Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-03-18 · Byla Nr. A2.6.-4448-992/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-18
Bylos Nr.
A2.6.-4448-992/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02971-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Pažeidėjas
V. P.
Kategorijos
  • 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4448-992/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02971-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 2.1.1.; 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3; 2.14.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „Vilpra“ vyr.finansininku, vedęs, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-52332852-16 už tai, kad jis 2015-02-17, apie 19.00 val., Vilniuje, Rygos g. 8, vairuodamas automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Mitsubishi Carisma, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 114, 126, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutinka teismui duoti parodymus. Protokole nurodytą dieną viskas susiklostė dėl nepalankių aplinkybių. Tuo metu sirgo gripu, jautėsi prastai, blogai savijautai įtakos turėjo ir padidėjęs darbo krūvis. Atvažiavo į Rimi prekybos centro aikštelę, buvo šlapbdriba, tamsu, lijo, aikštelė silpnai apšviesta, iš karto nerado vietos pasistatyti, suko kelis kartus. Mano, kad buvo kontaktas, važiavo atbulas, bandė pasistatyti mašiną į tuščią vietą ir turbūt paliko per mažai vietos iš šono. Ant jo mašinos ženklių apgadinimų nėra. Prašo prijungti prie bylos duomenis, kad prieš kelerius metus jo automobilis buvo patekęs į eismo įvykį ir buvo apgadintas būtent tas pats galinis bamperis. Atsakydamas į papildomus teismo klausimus, paaiškino, kad neįtilpo į parkavimosi vietą ir išvažiavo į kitą SEB bankomatą, prie parduotuvės Norfa. Tą pačią dieną, po kokių 10 minučių, buvo grįžęs į Rimi aikštelę. Tuo metu nesuvokė, kad kliudė automobilį. Negali paaiškinti, kodėl jam po kurio laiko kilo mintis, kad kabino automobilį - gal kažkokia nuojauta. Tuo metu išvažiuodamas nesuvokė, kad galimai sukėlė eismo įvykį. Kalbėjosi su nukentėjusiuoju, jis nieko apie įvykį nežino, gyvena šalia, laiko mašiną prekybos centro aikštelėje. Ta mašina neintensyviai naudojama, ją ruošiasi parduoti. Jam visi nuostoliai kompensuoti, 60 eurų jam sumokėjo, tokia suma nukentėjusiajam tiko.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už svetimo turto apgadinimą. Teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, sistemiškai vertindamas visus byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad V. P. veiksmai važiuojant atbuline eiga sąlygojo jo vairuojamo automobilio kontaktą su automobiliu Mitsubishi Carisma, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl pripažintina, kad V. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d. Šią išvadą teismas daro vadovaudamasis pranešėjo T. J., nukentėjusiojo S. R. rašytiniais paaiškinimais (b.l.9,11), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio A. T. tarnybinio pranešimo duomenimis, išklotinės apie įvykį pranešimo duomenimis, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, ir paties V. P. parodymais, kad jis neneigia kliudęs kitą automobilį ir jį apgadinęs. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir duomenis, daro išvadą, kad automobilio Mitsubishi Carisma, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus sąlygojo kontaktas su V. P. vairuotu automobiliu Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo

ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. V. P. inkriminuojamas ATPK 130 str. 1 d. pažeidimas, pažeidus Kelių eismo taisyklių 222 punktą, kuris numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Vairuotojo kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia: asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įstatymas teismui numato pareigą kiekvienu atveju nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Iš tiesiogiai įvykį stebėjusio T. J. rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad Mazda 626 vairuotojas iš automobilio neišlipo, iš įvykio vietos išvažiavo, po 10 minučių grįžo į tą pačią aikštelę, pasistatė automobilį, įėjo į parduotuvę, po kurio laiko grįžo prie savo automobilio ir vėl išvažiavo iš aikštelės (b.l. 9,11). Vairuotojo pasišalinimas iš įvykio vietos, kaip minėta, yra tada, kai vairuotojas, veikdamas tiesiogine tyčia, aiškiai suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai pasitraukia iš eismo įvykio vietos. Šiuo konkrečiu atveju V. P. veiksmai, kai jis išvažiavo iš aikštelės ir po 10 minučių į ją grįžo, neleidžia teismui padaryti išvados, kad vairuotojas suvokė sukėlęs eismo įvykį, bei apgadinęs kitą automobilį ir tyčia pasišalino suprasdamas savo veiksmus ir siekdamas išvengti atsakomybės už juos. Priešingai, V. P. veiksmai, kai jis, nepavykus prisiparkuoti, išvažiavo iš aikštelės, o po kurio laiko į ją grįžo turėdamas tą patį tikslą parduotuvėje pasinaudoti bankomatu, rodo, kad asmuo nevengė atsakomybės, be kita ko, teismas neturi duomenų, kad antrą kartą grįžęs į aikštelę V. P. būtų ėjęs apžiūrėti apgadinto automobilio, kas leistų daryti išvadą, jog jis suprato apgadinęs automobilį. Įvykio liudininkas rašytiniuose paaiškinimuose nenurodo, kad vairuotojas būtų dairęsis, stabtelėjęs, išlipęs apžiūrėti ar atlikęs kitus panašius veiksmus, kurie rodytų, jog jis suprato kliudęs kitą automobilį. Teismas, sistemiškai įvertinęs V. P. posėdžio metu duotus paaiškinimus ir rašytinės bylos medžiagos duomenis, sprendžia, kad V. P. galėjo objektyviai nepajusti jo vairuoto automobilio kontakto ir negirdėti jo garso, kadangi kontaktas buvo itin trumpas, V. P. vairuojamas automobilis lietė kitą automobilį transporto priemonės galiniu kampu, padarytu iš plastmasės, be to, V. P. netrukus vėl atvažiavo į aikštelę, kurioje buvo eismo įvykis, todėl, manytina, jeigu asmuo būtų jautęs kontaktą ir norėjęs pasišalinti iš eismo įvykio vietos, pro eismo įvykio vietą dar kartą nebūtų važiavęs. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju vairuotojo elgesį lėmė ne siekis išvengti atsakomybės už padarytą eismo įvykį, o objektyvus nesuvokimas, kad jo vairuota transporto priemonė apskritai pateko į eismo įvykį. Dėl šios priežasties, teismas spendžia, kad V. P. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis buvo susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, todėl V. P. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad V. P. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi bei atlygino žalą nukentėjusiajam. V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, V. P. skirdamas nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į pažeidėjo asmenybę: V. P. neturi galiojančių nuobaudų už jokį teisės pažeidimą, teismo vertinimu, V. P. už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtina minimali nuobauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 31 straipsniu, 32 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 287 straipsniu 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

pripažinti V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Viktorija ŠelmienėNuorašas tikrasteisėja Viktorija Šelmienė2016-03-18