Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-485-311/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-20
Bylos Nr.
1-485-311/2013
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00860-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
E. S., R. R.
Kaltinamasis
R. T.
Baudžiamoji byla Nr. 1-485-311/2013Proceso Nr. 1-24-1-00860-2012-7Procesinio sprendimo kategorija : 1.2.14.1.2.1.; 1.2.14.3.1.; 2.1.10.1.; 1.2.14.1.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 20 dKaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,

sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

dalyvaujant:

prokurorams Vingaudui Rinkevičiui, Tomui Dorelaičiui,

nukentėjusiesiems E. S., R. R.,

kaltinamajam R. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., 180 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Kaltinamasis R. T., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2011-09-07 apie 18.45 val. Kaune, Baltijos g., vairuodamas automobilį Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas nuo Žemaičių pl. link Prūsų g., ties namu Nr. 57, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuoįamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį perėjoje įėjusį pėsčiąjį R. R., jį parbloškė ir padarė nukentėjusiajam sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis R. T. 2012-07-31 apie 6.30 val., bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu D., panaudojo nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent: D. atvirai nuo baro staliuko pagrobiant nukentėjusiajam E,S. priklausiančią piniginę ir bandant pasišalinti iš baro, juos besivejančiam E. S. sudavė kumščiu vieną smūgį į galvos sritį, tokiais veiksmais atimdamas nukentėjusiajam galimybę atgauti pagrobtą piniginę, taip iš nukentėjusiojo bendrai pagrobė: piniginę „WRANGLER“ 50 Lt vertės, 70 litų, asmens tapatybės kortelę 30 Lt vertės, vairuotojo pažymėjimą 49 Lt vertės, išduotus nukentėjusiojo E. S. vardu, automobilio „Audi 100“ v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, privalomojo civilinio draudimo polisą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, neturinčius materialinės vertės nuolaidų korteles: „IKI mylimiausia", neturinčią materialinės vertės, „Norfos“ 10 Lt vertės, „Maxima ačiū“ 5 Lt vertės, dvi „Huderginos“ nuolaidų korteles, viena išduota „Autokaustos" vardu (kreditinę), neturinčias materialinės vertės, vieną „Ūkio banko" kortelę, išduotą nukentėjusiojo vardu 20 Lt vertės, du žvejo bilietus, vienas Kauno mėgėjų draugijos 15 Lt vertės, kitas Kelmės bilietas 50 Lt vertės, išduotus nukentėjusiojo vardu, tokiais veiksmais padarė E. S. 299 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d.

Kaltinamasis R. T. kaltu dėl nusikaltimo pagal LR BK 281 str. 1 d. pripažino ir parodė, kad 2011-09-07 apie 18.45 val. jis važiavo Kaune, Baltijos g. kryptimi nuo Žemaičiu pl. link Prūsų g. ir vairavo automobilį Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tuo metu buvo prietema ir stipriai lijo, matomumas buvo blogas, todėl jis važiavo apie 35-40 km/h greičiu. Važiavo nurodyta kryptimi, pirma eismo juosta. Žinojo, kad priekyje yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, už kurios jam reikėjo sukti į dešinę. Jam įvažiavus į perėją, prieš automobilio priekinę dalį, staiga pamatė žmogaus siluetą. Jis staigiai reagavo - stabdė automobilį bei suko jį dešinėn, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko. Matė ir jautė, kaip žmogus užgriuvo ant variklio dangčio. Nuo variklio dangčio žmogus nugriuvo į dešinę. Jis išlipo iš automobilio. Priėjo prie nukentėjusio. Nukentėjęs R. R. pradėjo skųstis dešinės kojos skausmu, suprato, kad yra padaryti sužalojimai. Greitosios medicinos pagalbos automobilis nukentėjusįjį nuvežė į gydymo įstaigą, o jis pats liko eismo įvykio vietoje.

Dėl nusikaltimo pagal LR BK 180 str. 1 d. kaltinamasis R. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-07-31 apie 24 val. atėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini) Ten buvo barmenė, jos draugė ir šios draugas. R. T. prisėdo prie jų, viso žaidė kortomis, gėrė alų. Po kiek laiko jam paskambino brolis ir jis išėjo. Apie 6-7 val. jis vėl sugrįžo į tą patį barą. Prieš tai prie baro sutiko vaikiną, vardu D.. Jį matė pirmą kartą. Su D. bare gėrė alų. Po kiek laiko D. išgėręs alų, nieko nesakęs R. T., išėjo į lauką. Paskui jį iš karto išėjo nepažįstamas vyriškis. Pats R. T. taip pat maždaug po minutės išėjo iš baro į lauką. Lauke D. jau nebuvo. Nepažįstamas vyriškis lauke, šalia baro, kalbėjo mobilaus ryšio telefonu, kažką klykė, rėkė. R. T. nelabai suprato, kodėl šis rėkauja. Jam pasirodė, kad vyriškis nori prisikabinti prie jo, todėl jis jam vieną kartą sudavė vyriškiui į veidą. Tuomet R. T. apsisuko ir nuėjo link Baltijos g. pas močiutę. Eidamas sugalvojo važiuoti namo, todėl apsisuko ir nuėjo prie gatvės sustabdyti mikroautobusą. Kur tuo metu buvo D. nežino, jo nebuvo šalia jų. Apie tai. jog D. pagrobė piniginę nieko nežino, jis nieko nematė.

1. Dėl nukentėjusiojo R. R. nesunkaus sveikatos

sutrikdymo eismo įvykio metu 2011-09-07

Nukentėjusysis R. R. parodė, kad 2011-09-07 apie 18.45 val. jis buvo parblokštas automobilio Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaune, Baltijos g., ties „Iki“ prekybos centru, jam einant nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Automobilis atvažiavo jam iš dešinės jau bebaigiant pereiti Baltijos g.; kaltinamasis jam padarytą žalą atlygino, jie susitaikė, pretenzijų jis jam neturi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. T., nukentėjusiojo R. R. parodymų, kaltinamojo R. T. kaltė taip pat visiškai įrodyta kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, schema, fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2011-09-07 apie 18.45 val. Kaune, Baltijos g. ties namu Nr. 57 (b. l. 3-6);

transporto priemonės ir techninės būklės patikrinimo protokolu, kuriame užfiksuota automobilio „Honda Accord“ v/n (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio (b. l. 7-8);

valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G-2985/ll(02), kad R. R. sveikata sutrikdyta nesunkiai (b. l. 19).

2. Dėl plėšimo nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu

Nukentėjusysis E. S. parodė, kad 2012-017-31 apie 6.15 val. atėjo į barą, esantį Baltijos g. Nusipirko bokalą alaus ir atsisėdo prie staliuko, piniginę pasidėjo ant staliuko. Už jo sėdėjo du nepažįstami vaikinai. Vienas jų jį užkalbino. Po kelių minučių šie vaikinai atsikėlė ir nuėjo pro jo staliuką link baro išėjimo į lauką. Praeinant pro jo staliuką antrasis vaikinas nuo staliuko pagrobė jo padėtą piniginę. Pirmasis vaikinas ėjo antrajam vaikinui iš paskos. Mano, jog pirmasis vaikinas matė, kaip antrasis nuo stalo pagrobė jo piniginę. Vaikinams nuėjus į lauką, jis taip pat iš karto išėjo paskui juos ir lauke pasakė, jog atiduotų piniginę. Tada vaikinai pradėjo bėgti, jis jiems iš paskos. Pamatę, kad E. S. juos vejasi, antrasis vaikinas sustojo ir apsisukęs jam su dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jam į veidą, po to nubėgo. Tuomet E. S. išsitraukė telefoną, norėdamas paskambinti į policiją. Pamatė, jog tas vaikinas, kuris pagrobė piniginę, stovi maždaug 100-150 metrų atstumu ir stebi jį. Vaikinas, kuris jam sudavė į veidą, pamatė, jog skambina mobilaus ryšio telefonu ir pradėjo artėti link jo. E. S. išsigando ir grįžo atgal į barą. Būnant bare pamatė, jog vaikinas, kuris sudavė jam į veidą, prabėgo pro barą. pribėgo prie automobilio, stovinčio netoli baro aikštelėje. Pribėgęs prie minėto automobilio, vėl nubėgo atgal, iš kur atbėgo. E. S., būdamas bare, sulaukė policijos pareigūnų. Jam dėl nusikaltimo buvo padaryta 299 Lt turtinė žala, tačiau pretenzijų kaltinamajam jis neturi, nes ne jis pavogė piniginę.

Liudytoja R. B. parodė, kad 2012-07-31 ji dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie 2 val. į barą atvažiavo du vyriškiai, vieną kurių matė bare antrą kartą. Jie bare gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 6.30 val. į barą atėjo vyriškis, nusipirko alaus ir atsisėdo prie staliuko. Vyriškis nebuvo pažįstamas su kitais dviem vyriškiais. Abu vyriškiai viską išgėrė ir ėjo link išėjimo, vienas kitam iš paskos. Matė, kaip pirmas vyriškis praeidamas pro atėjusio vyriškio staliuką, nuo staliuko paėmė kažkokį daiktą. Antras vyriškis ėjo jam iš paskos, jis tikrai matė. kad jo draugas ima kažką nuo staliuko. Jie abu iš baro išėjo kartu. Prieš tai R. B. matė, jog vyriškis ant stalo buvo pasidėjęs alaus bokalą, piniginę ir mobilaus ryšio telefoną. Kai vienas iš tų dviejų vyriškių paėmė nukentėjusiojo piniginę, šis jiems pasakė: „ką čia darai“ ir išėjo paskui juos į lauką. Ji girdėjo, kaip nukentėjusysis sakė jiems „atiduok piniginę“. Būdama baro viduje, R. B. matė, kaip lauke, netoli įėjimo - išėjimo į barą, žemesnis vaikinas sudavė vieną smūgį į veidą vyriškiui. Tuo metu kito vaikino šalia jų nebuvo, jis iš karto išėjęs į lauką nuėjo nuo baro. Tada vyriškis grįžo į barą, prie lauko durų skambino policijai, o tas vaikinas, kuris sudavė smūgį nubėgo iki automobilio, su kuriuo jie atvažiavo, kažką pasiėmė, tada nubėgo link daugiabučių kiemų. Vyriškis sugrįžęs į barą pasakė, kad jie pavogė jo piniginę. Ties vyriškio skruostikauliu matėsi paraudimas.

Liudytojas M. M. parodė, kad 2012-07-31 jis dirbo kartu su patruliu R. U. Kauno mieste, Santakos PK teritorijoje. Apie 06.35 val. iš VPK budėtojo gavo nurodymą vykti prie (duomenys neskelbtini). Buvo nurodyta, kad prie minėto namo lauks pilietis iš kurio pavogė piniginę. Vykus link (duomenys neskelbtini)prie baro. adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko pilietis E. S.. Jis paaiškino, kad bare, adresu (duomenys neskelbtini), du jaunuoliai pavogė jo piniginę. Baro darbuotoja R. B. paaiškino, kad asmenys, pavogę piniginę, galimai atvažiavo automobiliu Mazda 323, v/n (duomenys neskelbtini) Automobilis stovėjo minėto baro aikštelėje. Ant E. S. kūno išorinių smurto požymių nesimatė. Nukentėjusysis jaunuolių neapibūdino, nepaaiškino kuria linkme jaunuoliai pasišalino

Iš 2012-07-31 d. apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini): (b.l. 5-6)

Iš 2012-07-31 išrašo iš duomenų bazės matyti, kad automobilis „Mazda 323“ v/n (duomenys neskelbtini) priklauso R. T. (b.l. 23)

Iš 2012-08-08 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. S. iš jam pateiktų atpažinti trijų asmenų atpažino R. T. kaip asmenį, 2012-07-31 buvusį su kitu vaikinu ir jam sudavusį į veidą (b.l. 25-28)

LR BK 180 str. 1 d. įtvirtinta plėšimo sudėtis. Plėšimo objektą sudaro ne tik visų rūšių ir formų nuosavybė, bet ir žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. Nusikalstama veika pagal LR BK 180 str. 1 d. kvalifikuojama tuomet, kai svetimas turtas pagrobiamas, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 180 str. ir tuo atveju, jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamojo R. T. nusikalstama veika, nes jis, bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris pavogė nukentėjusiojo E. S. piniginę ir nukentėjusiajam bandant sulaikyti R. T. ir kitą asmenį, R. T. ir kitas asmuo bandė pabėgti, tačiau R. T. pamačius, kad nukentėjusysis juos vejasi, panaudojo prieš jį fizinį smurtą, suduodamas jam smūgį į veidą, tokiais savo veiksmais stengdamasis įbauginti nukentėjusįjį ir sulaikyti jį, bandant su pavogtu nukentėjusiajam priklausančius turtu pasišalinti bendrininkui, t.y. jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 1 d.

Kaltinamojo R. T. parodymus, kad jis iš baro išėjo jau po to, kaip iš jo išėjo vyriškis, vardu D. bei nukentėjusysis, jis pastarajam sudavė tik dėl to, kad nukentėjusysis kažką nesuprantamai šaukė ir R. T. pagalvojo, kad jį puola, teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Šiuos kaltinamojo parodymus visiškai paneigia nukentėjusysis E. S., kuris nurodė, kad jam sėdint bare prie staliuko, pro jį praėjo nenustatytas vyriškis, kuris paėmė jo piniginę bei paskui šį vyriškį-kaltinamasis R. T.. Nukentėjusiajam išėjus į lauką ir pareikalavus grąžinti piniginę, kaltinamasis R. T. ir kitas vaikinas pradėjo bėgti, o kai E. S. bandė juos vytis, kaltinamasis R. T. apsisuko, sugrįžo prie nukentėjusiojo ir smogė jam į veidą.

Kad kaltinamasis R. T. iš baro išėjo kartu su nenustatytu vaikinu, kuris pavogė nukentėjusiojo piniginę, kad nukentėjusysis reikalavo grąžinti piniginę ir išėjo į lauką paskui nenustatą vyriškį ir R. T. ir kad R. T. smogė nukentėjusiajam į veidą, patvirtino ir liudytoja R. B..

Prieš įvykį kaltinamasis R. T. su nukentėjusiuoju E. S. nebuvo pažįstami, jų nesiejo jokie santykiai, bare tarp jų nebuvo jokio ginčo ar konflikto, todėl netikėti nuosekliais nukentėjusiojo E. S. parodymais teismas neturi pagrindo.

Kaltinamasis R. T. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamajam R. T. skirtinos bausmės-bauda LR BK 281 str. 1 d. numatytos sankcijos ribose, laisvės atėmimas LR BK 180 str. 1 d. numatytos sankcijos ribose.

LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Šioje byloje kaltinamasis R. T. kaltu prisipažino tik dėl nusikaltimo pagal LR BK 281 str. 1 d., t.y. tik dėl to nusikaltimo, už kurio padarymą jam baudžiamoji byla buvo nutraukta, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Dėl nusikaltimo pagal LR BK 180 str. R. T. kaltu neprisipažino, dėl padaryto nusikaltimo nesigailėjo, tuo apsunkindamas greitą ir nešališką visų bylos aplinkybių ištyrimą, nukentėjusiojo neatsiprašė, todėl, teismo nuomone, kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d., padarė bendrininkų grupėje.

LR BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

LR BK 61 str. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmių kaltinamajam R. T. skyrimo, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus), kaltės formą (nusikaltimas pagal LR BK 281 str. 1 d. padarytas neatsargiai, nusikaltimas pagal LR BK 180 str. 1 d. padarytas tyčia), motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (anksčiau nebuvo teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu), dirba UAB „(duomenys neskelbtini) , jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, administracine tvarka baustas 6 kartus, todėl teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikytinas LR BK 75 str. nuostatos, t.y. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Kaltinamajam R. T. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str., LR BK 65 str. 2 d., 67 str. 1 d. 2 d. 6 p., 71 str.,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., 180 str. 1 d. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 281 str. 1 d. –10 (dešimties) MGL dydžio, t.y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Lt bauda;

pagal LR BK 180 str. 1 d. –laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 d., subendrinti taikant bausmių visiško sudėjimo principą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimties) MGL dydžio, t.y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Lt baudą.

Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti už gyvenamosios vietos ilgiau kaip 5 (penkioms) paroms, uždruaudžiant išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Skirti R. T. baudžiamojo poveikio priemonę-5 (penkių) MGL dydžio, t.y. 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) Lt įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant šią įmoką per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę R. T.-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas