Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. gynėjos ir nuteistojo P. P. kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

P. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą nuo 2005 m. sausio 26 d. iki 2005 m. vasario 3 d., laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą nuo 2005 m. vasario pabaigos iki 2005 m. kovo 9 d., laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams, pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu P. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistojo T. S. gynėjos apeliacinis skundas atmestas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 3 d. nuosprendis iš dalies pakeistas:

T. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams;

P. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą nuo 2005 m. sausio 26 d. iki 2005 m. vasario 3 d., nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą nuo 2005 m. vasario pabaigos iki 2005 m. kovo 9 d., nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams trims mėnesiams, pagal BK 64 straipsnio 1, 4 dalis paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu P. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Šioje byloje nuteistas ir R. N.. Dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti, 2005 m. vasario pabaigoje prie parduotuvės, (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip devyniolika tablečių, turinčių 1,921 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ne mažiau kaip 8,770 g baltos spalvos miltelių, turinčių 2,362 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino bei ne mažiau kaip 12,556 g augalinės kilmės medžiagų, turinčių narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ir iki 2005 m. kovo 9 d. neteisėtai laikė dalį šių medžiagų su savimi, o kitą dalį – bute, (duomenys neskelbtini).

P. P. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti, iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ne mažiau kaip aštuonias tabletes, turinčias 0,862 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir jas per du kartus, t. y., 2005 m. sausio 26 d. bei 2005 m. vasario 3 d., namo, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, pardavė kitam asmeniui.

P. P. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti, 2005 m. vasario pabaigoje (duomenys neskelbtini) iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo trisdešimt dvi tabletes, turinčias 3,092 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ne mažiau kaip 5,3 g baltos spalvos miltelių, turinčių 1,533 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino bei ne mažiau kaip 4,293 g augalinės kilmės medžiagų, turinčių narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ir iki 2005 m. kovo 9 d. šias medžiagas neteisėtai laikė su savimi, bute, (duomenys neskelbtini), o 2005 m. kovo 9 d. jas neteisėtai gabeno, be to, minėtas medžiagas platino, t. y. namo, (duomenys neskelbtini), laiptinėje kitam asmeniui pardavė 2005 m. vasario 25 d. dvi tabletes, turinčias 0,202 g psichotropinės medžiagos – MDMA, o 2005 m. kovo 9 d. – ne mažiau kaip 0,447 g baltos spalvos miltelių, turinčių 0,177 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Motyvuojamoji dalis

Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo T. S. gynėjos kasacinio skundo

T. S. apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai, nes nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – neteisėtą psichotropinių bei narkotinių medžiagų įgijimą bei laikymą turint tikslą jas parduoti. Iš bylos matyti, kad T. S. neneigia neteisėtai įgijęs bei laikęs šias medžiagas ir nurodo, kad jos buvo reikalingos jam pačiam, nes jis jas vartoja. Tačiau iš nuosprendyje aptartų įrodymų, kurių tarpusavio ryšį teismai įvertino tinkamai, darytina išvada, kad T. S. turėjo tikslą minėtas medžiagas parduoti. Pas T. S. buvo rastos svarstyklės, susvertos ir supakuotos psichotropinės medžiagos, sulaikymo metu T. S. turėjo ne asmeniniam vartojimui skirtą šių medžiagų kiekį. Tokie bylos duomenys įtikinamai paneigia nuteistojo ir jo gynėjos versiją, kad T. S. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines bei narkotines medžiagas neturėdamas tikslo jų platinti.

BK 260 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė ir už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, turint tikslą jas parduoti, ir už jų pardavimą. Tai alternatyvios veikos, ir nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, laikomas baigtu padarius bent vieną iš šių veikų. Kasatorės argumentai, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog T. S. būtų pardavinėjęs narkotines medžiagas, atmestini, nes T. S. yra nuteistas už neteisėtą narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą turint tikslą jas parduoti, o ne už jų pardavimą. Todėl laikytina, kad T. S., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Teismų išvados dėl T. S. kaltės bei veikos kvalifikacijos, priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, yra pagrįstos įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad spręsdami T. S. nusikalstamos veikos klausimus teismai minėtas BPK nuostatas pažeidė, nėra pagrindo. Be to, nuteistojo gynėja savo teiginius dėl įrodymų sieja su nusikalstama veika – narkotikų pardavimu. T. S. šioje byloje už narkotikų pardavimą nėra nuteistas.

Į T. S. asmenybę bei kitas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes atsižvelgė teismai, skirdami jam bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nurodė motyvus, kuriais remiantis pagriežtino T. S. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. T. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl laikytina, kad laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis lygus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui, neprieštarauja BK 54 straipsnio nuostatoms.

Dėl nuteistojo P. P. kasacinio skundo

P. P. apkaltinamasis nuosprendis priimtas taip pat pagrįstai, nes nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas – neteisėtą psichotropinių bei narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą turint tikslą jas parduoti bei jų platinimą. Iš apkaltinamajame nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad P. P. ne tik neteisėtai įgijo, laikė bei gabeno minėtas medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti, tačiau jas ir pardavė, todėl P. P., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. P. P., neginčydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos jo nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nesutinka tik su apeliacinės instancijos teismo paskirta bausme. Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas, P. P. paskirdamas naujas bausmes už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

P. P. neginčija jam paskirtos bausmės rūšies. Apygardos teismo nuosprendyje yra nurodyti motyvai dėl nustatytino laisvės atėmimo bausmės dydžio. Teismas taip pat išdėstė aplinkybes, kodėl P. P. skiria šiek tiek didesnę už BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl bausmės skyrimo BK nuostatoms, reglamentuojančioms bausmės skyrimą, neprieštarauja. Kasatoriaus nurodomos aplinkybės nėra pagrindas švelninti šias bausmes, į daugumą tokių aplinkybių atsižvelgė apeliacinės instancijos teismas. Be to, kasatorius nenurodo, kuo, jo nuomone, konkrečiai pasireiškė netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.

Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad kolegija BK 63 straipsnyje nurodyto bausmių subendrinimo būdo P. P. nekeitė, todėl tai, kad šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje P. P. nurodytas ne BK 63, o 64 straipsnis, laikytina spausdinimo klaida.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. S. gynėjos ir nuteistojo P. P. kasacinius skundus atmesti.