- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- e1-314-743/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-05133-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. sausio 25 d., apie 21 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narę – asmenį, su kuriuo gyvena bendrai neįregistravęs santuokos (partnerę) I. G., kuriai sudavė vieną smūgį dešinės rankos delnu į pakaušio sritį, tuo nukentėjusiajai I. G. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. J., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena su sugyventine I. G. jos namuose, (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 25 d. su kaimynu vartojo alkoholį. Apie 19 val. grįžęs namo pamatė, kad I. G. girta, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo. Ji stovėjo prieš veidrodį, buvo nuo jo nusisukusi, jis pradėjo priekaištauti, kad ji girta, jie susipyko. Priėjęs prie jos dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį į pakaušio sritį. Ji atsisuko, akyse pasirodė ašaros, buvo įpykusi, griebė telefoną ir skambino 112. Mano, kad nuo suduoto smūgio ji jautė skausmą. Kai sudavė smūgį, kambaryje buvo tik dviese. Tai pirmas kartas, kai pakėlė ranką prieš moterį, dėl savo poelgio labai gailisi. Pamatęs, kad I. skambina 112, išbėgo į lauką ir prie namo rūkė, privažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė. Sakė pareigūnams, kad pasitrauks iš gyvenimo, I. sakė: „pati iškvietei policiją, pati galėsi ir pasilaidoti“. Greitoji medicinos pagalba jį išvežė į Kauno Marių ligoninę, kur gulėjo savaitę laiko. Šiuo metu jaučiasi gerai, jokių vaistų nenaudoja. Iš gyvenimo pasitraukti nenori, taip kalbėjo būdamas neblaivus, tačiau tikrai neketino tai daryti. I. atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Nuo to įvykio alkoholio nevartoja. Sutinka, kad jam būtų paskirta viešųjų darbų bausmė (b. l. 68–69).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:
- policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 1, 18, 19), kuriuose nurodyta, kad 2020 m. sausio 25 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), A. J. smurtavo prieš savo sugyventinę I. G., suduodamas vieną smūgį dešine ranka į galvos sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Alkoholio kiekio matuokliu 2020 m. sausio 25 d. 22 val. 29 min. A. J. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas; 21 val. 36 min. I. G. nustatytas 1,46 promilių neblaivumas. I. G. pristatyta į Lazdijų ligoninę, po apžiūros išleista į namus. A. J. sulaikytas ir pristatytas į Lazdijų ligoninę, iš kurios išvežtas į Kauno Marių ligoninę;
- išrašu iš duomenų bazės apie registruotą įvykį (b. l. 13–16), iš kurio matyti, kad 2020 m. sausio 25 d. 21 val. 26 min. gautas I. G. pranešimas, jog sugyventinis konfliktuoja, triukšmauja, daužo per galvą; 22 val. 05 min. gautas greitosios pagalbos medikės pranešimas, kad nuvykus pagal iškvietimą adresu: (duomenys neskelbtini), į Lazdijų ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių dėl galvos sumušimo pristatyta I. G., kuri paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis;
- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 20–24), kuriame užfiksuota įvykio vieta daugiabučio keturių aukštų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte esančiame (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame kambaryje;
- medicininių dokumentų išrašu (b. l. 48), iš kurio matyti, kad I. G. į Lazdijų ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių atvyko 2020 m. sausio 25 d. 22 val. 03 min.; anamnezė – skauda galvą pakaušio srityje, sumušė sugyventinis, patyrė vieną smūgį per pakaušį; diagnozė – galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas. Objektyvi būklė: sąmoninga, orientuota, neblaivi, kalba nerišli, sklinda alkoholio kvapas, išreikštos židininės neurologinės simptomatikos nėra, hemodinamika stabili, palpuojant skausminga pakaušio sritis;
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 142/2020 (06) (b. l. 49–50), kurioje nurodyta, kad I. G. kliniškai nustatyta galvos sumušimas, tačiau pateiktuose medicininiuose dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems smūgio sudavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė;
- nukentėjusiosios I. G. parodymais (b. l. 34–35), iš kurių matyti, kad A. J. yra jos sugyventinis; jie kartu gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. 2020 m. sausio 25 d. nuo ryto sugyventinis su kaimynais vartojo alkoholinius gėrimus, o ji turėjo svečių, su kuriais taip pat vartojo alkoholį. Apie 21 val. A. grįžo į namus neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Tuo metu ji namuose jau buvo viena, svečių nebebuvo. A. pradėjo priekaištauti, kad ji neblaivi, tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl buities. Jai stovint prie veidrodžio, jis supykęs priėjo prie jos ir, stovėdamas jai už nugaros, dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį į pakaušio sritį. Ji jautė skausmą pakaušio srityje, pradėjo verkti, paskambino 112 ir pranešė apie įvykį, o A. išėjo iš namų. Galvos skausmas ir svaigimas praėjo tik greitosios medicinos pagalbos darbuotojams suleidus vaistų. Tai pirmas kartas, kai sugyventinis pakėlė prieš ją ranką. Po įvykio A. jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. A. nebijo, jie labai gerai sutaria. Dėl šio įvykio civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų A. neturi ir ateityje neturės.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios parodymai, iš kurių matyti, kad A. J. prieš ją smurtavo, medicininių dokumentų išrašas ir specialisto išvada, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, jai nustatytas galvos sumušimas. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad A. J. sukėlė savo partnerei fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, nes bendrai gyvenantys asmenys laikomi šeimos nariais, nors ir nėra įregistravę santuokos (BK 248 straipsnio 2 dalis).
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 104–106, 108).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis A. J. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis neteistas (b. l. 84–85), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 88–90), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 91, 92), Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašytas (b. l. 95, 98); gyvenamosios vietos seniūnijos pažymoje dėl šeimos sudėties nurodyta, kad A. J. gyvena (duomenys neskelbtini), pas sugyventinę I. G. (b. l. 101).
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, A. J. asmenybę, jam skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybe, į tai, kad įvykio metu ir kaltinamasis, ir nukentėjusioji buvo neblaivūs. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma bausmė – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina artima vidurkiui (BK 46 straipsnio 2 dalis), yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–7 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (mėnesius) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti A. J., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.