- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-660-92-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Ryšardas Skirtūnas, Artūras Pažarskis
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.8.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 660/2010
Teisėjas Olegas Šibkovas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2, 2.8.13.
2011 m. birželio 23 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo gynėjo advokato M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties, kuria bylos nagrinėjimas B. G. B. S. atžvilgiu sustabdytas ir pripažinus, kad jam po nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., padarymo, sutriko psichika dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Nukentėjusiosios A. A. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. G. B. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 metais, laikotarpiu nuo gegužės 23 d. 23,00 val. iki gegužės 24 d. 15,00 val. bute, esančiame (duomenys nesklbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su A. A., gim. (duomenys neskelbtini), siekdamas palaužti jos pasipriešinimą, sugriebė nukentėjusiajai už plaukų, sudavė jai ne mažiau penkių smūgių į galvą bei krūtinę, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, poodines kraujosruvas krūtų srityje, tokiu būdu padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, po to jėga nusitempė A. A. į kambarį bei pavertė ant lovos, o pastarajai bandant priešintis, vėl sugriebė už plaukų, tokiu būdu palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, jėga numovė jos kelnes ir kelnaites, įvedė savo lytinį organą jai į makštį lytiškai su ja santykiavo, po to tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, pasinaudodamas nukentėjusiosios palaužta valia dėl išžaginimo, įvedė savo lytinį organą A. A. į išeinamąją angą ir taip seksualiai prievartaudamas tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu, taip turėdamas vieningą tyčią, pakaitomis ( tai žagindamas, tai seksualiai prievartaudamas analiniu būdu), aštuonis kartus išžagino ir šešis kartus seksualiai prievartavo analiniu būdu A. A..
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas nutartimi pripažinęs, kad B.G.B. S. po nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, sustabdė bylos nagrinėjimą ir skyrė jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu B. G. B. S. gynėjas advokatas M. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-07 nutartį, pakeisti B.G.B. S. paskirtą priverčiamųjų medicinos priemonių rūšį - vietoj stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, paskiriant ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodo, jog teismo psichiatrė Z. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog G. B. S. po nusikalstamos veikos sutriko psichika, todėl jam rekomenduojama taikyti ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Anot apelianto, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šią specialistės rekomendaciją ir padarė nepagrįstą išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo. Iš psichiatrės paaiškinimų akivaizdu, jog ji vienareikšmiškai nenurodė, kad Sch. būtų paskirtas gydymas stacionare, jeigu jis nebūtų užsienietis. Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismo psichologijos ekspertizės aktas pasirašytas keturių ekspertų, tačiau teisme parodymus davė tik viena iš jų, kurios nuomonė yra subjektyvi, nepagrįsta jokiais tyrimais bei objektyviais duomenimis. Apeliantas nurodo, kad teismas neturi specialių žinių, reikiamų tinkamai išvadai dėl priverčiamųjų medicinos priemonių rūšies parinkimo priimti. Teigia, jog teismas nepripažino Sch. kaltumo ar nekaltumo, todėl paskirta priverčiamoji medicinos priemonė negali atlikti bausmės funkcijų, riboti asmens teisių. Pažymi, kad Sch. diagnozuotas ne sunkus, o vidutinio sunkumo depresijos epizodas, kurio medikamentinis gydymo būdas yra derinamas su kitais gydymo būdais, ginamasis nekelia pavojaus nei sau, nei aplinkiniams ir yra suinteresuotas savo gydymu. Apeliantas prašo atkreipti dėmesį į tai, jog Sch. gyvena su sutuoktine bei dviem mažamečiais vaikais, su kuriais buvimas teigiamai veikia pastarojo psichinę būklę. Be to, apeliaciniame skunde atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sch. nemoka lietuvių kalbos, todėl jo būdamas psichikos ligoninėje jis negalėtų bendrauti su specialistais. Pažymi, jog šiuo metu pastarasis lankosi pas pasirinktą gydytoją, kuri prižiūri jo psichikos būseną, išrašo medikamentus, su juo bendrauja jam suprantama anglų kalba. Anot apelianto, Sch. patekus į stacionarų psichikos gydymą, jo būklė nepagerės, o pablogės. Be to, nurodoma, kad Sch. beveik metus buvo suimtas, o pakeitus jam kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę, jis nesislėpė nuo teismo, nei sau nei aplinkiniams neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas K. D. pateikė 2011-06-15 ekspertizės aktą apie dabartinę B.G.B. S. psichikos būklę, jo gynėjas prašė, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes, apylinkės teismo nutartį panaikinti, prokuroras prašė, remiantis BPK 406 str., apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą, baudžiamąją bylą grąžinti apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs psichiatras K. D., pateikė 2011-06-15 teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, iš kurio seka, jog B.G.B. S. šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ir nėra tokios psichikos sutrikimo būklės, dėl kurios negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jis gali duoti teisingus parodymus ir dalyvauti teismo posėdyje. B.G.B. S. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. Nors apylinkės teismo 2011-03-07nutartis nebuvo įsiteisėjusi, tačiau šiuo metu pasikeitus B.G.B. S. sveikatos būklei, priverstinis gydymas jam negali būti skiriamas.
Kolegijos nuomone, sutinkamai su BPK 406 str. taisyklėmis, kadangi gydytojų komisija pripažino B.G.B. S. pasveikusiu, jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė naikintina, baudžiamoji byla perduotina teismui nagrinėti.
Esant naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma B.G.B. S. taikyti kito pobūdžio priverčiamąsias medicinos priemones, kaip šiuo metu netekę prasmės, neaptariami.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 2 p., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-07 nutartį panaikinti, B. G. B. S. baudžiamąją bylą perduoti teismui nagrinėti bendra tvarka.