Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio, Algimanto Kukalio, ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Stamita“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2658-90/2012 pagal ieškovės UAB „Advima” ieškinį atsakovei UAB „Stamita“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino aplinkybių, nurodytų atsakovės prieštaravimuose, kad ieškovė šioje byloje neturi reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu, neteisėtai administruoja pastatą, esant (duomenys neskelbtini), bei nėra pirkimo - pardavimo sutarties šalimi, t.y. šioje byloje negali būti ieškovu - ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė;Teismas visiškai neaptarė ir nevertino kitų atsakovės UAB „Stamita“ 2012 m. birželio 11 d. prieštaravimuose nurodytų argumentų dėl ieškinio pagrįstumo, t.y. kad dokumentai, kuriais ieškovė grindė nuostolių dydį, surašyti vienašališkai ieškovės darbuotojų (nedalyvaujant atsakovės atstovui) ar jos užsakymu, jie nepatvirtina nei dydžio nuostolių dydžio, nei to, jog šių nuostolių tiesioginė priežastis buvo atsakovės veiksmai. Atsižvelgiant į šiuos bei kitus prieštaravimuose nurodytus argumentus, ieškovės ieškinys, kaip neatitinkantis CPK 424 straipsnio 1 dalies nustatytų reikalavimų, nenustačius termino trūkumams šalinti, negalėjo būti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka. nepaisant to, po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo ieškovė pateikė teismui naujus įrodymus. Teismas, priimdamas galutinį sprendimą, rėmėsi ir ieškovės užsakymu atlikta ekspertize, kurioje nei ieškinyje nurodyti statybos darbų defektai, nei jų atsiradimo priežastys, pobūdis, laikas iš esmės netirti bei nesutampa, ir kuri taip pat neįrodo ieškinio dalyko. Kiti atsakovės prieštaravimuose pateikti argumentai dėl daikto kokybės bei garantijų suteiktų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta apimtimi, terminais ir sąlygomis, taip pat pirmosios instancijos teismo buvo visiškai nenagrinėti ir neaptarti;Atsakovė ginčui prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą šešių mėnesių kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties terminą.

Ieškovė yra gyvenamųjų pastatų komplekso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorius, t.y. vykdo šio komplekso patalpų administravimo, eksploatavimo priežiūros ir kitų susijusių paslaugų teikimo veiklą nuo 2009 metų rugpjūčio 1 d. Nurodytą veiklą ieškovė vykdo sutarčių su komplekso patalpų savininkais pagrindu. Pagal CK 4.237 str. turto administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu, sandoriu arba administraciniu aktu, taigi šiuo atveju pastato administravimas nustatytas įstatymo numatytu būdu - sandoriu. Ieškovės reikalavimo teisė yra tiesiogiai susijusi su jos interesais, kadangi šios teisės realizavimas lemia tinkamą ieškovės veiklos ir įsipareigojimų gyventojams vykdymą. Taigi, ieškovė turi teisėtą ir galiojančią reikalavimo į atsakovę teisę, kylančią iš jo tiesioginės veiklos bei sutartinių įsipareigojimų patalpų savininkams;Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškinyje nurodyti pirminiai defektai nesutampa su ekspertizės akte nustatytais defektais, be to ieškovė neturėjo teisės remtis ekspertizės aktu, kadangi jis teismui buvo pateiktas tik kartu su atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, tiek defektų nustatymo aktai, tiek ekspertizės aktas yra neteisėti, kadangi sudaryti atsakovei nedalyvaujant. Ieškinyje buvo nurodyta, kad pirminiai statinio defektai buvo nustatyti 2010-05-07 ir 2011-12-16 statinio būklės nustatymo aktais. Nurodyti defektai buvo detalizuoti ieškovės pretenzijose atsakovei ir išvardinti pačiame ieškinyje. 2012-07-03 ekspertizės aktas patvirtina, kad ginčijami statinio defektai egzistuoja, taigi reikalavimas juos pašalinti yra pagristas. Ekspertizės akto 3.1.2. p. nurodyti būtini atlikti darbai sutampa su UAB „Alcor“ lokalinėje sąmatoje apibrėžtais defektų šalinimo darbais. Ekspertizės aktas patvirtina, kad su ieškiniu pateiktoje lokalinėje sąmatoje numatyti defektų šalinimo darbai ir išlaidos buvo visiškai pagrįsti. Nustatant defektus pati atsakovė elgėsi pasyviai, su ieškove nebendradarbiavo. Argumentus dėl ekspertizės akto įrodomosios galios apeliantė pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, ką imperatyviai draudžia procesinės teisės normos (CPK 312 str.). Ekspertizės akto teisėtumo ar pagrįstumo pirmosios instancijos teisme apeliantė neginčijo, o argumentų, kodėl galimybė jį ginčyti atsirado tik teikiant apeliacinį skundą, nepateikė;Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neturėjo teisės po preliminaraus sprendimo priėmimo pateikti naujus įrodymus, t.y. ekspertizės aktą. CPK 430 str. 2 d. numato, kad pateikdama atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, ieškovė turi teisę savo reikalavimams pagrįsti nurodyti papildomus motyvus, pateikti naujus įrodymus;Senaties terminas šioje byloje netaikytinas, kadangi CK 6.338 str. 3 d. normos pagrindu, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Pagal Statybos įstatymą paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) garantinis terminas - dešimt metų. Taigi, garantinis terminas iki šios dienos nėra pasibaigęs. Pagal pirkimo- pardavimo sutarčių 6.4. p. pardavėjas, t.y. atsakovė pirkėjams įsipareigojo atsakyti už daikto kokybę LR statybos įstatyme nustatytais terminais, apimtimi ir sąlygomis, o statybos įstatymas numato vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl defektų šalinimo pateikti. Taigi, senaties terminas bet kuriuo atveju nėra pasibaigęs.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, turi teisę panaikinti pirmosios teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai yra pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir šis pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme. Be to apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo vadovaudamasis CPK 327 straipsnio taisyklėmis. Minėtas straipsnis nustato, kad byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo trimis atvejais: pirma, kai nustatomi CPK 329 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindai; antra, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Bylos esmė pagal CPK 327 straipsnio nuostatas suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių pobūdį. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme.

Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė UAB „Stamita“, nesutikdama su preliminariu sprendimu, teigė, jog ieškovė, jos manymu, neturi šioje byloje reikalavimo teisės. Šią išvadą atsakovė grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 6.3 punktu, taip pat tuo faktu, jog administruoti ginčo namą ieškovei išdavė ne valstybės įgaliota institucija, o pati atsakovė. Atsakovė nurodė, jog ginčo name nėra įsteigta bendrija ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis (CK 4.83 straipsnio 3 dalis) ir nei vienas iš 157 butų Patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartimi ar kitaip nesuteikė ieškovei teisės pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektu susijusius ieškinius. Ieškovės į bylą pateiktos atskirai su atitinkamų butų savininkais sudarytos Patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartys nei savo turiniu, nei savo forma neatitinka CK 6.969, 6.972 straipsniuose pateikto jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties apibūdinimo, todėl CK 4.84 straipsnio taikymo požiūriu negali būti laikomos tokia sutartimi. Tarp šalių taip pat nėra pirkimo pardavimo materialiniu sutartinių teisinių santykių, todėl ieškovė reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu neturi. Kaip matyti iš galutinio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, šių argumentų teismas neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, teismas tik nurodė, jog iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė yra gyvenamųjų pastatų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, t.y. vykdo patalpų administravimo, eksploatavimo priežiūros ir kitų paslaugų veiklą pagal sutartis su patalpų savininkais. Taip pat atsakovė savo prieštaravimus grindė tuo, jog ieškinyje išvardinti statinio trūkumai, statybos darbų defektai, kuriems ištaisyti byloje pateiktos atliktinų remonto darbų lokalinės sąmatos yra nepagrįsti įrodymais. Statybos darbų defektai grindžiami prie ieškinio pridėtomis pretenzijomis, statinio būklės nustatymo aktais, kuriuose apsiribojama statybos darbų defektų išvardinimu, tačiau vien šių defektų išvardinimas neįrodo jų realumo ir tikrumo. Dokumentai, kuriais ieškovė grindžia nuostolių dydį yra surašyti vienašališkai ieškovės darbuotojų (nedalyvaujant atsakovės atstovui), galimų statybos darbų defektų išvardinimas pretenzijose ir kituose dokumentuose, neįrodo jų realumo ir tikrumo, pretenzijose nurodoma daugiau statybos darbų defektų, nei statinio techninio prižiūrėtojo aktuose, ieškinyje nurodyti darbų defektai, neatitinka su lokalinėse sąmatose numatomais gyvenamojo namo preliminariais remonto darbais, ieškovės pateikti dokumentai, kuriais ji grindžia 145 555 Lt nuostolius, nepatvirtina nei tokio dydžio ieškovės nuostolių, nei to, jog šių nuostolių tiesioginė priežastis buvo atsakovės veiksmai. Taigi, iš esmės prieštaravimuose atsakovė kėlė klausimą tiek dėl defektų egzistavimo, jų nustatinėjimo ir įvertinimo aplinkybių bei nuostolių dydžio. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šių aplinkybių neanalizavo bei atsakovės keliamais klausimais nepasisakė. Teismas apsiribojo tik konstatavimu, jog 2010-05-07 ir 2011-12-16 statinio būklės nustatymo aktais buvo nustatyti statinio defektai, nurodyti pretenzijose, buvo atlikta ekspertizė, kurios akte nurodyti pastato defektai, sudaryta remonto darbų lokalinė sąmata. Teismas taip pat visiškai nevertino pateiktų rašytinių įrodymų, kad statinio esančio (duomenys neskelbtini), priėmimo-perdavimo aktas buvo pasirašytas ir pastatas valstybinės komisijos 2007 m. rugsėjo 11 d. buvo pripažintas tinkamu naudoti, o visi statybos darbai buvo atlikti pagal darbų priėmimo -perdavimo aktus. Taigi, darytina išvada, jog teismas neanalizavo ir neįvertino byloje esančių įrodymų ir nedavė faktų kvalifikacijos. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kokius faktus teismas nustatė, o kuriuos laikė nenustatytais. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas faktiškai yra be motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tačiau pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolio A. B. prašymą, bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovų R. K., A. K., Ž. K. ieškinį atsakovams E. K., A. K., bylos. Nr. 3K-3-202/2012; kt.). Kadangi teismo sprendime nėra motyvų dėl ginčo esmės, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. galutinis sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Panaikinus sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, atsakovei UAB „Stamita“ grąžintinas 1 956 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 87 str. 1 d. 7 p.)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. galutinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti atsakovei UAB „Stamita“ (į. k. 153701266, reg. Kaniūkų k., Alytaus r.) 1 956 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt šešių litų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą, sumokėtą 2012-10-09 įmokos mokėjimo kvitu „Swedbank“, AB gavėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai (atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300).