakovas, prieštaraudamas sau pačiam, kėlė reikalavimą, kad pagal 2009-08-08 paskolos sutartį atsakovė privalo grąžinti pusę automobiliui pirkti paskolintos sumos. Tuo tarpu ieškovė nurodė, kad apie jokią paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir jo motinos, kuria buvo paskolinti atsakovui pinigai automobilio pirkimui nežinojo, o ir atsakovo motina, su kuria buvo geri santykiai apie jokią paskolos sutartį jai nesakiusi bei, kad atsakovo pasiskolinti iš motinos pinigai, nebuvo panaudoti šeimos poreikiams. Ieškovė taip pat pripažino, kad su atsakovu vedė bendrą ūkį iki 2010-04-02. Atkreiptinas dėmesys, jog 2009-08-08 paskolos sutartis yra galiojanti nėra nuginčyta, atitinka CK 6.871 str.1d.

Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas - kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 str.1 d.7 p.). Pagal CK 3.89 str.2d., turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Taigi, remiantis byloje, nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į šalių prieštaringus parodymus, darytina išvada, kad automobilis yra laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe, kadangi buvo pirktas išimtinai už skolintas lėšas, šiuo automobiliu naudojosi išimtinai atsakovas, atsakovo pasiskolinti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams, tą patvirtino tiek pati ieškovė, tiek liudytoja I. K.. Teismas nesivadovauja liudytojo R. T. parodymais apie tai, kad automobiliui įsigyti lėšos buvo skolinamos abiems sutuoktiniams, kadangi tokie liudytojo parodymai prieštarauja paties atsakovo nurodytom aplinkybėm apie lėšų skolinimą išimtinai asmeniškai atsakovui, būtent automobilio įsigijimui. Ieškovė nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad automobilis buvo perkamas už bendras šalių lėšas. Todėl ieškovės reikalavimas dėl priteisimo jai kompensacijos, lygios pusei automobilio vertės - 5800 Lt, atmestinas, o aukščiau nurodytas automobilis pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe.

Pagal CK 3.109 str.1d.5 p., iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutikimo sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jei vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti CK 3.109 str.3d.). Pagal CK 3.92 str.3d., preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime civ.byloje Nr.3K-P-186/2010, pasisakė, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 str.1d.5p. išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kasatorius, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 str.).

Taigi esant aukščiau išdėstytom aplinkybėm, atsakovo reikalavimas ieškovei iš jos priteisti pusę piniginių lėšų, atsakovui paskolintų pagal 2009-08-08 paskolos sutartį, atmestinas kaip nepagrįstas, atsakovas pats pripažino (kaip jau pasisakyta) kad piniginės lėšos buvo skolintos išimtinai jam asmeniškai - automobilio pirkimui. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo motina S. T. savarankiško kreditorinio reikalavimo byloje nereiškė, jai mirus (duomenys neskelbtini), duomenų, kad jos teisių perėmėjai būtų įgiję teises pagal aukščiau nurodytą paskolos sutartį, į bylą nepateikta (b.l.92-93, 120-122,t.3). Tokiu būdu prievolė pagal 2009-08-08 paskolos sutartį laikytina asmenine atsakovo prievole. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek ieškovei, tiek atsakovui kiltų solidari prievolė pagal 2009-08-08 paskolos sutartį, jeigu automobilis būtų laikytinas bendrąja santuokine nuosavybe.

Tarp šalių ginčo dėl to, jog dar prieš šalių santuoką atsakovo A. T. prisimti įsipareigojimai (vykdomi ir šalių santuokos metu) AB DnB Nord bankui (toliau – bankas) pagal 2004-02-27 kreditavimo sutartį Nr.0588-04IV, 2007-11-16 susitarimą Nr.0588-04IV/1, 2007-04-26 Kredito limito sutartį Nr. CMS 482592/1, 2010-10-08 Susitarimą Nr.CMS 482592/1/1, yra atsakovo asmeninė prievolė bankui, nėra, todėl aukščiau nurodyti prievoliniai įsipareigojimai bankui yra laikytini atsakovo asmenine prievole bankui (CK 3.109, 3,110 str.str.). Tarp šalių ginčo nekilo ir dėl to, kad šie atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai AB DnB Nord bankui buvo ir yra vykdomi išimtinai paties atsakovo, tai patvirtino ir bankas, kuris taip pat nurodė, kad laikotarpyje nuo 2008-10-18 iki 2010-04-02 visas įmokas bankui mokėjo atsakovas iš darbo užmokesčio, kuris buvo vedamas į banko sąskaitą, tai patvirtina į bylą pateikti išrašai iš atsakovo banko sąskaitos (b.l. 26-34, t. 3).

Todėl, amestinas kaip nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovei ½ dalies dydžio 2008-10-18-2010-04-02 laikotarpiu atsakovo atliktų mokėjimų, vykdant jo asmeninius kreditinius įsipareigojimu bankui, piniginę kompensaciją, kuri sudaro 7137,97 Lt. Ieškovė, pati pripažindama, kad prievoliniai įsipareigojimai bankui yra atsakovo asmeninė prievolė bei, kad šiuos įsipareigojimus vykdė išimtinai tik atsakovas, nepateikė jokių įrodymų, net ir neįrodinėjo, kokiu pagrindu ir kuo grindžiamas toks reikalavimas. Jokių duomenų byloje apie tai, kad aukščiau nurodyti kreditoriniai įsipareigojimai bankui buvo vykdomi iš bendrų lėšų bei, kad ieškovė prisidėjo prie aukščiau nurodytų kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, nėra. Kaip matyti iš ieškovės banko sąskaitos išrašo 2008-10-18-2010-04-02 laikotarpyje, jokie mokėjimai bankui nebuvo vykdomi (b.l.100-113, t.3). Ieškovės pareiga yra įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinys bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88 str.str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.).

Ieškovė už ieškinio padavimą sumokėjo 982 Lt žyminio mokesčio (b.l. 6-7, 162, t.1; b.l. 96, t.2). Pagal ieškovės ieškinį (pareikštų reikalavimų apimtyje), ieškovė už ieškinio padavimą turėjo sumokėti viso 726 Lt. Kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovė sutiko, kad ginčo automobilio VW Golf, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė (kurią nurodė atsakovas) yra 11600 Lt, o ne 25000 Lt (kaip nurodė ieškovė), tai žyminio mokesčio dydis sudaro viso - 525 Lt. Todėl, ieškovei yra grąžintina permokėta dalis žyminio mokesčio, t.y. – 457 Lt (CPK 87 str.1d. 1 p.).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė buvo atstovaujama advokato, pateikė duomenis (b.l.18, t.1; b.l. 60-66, 150, 167, t.3), jog ją atstovaujančio advokato išlaidos sudaro 5730 Lt. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, nagrinėjimo trukmę, ieškovės atstovo dalyvavimą byloje (išskyrus paskutinį posėdį) bei teikiamą teisinę pagalbą, jog prašomų priteisti išlaidų suma yra pakankamai ženkli, vadovaujantis teisingumo protingumo kriterijais (CK 1.5 str.), ieškovės prašomos priteisti advokato atstovavimo išlaidos yra mažintinos 1/3 dalimi. Laikytina, kad ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro – 3820 Lt („Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio „ 2, 2.3, 4, 6, 8, 9, 11 p.p.).

Ieškovė taip pat pateikė mokėjimo nurodymą (b.l. 70-72, t.3), pagrindžiantį ieškovės turėtas 242 Lt išlaidas už antstolio 2010-12-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą.

Atsakovas už priešieškinį yra sumokėjęs 399 Lt žyminio mokesčio (b.l.1, 28-30, t.2). Pagal atsakovo priešieškinį (pareikštų reikalavimų apimtyje), atsakovas už priešieškinio padavimą turėjo sumokėti viso 197 Lt. Bylos nagrinėjimo metu iškilus tarp šalių ginčui dėl automobilio vertės, atsakovas pateikė duomenis, jog automobilio (kurį atsakovas prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe) vertė yra ne 2000 Lt, kaip nurodė atsakovas, o 11600 Lt, su tokia automobilio verte sutiko ir ieškovė. Todėl atsakovas turėjo primokėti 86 Lt žyminio mokesčio. Todėl neprimokėta 86 Lt žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo valstybei.

Atsakovas bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu, nebuvo atstovaujamas advokato, nors į bylą yra pateikta advokatės Dž.Tarvainytės 2010-06-22 sutartis dėl teisinės pagalbos teikimo atsakovui A. T. (b.l. 102, t.1). Atsakovas pateikė advokatės Dž.Tarvainytės teisinių paslaugų ataskaitą, jog atsakovo atstovavimo išlaidos sudaro viso 968 Lt (b.l. 130, t.3), vienok, joje nurodyta, kad už priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo rengimą, išlaidos sudaro – 640 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas ir nagrinėjamas atsakovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, 640 Lt yra minusuotina iš 968 Lt sumos ir laikytina, kad atsakovo atstovavimo išlaidos sudaro 328 Lt. Atsakovas pateikė įrodymus (b.l. 52, t.3), pagrindžiančius jo turėtas išlaidas, susijusias su UAB „Marleksa“ atliktu automobilio VW Golf, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės nustatymu, šios išlaidos sudaro – 250 Lt. Vienok, atsakovo pateiktoje UAB „Moller auto“ 2010-12-22 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 6704651 (b.l. 53, t.3) nurodytos išlaidos 171 Lt sumai už automobilio VW Golf priešpardaviminį bei kompiuterinį patikrinimą, nėra susijusios su byla ir nelaikytinos atsakovo bylinėjimosi išlaidomis.

Šalių išlaidos ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu paskirstytinos tarp ieškovės ir atsakovo proporcingai šalių patenkintiems reikalavimams: ieškovei iš atsakovo priteistina 346,50 Lt žyminio mokesčio, 2521,20 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 159,72 Lt išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, o atsakovui iš ieškovės - 239,40 Lt žyminio mokesčio, 196,80 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 150 Lt už automobilio vertės nustatymą. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 198 Lt žyminio mokesčio (nuo priteisto išlaikymo vaikui dydžio). Taip pat valstybei iš ieškovės ir atsakovo priteistina pašto išlaidų: iš ieškovės –13,64 Lt, iš atsakovo –15,00 Lt.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. T., a.k(duomenys neskelbtini) ir R. T., a.k(duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: T., K.

Nustatyti nepilnamečio vaiko Ą. T., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su R. T., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. T., a.k(duomenys neskelbtini) sūnaus Ą. T., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 550 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt litų) nuo 2011-07-08 iki Ą. T. pilnametystės.

Pripažinti, kad transporto priemonė VW Golf, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) yra A. T., a.k(duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Nustatyti, kad visi kreditoriniai įsipareigojimai AB DnB Nord bankui pagal 2004-02-27 kreditavimo sutartį Nr.0588-04 IV, 2007-11-16 susitarimą Nr. 0588-04 IV/1, 2007-04-26 Kredito limito sutartį Nr. CMS 482592/1, 2010-10-08 susitarimą Nr.CMS 482592/1/1 yra A. T. asmeninė prievolė.

Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2009-08-08 paskolos raštelį, surašyta tarp S. T. ir A. T. 15 000 Lt sumai, yra A. T. asmeninė prievolė.

Priimti R. T. atsisakymą nuo ieškinio ir A. T. atsisakymą nuo priešieškinio dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi Ą. T. tvarkos nustatymo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Priteisti iš R. T., a.k(duomenys neskelbtini) A. T., a.k(duomenys neskelbtini) 239,40 Lt žyminio mokesčio, 196,80 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 150 Lt už automobilio vertės nustatymą, viso 586,20 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 20 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. T., a.k(duomenys neskelbtini) R. T., a.k(duomenys neskelbtini) 346,50 Lt žyminio mokesčio, 2521,20 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 159,72 Lt išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, viso 3027,42 Lt (tris tūkstančius dvidešimt septynis litus 42 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį bei patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš A. T., a.k(duomenys neskelbtini) 284 Lt žyminio mokesčio bei 15 Lt pašto išlaidų, viso 299 Lt (du šimtus devyniasdešimt devynis litus), iš ieškovės R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) – 13,64 Lt (trylika litų 64 ct.) pašto išlaidų.

Grąžinti R. T., a.k(duomenys neskelbtini) 457 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt septynis litus) permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2010-04-29 AB bankas Snoras Vilniaus filialas.

Panaikinti 2010-11-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę iki teismo sprendimo priėmimo dienos – nustatant laikiną bendravimo su nepilnamečiu Ą. T., a.k(duomenys neskelbtini) tvarką.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo R. T., yra pagrindas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.