Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei Eglei Anužytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo – S. S., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. G.. Tuo metu ieškovas atliko bausmę įkalinimo įstaigoje ir su žmona susitikinėdavo ilgalaikiuose pasimatymuose. 2013 m. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. G., ieškovas buvo įsitikinęs, kad sūnus yra jo. Atlikęs bausmę 2019 m. ieškovas pradėjo gyventi kartu su savo žmona, tačiau jiems nepavyko išsaugoti santuokos ir 2022 m. (duomenys neskelbtini) jų santuoka buvo nutraukta.

3. Nurodoma, kad A. G. 2024 m. (duomenys neskelbtini) mirė. Tuomet bendri pažįstami pradėjo kalbėti, kad A. G. sūnus A. gali būti ne ieškovo biologinis vaikas. Dėl to ieškovas, norėdamas išsiaiškinti tikrąją tiesą, su berniuku nuvyko dėl DNR ekspertizės atlikimo. (duomenys neskelbtini) teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovas nėra A. G. biologinis tėvas.

4. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovo turimais duomenimis galimai biologinis A. G. tėvas yra S. S., su kuriuo A. G. susitikinėjo, o vėliau ir kartu apsigyveno.

5. Nurodoma, kad ieškovo su A. G. nesieja jokie emociniai ryšiai, jie nebendrauja, jokių kontaktų nepalaiko. A. mama taip pat nedėjo pastangų, jog šie ryšiai tarp ieškovo ir vaiko atsirastų. Susiklosčius minėtoms aplinkybėms, o taip pat pašalinus visas abejones dėl biologinės tėvystės, (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį, kuria leido paimti nepilnametį A. G. iš ieškovo.

7. Atsakovo A. G. laikinoji globėja D. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

8. Trečiasis asmuo S. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

9. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba arba Skyrius) pateikė teismui išvadą ((duomenys neskelbtini)), kurioje nurodė, kad sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. (duomenys neskelbtini) Skyriuje registruotas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad (duomenys neskelbtini) Skyriaus vyriausiajai specialistei V. D. paskambino globojamo vaiko A. G. globėja ir informavo, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus nutartį trečiasis asmuo S. S. (duomenys neskelbtini) mėn. pradžioje paskambino globėjai ir pasakė, kad jis yra vaiko tėvas ir pasiims savo vaiką A. G. kada norės. Globėjai pasakius, kad jis nėra įrodęs vaiko tėvystės, kad vaikui yra svetimas asmuo, S. S. pasakė, kad jam nereikia įrodymų, nes jis žino, kad A. yra jo vaikas, todėl gali pasiimti savo vaiką. Globėja išgyveno, kad S. S. gali elgtis priešingai vaiko teisėms, gali jį išgąsdinti, jį pagrobti, o už vaiko saugumą atsako globėja, todėl prašė pagalbos dėl galimai S. S. netinkamų veiksmų vaiko atžvilgiu. Skyrius įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į policiją siekiant pagal kompetenciją įvertinti gautą informaciją dėl galimo vaiko pagrobimo. Policija įvertino duomenis pradėtoje medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nesurinkta duomenų apie S. S. veiksmais (ar neveikimu) galimai padarytą baudžiamąjį nusižengimą arba nusikaltimą.

10. Tarnybos išvadoje taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo užpildytas Vaiko globos peržiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo bendrauta su vaiku. Vaikas pasakojo, kad gyvena 2 kambarių bute, turi atskirą kambarį, kambaryje yra visi būtini baldai. Gyvenimo sąlygos tinka ir patinka. Sakė, kad globėja labai skaniai gamina valgyti, maistui nėra išrankus, valgo viską, ką pagamina. A. jaučiasi sveikas, vaistų nevartoja, nieko neskauda. Vaikas nurodė, kad viską turi ko jam reikia, jam nieko netrūksta. Mokosi (duomenys neskelbtini), rusų klasėje, yra penktokas. Klasėje turi draugų, patyčių nepatiria. Lanko muziką (dainuoja chore), lanko piešimo būrelį, šokius ir lankosi vaikų dienos centre, jam ten labai patinka. A. sakė, kad jam patinka gyventi globėjos namuose, jis jaučiasi saugus, reikalingas ir dėkingas, kad šeima jį priėmė. Labai nori likti ir toliau čia gyventi, prašė leisti jam likti čia gyventi ir nedrąsiai paklausė, ar nebus kur nors išvežtas iš globėjų. Vaikas pokalbio metu buvo nuramintas, kad niekas niekur jo neveš. Vaikas pasakė, kad jo mama mirė ir kažkurį laiką jis gyveno su mamos sugyventiniu S., bet jis labai gėrė, nei savimi, nei A. negalėjo pasirūpinti, daug dienų neturėjo ką valgyti. Vaikas nurodė, kad su S. retkarčiais susitinka (1-2 kartus per mėnesį), kartais susitikimai neįvyksta, nes globėja pamato, kai S. išgėręs ir jo jam nepalieka. Berniukas sakė, kad nenori gyventi su S. netgi tuomet, jeigu paaiškės, kad jis yra tikras jo tėvas.

11. Išvadoje nurodoma, kad yra priimtas sprendimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, prašant teismo paskirti nepilnamečio nuolatinius globėjus. Skyriaus nuomone, vaikui nėra galimybių augti biologinėje šeimoje.

12. Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė, įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki (duomenys neskelbtini) įvertinti, ar nėra pagrindo byloje pareikšti reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, o nustačius tokį pagrindą – pareikšti reikalavimą dėl tėvystės nustatymo.

13. Vykdydama teismo nutartyje pateiktus nurodymus, Tarnyba pateikė išvadą ((duomenys neskelbtini)), kurioje nurodė, kad Tarnyba nereikš reikalavimo dėl tėvystės nustatymo šioje byloje, nes, Tarnybos nuomone, reikalavimo dėl tėvystės nustatymo byloje pareiškimas nagrinėjamu atveju neatitiktų vaiko interesų, o Skyriuje yra priimtas sprendimas CK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, prašant teismo paskirti nepilnamečio nuolatinius globėjus. Skyriaus nuomone, vaikui nėra galimybių augti biologinėje šeimoje.

14. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, nurodė, kad nėra vaiko biologinis tėvas, su vaiku emocinio ryšio nėra sukūręs, santykių nepalaiko.

17. Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu nurodė, kad ieškinio reikalavimui neprieštarauja, reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nereiškia. Vaikas šiuo metu saugiai gyvena pas laikinąją globėją, kur jaučiasi gerai ir yra gerai prižiūrimas. Vaikas trečiojo asmens tėvu nelaiko, jo bijo, nori likti gyventi globėjos šeimoje. Trečiasis asmuo geria, mamos ligos metu vaikas buvo visiškai neprižiūrėtas, kelias dienas nevalgęs. Tarnyba laikosi nuomonės, kad vaiko geriausius interesus atitiks tėvystės nuginčijimas nenustatant tėvystės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

18. Iš bylos duomenų nustatyta nepilnamečio vaiko A. G., gimusio gimusio 2013 m. (duomenys neskelbtini), tėvais gimimo įraše nurodyti ieškovas D. G. ir A. G.. Ieškovas gimimo įraše tėvu įrašytas kaip vaiko mamos sutuoktinis remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsniu. Vaiko mama mirė 2024 m. (duomenys neskelbtini).

19. Ieškovas teikia reikalavimą išbraukti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis apie tai, kad jis yra vaiko tėvas.

20. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

21. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.

22. Nagrinėjamu atveju teismui pateikta (duomenys neskelbtini) teismo medicinos eksperto P. P. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad D. G. nėra A. G. biologinis tėvas.

23. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą, būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

24. Remiantis bylos duomenimis, konkrečiai, ieškovo paaiškinimais, (duomenys neskelbtini) Vaiko globos peržiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) aktu, kuriame išklausyta vaiko nuomonė, Tarnybos išvada, nustatyta, kad emociniais ryšiais pagrįstų santykių tarp ieškovo ir vaiko nesusiklostė: ieškovas nuo vaiko gimimo iki 2019 m. atliko bausmę įkalinimo įstaigoje; nors pasimatymai vykdavo, vaikui prisirišimas prie tėvo nesusiformavo; ieškovui iš įkalinimo įstaigos grįžus, ieškovas su vaiku kartu negyveno, ryšių nepalaikė, galiausiai, (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas teismo leidimas paimti vaiką iš jo įstatyminio atstovo (ieškovo); pats vaikas ieškovo tėvu nelaiko.

25. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas, o socialinis teisinis vaiko ir tėvo ryšys nėra susiformavęs, teismas sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas aptariamu atveju nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą praktiką tokio pobūdžio bylose, yra nurodęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

27. Byloje esant duomenų, kad biologinis vaiko tėvas gali būti trečiasis asmuo S. S., teismas ėmėsi priemonių, kad byloje būtų pareikštas reikalavimas dėl tėvystės nustatymo. Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė, įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki (duomenys neskelbtini) įvertinti, ar nėra pagrindo byloje pareikšti reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, o nustačius tokį pagrindą – pareikšti reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Tarnyba atsisakė teikti reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, laikydamasi pozicijos, kad toks reikalavimas, atsižvelgiant į galimo tėvo elgesį vaiko atžvilgiu, neatitinka vaiko interesų.

28. Galimas vaiko tėvas byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, jam buvo sudarytos visos procesinės galimybės pareikšti reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Papildomai tokia teisė buvo išaiškinta bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu. Nors trečiasis asmuo laikosi nuomonės, kad jis yra vaiko tėvas, jokių su tėvo valdžia susijusių veiksmų neatlieka: byloje nustatyta, kad vaiko mamos ligos metu visiškai nesirūpino vaiku, vaikas buvo neprižiūrėtas ir nemaitinamas; nors, kaip galima spręsti iš trečiojo asmens paaiškinimų, kažkokį santykį su vaiku turi, tarp trečiojo asmens nėra susiformavęs socialinės tėvystės ryšys, vaikas trečiojo asmens tėvu nelaiko, jo bijo, su juo gyventi nenori; be to, trečiasis asmuo, aiškiai žinodamas ir suprasdamas, kad vaiko tėvystė ginčijama, nesiėmė ir artimiausiu metu neketina imtis teisinių veiksmų vaiko tėvystei nustatyti.

29. Pažymėtina ir tai, kad remiantis bylos duomenimis vaikas nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio gyvena laikinosios globėjos namuose.

30. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) Vaiko globos peržiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame išklausyta vaiko nuomonė. Vaikas pasakojo, kad gyvena 2 kambarių bute, turi atskirą kambarį. Gyvenimo sąlygos tinka ir patinka. A. jaučiasi sveikas, vaistų nevartoja, nieko neskauda. Mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, klasėje turi draugų, patyčių nepatiria, lanko būrelius. Jam patinka gyventi globėjos namuose, jis jaučiasi saugus, reikalingas ir dėkingas, kad šeima jį priėmė, labai nori likti ir toliau čia gyventi, prašė leisti jam likti gyventi globėjos namuose ir teiravosi, ar nebus kur nors išvežtas iš globėjų. Vaikas nurodė, kad jo mama mirė ir kažkurį laiką jis gyveno su mamos sugyventiniu S., bet jis labai gėrė, nei savimi, nei juo negalėjo pasirūpinti, su S. retkarčiais, 1-2 kartus per mėnesį susitinka, kartais susitikimai neįvyksta, nes globėja pamato, kai S. išgėręs ir jo jam nepalieka. Vaikas nurodė, kad nenori gyventi su S. netgi tuomet, jeigu paaiškės, kad S. yra tikrasis jo tėvas.

31. Tiek remiantis į bylą pateiktais dokumentais, tarp jų minėtu (duomenys neskelbtini) Vaiko globos peržiūros aktu, tiek vaiko laikinosios globėjos paaiškinimais, matyti, kad laikinoji globėja jai tenkančias globėjos pareigas vykdo tinkamai, savarankiškai rūpinasi vaiko fiziniais ir emociniais poreikiais, aktyviai bendradarbiauja su globos centru ir Tarnybos specialistais. Į bylą pateikta VŠĮ (duomenys neskelbtini) globos centro (duomenys neskelbtini) teigiama išvada dėl laikinosios globėjos šeimos pasirengimo globoti vaiką.

32. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad tėvystės nuginčijimas nenustatant vaiko tėvystės nagrinėjamų atveju nepažeidžia vaiko interesų – nors vaikas lieka be nustatytos tėvystės, šiuo metu vaiko interesai tinkamai užtikrinami jam teikiant globą, o galimas vaiko tėvas vaiko interesais neveikia.

33. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas pilnai.

34. CK 3.161 straipsnyje numatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimo dėl vaiko pavardės nereiškė, vaikui suteikta tėvų pavardė. Esant situacijai, kai reikalavimas dėl vaiko pavardės nereiškiamas, o vaiko pavardė yra mirusios vaiko motinos pavardė, vaiko pavardės keitimo klausimas byloje nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas patenkintas 100 proc.

37. Ieškovas, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 110,00 Eur žyminį mokestį (žyminio mokesčio užduoties kodas (duomenys neskelbtini)). Ieškovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kad prašymas dėl ieškovo patirtų išlaidų atlyginimo neteikiamas, teismas ieškovui jo patirtų išlaidų nepriteisia.

38. Byloje susidarė 47,73 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

39. CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

40. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, ieškovas kartu su ieškiniu pateikė DNR tyrimų dokumentus, kurie patvirtina, kad ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas, prieštaravimo dėl ieškinio reikalavimo atsakovo vardu byloje nepareikšta. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad nors ieškinys patenkintas, dėl bylos iškėlimo nėra atsakovo kaltės (vaiko tėvystė gali būti nuginčyta tik kreipiantis į teismą, atsakovas yra nepilnametis vaikas, vaiko mama yra mirusi), todėl yra pagrindas nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir nepriteisti iš atsakovo A. G. valstybės naudai byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. G., gimusio 2013 m. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Išbraukti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis apie tai, kad D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. G., gimusio 2013 m. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nė vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiam (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriui.