- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-06
- Bylos Nr.
- eAN2-100-873/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01614-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Pažeidėjas
- D. G.
- Advokatai
- Gintarė Leškevičienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. (toliau – ir pažeidėja, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) įgaliotos atstovės advokatės Gintarės Leškevičienės (toliau – ir atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-22320-2025 D. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį ir jai paskirta 520 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) keturiems mėnesiams už tai, kad Vilniaus magistraliniame kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda (kairėje pusėje), 11,00 km, 2025 m. rugpjūčio 30 d., 19.06 val., vairuodama automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 100 kilometrų per valandą greitį, važiavo 155 kilometrų per valandą greičiu, leistiną greitį viršijo 50,35 kilometrų per valandą (pritaikius prietaiso paklaidą), t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 127 punktą. Nesutikdama su šiuo nutarimu, pažeidėjos atstovė pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skundas buvo tenkintas iš dalies ir Institucijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimas pakeistas, D. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – bauda – sušvelninta iki 500 Eur dydžio ir administracinio poveikio priemonės – suteiktos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas sutrumpintas iki trijų mėnesių, Institucijos nutarimo dalis dėl ANK 416 straipsnio 6 dalyje padaryto pažeidimo kvalifikavimo palikta nepakeista.
3. Apeliaciniame skunde (toliau – ir skundas) administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. įgaliota atstovė advokatė Gintarė Leškevičienė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Institucijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimą panaikinti ir D. G. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 416 straipsnio 6 dalies perkvalifikuoti į ANK 416 straipsnio 5 dalį, paskiriant nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą.
3.1. Nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai nepatikrino Institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismo nutartis nemotyvuota, joje neatsakyta į pagrindinius skundo argumentus. Teigia, kad apylinkės teismas pažeidė ANK 636 straipsnio nustatytą pareigą motyvuoti priimamus procesinius sprendimus. Nepaisant to, kad apylinkės teismui pateiktame skunde buvo nurodyti išsamūs ir detalūs motyvai bei pateikti papildomi įrodymai dėl D. G. padaryto pažeidimo neteisingo kvalifikavimo, teismas nutartyje apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kad D. G. padarytas administracinis nusižengimas Institucijos teisingai kvalifikuotas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį.
3.2. Dėsto, jog pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį administracinė atsakomybė kyla už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Kaip matyti iš teisinio reguliavimo (ANK 416 straipsnis), nustatyto greičio viršijimas įstatyme įtvirtintas sveikais (apvaliais) skaičiais, tai yra kilometrais per valandą ir negali būti skaičiuojamas su skaičiais po kablelio, tai yra ne tik kilometrais, bet ir metrais per valandą.
3.2.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad nusižengimui nustatyti buvo naudotas rankinis greičio matuoklis LaserCam4, metrologinės patikros liudijimo Nr. 2035465, prietaiso rodmenys 155, paklaida ± 3%. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Institucijos nutarime nurodyta, kad pažeidėja leistiną greitį viršijo 50,35 kilometrų per valandą. Taigi, atėmus matavimų paklaidą galutinis, teisiškai reikšmingas D. G. nustatytas greičio viršijimas jau buvo išreikštas ne apvaliu (sveiku) skaičiumi, tai yra kilometrais per valandą, bet šimtosiomis kilometro dalimis – 150,35 kilometrų per valandą – ir 0,35 kilometrų per valandą viršijo ANK 416 straipsnio 6 dalyje nurodytą penkiasdešimties kilometrų per valandą ribą. Tačiau nustatyto greičio viršijimas yra matuojamas kilometrais per valandą, todėl turi būti apvalinamas iki sveiko skaičiaus – būtent kilometras yra tas duomuo, į kurį turi būti atsižvelgiama, sprendžiant dėl administracinės atsakomybės atsiradimo ir pažeidimo kvalifikavimo pagal atitinkamą ANK 416 straipsnio dalį.
3.2.2. Pažymi, jog nors byloje nėra pateikta minėto greičio matuoklio LaserCam4 instrukcija, tačiau iš to, kad D. G. važiavimo greitis buvo užfiksuotas ir nurodytas sveikais skaičiais – 155 kilometrų per valandą (ne, pavyzdžiui, 154,75 arba 155,35 kilometrų per valandą), atstovės įsitikinimu, minėtu greičio matuokliu transporto priemonių važiavimo greitis yra matuojamas apvaliais skaičiais, tai yra kilometrais per valandą. Aptariamu greičio matavimo prietaisu greitis nėra matuojamas su skaičiais po kablelio, o suapvalinimas iki sveiko skaičiaus, todėl atitinkamai ir paklaida privalo būti apvalinama iki sveiko skaičiaus.
3.3. Skunde atstovė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021, kurioje nurodoma, kad tais atvejais, kai asmens neblaivumas, pritaikius alkotesterio paklaidą, išreiškiamas tūkstantosiomis promilės dalimis (nagrinėtoje byloje asmeniui nustačius 0,42 promilių neblaivumą ir pritaikius ± 0,017 promilės paklaidą, buvo nustatytas 0,403 promilės neblaivumas), turi būti atsižvelgiama tik į šimtąsias promilės dalis – būtent sveika šimtoji promilės dalis yra tas duomuo, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl administracinės atsakomybės atsiradimo, be kita ko nurodant, kad negalimas tūkstantųjų dalių apvalinimas į šimtąsias, suteikiant šimtosioms dalims didesnę reikšmę, tai yra negalima apvalinti 0,409 promilės neblaivumo į 0,41 promilės neblaivumą. Atstovė daro išvadą, kad po paklaidos pritaikymo išreikštas dydis gali ir turi būti apvalinamas į mažesnę pusę, negalimas tik apvalinimas į didesnę pusę.
Žemesnės instancijos teismas
3.4. Apylinkės teismas nepagrįstai nevertino atstovės į bylą pateiktų dokumentų, t. y. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 5 d. rašto, kuriame nurodyta, kad perduodant duomenis iš stacionarių ar mobilių fiksavimo sistemų, pateikiami duomenys būna jau įvertinus rodmenis po paklaidos taikymo, kuriuose neatvaizduojami rezultatai po kablelio. Vadinasi, administracinių nusižengimų registro informacinėje sistemoje transporto priemonės važiavimo greitis (įvertinus paklaidą) būtų atvaizduojamas kaip 150 kilometrų per valandą.
3.4.1. Nagrinėtinu atveju nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, kodėl taikomos kitokios greičio paklaidos apvalinimo taisyklės (apvalinant su šimtosiomis dalimis, tai yra dviem skaičiais po kablelio), kai protokolas surašomas pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų, negu tai yra daroma tuomet, kai pažeidimas užfiksuojamas stacionariu ar mobiliu greičio matavimo prietaisu, o protokolas suformuojamas automatiniu būdu (apvalinant žemyn iki artimiausio sveiko skaičiaus).
3.4.2. Asmenų teisinė padėtis, tai yra jų padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimas su visais iš to kylančiais padariniais (skiriamos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės dydžiais) negali skirtis priklausomai vien nuo to, kokiu greičio matuokliu yra užfiksuojamas padarytas pažeidimas ir kokiu būdu surašomas protokolas. Tokia situacija pažeidžia asmenų lygybės principą ir yra neteisėtai pasunkinama D. G. teisinė padėtis.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos vyriausiasis tyrėjas M. L. prašo D. G. atstovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje įvertinti skundo motyvai bei pateikti detalūs argumentai.
Motyvuojamoji dalis
D. G. atstovės advokatės Gintarės Leškevičienės apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apeliaciniu skundu neginčijamas administracinio nusižengimo faktas, atstovė nesutinka su veikos kvalifikavimu ir pažeidėjai paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemone. Apygardos teismas patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. Tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, spręsdami dėl D. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, konstatavo, kad ji vairavo transporto priemonę viršydama greitį daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą – įvertinus paklaidą, buvo nustatyta, kad D. G. viršijo leistiną greitį 50,35 kilometrų per valandą, ir ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal aptariamą teisės normą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė nesutinka su tokia teismo išvada ir teigia, kad pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį administracinėn atsakomybėn turi būti traukiamas tas, kuris nustatytą leistiną greitį viršijo bent jau minimaliai 51 kilometrais per valandą (o ne 50,35 kilometrų per valandą). Apygardos teismas, įvertinęs tiek skundžiamos nutarties, tiek apeliacinio skundo argumentus bei administracinio nusižengimo medžiagą, atstovės pozicijai nepritarti pagrindo nenustato.
7. ANK 416 straipsnyje numatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nustatytą greitį viršijo daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą, o to paties straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nustatytą greitį viršijo daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Šio straipsnio 1–4 dalyse taip pat nustatyta atsakomybė už greičio viršijimą, atitinkamai, iki dešimt kilometrų per valandą; daugiau kaip dešimt, bet nedaugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą; daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą; daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą. Taigi šioje įstatymo normoje atsakomybė diferencijuota priklausomai nuo viršijimo greičio, matuojamo kilometrais per valandą.
8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, greičio matavimo prietaisu buvo nustatyta, kad D. G. važiavo 155 kilometrų per valandą greičiu, tai yra šis greičio viršijimas – 55 kilometrų per valandą – akivaizdžiai atitiko įstatyme reglamentuotą reikalavimą. Tačiau atėmus matavimų paklaidą galutinis, teisiškai reikšmingas, D. G. nustatytas greičio viršijimas jau tapo išreikštas šimtosiomis dalimis – 150,35 kilometrų per valandą – ir 0,35 viršijo ANK 416 straipsnio 6 dalyje nurodytą 50 kilometrų per valandą ribą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, atstovės teiginiai, jog būtent kilometras (o ne šimtosios dalys) yra tas domuo, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl administracinės atsakomybės atsiradimo ir pažeidimo kvalifikavimo pagal atitinkamą ANK 416 straipsnio dalį, yra pagrįsti.
9. Teismas pritaria skunde dėstomiems argumentams, jog pats greičio matavimo prietaisas LaserCam4, kuriuo buvo užfiksuotas D. G. nusižengimas, fiksuoja transporto priemonės greitį sveikais skaičiais. Tai patvirtina faktas, jog buvo užfiksuotas 155 kilometrų per valandą greitis (be jokių dešimtųjų ar šimtųjų dalių). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad prietaisas nematuoja greičio šimtosiomis kilometro dalimis, todėl ir vėliau taikoma paklaida negali dirbtinai „sukurti“ greičio viršijimo, kuris pats savaime nėra fiksuojamas.
10. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teisės pažeidimo požymiams keliamas, be kita ko, ir reikalavimas, kad požymis būtų nustatytas įstatymo ar išplauktų iš įstatymo aiškinimo, kaip akcentuoja ir nullum crimen sine lege principo atšaka – nullum crimen sine lege certa (nusikalstama veika ir dėl jos padarymo kylantys padariniai privalo būti maksimaliai aiškiai ir tiksliai aprašyti įstatyme). Bendriausiu požiūriu pastarasis principas reiškia, kad teisės pažeidimo požymiai įstatyme turi būti tiksliai ir aiškiai apibrėžti. Taigi pagrindiniai nullum crimen sine lege certa principo elementai yra teisės pažeidimo sudėties požymių tikslumas ir aiškumas (apibrėžtumas, vienareikšmiškumas). Aiškumo ir tikslumo elementų svarba tiriant nusikalstamos veikos, administracinio nusižengimo sudėties požymius yra labai didelė. Pirma, be tikslumo ir aiškumo teisė praranda nuspėjamumą. Antra, tik išleidusi aiškią ir tikslią normą, suprantamą visuomenei, valdžia gali tikėtis iš visuomenės reikalaujamo elgesio ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021).
11. Apygardos teismas sprendžia, kad įstatyme konkrečiai nenustačius kitokio, nei sveikais skaičiais matuojamo greičio viršijimo (kilometrais per valandą) nagrinėjamoje situacijoje aktualus ir principas, kad abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo).
12. Nustačius, kad D. G. greitį viršijo 50,35 kilometrų per valandą, Institucija ir apylinkės teismas turėjo atsižvelgti tik į sveiką skaičių, kuri šiuo atveju yra 50 kilometrų per valandą. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog D. G. viršijo leistiną greitį daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą, už tai kyla administracinė atsakomybė ANK 416 straipsnio 5 dalies pagrindu. Darydamas šią išvadą, teismas remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-28-495/2021, 2AT-21-628/2022, kuriose buvo spręsta dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatų ir joje vartojamos sąvokos „daugiau negu 0,4 promilės“ aiškinimo.
13. Pasitvirtinus skundo argumentams dėl netinkamo pažeidėjos veikos kvalifikavimo, iš naujo spręstina ir dėl D. G. skirtinos nuobaudos. Individualizuojant administracinę nuobaudą, teismas vadovaujasi ANK 32 straipsnyje numatytais bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į ANK 34 straipsnyje numatytas nuobaudos parinkimo taisykles.
14. Institucijos nutarime nebuvo nustatyta D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 19 d. nutartyje įvertino D. G. prisipažinimą ir gailėjimąsi kaip jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Byloje nustatyta D. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybę, t. y. tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad D. G. iš viso bausta aštuonis kartus, šis nusižengimas devintasis, paskirtos nuobaudos už leistino greičio viršijimą (ROIK 23212368296 – 2023 m. birželio 22 d.; ROIK 23212970570 – 2023 m. birželio 27 d.; ROIK 25269002652 – 2025 m. kovo 29 d.; ROIK 25277723810 – 2025 m. liepos 4 d.; ROIK 25284296040 – 2025 m. rugsėjo 6 d.) bei už kitus KET pažeidimus. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apygardos teismas vertina, kad D. G. skirtina ANK 416 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui. Vertintina ir tai, kad nusižengimą perkvalifikavus iš ANK 416 straipsnio 6 dalies į 416 straipsnio 5 dalį, pagal teisinį reguliavimą (ANK 416 straipsnio 7 dalį) išnyksta reikalavimas nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), todėl dėl šios administracinio poveikio priemonės skyrimo nespręstina.
15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. įgaliotos atstovės advokatės Gintarės Leškevičienės apeliacinis skundas tenkinamas. Institucijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimas keičiamas ir D. G. veiksmai perkvalifikuojami iš ANK 416 straipsnio 6 dalies į ANK 416 straipsnio 5 dalį ir jai pagal šios straipsnio dalies sankciją skiriama nauja nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
D. G. įgaliotos atstovės advokatės Gintarės Leškevičienės apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo rūmų 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-22320-2025 pakeisti ir D. G. padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 416 straipsnio 6 dalies į 416 straipsnio 5 dalį ir paskirti jai 210 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų) baudą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.