- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-09
- Bylos Nr.
- 2A-45-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Kačinskienė, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- S. M., Valstybės
- Išvadą teikia
- Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
FPranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-45-115/2009
Teisėja Birutė Plikynienė Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2; 78.2.1; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. vasario 9d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-13980-55/2008 pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui S. M. , Valstybės institucija teikianti išvadą byloje - Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui kiekvieną mėnesį mokant po 450 Lt periodinių išmokų ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Ieškovė nurodė, kad jos nepilnamečio sūnaus A. T. Š. tėvas, atsakovas S. Š. nepadeda išlaikyti vaiką, o ieškovė niekur nedirba, augina penkių mėnesių sūnų. Pažymėjo, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia apie 950 Lt.
Atsakovas Saulius Melninkas su ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, o vaiko išlaikymui sutiko kas mėnesį mokėti po 200 Lt periodinių išmokų. Nurodė, kad jis pakeitė darbą, kur mėnesinis atlyginimas sudaro 1500 Lt, turi paėmęs kreditą, todėl šiuo metu jo materialinė padėtis yra sunki ir jis negali sūnui teikti didesnio išlaikymo. Atsakovas pažymėjo, kad jis nevengia prisidėti prie vaiko išlaikymo, nes dar prieš vaiko gimimą kūdikio kraiteliui į atsakovės nurodytą sąskaitą banke pervedė 500 Lt, iš viso pervedė 3100 Lt. Atsakovas nurodė, kad kurį laiką nemokėjo išlaikymo vaikui, nes abejojo, ar jis yra vaiko tėvas.
Vaikų teisių apsaugos tarnyba su ieškiniu sutiko, siūlė teismui priteisti šalių sūnaus išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jo gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Paaiškino, kad atsakovas dirba ir turi didesnes galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo, o ieškovė šiuo metu nedirba, augina vaiką, todėl jos galimybės yra ribotos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo S. M. nepilnamečio sūnaus A. T. Š., gim. 2008-02-23, išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-08-01 iki jo pilnametystės, nustatė nepilnamečio sūnaus A. T. Š. gyvenamąją vietą kartu su motina V. Š.. Teismas priteisė iš atsakovo S. M. į valstybės biudžetą 162 Lt už reikalavimą priteisti išlaikymą ir 126 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo, tačiau teikia jį nereguliariai. Kadangi vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Teismas nustatė, kad atsakovas dirba, jo atlyginimas yra 1500 Lt, daugiau išlaikytinių neturi, yra sveikas ir gali dirbti. Atsakovė šiuo metu nedirba, augina sūnų, gim. 2008-02-23, jos mėnesinės pajamos sudaro 800 Lt už motinystės pašalpą. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, jog atsakovui turi tekti didesnė atsakomybė dėl išlaikymo, todėl ieškinį tenkino ir sūnaus A. T. Š. išlaikymui priteisė po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2008-08-01, iki jo pilnametystės. Teismas nustatė, kad ginčo šalių nepilnametis sūnus nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove. Kadangi vaikas yra mažas, teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove, vaiko motina V. Š.. Be to, pats atsakovas neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Remiantis LR CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisė iš atsakovo 162 Lt už reikalavimą priteisti išlaikymą (450x12x3proc.) ir 126 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą nustatyti gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
Atsakovas Saulius Melninkas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. priimtą sprendimą dalyje dėl reikalavimo priteisti išlaikymą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš atsakovo S. M. nepilnamečio sūnaus A. T. Š. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Atsakovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą netinkamai aiškino LR CK 3.192 straipsnį, kadangi neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, todėl šis sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Atsakovo mėnesinės pajamos sudaro tik 1187 Lt, jis turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, nes yra paėmęs paskolą, taip pat moka už studijas, nes šiuo metu studijuoja Mykolo Riomerio universitete neakivaizdiniame skyriuje. Atsakovas pažymėjo, kad jis dirba transporto įmonėje, o finansinė situacija pervežimų srityje yra labai sunki, todėl tikėtina, jog greitai jis gali visai netekti darbo. Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovo atlyginimas yra 1500 Lt, tačiau nevertino to, kad realios atsakovo gaunamos pajamos susijusios su darbo santykiais sudaro tik 1187 Lt. Be to, teismas visiškai nevertino ieškovės galimybių įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, o sūnų nuo vienerių metų leisti į vaikų lopšelį-darželį, kol ieškovė dirbtų. Atsakovas mano, kad teismas nesilaikė LR CK 3.192 straipsnio 2 dalies, pažeidė proporcingumo principą, kadangi priteisdamas atsakovo sūnaus išlaikymui po 450 Lt periodinių išmokų, neatsižvelgė į atsakovo dabartinę realią turtinę padėtį ir ją lemiančias aplinkybes. Pažymi, kad jis sąžiningai vykdė ir tebevykdo pareigą materialiai išlaikyti savo vaiką. Atsakovas nuo pat sūnaus gimimo nuolat teikė jam išlaikymą, pirko jam įvairius daiktus. Be to, atsakovas dirbtinai neblogina savo turtinės padėties, bet siekia baigti studijas, įgyti kvalifikaciją, susirasti geriau apmokamą darbą. Atsakovas mano, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nurodė, jog visais atvejais vieno MMA dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais vienas MMA yra tik orientacinis kriterijus, kuris nesuponuoja teismams pareigos kiekvienu atveju laikytis tokio dydžio kriterijaus. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą motyvuotai nepasisakė ir tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, ir tuo pažeidė LR CPK 176 str. - 185 str., 200 str. - 203 str. nustatytas įrodymų tyrimo taisykles, t.y. priėmė nemotyvuotą sprendimą.
Atsiliepimas
Ieškovė V. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad jos turtinė padėtis akivaizdžiai yra blogesnė nei atsakovo. Atsakovas gauna apie 1200 Lt pajamų, o ieškovė 800 Lt pajamų. Atsakovas turi nekilnojamąjį turtą, todėl vaiko išlaikymui gali skirti daugiau negu ieškovė. Kadangi atsakovo pajamos 30 procentų didesnės negu ieškovės, tai ir išlaikymui jis privalo skirti daugiau lėšų. Nors atsakovas turi kreditinių įsiskolinimų, tai neatleidžia jo nuo pareigos tinkamai išlaikyti vaiką. Ieškovė mano, kad atsakovo siūlomi 200 Lt per mėnesį vaiko išlaikymui neleis patenkinti net minimalių vaiko poreikių, nes vaikas nuolat auga, jam būtina keisti maistą, pirkti drabužius, žaislus. Atsakovo siūlomo išlaikymo dydis prieštarauja įstatymo nuostatai ir neatitinka vaiko interesų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu priteistų 450,0Lt mėnesinių periodinių išmokų dydžiu nepilnamečio vaiko išlaikymui, prašant jas sumažinti iki 200,0Lt. Tačiau kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o atsakovo argumentai atmestini.
Kolegija pažymi, kad vadovaujantis LR CK 3.192str. abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Įstatymas numato, kad nustatant išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia 950,0Lt. Teismas pripažino, kad vaiko išlaikymui mėnesiui reikalinga suma atitinka minimalią algą, kuri šiuo metu yra 800,0Lt. Kolegija su tuo sutinka ir atmeta atsakovo argumentus dėl reikalingo išlaikymo dydžio, nes teismo nurodytas išlaikymo dydis minimaliems vaiko poreikiams tenkinti atitinka formuojamą teismų praktiką. Pateikti dokumentai rodo, kad ieškovė nedirba, augina sūnų, gauna 897,0Lt pajamų, gyvena senelės bute su kitais asmenimis ir jokio registruoto turto neuri (b.l.37-38). Tuo tarpu atsakovas dirbo ir atskaičiuos mokesčius gavo 1187,0Lt atlyginimo, kitų išlaikytinių nėra, turi nekilnojamojo turto(b.l. 6-10, 29). Tai rodo, kad atsakovo turtinė padėtis priimant sprendimą buvo geresnė. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovas pateikė dokumentus, kurie rodo, kad jis nuo 2009-01-09 yra bedarbis. Tačiau atsakovas pripažino, kad jis iš darbo išėjo savo noru, o šiuo metu mokama bedarbio pašalpa viršija 1000,0Lt., kas rodo, jog jo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Be to, kolegija pažymi, kad atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas ir faktiškai turi galimybę susirasti kitą darbą, kadangi neakivaizdžiai mokosi aukštosios mokyklos 4 kurse. Tuo tarpu atsakovo nurodyti kiti argumentai (paimta paskola, mokamos studijos) negali panaikinti ar sumažinti tėvų pareigos, susijusios su savo vaikų išlaikymu. Negalima sutikti ir su atsakovo nurodytu argumentu, kad įsidarbinti gali ir pati motina, kadangi prižiūrėti vaiką ji turi teisę ir už tai gauna iš valstybės tam tikras išmokas. Be to, sūnus dar neturi ir metų, o ir sulaukus metų jo atidavimas į lopšelį iš esmės neatitiktų vaiko interesų dėl sumažėjusio ryšio su savo motina. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas savo vaiko išlaikymui privalo mokėti kas mėnesį po 450,0 Lt ir ši suma negali būti pripažinta nepagrįsta ar priteista pažeidžiant įstatymą (CK 3.192, 3.199 str.).
Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-13980-55/2008 palikti nepakeistą.