- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- 1S-482-245/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-01860-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- V. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2018 m. balandžio 11 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. B. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu nuteistas galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. rugsėjo 13 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 13 d.
2018 m. balandžio 11 d. Komisija nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti nuteistojo V. B. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi taip pat atmetė nuteistojo V. B. skundą dėl Komisijos 2018 m. balandžio 11 d. nutarimo, sutikdama su Komisijos išvada, kad šiuo atveju nenustatyta akivaizdi nuteistojo V. B. pažanga, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Skundu apygardos teismui nuteistasis V. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir Komisijos 2018 m. balandžio 11 d. nutarimą ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nurodoma, kad Komisija ir teismas savo sprendimuose atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam nepagrįstai nurodo, kad nenustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga. Pažymima, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę pataisos namuose įgijo baldžiaus specialybę, lankė įvairius kursus ir užsiėmimus, dar būdamas laisvėje buvo įsidarbinęs ir iki nuosprendžio paskelbimo dirbo, ketino mokytis logistikos. Komisijai buvo pateikęs įrodymus, kad paleistas lygtinai bus įdarbintas, todėl turės legalų pragyvenimo šaltinį. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, priešingai nei nurodė Komisijai ir apylinkės teismas, kad paleistas lygtinai nuteistasis integruosis į visuomenę ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Skunde teigiama, kad teismas ir Komisija nepagrįstai atsisakė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes buvo nustatyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, išsilavinimo, įsidarbinimo ir darbo išlaikymo problemos, gyvenimo stilius ir draugai. Pabrėžiama, kad už ankstesnius nusikaltimus nuteistasis jau yra atlikęs bausmę, įgijo baldžiaus specialybę, kas pagrįstai leidžia teigti, jog jis galės lengviau integruotis į visuomenę, susirasti darbą ir gauti legalias pajamas. Dėl gyvenimo stiliaus ir draugų kriminogeninio veiksnio, nuteistasis skunde nurodo, kad žmonių, su kuriais jis atlieka bausmę kartu pataisos namuose, jis negali pasirinkti, todėl toks komisijos ir teismo argumentas yra nelogiškas. Jis yra skatintas tris kartus, atlikęs privalomą bausmės dalį, kai gali būti taikomas lygtinis paleidimas, turi tvirtus socialinius ryšius, pastovią gyvenamą vietą ir yra motyvuotas gyventi laikantis įstatymų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. B. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (64 balai), todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad iš nuteistajam nustatytų 64 balų net 39 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis gali pakeisti savo teigiamu elgesiu.
Nors nuteistasis jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau remiantis 2018 m. kovo 30 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli V. B. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, išsilavinimo, įsidarbinimo, darbo išlaikymo problemos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymo ir elgesio problemos, neabejotinai galintys paskatinti jį nusikalsti ir ateityje, todėl jų įvertinimas sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos šiuo konkrečiu atveju nekvestionuotinas. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam jo pakartotiniam nusikalstamumui.
Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas V. B. nėra pirmasis. Praeityje jis teistas tris kartus, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, šiuo metu bausmę atlieka taip pat už sunkų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą, veikiant bendrai su savo tėvu ir siekiant keršto. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistajam vis dar yra būdingas impulsyvus elgesys, jis retai susimasto apie galimas elgesio pasekmes, praranda savikontrolę kai stipriai užvaldo emocijos, turi savus įsitikinimus, kurių nelinkęs keisti, jo pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra aukšta. Nors alkoholio vartojimo problemos nepripažįsta, tačiau kaip matyti iš pateiktų duomenų, nusikalstamas veikas V. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šiame kontekste įvertintini ir duomenys apie nuteistojo darbinę motyvaciją. Nors V. B. nurodo, kad lygtinio paleidimo atveju jis dirbs kurjeriu, tačiau teismui kelia abejonių nuteistojo darbinė motyvacija laisvėje. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistajam yra nustatytas kriminogeninis veiksnys, susijęs su darbinės motyvacijos, išsilavinimo, įsidarbinimo ir darbo išlaikymo problemomis, iki patekimo į pataisos namus yra dirbęs apie metus laiko, bausmės atlikimo metu nedirba, į pataisos namų administraciją nesikreipė dėl įdarbinimo, nors turi priteistą civilinį ieškinį – 9557 eur, iš kurių yra padengęs tik 74 eurus. Įvertinus šias aplinkybes, sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad paleidus lygtinai nuteistasis gali susidurti su sunkumais dėl pajamų pragyvenimui, o turimi finansiniai įsipareigojimai didina nuteistojo riziką laisvėje nusikalsti. Aukštesniojo teismo vertinimu, visos anksčiau paminėtos aplinkybės rodo nepakankamą nuteistojo elgesio ir mąstymo korekciją teigiama linkme bei nuteistojo pavojingumą visuomenei.
Tiek Komisija, tiek apylinkės teismas priimdami sprendimus netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. B. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis drausmine tvarka baustas tris kartus, du kartus už drausmės pažeidimus apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais, dvi nuobaudos galiojančios, paskutinė nuobauda jam skirta 2018 m. balandžio 19 d., t. y. jau įvykus Komisijos svarstymui dėl lygtinio paleidimo taikymo V. B.. Kas akivaizdžiai rodo, kad nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms taisyklėms, todėl sutiktina su apylinkės teismo argumentu, jog toks elgesys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis gali nevykdyti ir probuojamojo pareigų jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.
Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad, nors nuteistasis aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę, turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, už nepriekaištingą elgesį paskatintas 3 kartus, kas teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo elgesio korekcija teigiama linkme, tačiau, įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, teigti, jog tokia jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina, kad nuteistam asmeniui skiriami paskatinimai tik parodo, jog pataisos namuose jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, todėl nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.
Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sutinka su Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad V. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (mąstymo ir nuostatų pokyčiai) dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, todėl skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2018 m. balandžio 11 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.