- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-06
- Bylos Nr.
- 1S-146-318/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Valdimaras Bavėjanas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Kaltinamasis
- V. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. S. gynėjo Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 28 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. S. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį.
1.1. Pagal BK 181 straipsnio 3 dalį jis kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, prievartavo didelės vertės turtą, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas asmeniui laisvę, tokiomis aplinkybėmis: kartu su P. P. ir O. D. 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 15.30 val. aikštelėje prie Kauno IX forto muziejaus Kaune, Žemaičių pl. 75, nukentėjusiajam A. G. (gimusiam 1990 metais) prisistatė policijos pareigūnu ir, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo bei kitų asmenų naudai reikalavo iš nukentėjusiojo jiems perduoti 20 000 Eur grasindamas, kad, neįvykdžius šio reikalavimo, nukentėjusysis bus nuvežtas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur pagal BK 213 straipsnio 1 dalį dėl disponavimo netikrais pinigais atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) jis bus sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Po to nukentėjusysis buvo įsodintas į automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir magistraliniu keliu Al vežamas Vilniaus kryptimi, ties Grabučiškėmis nusukant link aikštelės prie Kauno marių, kur iš nukentėjusiojo piniginės paimti ten buvę 600 Eur, jo rankos surakintos antrankiais ir jis vežiojamas po mišką, nuolat grasinant uždaryti į areštinę, po ko A. G. sutiko prievartautojams perduoti namie turimus dar 4 000 Eur, kuriuos perdavė 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 16.30 val. prie savo gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini).
1.2. Be to, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį jis kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: kartu su P. P. ir O. D. 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 15.30 val. aikštelėje prie Kauno IX forto muziejaus Kaune, Žemaičių pl. 75, iš nukentėjusiojo A. G. neatlygintinai paėmė 290 Eur vertės ausines, kurias pastarasis pagal susitarimą buvo atvežęs parduoti.
1.3. Be to, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos platinti, tokiomis aplinkybėmis: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), asmeninėms reikmėms neteisėtai laikė 2,618 g kanapių (jų antžeminių dalių), kurias 2017 m. rugpjūčio 29 d. atliktos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. Kaltinamasis V. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2017 m. rugpjūčio 29 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas V. S. pratęstas trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo V. S. gynėjas advokatas R. Girdziušas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį ir pakeisti suėmimą viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
4.1. Gynėjas nurodo, jog apygardos teismo nutartis priimta, pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. V. S. suimtas laikomas beveik jau devynis mėnesius, o tai prieštarauja įstatymo nuostatoms, pažeidžia proporcingumo principo reikalavimą.
4.2. Teismas nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. pareiškė, kad jo gyvenamoji vieta sutampa su deklaruojama, jis turi sąlygas gyventi Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), su savo motina. Už V. S. gali būti sumokėtas 5 000 Eur užstatas. Tokia procesinės prievartos priemonė būtų veiksminga garantija, kad V. S. nebėgs ir nesislėps. Teismui nebuvo pateikta įtikinančios informacijos, kad V. S. turi pakankamai lėšų, o užsienyje turi ryšių, kuriais pasinaudojęs galėtų ten pasislėpti.
4.3. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas, vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą, turėtų būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių faktorių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo taikymo. Šio teismo sprendimuose nurodoma, kad būtina atkreipti dėmesį į asmens charakterį, jo moralę, turimą turtą, ryšius su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, jo tarptautinius kontaktus. Argumentai už ir prieš suėmimo skyrimą negali būti bendro bei abstraktaus pobūdžio. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis pagal šio straipsnio 1 (c) punkto nuostatas turi būti skubiai pristatomas teisėjui ar kitam pareigūnui, kuriam pagal įstatymą priklauso teisė vykdyti teismines funkcijas, ir turi teisę per priimtiną laiką į teisminį nagrinėjimą arba paleidimą iki teismo. Paleidimą gali sąlygoti garantijos, jog jis atvyks į teismą. Gynėjo manymu, užstatas būtų ta garantija, kad V. S. kviečiamas atvyks į teismą.
4.4. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, jog būdamas laisvėje V. S. gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Toks nutarties teiginys paremtas ne faktiniais duomenimis, bet spėjimu. Iš bylos medžiagos galima spręsti, kad yra viena iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų – V. S. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, tačiau nėra duomenų, jog jis iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Nė vienas iš byloje apklaustų asmenų nepatvirtino, jog V. S. planuoja daryti naujus nusikaltimus. Be to, byloje nėra duomenų, kad V. S. būtų padaręs sunkią nusikalstamą veiką. Dėl to teismas padarė objektyviais duomenimis nepagrįstą prielaidą, jog būdamas laisvas V. S. gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Gynėjo nuomone, pasiekti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, galima ir kitomis procesinės prievartos priemonėmis. Be jau minėto užstato kaltinamajam galėtų būti paskirta intensyvi priežiūra. Ši priemonė leistų kontroliuoti V. S. elgesį ir taip eliminuotų net menkiausią galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Kartu gali būti skiriamos ir kitos kardomosios priemonės: namų areštas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kelių kardomųjų priemonių taikymas garantuotų jų prevencinį poveikį. Taigi, priešingai nei nurodoma skundžioje nutartyje, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti V. S. taikant vieną ar net kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Toks sprendimas atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. KT7-N4/2016 motyvus, jog taikant procesines prievartos priemones, privalo būti vadovaujamasi proporcingumo principu: atitinkamos priemones gali būti taikomos tik tada, kai be jų negalima būtų pasiekti reikiamų proceso tikslų, o paskirtų priemonių taikymas joms tapus nebereikalingoms turi būti nedelsiant nutrauktas.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamojo V. S. gynėjo skundas atmetamas.
6.1. Skiriant V. S. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeistas BPK 122 straipsnyje nurodytas kardomajai priemonei suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtinas pagrindas bei sąlygos. 6.2. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme ir ištyrus byloje esančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, nenagrinėjami skundo teiginiai dėl V. S. nekaltumo.
6.3. Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos V. S. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato ir žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.
6.4. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti.
6.5 Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai teigti, jog V. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti A. G., liudytojos G. G. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratos, apžiūros protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje.
6.6. Suėmimas V. S. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindai, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus Kauno apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.
6.7. BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatose nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą aptariamu pagrindu. Kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
6.8. V. S. kaltinamas tyčia padaręs tris nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, taip pat baudžiamajam nusižengimui. Už sunkaus nusikaltimo – kvalifikuoto turto prievartavimo – padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta gana griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Taigi kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.
6.9. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Kauno apygardos teismas, skundžiama nutartimi kaltinamajam V. S. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik jam gresiančios bausmės griežtumą.
6.10. V. S. anksčiau penkis kartus teistas, nusikalto lygtinio paleidimo laikotarpiu, praėjus tik keliems mėnesiams po to kai buvo paleistas iš pataisos namų. Ne mažiau svarbu tai, kad V. S. pažeidė vieną iš lygtinio paleidimo sąlygų – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nes toksikologinio tyrimo duomenys patvirtina, kad jį sulaikius šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šios aplinkybės nepalankiai charakterizuoją V. S. ir leidžia spręsti apie jo polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų.
6.11. Byloje taip pat yra duomenų, kad kaltinamasis yra išsiskyręs, paleistas nuo tolesnio bausmes atlikimo gyveno svetimame bute Grigiškėse, Vilniaus mieste. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad V. S. yra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais. Šios išvados nepaneigia gynėjo argumentai, jog suimtojo gyvenamoji vieta sutampa su deklaruojama, V. S. turi sąlygas gyventi Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), su savo motina. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, jog yra tokie šeimyniniai ryšiai, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Be to, pagal liudytojo, įtariamojo brolio T. S., parodymus paleistas iš bausmės atlikimo vietos V. S. net neaplankė mamos, jis nebendravo su broliais.
6.12. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. S. per tokį trumpą laiką nesukūrė jokių tvirtų socialinių ryšių. Nors byloje yra pateikti duomenys, kad V. S. iki sulaikymo dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš surinktų duomenų taip pat matyti, kad ši bendrovė veiklos beveik nevykdė. Ankstesnėje 2018 m. kovo 13 d. nutartyje Lietuvos apeliacinio teismas pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, dėl kurio veiksmų taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje byloje, nepateikė jokių duomenų (algalapių ir pan.) apie V. S. realų darbą joje, o Sodros duomenys paneigia V. S. turėjus realių pragyvenimo lėšų ir juo labiau galėjus iš jų išlaikyti vaiką. Visa tai paneigia gynėjo skundo argumentus dėl suimtojo šeimyninių, socialinių ryšių.
6.13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti atsakomybės kaltinamasis V. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6.14. Apygardos teismas konstatavo esant dar vieną BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, jog būdama laisvėje kaltinamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
6.15. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo darant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.
6.16. Pagrįstą teismo manymą, kad V. S. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog sunkiausia nusikalstama veika (kvalifikuotas turto prievartavimas), kurią padaręs jis kaltinamas, numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, jog visi jam inkriminuoti nusikaltimai buvo neatsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti ir tikslingai daromi, be to, kvalifikuotas turto prievartavimas ir vagystė galimai padaryti, veikiant bendrininkų grupe. Turimais duomenimis, V. S. ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, galimai naujai nusikalto jau po trijų mėnesių, kai buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę ir rodo, jog jis linkęs pažeisti įstatymus, ankstesnės bausmės neturėjo įtakos jo visuomenei priešingam elgesiui.
6.17. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, V. S. iš tiesų dirbo ir gavo pajamų, turėjo kitą legalų pragyvenimo šaltinį. Inkriminuojamų nusikalstamų veikų (turto prievartavimo bei vagystės) pobūdis leidžia manyti, kad V. S. nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Visa tai, įvertinus inkriminuojamų nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, leidžia spręsti apie jo polinkį nusikalsti, didesnį pavojingumą. Išdėstytų aplinkybių visuma aukštesniajam teismui leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.
6.18. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, kuriems esant V. S. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.
6.19. Kardomosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti kardomųjų priemonių tikslus, vykdant baudžiamojo proceso paskirtį. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Kaltinamojo V. S. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, vieno jų sunkumas teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nėra pagrindo paleisti suimtą V. S. į laisvę ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis).
6.20. Baudžiamoji byla, kurioje V. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2018 m. gegužės 21 d. perduota į Kauno apygardos teismą. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. V. S. 2017 m. rugpjūčio 29 d. laikinai sulaikytas, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas.
6.21. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodė, kad V. S. yra suimtas daugiau kaip devynis mėnesius, tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę už V. S. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimų.
6.22. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo V. S. teises, tačiau, priešingai nei skunde nurodė gynėjas, šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.
6.23. Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti sunkią nusikalstamą veiką, susijusią su didelės vertės turto prievartavimu, galimai padarytą veikiant bendrininkų grupe, taip pat vagystę ir neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturint tikslo jos platinti.
6.24. Skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT bei nacionalinių teismų praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
6.25. Kaltinamojo gynėjas savo skunde nenurodė pagrįstų teiginių, dėl ko ši kardomoji priemonė turėtų būti švelninama, o motyvai dėl turimų šeimyninių, socialinių ryšių jau aptarti.
6.26. Nors gynėjas skunde nurodė, kad yra konkretus žmogus, kuris galėtų įnešti 5000 eurų užstatą, tačiau byloje nėra duomenų, jog ši suma įnešta į teismo depozitinę sąskaitą. Be to, šiuo atveju siūlomas iki 5000 Eur užstatas, atsižvelgus į V. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, jo asmens charakteristiką, nėra pakankamo dydžio, kad užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.
6.27. Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra teisinių argumentų. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo V. S. gynėjo R. Girdziušo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi kaltinamajam V. S. pratęstą kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 28 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.