- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- 1-1829-1078/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44907-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- D. S., G. S.
- Nukentėjusysis
- J. C.
- Kategorijos
kaltinamiesiems D. S., G. S.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas.
2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė;
3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda (nustatyta galutinė - 46 MGL (2300 Eur) dydžio bauda),
D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas devynis kartus, iš kurių paskutinius kartus:
1) Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 3 m. laisvės atėmimo, kuri subendrinta iš dalies sudedant su Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
2) Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 m., nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. liepos 24 d.,
kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. ir D. S. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent:
jie, 2019 m. spalio 20 d., apie 13 vai. 47 min., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - viešojo transporto stotelėje, pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdami kartu, G. S. sugriebė nukentėjusiajam J. C. už striukės jį ištraukė iš autobuso ir tyčia sudavė vieną smūgį pastarajam į veidą, o pastarajam uždengus veidą rankomis G. S. kartu su D. S. sudavė jam po vieną smūgį į galvą, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Šiais savo veiksmais G. S. ir D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis G. S. nurodė, jog kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, buvo neblaivus, kas turėjo įtakos jo elgesiui, važiuojant autobusu sukonfliktavo su nukentėjusiuoju – dėl ko, nepamena, ir jis (kaltinamasis) ištraukė nukentėjusįjį iš autobuso bei sudavė nukentėjusiajam smūgius. Kaltinamasis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka.
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. S. nurodė, jog kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, jog buvo taip, kaip nurodyta kaltinime ir kaip nurodė G. S., t. y. jie vartojo alkoholį, buvo apsvaigę, važiavo autobusu susitikti su draugais, dėl kažkokių priežasčių tarp jų ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, ko pasėkoje jie panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamasis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. C. apklaustas išimtinai dėl civilinio ieškinio nurodė, jog palaiko civilinį ieškinį. Turtinė žala susidarė dėl nuskelto danties tvarkymo, kartu su civiliniu ieškiniu pateikė šias išlaidas pagrindžiantį dokumentą, bei dėl patirtų kitų išlaidų, važinėjant į policiją, pas gydytojus ir pan. Neturtinę žalą patyrė dėl to, kad jo atžvilgiu buvo naudotas smurtas, patyrė sužalojimą, teko lankytis pas gydytojus, gaišti laiką, kas sukėlė nepatogumus. Dėl kaltinamųjų veiksmų jautė fizinį skausmą, ilgalaikės pasekmės sukeltos nebuvo, dėl nuskelto danties diskomforto nejautė, valgymo įpročių nekeitė, vizualiai danties nuskėlimas nebuvo matomas.
Kadangi G. S. ir D. S. yra kaltinami nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltais ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. S. parodė, kad 2019 m. spalio 20 d., tikslaus laiko nepamena, galėjo būti apie 15.00 val., jis su savo draugu D. S. važiavo autobusu. Jis buvo išgėręs alkoholio, jautėsi girtas, D. S. irgi buvo išgėręs alkoholio, jie garsiai klausėsi autobuse muzikos. Autobuse važiavo dar vienas nepažįstamas vyras, kuris labai žiūrėjo į juos, matėsi, kad jam nepatinka, kad jie klausosi muzikos. Jis rusiškai paklausė „ko žiūri“, vyras kažką jam atsakė. Tarp jų kilo konfliktas, pro vidurines autobuso duris jis (G. S.) jį už pakarpos ištraukė iš autobuso į lauką. Lauke tarp jų įvyko konfliktas, jis vyrui norėjo suduoti dešine ranka, tačiau nepataikė, nes vyras pasitraukė į šoną. Jis stovėjo priešais vyrą, D. S. stovėjo toliau nuo jų. Tuo metu jam iš kairės rankos ant žemės iškrito telefonas, jis pasilenkė jį pakelti. Tuo metu priėjo D. S. ir sudavė vieną smūgį vyrui. Pakėlęs telefoną jis (G. S.) sudavė vieną smūgį vyrui, kur pataikė ir kokia ranka smūgiavo negali pasakyti, galėjo pataikyti vyrui į veidą. Sudavęs smūgį jis apsisuko ir nuėjo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, D. S. dar liko stovėti prie vyro. Ar D. S. dar mušė vyrą, kai jis išėjo, nežino, nematė (b.l. 130).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 18 d. papildomai apklaustas kaltinamasis G. S. kaltę pripažino, parodė, kad 2019 m. spalio 20 d., apie 13.47 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – viešojo transporto stotelėje, jis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą, kur tiksliai pataikė nežino, bet tikrai ne į dantis. Kiek smūgių sudavė D. S. nežino, matė, kad jis sudavė tik vieną kartą, kur pataikė nurodyti negali. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, taip pasielgė, nes buvo apsvaigęs dėl alkoholio. Padaryta turtinę žalą ketina atlyginti (b. l. 135).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 21 d. apklaustas kaltinamasis D. S. kaltę pripažino, parodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. 2019 m. spalio 20 d., apie 11 val., susitiko su savo draugu G. S. (duomenys neskelbtini), kartu vartojo alkoholį. Apie 14 val. nusprendė su G. S. nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) rajoną, (duomenys neskelbtini). Važiuojant autobusu G. S. pradėjo konfliktuoti su jam nepažįstamu asmeniu. Autobusui atvykus į (duomenys neskelbtini) stotelę, jis su G. S. paėmė nepažįstamam asmeniui už pakarpos ir jį išstūmė iš autobuso. Išstūmus asmenį iš autobuso jis vieną kartą dešine ranka kumščiu trenkė tam asmeniui į veidą. Kai asmuo užsidengė veidą, jis jam netrenkė, trenkė jo draugas G. S.. Kiek kartų G. S. trenkė, nežino. Kai G. S. trenkė asmeniui, jie nuėjo link parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“. Nežino dėl ko įvyko konfliktas, jis tiktai gynė savo draugą G. S.. (b.l. 73).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 22 d. papildomai apklaustas kaltinamasis D. S. parodė, kad G. S. dar autobuse susiginčijo su nepažįstamu vyru, tarp jų įvyko konfliktas, po to, tą vyrą jie kartu su G. S. ištraukė iš autobuso pro galines duris už pakarpos. Ištraukę nepažįstamą vyrą iš autobuso, jis nuėjo už autobuso stiklinės stotelės, o G. S. liko konfliktuoti su vyru prie autobuso, po to, autobusas išvažiavo. Kažkur po 1 minutės jis priėjo prie jų, nes tarp jų konfliktas nesibaigė, ir sudavė nepažįstamam vyrui vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę, pataikė į minkštą veido vietą, ne į dantis. Vieną smūgį vyrui kumščiu sudavė G. S., pataikė vyrui į veidą, ar G. S. sudavė daugiau smūgių – negali pasakyti. Po jų smūgių vyras atsitraukė, jis jam pasakė rusiškai „Eik iš čia“, ir jie kartu su G. S. nuėjo iki „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 83).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 18 d. papildomai apklaustas kaltinamasis D. S. kaltę pripažino pilnai, parodė, kad 2019 m. spalio 20 d., apie 13.47 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – viešojo transporto stotelėje, jis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veidą, kur tiksliai pataikė negali pasakyti, bet tikrai sudavė ne į dantis. Kiek smūgių sudavė G. S. negali tiksliai pasakyti, matė, kad jis sudavė tik vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, taip pasielgė, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Sutinka atlyginti žalą (b.l. 88).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. C. parodė, kad 2019 m. spalio 20 d., apie 13.40 val., jis įlipo (duomenys neskelbtini) turgavietėje į autobusą. Autobuso gale sėdėjo 2 neblaivūs vyrai. Jis kalbėjo telefonu, minėti vyrai pradėjo kažką šaukti jo atžvilgiu. Jis atsisuko ir pasakė, kad jų nepažįsta ir kad atstotų. Mažesnis vyras pasakė, kad jis bendravo su jo seserimi. Jis pasakė, kad nepažįsta jų. Autobusas atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ sustojimą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis stovėjo prie vidurinio išėjimo. Minėti vyrai pradėjo eiti prie vidurinio išėjimo. Jie priėjo prie išėjimo ir vienas iš vyrų, mažesnis, griebė jam kažkuria ranka iš priekio už striukės ir pradėjo jį traukti iš autobuso. Jis nulipo nuo laiptų ant šaligatvio. Tada minėtas vyras, kuris jį traukė, smogė jam rankos kumščiu į veidą. Jam skaudėjo. Jis užsidengė rankomis veidą, nes dantys nuo smūgio pradėjo trupėti ir jam skaudėjo. Tada jis pajuto 2 smūgius į galvą. Jis nematė, kas jam smogė antrą ir trečią kartus į galvą. Kai jam buvo smūgiuota, prie jo stovėjo tiek pirmas vaikinas, tiek antras vaikinas. Jam pradėjo svaigti galva, pamatė, kaip minėti 2 vyrai nuėjo į parduotuvę. Jis paskambino 112 ir pranešė, kad jį sumušė gatvėje. Atvažiavo policijos pareigūnai, jis atsisėdo į tarnybinį automobilį ir jie važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Jis gatvėje atpažino minėtus 2 vyrus, pareigūnams pasakė, kad minėti 2 vyrai prieš jį smurtavo. Policijos pareigūnai privažiavo prie jų ir vyrus sulaikė (b.l. 26). Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir savo protokole-pareiškime (b. l. 1).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis J. C. parodė, kad į teismo medicinos ekspertizės tarnybą kreipėsi dėl medicininės apžiūros atlikimo po įvykio, kad nustatytų padarytą sveikatos sutrikdymo masto. Apžiūrėjęs specialistas patarė kreiptis į odontologą sutvarkyti dantis, kadangi po įvykio jam nuskilo du dantys. Iki įvykio jam buvo atliktas estetinis dantų plombavimas, po įvykio jam nuskilo tie dantys. Po įvykio reikėjo iš naujo perplombuoti nuskilusius dantis. Kadangi jam tvarkė 2 dantis, jis sumokėjo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas 180 eurų. Jam buvo išrašytas 2019 m. lapkričio 20 d. kasos pajamų orderis. Dėl įvykio patyrė 180 eurų turtinės žalos. Tai pat turėjo išlaidų dėl kuro važinėjant į įvairias institucijas - į teismo medicinos ekspertizės tarnybą, į IĮ „(duomenys neskelbtini)“, į policiją. Išlaidas susijusias su važiavimu vertina 20 eurų. Dėl minėto įvykio patyrė ir moralinę žalą, kurią vertina 300 eurų suma. Dėl patirto sužalojimo patyrė skausmą, nervinį stresą, sugaišo laiko lankantis pas odontologą, važiuojant į policiją ir į kitas institucijas, dar laukia teismas. (b.l. 30).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. spalio 20 d., 13.51 val. į BPC telefonu kreipėsi J. C., kuris nurodė, kad prieš 2 minutes, išlipant iš autobuso, jam į galvą trenkė du vyrai, kurie šiuo metu įėjo į PC „(duomenys neskelbtini)“. Požymiai: abu vilki juodai, vienas plikas, kitas su kepure, (duomenys neskelbtini) m. amžiaus (b.l. 15-17).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 18).
Iš Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuops 3-o būrio vyriausiojo patrulio R. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. spalio 20 d., 13.51 val., dirbant su vyr. patruliu D. K. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sumuštas žmogus. Atvykus nurodytu adresu kreipėsi J. C., kuris paaiškino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu, jame važiavo du jaunuoliai, kurie buvo neblaivūs ir pradėjo su juo konfliktuoti. (duomenys neskelbtini) g. išlipus iš autobuso, jie išlipo kartu ir sudavė jam apie keturis smūgius rankos kumščiu į galvą, taip sukeldami jam fizinį skausmą. Minėti piliečiai buvo pastebėti ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, kur 14.25 val. ir buvo sulaikyti G. S. ir D. S. (b.l. 22).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2020 m. sausio 21 d. J. C. savanoriškai pateikė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 29 d. medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, diagnozė: danties nuskilimas. Pacientas 2019 m. spalio 20 d. patyrė traumą - smūgį į dešinį skruostą, nuo ko nulūžo dalis atliktos 2-3-io iš dešinės ir 1 iš kairės dantų restauracijos (plombos). Paciento 2-3-as iš dešinės ir 1 iš kairės dantys atrodo neestetiškai, jautrūs, tikslinga perplombuoti. Tikslinga atlikti estetinį dantų plombavimą, 1 danties kaina 100-150 eurų. Taip pat pateiktas 2019 m. spalio 29 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. Serija MOL Nr. 19916 (b.l. 36-38).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 25 d. specialisto išvados Nr. 3799/2019 (01) nustatyta, kad J. C. po 2019 m. spalio 20 d. įvykio objektyvių kūno sužalojimų ant galvos plaukuotosios dalies nekonstatuota. Dešinėje vidaus žando gleivinėje sužalojimų nėra. Viršutiniai 2-3-io dantų iš dešinės pusės vainikai lūpos paviršiuje nelygūs. 3-io danties vainikas kramtomajame krašte nežymiai nuskilęs (b. l. 40,41).
Žemesnės instancijos teismas
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2020 m. balandžio 7 d. buvo apžiūrėti trys iš BPC gauti garso įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 51-53).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, matyti, kad kvietė J. C., kvietimo priežastis - veido sumušimas, žaizdos (b.l. 55).
Iš alkotesterio rodmenų kvitų matyti, kad D. S. 2019 m. spalio 20 d., 15.03 val., buvo nustatytas 1,15 prom. girtumas, o G. S. 2019 m. spalio 20 d., 14.56 val. – 2,17 prom. girtumas (b.l. 76, 123).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis.
G. S. ir D. S. kaltinimai pareikšti padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, o būtent – kad jie viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog kaltinamieji 2019 m. spalio 20 d., apie 13.47 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – viešojo transporto stotelėje, pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdami kartu, G. S. sugriebęs nukentėjusiajam J. C. už striukės jį ištraukė iš autobuso ir tyčia sudavė vieną smūgį pastarajam į veidą, o pastarajam uždengus veidą rankomis G. S. kartu su D. S. sudavė jam po vieną smūgį į galvą, tokiais bendrais veiksmais kartu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį. Kaltinamųjų G. S. ir D. S. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta jų pačių išsamiais parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, taip pat nukentėjusiojo J. C. parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolais, kita rašytine bylos medžiaga, kaltinamųjų veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką G. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, spręsdamas dėl kaltinamajam G. S. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio visų pirma įvertina tai, kad G. S. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, baigtas, į nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – anksčiau teistas (b.l. 95-98), baustas administracine tvarka (b.l. 99-108), šiuo metu nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti G. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydis, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytinas artimas BK bendrojoje dalyje nurodytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, jog G. S. iki šio nuosprendžio priėmimo buvo nuteistas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta 46 MGL bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, teismas šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrina visiško sudėjimo būdu, baudos bausmės nekeičiant ir skiriant kartu su laisvės apribojimo bausme, baudos bausmę vykdant atskirai pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 15 d. nuosprendį išduotą vykdomąjį raštą. Į baudos bausmę įskaitytina baudos bausmės dalis, visiškai ar iš dalies įvykdyta (sumokėta) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 15 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į šiuo nuosprendžiu skirtiną laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas G. S. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 20 d. 14.25 val. iki 2019 m. spalio 21 d. 15.29 val. (b.l. 126, 127) t. y. dvi paros, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 137), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.
Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką D. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, spręsdamas dėl kaltinamajam D. S. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio visų pirma įvertina tai, kad D. S. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, baigtas, į nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – nors praeityje D. S. ne sykį buvo teistas, tačiau nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė išnykus ankstesniems teistumams (b. l. 60), administracine tvarka per penkerius metus baustas tik vieną kartą už mažareikšmio administracinio nusižengimo padarymą, jam paskirtą baudą už šio nusižengimo padarymą yra sumokėjęs (b. l. 61), šiuo metu kaltinamasis yra dirbantis ir gaunantis legalias pajamas. Visos šios aplinkybės teismui leidžia spręsti, jog D. S. geba pasidaryti teigiamas išvadas dėl savo elgesio ir keisti jį pozityvia linkme, todėl teismas nesutinka su prokurorės baigiamųjų kalbų metu išreikšta pozicija, jog D. S. už nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymą turėtų būti skiriama griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti D. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydis, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytinas nesiekiantis šios bausmės vidurkio.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad D. S. nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintina su 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, pridedamos bausmės dalis nustatytina, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aptartas aplinkybes.
Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam D. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Jis visiškai pripažįsta savo kaltę, gailisi dėl savo elgesio, nurodė, kad sutinka atlyginti padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiojo. Be to, kaltinamasis dirbantis. Šios aplinkybės patvirtina, kad D. S. suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės. Taigi teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidedant paskirtos bausmės vykdymą, D. S. paliktini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu nustatyti įpareigojimai, papildomai nustatant įpareigojimą pirmus keturis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Minėtu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nebendrintina, jos vykdymas tęstinas pagal ankstesnį nuosprendį.
Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti laiką, D. S. išbūtą laikinojo sulaikymo metu nuo 2019 m. spalio 20 d. 14.25 val. iki 2019 m. spalio 21 d. 13.59 val. (1 dieną) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu įskaitytą laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 27 d. 20.10 val. iki 2019 m. liepos 28 d. 15.17 val. (1 dieną).
Ikiteisminio tyrimo metu D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90), paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje kaltinamuosius G. S. ir D. S. pripažinus kaltais dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, jiems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą.
Nukentėjusysis J. C. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, jog turtinė žala sudaro 200 Eur (180 Eur už odontologo paslaugas ir 20 Eur už išlaidas, patirtas vykstant į gydymo įstaigas bei policiją) bei 300 Eur neturtinė žala, kurią patyrė dėl neigiamų išgyvenimų bei nusikalstama veika sukeltų nepatogumų. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis tiek turtinę, tiek neturtinę žalą patyrė būtent dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, pastariesiems vartojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, akivaizdu, patyrė tiek dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos, vertinant nukentėjusiojo atžvilgiu naudoto smurto apimtį, yra pagrįstas, o turtinės žalos reikalavimas yra pagrįstas į bylą pateiktais dokumentais bei atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, žalą priteisiant solidariai iš kaltinamųjų.
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro, saugomas byloje (b.l. 53), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, pirmus keturis bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. S. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, pirmus keturis bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiško sudėjimo būdu pridėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – 46 MGL (2300 Eur) baudą, skirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą ir 46 MGL (2300 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi paskirtą G. S. skirtą 46 MGL (2300 Eur) dydžio baudą vykdyti atskirai. Skirtą baudą vykdyti remiantis vykdomuoju dokumentu, išduotu Vilniaus regiono apylinkė teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 15 d. nuosprendžio pagrindu. Į baudos bausmę įskaityti baudos bausmės dalį, visiškai ar iš dalies įvykdytą (sumokėtą) pagal minėtą nuosprendį.
Bausmės (laisvės apribojimo) pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės (laisvės apribojimo) laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 20 d. 14.25 val. iki 2019 m. spalio 21 d. 15.29 val. t. y. dvi paras, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, pirmus keturis bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. S. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, pirmus keturis bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (4 mėnesių laisvės atėmimo) pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir D. S. paskirti galutinę subendrintą 5 (mėnesių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, D. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais įpareigoti D. S. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) pirmus keturis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 3) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinojo sulaikymo metu nuo 2019 m. spalio 20 d. 14.25 val. iki 2019 m. spalio 21 d. 13.59 val. (1 dieną) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu įskaitytą laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 27 d. 20.10 val. iki 2019 m. liepos 28 d. 15.17 val. (1 dieną).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo J. C. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir solidariai iš kaltinamųjų D. S. ir G. S. nukentėjusiojo naudai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti,
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD diską su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti G. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.