- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-10-22
- Bylos Nr.
- 1-114-238/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 23-1-00126-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Civilinis ieškovas
- D. V. M.
- Kaltinamasis
- E. P.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, nukentėjusiajai A. R., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. V. M., kaltinamajam E. P., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, Baudžiamojo Kodekso 259 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. padarė tyčinį nužudymą, o būtent, jis 2008 m. vasario 20d., apie 21val. 30min., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė nukentėjusiajai J. P. mažiausiai 20 smūgių rankomis, kojomis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu į galvą, krūtinę bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai keturias muštines žaizdas galvoje - dvi dešinėje momeninėje srityje, vieną pakaušio ir dešinės momeninės srities riboje ir vieną kairės momeninės srities priekinėje dalyje, odos nubrozdinimus, poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, kairio antakio išorinio galo - smilkinio srityje, nosies srityje, dešinės akies vokuose ir dešiniame skruoste, viršutinės lūpos centrinėje dalyje, abipus ties apatinio žandikaulio kampais, pasmakrėje, dešiniojo skruostikaulio ir nosies kaulų skeveldrinius bei apatinio žandikaulio kūno lūžius, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, dešinės ausies kaušelio apatinės dalies atplėšimą, poodines ir plačias minkštųjų audinių kraujosruvas krūtinėje ties krūtinkauliu bei į šonus nuo jo, abipus ties kremzliniais apatinių šonkaulių galais, dešinės pusės 2-7, 9 ir 10, kairės pusės 1-12 šonkaulio lūžius, krūtinkaulio lūžius pirmame ir antrame tarpšonkauliuose, krūtininio vienuolikto slankstelio išnirimą plyšus tarpslanksteliniam diskui ir lūžus dešimto slankstelio lankui, širdies sumušimą, kepenų sumušimą, keturias muštines plėštines žaizdas kairės plaštakos nugarėlėje, poodines kraujosruvas su puslankio pavidalo įdrėskimais kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje ir dešiniame žaste, ko pasėkoje dėl sužalojimų visumos išsivystė politrauma, vyraujant krūtinės sužalojimams, dėl to J. P. mirė, tokiu būdu nužudė J. P..
E. P. 2008 m. vasario 22d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, šalia parduotuvės „duomenys neskelbtini“, esančios (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 0,271g metamfetamino, kas pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr.5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintą sąrašą Nr.1 laikytina psichotropine medžiaga, ir šią psichotropinę medžiagą neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė kelnių kišenėje ir gabeno automobiliu Isuzu Trooper, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, iki tol, kol 2008-02-22, 17 val. 45 min., buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga be tikslo ją platinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. P. kaltumas padarius nusikalstamas veikas patvirtinamas šiais įrodymais.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis E. P. kaltu dėl nužudymo neprisipažino, dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga kaltu prisipažino dalinai. Paaiškino, kad jis nusikaltimų nepadarė, J. P. nežudė, smurto jos atžvilgiu nenaudojo, psichotropinių medžiagų neįgijo. Kaltinamasis paaiškino, kad iš J. P. pirko namą ir jame gyveno kartu su Ž. P.. 2008-02-20 J. P. buvo sveika, nesužalota, atsigulė miegoti, apie 21 val. name dingo elektra. Jis išvyko į parduotuvę pirkti žiebtuvėlio. Grįžęs į namus, pamatė, kad J. P. kambario durys iškapotos, jame Ž. P. šaukė, pykosi ir smurtavo J. P. atžvilgiu. Pro iškapotą skylę, jis įlindo į kambarį ir nutraukė Ž. P. veiksmus. Kitą dieną pamatė, kad J. P. negyva, padėjo tvarkyti įvykio vietą, nešė prausti J. P. lavoną, o Ž. P. lavoną prausė, perengė drabužius, plovė kraują. J. P. drabužius, dėvėtus įvykio metu, išvežė iš namų ir išmetė. Ž. P. prašė nekviesti policijos, niekam nesakyti apie jos padarytą nusikaltimą, bei aiškinti, kad J. P. nukrito nuo laiptų. Taip pat, Ž. P. jam aiškino, kad ji išlaužė duris, J. P. ją puolė su peiliu, todėl jai reikėjo gintis. Kitą dieną nuėjo pas M. V., jai pasakojo, kad J. P. nukrito nuo laiptų ir yra negyva. 2008-02-21 buvo atvykęs elektrikas V. L., jam aiškino, kad duris su kirviu kapojo J. P., apie jos mirtį elektriko neinformavo. 2008-02-22 atvykus policijos darbuotojams, jiems aiškino, kad J. P. nukrito nuo laiptų. Tą dieną buvo pas R. P., jam pasakojo, kad Ž. P. užmušė J. P.. Negali nurodyti koks buvo tikslas pas jį vykti. Kaltinamasis nesutinka nukentėjusiajai atlyginti civilinį ieškinį.
Kaltinamasis paaiškino, kad 2008-02-22 metamfetaminą įgijo Ž. P., vieną pakelį jie abu sunaudojo, o trys pakeliai liko ir juos policijos darbuotojai pas jį surado. Patvirtino, jog žinojo, kad disponuoti psichotropine medžiaga draudžiama ir laikė ją neteisėtai.
Teisminio nagrinėjimo metu LR Baudžiamojo Proceso Kodekso 276 straipsnio pagrindu buvo pagarsinti E. P. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausų protokoluose užfiksuotos sekančios aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo metu 2008-02-23 apklaustas įtariamuoju kaltinamasis E. P. aiškino, kad J. P. nukrito nuo laiptų, susižalojo ir mirė.(t. 3. b.l. 37-38)
Ikiteisminio tyrimo metu 2008-03-05 apklaustas įtariamuoju kaltinamasis E. P. aiškino, kad 2008-02-20 Ž. P. mušė ir nužudė J. P.. Jis smurto nenaudojo, bet po įvykio padėjo tvarkyti nusikaltimo vietą, kaimynams aiškino, jog J. P. nukrito nuo laiptų, policijai pranešė 2008-02-22. (t. 3. b.l. 40-42). Taip pat, apklaustas įtariamuoju 2009-01-09 tvirtino, kad jis nusikaltimų nepadarė, J. P. nežudė, psichotropinių medžiagų neįgijo, laikosi ankstesnių savo parodymų.(t. 3. b.l. 48-49)
Parodymų patikrinimo vietoje metu 2008-03-27 E. P. tvirtino, kad Ž. P. naudojo fizinį smurtą J. P. atžvilgiu, mušė ją lenta, šokinėjo ant kūno. Kitą dieną rado J. P. negyvą. Parodė kur išmetė J. P. rūbus.( t. 3. b.l. 44-45)
Nukentėjusioji A. R. paaiškino, kad J. P. buvo jos teta ir gyveno (duomenys neskelbtini). Ji namą pardavė kaltinamajam, po to pirkėjai E. P. ir Ž. P. apsigyveno name. 2008 m. vasario mėnesį sužinojo, kad J. P. mirė, apie jos mirtį pranešė M. V.. Ji pasakojo, kad buvo atėję E. P., Ž. P., kurie aiškino, kad J. P. nukrito nuo laiptų. Nurodė, kad J. P. laidojo ji ir dukra D.V. M., dėl laidotuvių turėjo išlaidų.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. V. M. paaiškino, kad J. P. buvo jos teta. Ji namą pardavė E. P.. Kaltinamasis ir Ž. P. apsigyveno pas J. P. prieš jos mirtį. Motina A. R. jai pranešė, kad kaltinamasis nužudė J. P.. Ją laidojo A. R., kuri patyrė žalą ir prašo priteisti turtinę žalą - 4571 Lt ir neturtinę žalą - 500000 Lt .
Liudytoja Ž. P. paaiškino, kad ji, vaikai ir E. P. gyveno iš J. P. nupirktame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name gyveno ir J. P.. 2008-02-20 vakare ji buvo namo antrame aukšte ir išgirdo triukšmą pirmame namo aukšte, kur gyveno J. P., bei buvo nuėjęs girtas E. P.. Ji nusileido laiptais žemyn ir pamatė, kad J. P. veidas kruvinas, ji skundėsi, kad ją muša E. P.. Ji bandė sudrausminti kaltinamąjį, tuomet jis sudavė smūgį jai(Ž. P.). Bijodama kaltinamojo galimo smurto, pasišalino ir pakilo į antrą aukštą. Tuomet išgirdo kapojimo garsus. Vėl grįžo į pirmą aukštą, pamatė, kad J. P. kambario durys iškapotos, jose matėsi skylė, o E. P. buvo J. P. kambaryje ir jos atžvilgiu smurtavo toliau. Jis viena koja prispaudęs laikė J. P. krūtinę ir ją mušė. Kitą dieną pamatė J. P., ji buvo negyva. Kaltinamasis grasino, kad ji niekam nesakytų apie jo padarytą nusikaltimą. Kartu su kaltinamuoju ėjo pas kaimynus, kuriems E. P. aiškino, kad J. P. nukrito nuo laiptų. Ji ėjo kartu, nes bijojo kaltinamojo galimo smurto. 2008-02-22 juos sulaikė policija.
Liudytoja tvirtina, kad J. P. drabužius išmesti nevažiavo. Psichotropines medžiagas įgijo E. P.. Nurodo, kad E. P. motina, sesuo siūlė apsiimti kaltę dėl nužudymo, žadėjo sumokėti didelę pinigų sumą, pasirūpinti vaikais, ji atsisakė. Taip pat, tvirtino, kad E. P. jos atžvilgiu ne kartą smurtavo, buvo sužalojęs, ji kaltinamojo bijojusi.
Liudytoja Ž. P. paaiškino, kad įvykio dieną ji J. P. nemušė, jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo ir jos nežudė. Kaltinamasis E. P., aiškindamas apie liudytojos atliktus smurtinius veiksmus, ją apkalba.
Liudytoja Ž. P. nurodė, kad 2008-02-14 kaltinamasis ją buvo sumušęs ir sužalojęs.
2008-02-23 apklausta įtariamąja Ž. P. nurodė, kad 2008-02-14 buvo kaltinamojo sumušta, iki 2008-02-23 gulėjo, buvo girta, nieko nepamena, kas sumušė J. P. nežino. Kažkurią dieną E. pasakė, kad bobulė nukrito nuo laiptų.(t. 2. b.l. 133)
2008-02-24 Kauno miesto apylinkės teisme buvo sprendžiamas kardomosios priemonės klausimas. Šio posėdžio metu Ž. P. patvirtino, kad įvykio dieną E. P. išlaužė duris, mušė J. P. kumščiais, o kitą dieną ją matė negyvą. Įvykio dieną J. P. skundėsi, kad E. P. ją muša. Nurodė, kad ji(Ž. P.) smurto J. P. atžvilgiu nenaudojo. (t. 2. b.l. 130-131)
Analogiškai apie tai, kad 2008-02-20 E. P. naudojo fizinį smurtą J. P. atžvilgiu, Ž. P. tvirtino 2008-02-26 papildomai apklausta įtariamąja. Nurodė, kokius smurtinius veiksmus atliko kaltinamasis. Taip pat, patvirtino, kad kaltinamasis jai grasino, liepęs aiškinti kitiems asmenims, jog J. P. nukrito nuo laiptų. Patvirtino girdėjusi kapojimo garsus, matė iškapotas duris. (t. 2. b.l.145-146)
Šias aplinkybes patvirtino apklausta teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2008-03-04 (t. 2. b.l. 151-154) bei ikiteisminio tyrimo metu apklausta tyrėjo kaip liudytoja 2009-01-07 ir būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą.(t. 2. b.l. 164-167)
Parodymų patikrinimo vietoje metu 2008-02-29 Ž. P. parodė nusikaltimo padarymo vietą, patvirtino, jog 2008-02-20 E. P. smurtavo J. P. atžvilgiu, matė iškapotas duris ir kirvį, girdėjo kapojimo garsus. J. P. skundėsi, kad E. P. ją muša. Patvirtino ir nurodė kokius smurtinius veiksmus atliko kaltinamasis, o būtent, kad smūgiavo rankomis į galvą, krūtinę, buvo prispaudęs koja jos kūną.(t. 2. b.l. 148-149)
Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2009-01-05 nutarimu ir vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p. Ž. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nepadarius jai veikos turinčios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 1 d., požymių.(t. 2. b.l. 161-162)
Liudytoja B. M. R. paaiškino, kad ji yra J. P. giminaitė. Prieš įvykį, paskutinį kartą, J. P. matė 2008 m. vasario mėnesį, ji buvo sveika, nesužalota. Ji pasakojo, kad pardavė namą, pas ją gyventi atsikraustė vyras ir moteris. A. R. pranešė, kad J. P. negyva ir nužudyta.
Liudytoja G. J. paaiškino, kad ji buvo J. P. kaimynė. Matė, kad E. P. bendravo su J. P., o vėliau jis ir Ž. P. pas ją apsigyveno. 2008-02-20 pas ją į namus buvo atėjusi neblaivi Ž. P.. Ji skundėsi skausmu, aiškino, kad jai sulaužyti šonkauliai, veide matėsi mėlynė. Sakė, kad E. P. ne žmogus, o gyvulys. Suprato, kad ją sumušė E. P.. Kitą dieną pas ją į namus atėjo girti E. P., Ž. P., pasakė, kad mirė J. P..
Liudytoja M. V. paaiškino, kad ji buvo J. P. kaimynė. Prieš J. P. mirtį pas ją gyventi atsikraustė E. P. ir Ž. P.. 2008-02-21 pas ją į namus atėjo E. P., Ž. P., jos veide matėsi mėlynė, abu buvo pasimetę, aiškino, kad J. P. nukrito nuo laiptų, nebegyva. Ji patarė kviesti policiją. Po įvykio buvo nuėjusi į J. P. namus, matė išlaužtas jos kambario duris. Po sulaikymo ir išleidimo iš policijos, Ž. P. buvo atėjusi ir pasakojo, kad ji senutės nemušė, J. P. sumušė E. P..
Taip pat, liudytoja M. V., patvirtino, kad jai skambino E. P. motina, ji sakė, kad gerai būtų, jog dėl įvykio apkaltintų Ž. P., nes ji neturi vairuotojo pažymėjimo ir nebus kam prižiūrėti, vežti vaikus į mokyklą. Ž. P. motina skundėsi, kad E. P. muša Ž. P..
Liudytojas A. J. paaiškino, kad 2008-02-21 apie 24.00 val. grįžo į namus, sutuoktinė G. J. pasakė, kad mirė kaimynė J. P.. Tuomet, jis ėjo pas J. P. į namus, duris atrakino ir į lauką išėjo E. P. ir Ž. P.. Juos ragino kviesti policiją. Kaltinamasis atsakė, kad jie girti ir bijo kviesti policiją.
Liudytojas M. R. paaiškino, kad 2008-02-21, apie 24 val., kartu su A. J. ėjo pas jo kaimynę J. P., gyvenančią (duomenys neskelbtini). A. J. klausė E. P. ir Ž. P. ar jie kvietė policiją, bet šie atsakė, kad to nedarė, nes yra girti ir bijo.
Liudytoja N. J. paaiškino, kad J. P. buvo jos kaimynė. 2008-02-21 vakare atėjo neblaivūs E. P. ir Ž. P. ir aiškino, kad J. P. nukrito nuo laiptų, ją prausė, paguldė į lovą, ši mirė. Ji patarusi kviesti policiją. Ž. P. veide matė mėlynę. Prieš 2008-02-20 įvykį J. P. matė, ji buvo sveika, nesužalota.
Liudytojas A. V. paaiškino, kad jis buvo J. P. kaimynas. Matė, kad 2008 m. pas J. P. gyventi atsikraustė E. P., Ž. P.. Savaitę prieš įvykį matė J. P., ji buvo sveika. Jo motina M. V. pasakė, kad J. P. negyva. 2008-02-22 ėjo pas E. P., jį ragino kviesti policiją. Tuomet E. P. skambino policijai, pranešė apie J. P. mirtį, aiškino, kad ji nukrito nuo laiptų.
Liudytojas V. L. paaiškino, kad atliko elektros tvarkymo darbus J. P. name. Prieš 2008-02-20 įvykius buvo pas ją, matė, kalbėjo, ji buvo sveika, nesužalota. Pakartotinai atvyko 2008-02-21, į namą jį įleido E. P.. Namo viduje, pirmame aukšte, matė iškapotas kambario duris, nuolaužas, duženas. Paklausus kas atsitiko, E. P. atsakė, kad močiutė „sudurnavojo“, ją išvežė psichiatrinė.
Liudytoja J. N. P. paaiškino, kad E. P. yra jos sūnus, jis gyveno su Ž. P.. Po 2008-02-20 įvykio, jai teko kalbėti su Ž. P. ir ji pasakojo, kad J. P. duris daužė ji, o senutė puolė ją su peiliu, su ja mušėsi. Buvo kalba su Ž. P., kad ji prisipažintų, ji žadėjo tai padaryti. Vėliau aiškino, kad nusikaltimą padarė E. P.. Po įvykio R. P. jai pasakojo, kad Ž. P. jam pasakojo, jog nužudė J. P..
Liudytoja L. B. paaiškino, kad E. P. yra jos brolis. Iš motinos sužinojo, kad buvo suimti E. P. ir Ž. P.. Po Ž. P. paleidimo iš suėmimo, pas ją vyko, kalbėjosi. Ji pasakojo, kad mušė J. P.. Iš R. P. pasakojimo žinanti, kad Ž. P. jam prisipažino nužudžiusi J. P..
Liudytojas R. A. paaiškino, kad po įvykio Ž. P. pasakojo, kad įvykio dieną J. P. ją puolė su peiliu, tai ji panaudojo fizinį smurtą J. P. atžvilgiu.
Liudytojas R. P. paaiškino, kad 2008 m. vasario mėn. pas jį buvo atvykę E. P., Ž. P. ir ji pasakojo, kad bobulė pasimirė, ji sudavė pagaliu jai į galvą.
Paaiškino, kad tyrimo metu šios aplinkybės neaiškino, nes apklausos metu jam buvo daromas psichologinis poveikis.
Liudytojas R. P. nurodė, kad prieš keletą metų kartu su E. P. vienoje įkalinimo įstaigoje atliko laisvės atėmimo bausmę.
Teisminio nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio pagrindu buvo pagarsinti R. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. paaiškino, kad 2008m. vasario mėn. jam paskambino E. P.. Jis sakė, kad nori atvažiuoti pasikalbėti. Atvyko E. P. ir jo sugyventinė Ž. P.. Jie buvo sunerimę, papasakojo, kad nukritusi nuo laiptų mirė pagyvenusi moteris, kad apie tai pranešė policijai. Daugiau įvykio aplinkybių jie nepasakojo, o jis neklausinėjo, daugiau nieko nekalbėjo, bute užtruko apie 10-15 minučių ir išvažiavo. Po įvykio buvo nuvykęs pas N. P., jai pasakojo, kad E. P., Ž. P. pas jį buvo atvykę ir pasakojo, kad močiutė nukrito nuo laiptų ir mirė, daugiau jai nieko nepasakojo. Daugiau apie nužudymo aplinkybes nieko nežino. L. B. jis negalėjo sakyti, kad Ž. P. atvykusi jam pasipasakojo, jog ji nužudė moterį, nes Ž. P. jam to nesakė. Apie jokį fizinį smurtą jam nepasakojo nei Ž. P., nei E. P.. L.B. ir N. P. sakė, kad policijoje paliudys tik tai, kad E. P., Ž. P. buvo atvykę, pasakojo, jog močiutė nukrito nuo laiptų.(t. 2. b.l. 38-39)
Protokole liudytojas R. P. savo ranka parašė, kad protokolas surašytas teisingai ir jį pasirašė. Prieš parodymų davimą liudytojas buvo įspėtas pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, išaiškinta pareiga duoti teisingus parodymus.
Liudytojas E. P. paaiškino, kad jis yra E. P. draugas. Apie nužudymo aplinkybes jam nieko nėra žinoma ir niekas nepasakojo. Buvo susitikęs Ž. P., ji žadėjo eiti prisipažinti, bet dėl ko nesakė.
Liudytoja I. P. paaiškino, kad Ž. P. yra jos dukra ir gyveno kartu su E. P.. Kaltinamasis E. P. dažnai smurtavo ir mušė Ž. P.. Dukra pasakojo, kad kaltinamojo motina, sesuo, jos draugas siūlė pinigus, ragino prisiimti kaltę dėl J. P. nužudymo, žadėjo ja rūpintis, bet ji nesutiko. Ž. P. jai pasakojo, kad J. P. užmušė E. P.. Dukra Ž. P. bijojo kaltinamojo.
Liudytojas A. M. paaiškino, kad 2008-02-22 budėjo ir gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), yra lavonas, vyko į įvykio vietą. Namo kambaryje, lovoje, buvo rastas lavonas, veide matėsi sužalojimai, ranka užklijuota pleistru. E. P. aiškino, kad J. P. nukrito nuo laiptų, ranką nusidegino kurdama pečių. Jis aiškino, kad J. P. rado prie laiptų, nuvedė į kambarį ir paguldė. Taip pat, pasakojo, kad jis ir Ž. P. girtavo, J. P. juos ramino, vėliau rado ją gulinčią prie laiptų. Matėsi, kad virtuvės grindys buvo išplautos.
Liudytojas J. Š. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) m. VPK. Paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) Policijos Komisariato buvo gautas pranešimas apie tai, kad J. P. mirtis smurtinė. Vyko į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini). Paskambinus telefonu, į įvykio vietą atvyko E. P., o su juo Ž. P. ir vaikai. Kaltinamasis aiškino, kad J. P. nukrito nuo laiptų. Ž. P. buvo girta, su ja kalbėti nebuvo galimybių, skundėsi, kad skauda krūtinę, todėl buvo nuvežta į gydymo įstaigą. Jie abu buvo pristatyti į policiją. Asmens kratos metu pas E. P. buvo rastai maišeliai, juose baltos spalvos milteliai. Jis aiškino, kad tai amfetaminas. Po įvykio teko bendrauti ir atlikti procesinius veiksmus su Ž. P., ji aiškino, kad E. P. sumušė J. P..
Iš 2008-02-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), jame rastas J. P. lavonas. Protokole užfiksuota, kad lavonas rastas lovoje, rankoje matosi mėlynės, ant plaštakos užrištas medicininis bintas, galvoje plaukai kruvini, apatinio žandikaulio srityje matyti žaizda, veidas kruvinas, viršutinė lūpa sutinusi. (t. 1. b.l. 4-7, 10-32, 35-41).
Papildomai įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėta tą pačią dieną, tai yra 2008-02-22. Papildomos įvykio vietos apžiūros metu rasta ir išimta: stiklinė nuskelta vaza; stiklo šukė; kartoninės dėžutės viršus; nuo durų staktų koridoriuje paimti du raudonos spalvos pėdsakai; kambaryje nuo grindų paimtas raudonos spalvos pėdsakas; iš kambario nuo lovos paimtas rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis; iš virtuvės nuo grindų prie viryklės paimtas raudonos spalvos skysčio pavyzdys; du kirviai rasti rūsyje, iš kurių vienas su raudonos spalvos pėdsaku; pagalys rastas rūsyje su raudonos spalvos dėmėmis; nuo pjuvenų paimtos sulaužytos medinės durys; iš koridoriaus antrajame namo aukšte paimtas pilkos spalvos bliuzonas; popieriaus skiautė su užrašu „Žala“, nuorūka; nuo durų plokštės dalies daktoplokštelė su avalynės pėdsaku; už garažo rastos medinės sulaužytos durys; raudonos spalvos skysčio pavyzdys paimtas nuo kambario durų varčios, tamsiai mėlynos spalvos sportinės kelnės su raudonomis juostomis šonuose; mėlynos spalvos sportinės kelnės, juodos spalvos džemperis , tamsiai mėlynos spalvos džemperis; moteriškos velvetinės šviesiai rudos spalvos kelnės, pilkos spalvos moteriškos kelnės su žaliomis juostomis, moteriškos džinsinės kelnės, moteriška maikutė trumpomis rankovėmis, moteriška bliuskutė juodos spalvos, įvairūs dokumentai. (t. 1. b.l. 10-32, 35-41).
Iš 2008-03-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įvykio vietoje surasti ir paimti daiktai-durys, bato pėdsako daktoplokštelė, paimta nuo durų plokštės dalies. Apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtos rudos ir baltos spalvos durys. Nustatyta, kad abiejų durų vidurinėje dalyje yra kiaurymė, ties kiauryme matomi kirstiniai pėdsakai.(t. 1.b.l. 33)
Iš M. Romerio universiteto TMI Kauno skyriaus specialisto 2008-02-22 - 2008-10-02 išvados Nr.M 288/08 (02) matyti, kad J. P. mirties priežastis politrauma, pasireiškusi daugybiniais sumušimais veide ir galvoje, nosies kaulų, dešinio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio lūžiais, kraujo išlaja po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje; daugybiniais krūtinės sumušimais, dešinės pusės 2-7, 9 ir 10, kairės pusės 1-12 šonkaulių bei krūtinkaulio lūžiais, tarpslankstelinio disko tarp krūtininių 10-to ir 11-to slankstelių plyšimais 10-to slankstelio lanko lūžimu; širdies sumušimu; kepenų sumušimu. Tai sukėlė ūmų kardiolpulmonalinį nepakankamumą ir šoką. J. P. mirė 1-3 paros iki jos lavono autopsijos. Į tai nurodo lavondėmių stadija, nykstantis lavono raumenų sustingimas ir ryškėjantys lavono puvimo reiškiniai-poodinių venų tinklas ir pažaliavusi pilvo sienos oda.
J. P. kūne rasti sekantys sužalojimai: keturios muštinės žaizdos galvoje -dvi dešinėje momeninėje srityje, viena pakaušio ir dešinės momeninės srities riboje ir viena kairės momeninės srities priekinėje dalyje; odos nubrozdinimai, poodinės ir minkštųjų audinių kraujosruvos kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, kairio antakio išorinio galo-smilkinio srityje, nosies srityje, dešinės akies vokuose ir dešiniame skruoste, viršutinės lūpos centrinėje dalyje, abipus ties apatinio žandikaulio kampais, pasmakrėje; dešiniojo skruostikaulio ir nosies kaulų skeveldriniai bei apatinio žandikaulio kūno lūžiai; kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu; poodinės ir plačios minkštųjų audinių kraujosruvos krūtinėje ties krūtinkauliu bei į šonus nuo jo, abipus ties kremzliniais apatinių šonkaulių galais; dešinės pusės 2-7, 9 ir 10, kairės pusės 1-12 šonkaulio lūžiai, krūtinkaulio lūžiai pirmame ir antrame tarpšonkauliuose, krūtininio vienuolikto slankstelio išnirimas plyšus tarpslanksteliniam diskui ir lūžus dešimto slankstelio lankui, širdies sumušimas; kepenų sumušimas; žnaibymo žymės (poodinės kraujosruvos su puslankio pavidalo įdrėskimais) kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje ir dešiniame žaste; keturios muštinės plėštinės žaizdos kairės plaštakos nugarėlėje; dešinės ausies kaušelio apatinės dalies atplėšimas. Visi konstatuoti sužalojimai padaryti iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Muštinės žaizdos galvoje padarytos kietu buku pailgu daiktu, galimai lazda. Kiti sumušimai veide ir galvoje padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, galimai kumščiais ar kojomis. Krūtinės sužalojimai, davę daugybinius šonkaulių lūžius abipus, krūtinkaulio viršutinės dalies lūžius ir stuburo krūtininės dalies pažeidimą susidarė J. P. žalojant aukštielninkoje padėtyje, kai nugara buvo prispausta ant pailgos daikto ar briaunos, smūgiuojant į krūtinkaulio sritį bei į apatinių šonkaulių kremzlinių galų projekciją. Muštinės-plėštinės žaizdos kairėje plaštakoje-padarytos kietu buku ribotu daiktu ir yra priskiriamos būdingiem gynybai sužalojimams. Sužnaibymo žymė kairiame dilbyje kairėje šlaunyje ir dešiniame žaste padarytas rankų pirštais. Krūtininio slankstelio išnirimas, daugybiniai abipusiai šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiai, sutrikdantys kvėpavimo biomechaninę funkciją, širdies sumušimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Skruostikaulio, nosikaulių ir apatinio žandikaulio lūžiai, kraujo išlaja po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, jei vertinti izoliuotai, atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą, o likusieji sužalojimai - nežymų. Tačiau mirties priežastis-politrauma, kaip sužalojimų visuma, vyraujant krūtinės sužalojimams. Mirtis įvyko nuo politraumos, kaip sužalojimų visumos, vyraujant krūtinės sužalojimams. Dauguma iš konstatuotų sužalojimų yra laisvai pasiekiamos savo ranka, tačiau jie kraštutinai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui ar griuvimui be pašalinės jėgos poveikio. P. kairės plaštakos nugariniame paviršiuje konstatuotos keturios žaizdos, tikėtina, susidarė ranka dengiantis nuo smūgių įrankiu, kuriuo padarytos žaizdos galvoje bei sumušimai veide. Nuo sužalojimų iki mirties galėjo praeiti iki kelių valandų. Iš sužalojimų gausos ir skirtingo pobūdžio bei lokalizacijos akivaizdu, kad J. P. ir užpuoliko tarpusavio padėtys kito. Sužalojimai padaryti mažiausiai dvidešimt trauminių poveikių pasėkoje, iš kurių mažiausiai dešimt į galvą ir keturių ar daugiau į krūtinę.(t. 1. b.l.84-93)
Teisminio nagrinėjimo metu specialistas J.Vėlavičius patvirtino, kad J. P. mirties priežastis buvo politrauma, kuri komplikavosi trauminiu šoku. Prie trauminio šoko prisidėjo visuma sužalojimų, taip pat ir mirties priežastimi yra visuma sužalojimų. J. P. padaryti sužalojimai būdingi sudavus daugybinius smūgius.
Iš M. Romerio universiteto TMI Kauno skyriaus specialisto 2008-02-25 išvados Nr.G-689/08(02) matyti, kad 2008-02-25 atlikto tyrimo metu E. P. konstatuoti sekantys sužalojimai: poodinė kraujosruva kairiame žaste; odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešiniame dilbyje, abejose blauzdose. Sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą kairiame žaste, padaryti galimai 2-5 dienos iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 1. b.l.97-98)
Iš M. Romerio universiteto TMI Kauno skyriaus specialisto 2008-02-25 išvados Nr.G-697/08(02) matyti, kad 2008-02-25 atlikto tyrimo metu Ž. P. konstatuoti sekantys sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, dešinės akies apatiniame voke, abiejuose dilbiuose, abejose blauzdose, kairio peties srityje, dešinėje krūtyje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jie padaryti 5-8 paros iki apžiūros, suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti rankos kumštis, koja apauta batu, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai padaryti ne mažiau devynių trauminių poveikių pasekoje. Šioje išvadoje nurodoma, kad tiriamoji paaiškino, jog 2008-02-22 vyko išgertuvės, išgirdus triukšmą iš antro aukšto nusileido į pirmą aukštą ir pamatė, kad neblaivus E. P. muša ir tąso močiutę. Tiriamoji nurodė, kad E. P. buvo sumušta 2008-02-14 ir dar kelis kartus po to kumščiais į įvairias kūno vietas. 2008-02-22 E. P. jos nemušė ir ji močiutės nemušė.(t. 1. b.l.99).
Lietuvos Teisės Ekspertizės Centro specialisto 2008-05-19 išvadoje Nr. 11-878 (08) nurodyta, kad ant J. P. kairės rankos nagų nuokarpų rastas žalios spalvos medvilnės pluoštas yra vienodas (bendro grupinio priklausomumo) su E. P. marškinėlių pluoštais. (t. 1. b.l.141-147)
Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2008-10-16 išvadoje Nr.140-(2753)-IS1-8030 nurodyta, kad ant tirti pateiktų: šešių tamponų su nuoplovomis, stiklo šukės, popierinės dėžutės dangtelio, rankšluosčio, vazos, durų medinės dalies, kirvio koto, paimtų 2008-02-22 papildomos įvykio vietos apžiūros metu; E. P. marškinėlių paimtų 2008-02-22 asmens kratos metu; džinsų, tamsiai mėlynų sportinių kelnių, bluzono paimtų 2008-02-25 pakartotinės įvykio vietos apžiūros metu, iš II-ojo namo aukšto kambario ties virtuve, J. P. apatinių marškinėlių ir kelnaičių paimtų 2008-03-06 MRU TMI Kauno ekspertinio skyriaus, rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančio Ž. P.. Rasto moters kraujo genotipas sutampa su J. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000003 %.
Ant tirti pateiktos cigaretės nuorūkos, paimtos 2008-02-22 papildomos įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), rasta moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančių J. P.. Ant tirti pateiktų Ž. P. dešinės rankos nagų nuokarpų su panagių turiniu, paimtų 2008-02-23, rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančio J. P.. Rastų moters biologinių pėdsakų bei moters kraujo genotipai sutampa su Ž. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų Ž. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000008 %.
Ant tirti pateiktų E. P. dešinės rankos nagų nuokarpų su panagių turiniu, paimtų 2008-02-23, rasta vyro kraujo tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Rasto vyro kraujo genotipas sutampa su E. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000002 %.
Ant tirti pateiktos popieriaus skiautės, paimtos 2008-02-22 papildomos įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), kraujo nerasta. Ant tirti pateiktos popieriaus skiautės rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančių E. P..
Negalima atsakyti kam priklauso žmogaus kraujas, rastas ant tirti pateiktų J. P. rankų nagų nuokarpų su panagių turiniu, paimtų 2008-02-23, nes mėg. Nr. 28 ir Nr. 29 rasta sumaišyta vyro ir moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. P. genotipu. Vyro biologiniai pėdsakai nepriklauso E. P. ir vyrui, kurio biologiniai pėdsakai rasti ant tirti pateiktos popieriaus skiautės.
Ant tirti pateiktų: kirvio, laboratorijoje pažymėto Nr. 1, koto, paimto 2008-02-22 papildomos įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini); pilkos spalvos sportinių kelnių (pažymėta mėg. Nr. 19) ir juodos spalvos palaidinės (pažymėta mėg. Nr. 20), paimtų 2008-02-25 pakartotinės įvykio vietos apžiūros metu, iš II-ojo namo aukšto kambario ties virtuve, (duomenys neskelbtini); Ž. P. kairės rankos nagų nuokarpų su panagių turiniu, paimtų 2008-02-23, rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.
Ant tirti pateiktų E. P. kairės rankos nagų nuokarpų su panagių turiniu, paimtų 2008-02-23, žmogaus kraujo nerasta. Ant tirti pateiktų E. P. kairės rankos nagų nuokarpų su panagių turiniu rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.
Ant tirti pateiktų: pilkos ir juodos spalvų palaidinės, juodos spalvos džemperio su raudonos spalvos juostelėmis ant rankovių, velvetinių kelnių, juodos spalvos sportinių kelnių ir juodos spalvos džemperio, paimtų 2008-02-25 pakartotinės įvykio vietos apžiūros metu, iš II-ojo namo aukšto kambario ties virtuve, (duomenys neskelbtini), Kaune, kraujo nerasta. (t. 1. b.l. 165-172).
Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro 2008-07-25 specialisto išvadoje Nr. 140-(2752)-ISI-5733 nurodyta, kad du rankų pėdsakai ant pateiktos tirti medinės durų dalies yra palikti Ž. P. dešinės rankos delnu ir dešinės rankos smiliumi. (t. 1. b.l. 174-178)
Mykolo Romerio Universiteto Teismo Medicinos Instituto Medicinos Kriminalistikos laboratorijos specialisto 2008-12-02 – 2008-12-16 išvadoje Nr.MK 135/08 (01) nurodyta, kad tirtos J. P. galvos odos žaizdos yra muštinės, padarytos bukos briaunos savybių traumuojantį paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu. Ištyrus pateiktus tirti kirvius metaline rankena ir medine rankena, durų medinę dalį, lazdą, stiklinę vazą, nustatyta, kad visi šie tirti pateikti daiktai turi bukos briaunos savybių traumuojančius paviršius (kirvių penties kraštai, medinės durų dalies kraštai, lazdos rankenos kraštai, stiklinės vazos nenuskelti kraštai). Todėl daroma išvada, kad bet kurio iš tirti pateiktų daiktų buka briauna galėjo būti padarytos tirtos J. P. muštinės odos žaizdos. Pasisakyti kategoriškai, ar tirti pateiktais daiktais, ir kuriuo konkrečiai iš tirti pateiktų daiktų padarytos šios žaizdos negalima, kadangi žaizdose užsifiksavę požymiai yra tik plačios grupinės priklausomybės. (t. 1. b.l.184-189)
Iš 2008-02-22 asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu pas E. P. rasta ir paimta trys polietileniniai maišeliai su baltos spalvos milteliais. (t. 2. .b.l. 184)
Iš Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2008-03-18 išvados Nr.140-(2213)-IS1-2255 matyti, kad baltos spalvos miltelių iš trijų plastikinių maišelių, 2008-02-22 asmens kratos metu paimtų pas E. P., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - metamfetaminas, kurios bendroji masė yra 0,271 g. (t. 1. b.l.134-136)
Įrodymų vertinimas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad visi įrodymai byloje gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso nustatyta tvarka, jie yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamasis padarė tyčinį nužudymą. Ši išvada daroma dėl sekančių aplinkybių.
Byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų bei duomenų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad E. P. padarė tyčinį J. P. nužudymą, tai yra mušė ją, sudavė smūgius, sužalojo ir dėl to J. P. mirė. Ši išvada paremta šiais duomenimis.
Byloje nustatyta, kad 2008 metų vasario mėnesį, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), pas J. P., apsigyveno E. P., Ž. P. ir jų vaikai. E. P. ir Ž. P. gyveno ir naudojosi antrame namo aukšte esančiomis patalpomis, o J. P.-pirmame aukšte esančiomis patalpomis. 2008-02-20 gyvenamajame name buvo kaltinamasis E. P., Ž. P., jų nepilnamečiai vaikai, J. P.. Kitų asmenų name nebuvo.
Liudytojos Ž. P. parodymais patvirtinama, kad 2008-02-20 kilus konfliktui tarp E. P. ir J. P., kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą J. P. atžvilgiu, sudavė jai smūgius į įvairias kūno vietas, ją sužalojo ir sekančią dieną J. P. buvo rasta negyva savo lovoje. Taip pat, liudytoja Ž. P. nurodė, kad įvykio dieną kaltinamajam būnant pirmame aukšte, ji girdėjo kapojimo garsus, matė iškapotas J. P. kambario duris.
Šiais liudytojos Ž. P. parodymais yra pagrindas tikėti, nes apžiūrint įvykio vietą, kur kaip nurodo liudytoja įvyko nužudymas, buvo rastas J. P. lavonas su smurto žymėmis, smurto pėdsakai-jos kraujas, suniokotos durys su kirstiniais pėdsakais ir kiti daiktai.
Fizinio smurto panaudojimo J. P. atžvilgiu faktas patvirtinamas specialisto išvada ir specialisto J. Vėlavičiaus parodymais. Specialisto išvados patvirtino, kad J. P. mirties priežastis politrauma, pasireiškusi daugybiniais sumušimais veide ir galvoje, nosies kaulų, dešinio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio lūžiais, kraujo išlaja po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje; daugybiniais krūtinės sumušimais, dešinės pusės 2-7, 9 ir 10, kairės pusės 1-12 šonkaulių bei krūtinkaulio lūžiais, tarpslankstelinio disko tarp krūtininių 10-to ir 11-to slankstelių plyšimais 10-to slankstelio lanko lūžimu; širdies sumušimu; kepenų sumušimu. Tai sukėlė ūmų kardiolpulmonalinį nepakankamumą ir šoką. Mirtis įvyko nuo politraumos, kaip sužalojimų visumos, vyraujant krūtinės sužalojimams.
Specialistas J. Vėlavičius nurodė, kad J. P. mirties priežastis buvo politrauma, kuri komplikavosi trauminiu šoku, prie trauminio šoko prisidėjus visumai sužalojimų. Taigi, nustatyta, kad J. P. mirė nuo sužalojimų visumos.
Liudytoja Ž. P. nurodė, kad kaltinamasis sudavė J. P. daugybinius smūgius, kas atitinka specialisto išvadoms, kuriose konstatuota, kad sužalojimai padaryti mažiausiai dvidešimt trauminių poveikių pasekoje, iš kurių mažiausiai dešimt į galvą ir keturi ar daugiau į krūtinę. Sužalojimai padaryti galvoje, krūtinėje ir vidaus organuose.
J. P. padarytų sužalojimų pobūdis leidžia tikėti liudytojos Ž. P. parodymais apie tai, kad smurtą kaltinamasis naudojo intensyviai. Iš specialisto išvados matyti, kad J. P. buvo nustatyta daugybiniai sumušimai veide, galvoje, nosies kaulų, dešinio skruostikaulio, apatinio žandikaulio lūžiai, muštinės žaizdos galvoje, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, daugybiniai krūtinės sumušimai, krūtinkaulio, šonkaulių lūžiai, kepenų, širdies sumušimas ir kt.
Liudytoja Ž. P. patvirtino, kad kaltinamasis smūgiavo rankomis į galvą, krūtinę, koja laikė prispaudęs nukentėjusiosios kūną. Šie parodymai pilnai atitinka specialisto išvadai, kur teigiama, kad sužalojimai rasti ir galvoje, ir krūtinėje ir jie galėjo būti padaryti rankomis, kojomis.
Be to, liudytoja Ž. P. paaiškino, kad tuo metu kai ji matė kaltinamojo mušamą J. P., ši buvo kruvina, jai tekėjo kraujas, ji skundėsi, kad ją muša kaltinamasis. Šiuo aiškinimu yra pagrindas tikėti, nes po įvykio apžiūrint įvykio vietą, name buvo rastas J. P. kraujas ir šią aplinkybę patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas bei specialisto išvada.
Liudytoja Ž. P. savo parodymus apie kaltinamojo atliktus nusikalstamus veiksmus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, paaiškindama bei nurodydama nusikaltimo padarymo vietą ir aplinkybes. Tai užfiksuota parodymų patikrinimo vietoje protokole. Parodymų patikrinimo vietoje metu 2008-02-29 Ž. P. parodė nusikaltimo padarymo vietą, patvirtino, jog 2008-02-20 E. P. smurtavo J. P. atžvilgiu, matė iškapotas duris ir kirvį, girdėjo kapojimo garsus. J. P. skundėsi, kad E. P. ją muša. Patvirtino ir nurodė kokius smurtinius veiksmus atliko kaltinamasis, o būtent, kad smūgiavo rankomis į galvą, krūtinę, buvo prispaudęs koja jos kūną.(t. 2. b.l. 148-149)
Teismas konstatuoja, kad byloje liudytojos Ž. P. parodymai nėra vienintelis įrodymas byloje, patvirtinantis kaltinamojo kaltumą. Antai, Lietuvos Teisės Ekspertizės Centro specialisto 2008-05-19 išvadoje Nr. 11-878 (08) nurodyta, kad ant J. P. kairės rankos nagų nuokarpų rastas žalios spalvos medvilnės pluoštas yra vienodas (bendro grupinio priklausomumo) su E. P. marškinėlių pluoštais. (t. 1. b.l.141-147) Ši aplinkybė duoda pagrindą tvirtinti, kad 2008-02-20 tarp J. P. ir E. P. buvo kontaktas, J. P. panagėse galėjo likti įvykio dieną kaltinamojo vilkėto drabužio pėdsakai kai J. P. gynėsi nuo kaltinamojo smurto.
Be to, specialisto išvada (t. 1. b.l. 165-172) patvirtino, kad ant kaltinamojo drabužių, kuriais jis vilkėjo įvykio metu, rasta J. P. kraujo. Ši aplinkybė duoda pagrindą daryti išvadą apie tai, kad 2008-02-20 kaltinamasis mušė J. P. ir J. P. kraujas ant kaltinamojo drabužio atsirado tuomet, kai kaltinamasis smurtavo J. P. atžvilgiu.
Specialisto išvada (t.1. b.l. 84-93) patvirtino, kad J. P. kairės plaštakos nugariniame paviršiuje konstatuotos keturios žaizdos, jos susidarė ranka dengiantis nuo smūgių įrankiu, kuriuo padarytos žaizdos galvoje bei sumušimai veide. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad J. P. atžvilgiu buvo smurtauta įvykio metu, o ji gynėsi nuo smurto ir to pasekoje buvo sužalota. Ta aplinkybė, kad kaltinamojo kūne 2008-02-25 apžiūros metu buvo rasti sužalojimai ir specialisto išvada (t. 1. b.l. 97-98) patvirtino, kad jie galėjo būti padaryti 2008-02-20, leidžia teigti, kad įvykio metu kaltinamajam jie galėjo atsirasti grumtynių su J. P. metu. Ta aplinkybė ir ją patvirtina specialisto išvada (t. 1 . b.l.141-147), kad ant J. P. kairės rankos nagų nuokarpų rastas žalios spalvos medvilnės pluoštas yra vienodas (bendro grupinio priklausomumo) su E. P. marškinėlių, dėvėtų įvykio metu, pluoštais, duoda pagrindą daryti išvadą, jog įvykio metu jie turėjo kontaktą ir minėti pluoštai liko ant nukentėjusiosios nagų, J. P. ginantis nuo kaltinamojo smurtinių veiksmų. Ta aplinkybė, kad ant kaltinamojo drabužių rasta J. P. kraujo, leidžia teigti, kad kaltinamasis smurtavo J. P. atžvilgiu. Daiktų apžiūros protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu patvirtinama, kad įvykio vietoje buvo rastos, apžiūrėtos dvejos durys, jose rasti kirstiniai pėdsakai. Apklausti liudytojai M. V., V. L. patvirtino, kad 2008-02-21 atvykęs pas E. P., name pirmame aukšte, matė iškapotas duris.Šios aplinkybės pilnai atitinka Ž. P. parodymams apie tai, kad ji girdėjusi kapojimo garsus, kuomet kaltinamasis smurtavo namo pirmame aukšte. Todėl daroma išvada, kad E. P. iškapojo J. P. kambario duris, kad patekti pas ją į kambarį. Juo labiau, kad Ž. P. patvirtino, jog matė iškapotas duris, pro jų skylę matė smurtaujantį E. P. ir mušantį J. P..
Taigi, paminėti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad J. P. nužudymą padarė E. P.. Įvertinus visas bylos aplinkybes nustatyta, kad kaltinamasis sudavė daugybinius smūgius J. P. į įvairias kūno vietas, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, ją sužalojo, dėl patirtų sužalojimų J. P. mirė. Taigi, tarp kaltinamojo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių(mirties) yra priežastinis ryšys.
Ž. P. parodymais patvirtinama, kad kaltinamasis sudavė smūgius rankomis ir kojomis. Ši aplinkybė patvirtinta ir specialisto išvada. Tačiau teismui nepavyko nustatyti koks įrankis buvo panaudotas nusikaltimo metu ir padarant sužalojimus. Mykolo Romerio Universiteto Teismo Medicinos Instituto Medicinos Kriminalistikos laboratorijos specialisto 2008-12-02 – 2008-12-16 išvadoje Nr.MK 135/08 (01) nurodyta, kad tirtos J. P. galvos odos žaizdos yra muštinės, padarytos bukos briaunos savybių traumuojantį paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu. Ištyrus pateiktus tirti kirvius metaline rankena ir medine rankena, durų medinę dalį, lazdą, stiklinę vazą, nustatyta, kad visi šie tirti pateikti daiktai turi bukos briaunos savybių traumuojančius paviršius (kirvių penties kraštai, medinės durų dalies kraštai, lazdos rankenos kraštai, stiklinės vazos nenuskelti kraštai). Todėl daroma išvada, kad bet kurio iš tirti pateiktų daiktų buka briauna galėjo būti padarytos tirtos J. P. muštinės odos žaizdos. Pasisakyti kategoriškai, ar tirti pateiktais daiktais, ir kuriuo konkrečiai iš tirti pateiktų daiktų padarytos šios žaizdos negalima, kadangi žaizdose užsifiksavę požymiai yra tik plačios grupinės priklausomybės (t. 1. b.l.184-189) Taigi, specialisto išvadoje patvirtinta, kad žalojant naudotas įrankis, jis nurodytas kaip daiktas, kuris turi bukos briaunos savybių traumuojančius paviršius, tačiau kategoriškai neįvardinta kuriuo daiktu sužalojimas padarytas. Nustatyta, kad įvykio vietoje buvo rasta įvairių daiktų, jie išimti. Tačiau ar jie buvo panaudoti smurtaujant nenustatyta. Taigi, laikoma, kad įrankis panaudotas, o koks- nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004 06 18 nutarimo “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 6 p. nurodo, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.
Kaltinamasis sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas garbaus amžiaus moteriai, kuri fiziškai už jį yra silpnesnė, jis matė, kad nukentėjusioji sužalota, jai bėga kraujas, tačiau smurtą naudojo ir toliau. Suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, turintis gyvenimiškos patirties, psichiškai sveikas kaltinamasis suvokė, kad atlikdamas smurtinius veiksmus, suduodamas smūgius, daro veiką, keliančią pavojų žmogaus sveikatai ir net gyvybei.Tai suvokdamas kaltinamasis numatė, kad smurtaudamas, gali padaryti sveikatos sutrikdymą, tame tarpe ir pavojingą gyvybei, dėl kurio ji gali mirti. Manoma, kad kaltinamajam atliekant nusikalstamus veiksmus, kuriuos jis atliko, nėra svetimas suvokimas priežastinio ryšio dėl padarytų veiksmų dėsningumui. Jis numatė priežastinį ryšį ir kad tokia veika gali sužaloti žmogų ar jam atimti gyvybę. Smurtauta, suvokiant savo veiksmų pavojingumą ir kad daromas nusikalstamas veiksmas. Tokį suvokimą grindžia ta aplinkybė, kad kaip tvirtina pats kaltinamasis, jis keletą metų užsiėmė kovine sporto šaka. Sužalotą J. P. kaltinamasis paliko gulėti lovoje, nesiėmė priemonių jai suteikti medicininę pagalbą.
Nenustatyta, kad kaltinamasis būtų siekęs J. P. mirties. Iš bylos medžiagos matyti ir tą patvirtina kaltinamojo, liudytojų parodymai, kad E. P. su J. P. bendravo, prieš įvykį smurtinių veiksmų jos atžvilgiu nebuvo atlikęs, didelių nesutarimų tarp jų nebuvo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nužudymą padarė netiesiogine tyčia. Kaltinamasis, suduodamas smūgius, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis ir nors nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Kaltinamasis buvo abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Nėra pagrindo daryti išvadai, kad jis veikė tiesiogine tyčia.
E. P. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalį, kadangi jis padarė tyčinį kito žmogaus nužudymą. Dėl padaryto nusikaltimo kaltinamasis baustinas.
Kaltinamasis E. P. kaltu neprisipažįsta, neigia smurtavęs J. P. atžvilgiu ir tvirtina, kad nužudymą padarė Ž. P..
Tikrinant šią kaltinamojo versiją, teismas vertina visus byloje esančius įrodymus, duomenis užfiksuotus procesiniuose dokumentuose, liudytojų parodymus, specialistų išvadas, kaltinamojo parodymus, jo elgesį ir veiksmus po 200-02-20 įvykio iki jo sulaikymo 2008-02-22. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tikėti kaltinamojo versija apie tai, kad nusikaltimą padarė Ž. P.. Šią aplinkybę paneigia liudytojos Ž. P. parodymai. Aukščiau paminėti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad J. P. nužudyta kaltinamojo veiksmais. Nurodyti įrodymai vieni kitus atitinka, vieni kitiems neprieštarauja ir yra įtikinami dėl E. P. kaltumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nėra pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais dėl jo nekaltumo. Visų pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo vienodi ir nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu 2008-02-23 apklaustas įtariamuoju E. P. teigė, kad J. P. nukrito nuo laiptų ir susižalojo. (t. 1. b.l. 37-38). Šios apklausos metu netvirtino, kad Ž. P. smurtavo J. P. atžvilgiu. Vėliau, tyrimo metu ir teisme, nurodė, kad J. P. mušė, sužalojo ir nužudė Ž. P..
Teismas daro išvadą, kad tikėti šiuo aiškinimu nėra pagrindo, nes tuomet nesuprantama kodėl kaltinamasis negynė J. P. nuo Ž. P. smurto, kodėl nekvietė medikų pagalbos, kodėl dvi dienas po įvykio nusikaltimą slėpė ir apie jį policijai nepranešė, kuomet žinojo, kad J. P. jau mirusi, negyva. Tuomet kai buvo sulaikytas policijos 2008-02-22 kaltinamasis nenurodė kas padarė nusikaltimą, to nenurodė ir apklausiamas įtariamuoju pirmos apklausos metu 2008-02-23, nurodydamas, jog J. P. nukrito nuo laiptų.
Kaltinamojo elgesys po įvykio-atvykusiems policijos pareigūnams, kaimynams kaltinamojo aiškinimas, kad J. P. nukrito nuo laiptų, elektrikui aiškinimas, kad J. P. išprotėjo, viską išdaužė ir išvežta į psichiatrinę, dvi dienas po nusikaltimo nepranešimas policijai apie įvykį, įvykio vietos tvarkymas, nusikaltimo pėdsakų šalinimas, slėpimas, rodo, kad jis slėpė nusikaltimą, vengė, kad kiti asmenys sužinotų tiesą. Šios aplinkybės nustatytos įvykio vietos apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, liudytojų Ž. P., M. V., A. J., M. R., A. V., N. J., V. L., A. M., J. Š. parodymais.
Liudytojų M. R., V. L., N. J., Ž. P. ir kaltinamojo E. P. parodymais patvirtinama, kad iki 2008-02-20 J. P. buvo sveika nesužalota. Iš liudytojų Ž. P., kaltinamojo E. P. parodymų nustatyta, kad 2008-02-21 J. P. buvo mirusi. Specialisto išvada patvirtina, kad J. P. sužalojimai padaryti 2008-02-20. Specialistas patvirtino, kad J. P. sužalota sudavus daugybinius smūgius. Taigi, neabejotinai nustatyta, kad J. P. atžvilgiu buvo smurtauta 2008-02-20 ir dėl šio smurto ji mirė. Tą aplinkybę, kad J. P. sumušė E. P., liudytoja Ž. P. patvirtino kaimynei M. V., kuomet lankėsi pas ją jau po įvykio ir jos paleidimo iš sulaikymo. Taip pat, patvirtino ir motinai I. P.. Liudytojos M. V. ir I. P. teisme patvirtino, kad Ž. P. joms pasakojo, jog J. P. sumušė, užmušė E. P.. Apie tai, kad įvykio dieną E. P. smurtavo J. P. atžvilgiu Ž. P. nurodė specialistui (t. 1. b.l. 99), teismui, kuomet buvo sprendžiamas kardomosios priemonės klausimas teisme (t. 2. b.l. 130-131) ir kitose jos apklausose tyrime ir teisme.
Nustatyta, kad 2008-02-20, vakare, Ž. P. lankėsi pas kaimynę G. J.. Pastaroji šią aplinkybę patvirtino ir nurodė, kad Ž. P. buvo sužalota ir jai aiškino, kad „E. P. ne žmogus, o gyvulys“, skundėsi skausmu. Iš pokalbio suprato, kad ją sumušė kaltinamasis. Liudytoja Ž. P. paaiškino, kad 2008-02-20 kaltinamasis mušė J. P., o kai ji bandė sudrausminti, tai kaltinamasis sudavė smūgį ir jai. Ji kaltinamojo buvo sumušta ir prieš 2008-02-20, tai yra 2008-02-14, jos sveikata buvo bloga. Tuomet kai kaltinamasis mušė J. P., bijodama galimo kaltinamojo smurto, ji buvo išėjusi iš namų pas kaimynę G. J.. Šiuo Ž. P. aiškinimu yra pagrindas tikėti, nes liudytojos G. J. parodymai patvirtina, kad sužalota Ž. P. pas ją lankėsi 2008-02-20 ir skundėsi kaltinamojo netinkamu elgesiu.
Liudytojų Ž. P., I. P. parodymais patvirtinama, kad prieš įvykį kaltinamasis yra ne kartą smurtavęs Ž. P. atžvilgiu. Liudytoja M. V. patvirtino, kad Ž. P. motina skundėsi, kad E. P. muša Ž. P.. Liudytoja G. J. patvirtino mačiusi Ž. P. veide smurto pėdsakus 2008-02-20. Todėl yra įtikinamas Ž. P. aiškinimas, jog ji kaltinamojo bijojusi ir po įvykio vykdė jo nurodymus, 2008-02-21 ėjo kartu su kaltinamuoju pas kaimynus, pritarė kaltinamojo aiškinimui, jog J. P. nukrito nuo laiptų, tokius pat davė pirminius parodymus tyrėjui ir nenurodė aplinkybių apie kaltinamojo atliktus nusikalstamus veiksmus. Tą aplinkybę, kad liudytoja bijo kaltinamojo, Ž. P. patvirtino teisme ir du kartus atsisakė duoti parodymus. Jos sužalojimo faktas patvirtintas specialisto išvada.(t.1. b.l.99)
Tačiau, įvertinus visus Ž. P. parodymus, kuriuos ji yra davusi ikiteisminiame tyrime ir teisme, matyti, kad jie yra visi vienodi ( t. 2. b.l.13-131, 145-146, 148-149, 151-154, 164-167, t. 4. b.l. 72-82), kur detaliai nurodė kaltinamojo padaryto nusikaltimo aplinkybes, patvirtino kokius smurtinius veiksmus J. P. atžvilgiu atliko kaltinamasis, nurodė nusikaltimo padarymo būdą, nusikaltimo padarymo vietą, nusikaltimą padariusį asmenį. Liudytojos Ž. P. nurodytos aplinkybės atitinka kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Ir tik viename –pirminiame protokole, parodymai yra neatitinkantys, kur ji aiškino, kad buvo girta, nieko nepamena, kas sumušė J. P. nežino.Kažkurią dieną E. pasakė, kad bobulė nukrito nuo laiptų.(t. 2. b.l.133). Kaip minėta ankščiau, liudytoja Ž. P. nurodė įtikinamus argumentus kodėl šios apklausos metu nepatvirtino nusikaltimo kaltininko ir tuo netikėti nėra pagrindo.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu E. P. gera valia policijos darbuotojams parodė vietą, kur po įvykio išmetė J. P. drabužius. Procesinio veiksmo metu šie drabužiai buvo rasti. Todėl daroma išvada, kad po nužudymo kaltinamasis slėpė nusikaltimo pėdsakus, o vėliau nurodė kur jie yra.
Liudytojo A. J., M. R. parodymais patvirtinama, kad jie 2008-02-21 ėjo pas kaltinamąjį į namus, ragino jį pranešti policijai apie J. P. mirtį, tačiau kaltinamasis to nedarė nei tą dieną, nei ankščiau-2008-02-21, kai jau žinojo, jog ji negyva, tuo siekė slėpti nusikaltimo pasekmes. Teismas daro išvadą, kad, kaltinamasis, būdamas nekaltas dėl nusikaltimo, to nebūtų daręs ir ėmęsis priemonių vykdyti pilietinę pareigą-informuoti policiją.
Teismas kritiškai vertina liudytojų L. B. (kaltinamojo sesuo), jos draugo R. A., N. P. (kaltinamojo motina), R. P. (kaltinamojo draugas) parodymus apie tai, kad Ž. P. jiems prisipažino padariusi nusikaltimą. Visų pirma, liudytojos Ž. P. parodymais ši aplinkybė paneigta. Kita vertus, įvertinama ta aplinkybė, kad L. B., N. P. yra artimi kaltinamojo giminaičiai, todėl suprantama, jog jie siekia kaltinamojo išteisinimo ir to, kad jis išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Be to, liudytojos M. V. parodymais patvirtinama, kad kaltinamojo motina N. P. skambino liudytojai M. V., aiškino apie tai, kad būtų gerai, jog dėl nusikaltimo apkaltintų Ž. P., nes priešingu atveju nebus kam prižiūrėti, vežioti jos vaikus.
Gi, liudytojas R. A. yra kaltinamojo sesers draugas, liudytojas R. P. yra geras kaltinamojo draugas, jie kartu yra atlikinėję laisvės atėmimo bausmę, todėl laikoma, kad jie taip pat siekia kaltinamajam padėti. Vertinant liudytojo R. P. parodymus matyti, kad ikiteisminiame tyrime ir teisme jie yra prieštaringi ir nėra vienodi. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. paaiškino, kad 2008m. vasario mėn., jam paskambino E. P.. Jis sakė, kad nori atvažiuoti pasikalbėti. Atvyko E. P. ir jo sugyventinė Ž. P.. Jie buvo sunerimę, papasakojo, kad nukritusi nuo laiptų mirė pagyvenusi moteris, kad apie tai pranešė policijai. Daugiau įvykio aplinkybių jie nepasakojo, o jis neklausinėjo, daugiau nieko nekalbėjo, bute užtruko apie 10-15 minučių ir išvažiavo. Po įvykio buvo nuvykęs pas N. P., jai pasakojo, kad E. P., Ž. P. pas jį buvo atvykę ir pasakojo, kad močiutė nukrito nuo laiptų ir mirė, daugiau jai nieko nepasakojo. Daugiau apie nužudymo aplinkybes nieko nežino. L. B. jis negalėjo sakyti, kad Ž. P. atvykusi jam pasipasakojo, jog ji nužudė moterį, nes Ž. P. jam to nesakė. Apie jokį fizinį smurtą jam nepasakojo nei Ž. P., nei E. P.. L.B. ir N. P. sakė, kad policijoje paliudys tik tai, kad E. P., Ž. P. buvo atvykę, pasakojo, jog močiutė nukrito nuo laiptų.(t. 2. b.l. 38-39)
Apklaustas teisme R. P. nurodė, kad atvykusi pas jį į namus Ž. P. pripažino sudavusi J. P. į galvą. Taigi, teisme liudytojas nurodė aplinkybę, kurios netvirtino tyrime. Teismas daro išvadą, kad teisme nurodyta aplinkybė apie Ž. P. prisipažinimą smurtavus, paneigiama liudytojos Ž. P. parodymais. Nurodyta aplinkybė prieštarauja ir pačio liudytojo R. P. duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu, todėl nurodyta aplinkybe tikėti nėra pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo tikėti liudytojo R. P. aiškinimui apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jautė psichologinį tyrėjo spaudimą, todėl protokole užrašyta netiesa. Šis liudytojo aiškinimas nepatvirtintas jokiais duomenimis, jis dėl to jokių pastabų protokole nepareiškė. R. P. protokole(t. 2. b.l. 38-39) savo ranka parašė, kad protokolas surašytas teisingai ir jį pasirašė. Prieš parodymų davimą liudytojas buvo įspėtas pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, išaiškinta pareiga duoti teisingus parodymus. Šioje apklausoje liudytojas R. P. netvirtino apie tai, kad Ž. P. pripažino padariusi nusikaltimą.
Teismo nuomone, neįtikinama ir nereali ta aplinkybė, kad Ž. P. būtų pasakojusi apie savo padarytą nusikaltimą R. P., L. B., R. A., kadangi šie žmonės jai yra svetimi ir nėra artimi asmenys. Be to, šių asmenų parodymai nėra patvirtinami kitais įrodymais, todėl negali būti patikimi ir patvirtinantys aplinkybes dėl Ž. P. kaltumo.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. P. neprisipažinimas vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip minėta ankščiau, jo parodymai tyrime ir teisme nėra vienodi. Teisme kaltinamojo duotus parodymus paneigė byloje esantys įrodymai, kurie paminėti aukščiau.
Liudytojo E. P. parodymus laikyti patikimais ir kaip įrodančiais Ž. P. kaltumą dėl J. P. nužudymo, nėra pagrindo, nes jie nėra informatyvūs apie 2008-02-20 įvykius.
Teismas, darydamas išvadą dėl E. P. kaltumo ir Ž. P. nekaltumo, vertina byloje esančias stenogramas telefoninių pokalbių, vykusių tarp Ž. P. ir jos motinos I. P., tarp Ž. P. ir kaltinamojo sesers L. B..(t. 2. b.l. 99, 1001-105). Iš šių pokalbių matyti, kad Ž. P. skundžiasi motinai, jog jai siūloma prisiimti kaltę, o ji to nenori daryti. Aiškina, kad jis „baladojo, tai kodėl ji turi imtis“ kaltę. Ž. P., kalbėdama su L. B. skundžiasi, kad E. P. ją apkalba („varo ant manęs). L. B. klausia Ž. P. “ir neapsiimsi tu nieko“, o Ž. P. atsako, kad „tai aišku neapsiimsiu“. Kai L. B. pasako Ž. P., kad jie buvo nuvažiavę pas draugą ir viską papasakojo, ir ją kaltina, kad “ten tu padarei“, Ž. P. atsako „nu dar gražiau“, kas rodo, kad ji kaltės nepripažįsta. Kito pokalbio tarp Ž. P. ir L. B. metu, pastaroji dėsto“ manęs klausia tardytojas, aš ant tave, kad tu, man sakei, kad tu, kad panašiai“, o Ž. P. atsako“nu, jeigu tu nori meluoti, prašau“.
Teismas daro išvadą, kad byloje pilnai pasitvirtino kaltinimas dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.
Kaltinamasis E. P. pripažįsta, kad 2008-02-22 pas jį policijos pareigūnai rado miltelius - psichotropinę medžiagą. Šią aplinkybę patvirtina liudytojos Ž. P. parodymai ir kratos protokolas. (t. 2. b.l. 184) Specialisto išvada patvirtino, kad pas kaltinamąjį rasti milteliai yra psichotropinė medžiaga-metamfetaminas, nurodė jo kiekį-0,271g.(t. 1. b.l. 134-136)
Kaltinamojo E. P. aiškinimą, kad ne jis įgijo metamfetaminą, paneigia liudytojos Ž. P. parodymai. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme liudytoja Ž. P. nuosekliai aiškino, kad 2008-02-22 kaltinamasis ir ji vyko automobiliu prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, jis kažkur buvo nuėjęs, o ji kaltinamojo laukė automobilyje. Ž. P. patvirtino, kad psichotropinę medžiagą ji neįgijo ir jos kaltinamajam neperdavė. Ta aplinkybė, kad milteliai rasti pas kaltinamąjį, o ne pas Ž. P., duoda pagrindą daryti išvadą, kad jis juos neteisėtai laikė, juos buvo neteisėtai įgijęs. Tokiu būdu įrodyta, kad E. P. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga. Todėl už šio nusikaltimo padarymą jis baustinas.
Skiriant bausmę E. P. atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas. Žala neatlyginta. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra nesunkus. Kaltinamasis teisiamas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą.
Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (BK 60 str. 1 d. 9 p). Šią aplinkybę patvirtina Ž. P. parodymai.
Kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka, Kauno tardymo izoliatoriaus vadovybės charakterizuojamas teigiamai. (t. 3.52-61, t. 4. b.l. 128)
Nukentėjusioji D.V. M. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti 4571 Lt turtinei žalai atlyginti, 500000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį. Jei asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, miršta, jo kaip nukentėjusiojo teises perima vienas iš šeimos narių (BPK 38 str.) ar artimųjų giminaičių (BPK 15 str.), šių asmenų tarpusavio susitarimu. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisę į žalos atlyginimą turi ir kiti mirusiojo giminaičiai.
BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Nukentėjusioji prašo priteisti 4571 Lt turtinei žalai atlyginti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais įrodyta bei patvirtinama žala 1968 Lt sumai. ( t. 3. b.l. 151-153). Kitoje dalyje civiliniam ieškiniui įrodyti dokumentai nepateikti, įrodymais jis nepagrindžiamas, todėl tai daliai civilinis ieškinys negali būti patenkintas. Įvertinus tai, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti įrodytas 1968 litų sumai, jis pagrįstas bylos duomenimis, nukentėjusioji turėjo išlaidų dėl J. P. laidojimo, tuo nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, o šią žalą padarė kaltinamasis nusikalstamais veiksmais, todėl civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, nes įrodytas 1968 litų sumai.
Taip pat, byloje pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir nurodė jos dydį, prašo priteisti 500000 litų. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusioji pareiškė, kad neturtinė žala jai padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir artimos giminaitės nužudymo. Teismas nustatė, kad J. P. nužudė kaltinamasis E. P.. Taigi, kaltinamasis neturtinę žalą nukentėjusiajai privalo atlyginti. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiosios ir kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Dėl giminaitės nužudymo, netekties, nukentėjusioji patyrė dvasinius pergyvenimus, dvasinį sukrėtimą, sunkius išgyvenimus. Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos patyrė netekusi artimo žmogaus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji gyveno atskirai nuo J. P., buvo jos giminaitė, tarp jų buvo ryšys, su ja bendravo, ja rūpinosi, ją lankydavo. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo, nes ji padaryta nusikalstamais veiksmais. Neturtinė žala tenkinama dalinai. Prašoma priteisti 500000 litų sumą. Manoma, kad ši suma yra per didelė. Įvertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, įvertinus visas įstatyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajai priteistina mažesnio dydžio suma neturtinei žalai atlyginti nei ji prašo.
Daiktų klausimas spręstinas Baudžiamojo Proceso Kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Kardomoji priemonė –suėmimas paliekama ta pati iki įsiteisės nuosprendis.
Suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Paliekamas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas į E. P. priklausantį turtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 297, 301-303 straipsniais,
nusprendė:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir Baudžiamojo Kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir pagal Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalį skirti bausmę laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų, pagal Baudžiamojo Kodekso 259 straipsnio 1 dalį skirti bausmę laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams. Vadovaujantis Baudžiamojo Kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 12(dvylikai) metų. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2009-10-22, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-02-22 iki 2009-10-22.
Kardomąją priemonę-suėmimą palikti tą pačią iki įsiteisės nuosprendis.
Priteisti iš E. P. turtinei žalai atlyginti 1968 (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis) litus ir 70000(septyniasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai D.V. M..
Palikti galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į E. P. turtą: gyvenamąjį namą su pagalbinio ūkio pastatais ir kitais statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.1; ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.2; garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.3; kitus statinius (tvora, kiemo aikštelė, šulinys), esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.4; žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), k.v., kurio plotas 0,2000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); automobilį ISUZU TROOPER, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti paminėtu turtu.
Daiktus: džemperius (3vnt.), kelnes (4 vnt.), džinsus, palaidines (2 vnt.), marškinėlius grąžinti Ž. P.
Daiktus: J. P. apatinius marškinius, kelnaites, striukę, megztinius (3 vnt.), džemperius (2 vnt.), pėdkelnes (2 vnt.), puskojines, šlepetes sunaikinti.
Daiktus: plaukų, nagų, panagių nuokarpas, kraujo, rankų pėdsakų pavyzdžius, kiliminį taką, rankšluostį, cigaretės nuorūką, tamponus sunaikinti.
Daiktus: voke Nr. 5 esančius dokumentus palikti saugoti prie bylos. Voke (t. 3. b.l. 118) esančius dokumentus: gimimo liudijimą, pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, kreditinę kortelę siųsti į nuteistojo bausmės atlikimo vietą, kitus voke esančius dokumentus palikti saugoti prie bylos.
Daiktus: sunaikinti miltelius-matamfetaminą(0,474 g bendras kiekis)-t. 1. b.l. 136.
Pinigus: 722,74 Lt, vieną vieno dolerio kupiūrą bei geltono metalo grandinėlę (t. 2. b.l. 195-198) panaudoti civilinių ieškinių padengimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.