Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei K. P., jos atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei, atsakovui A. P. (naudojant vaizdo ir garso įrangą), trečiajam asmeniui A. S.,

nedalyvaujant išvadą teikiančių institucijų – Kaišiadorių ir Vilniaus rajonų savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos tarnybų – atstovams,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo ir garso įrangą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal K. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiuoju asmeniu byloje esant A. S., išvadą byloje teikiant Kaišiadorių ir Vilniaus rajonų savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos tarnyboms, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje teigiama, kad, nepaisant praleisto ieškinio senaties termino, atsižvelgiant į vaiko, kuris niekada negyveno kartu su atsakovu, faktiškai esančio vaikui svetimu žmogumi, interesus, mano, kad, jei atsakovas pripažins, kad nėra G. P. tėvas, bus pagrindas tenkinti K. P. ieškinį. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba pranešė, kad A. S. gyvena kartu su K. P., pokalbio metu jis informavo, kad kartu su ja bendrą ūkį veda jau ketvirtus metus, patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus G. P., jis yra jo biologinis tėvas ir nori, kad dabartinė vaiko tėvystė būtų nuginčyta. A. S. teigimu, jis rūpinasi savo sūnumi, jo auklėjimu ir gerove, faktiškai jį išlaiko, nori, kad sūnaus gimimo liudijime būtų įrašytas kaip biologinis vaiko tėvas.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad K. P. turėtų įrodyti įtikinamais faktais, kad sūnaus G. P. tėvas nėra A. P..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsižvelgdama į tai, kad sūnus G. P. nuo pat gimimo gyvena kartu su savo biologiniu tėvu A. S., yra jo išlaikomas ir pripažįsta jį kaip tėvą, ieškovė prašė atnaujinti senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pateikti ir nustatyti, kad A. P. nėra jos sūnaus G. P. biologinis tėvas.

Įstatymu nustatytas terminas, per kurį asmuo, norintis nuginčyti tėvystę, privalo pareikšti ieškinį teismui. Toks terminas – vieneri metai, skaičiuojami nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Iš to, ką nurodė ieškovė – tai, kad tikėjosi, jog atsakovas pats inicijuos bylą dėl tėvystės nuginčijimo, galima teigti, jog formaliai pagrindo atnaujinti ieškinio padavimo terminą nėra, vis dėlto pažymėtina, kad nuoseklioje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus. Šioje byloje, įvertinus ieškinio reikalavimą ir jį pagrindžiančius argumentus, proceso šalių pasisakymus, Vaiko teisių apsaugos institucijų išvadas, atsižvelgiant į tai, kad, neatnaujinus termino ieškiniui paduoti bus pažeisti vaiko interesai, nes ieškovė gyvena su biologiniu vaiko tėvu A. S., veda su juo bendrą ūkį, mažametis ne tik bendrauja su savo tikruoju tėvu, bet ir pripažįsta jį esant tėvu, į tai, kad atsakovo vaikas nepažįsta, darytina išvada, jog galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų ir jam bus palankus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, į tai, kad termino atnaujinimas ieškiniui paduoti šioje byloje ne tik kad nepažeis, bet atitiks nepilnamečio vaiko interesus, teismas nutaria tenkinti ieškovės prašymą atnaujinti ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

Teismas, remdamasis ieškovės K. P. ieškiniu ir jos, jos atstovės, atsakovo A. P., trečiojo asmens A. S. paaiškinimais, Vaiko teisių apsaugos skyrių išvadomis bei byloje esančiais kitais įrodymais – tuo, kad ieškovės sūnus G. P. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), t. y. nepraėjus 300 dienų po K. P. ir A. P. santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) (b. l. 9); tuo, kad jo tėvu tik dėl to, jog vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, buvo įrašytas A. P. (b. l. 8, 9); tuo kad ieškovė ir trečiasis asmuo A. S. pripažįsta, kad ne vėliau kaip nuo ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį; tuo, kad A. S. neabejoja, jog G. P. yra jo sūnus, rūpinasi juo, auklėja, faktiškai jį išlaiko; motyvuodamas tuo, kad ieškovė teigia, jog (duomenys neskelbtini) gimusio jos sūnaus G. P. tėvas nėra A. P., o yra A. S., su kuriuo ji faktiškai gyvena, atsižvelgdamas į tai, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo sutinka su ieškiniu; tuo, kad institucijos, teikiančios išvadas byloje, prieštaravimų K. P. ieškiniui nereiškia, ieškinį pripažįsta pagrįstu bei tenkintinu visiškai.

Lietuvos A. T. praktikoje nurodoma, jog tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Kitaip sakant, tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010, kt.).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to turi būti siekiama išsiaiškinti, koks sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.142 str. 2 d., 3.146-3.148, 3.150 str.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 str. 4 d. numatyta, kad, jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

Konstatuotina, jog šiuo sprendimu nuginčijus nepilnamečio G. P. tėvystę, tikslinga nustatyti tėvystę tikrajam nepilnamečio vaiko tėvui A. S., nors K. P. ieškinyje konkrečiai prašė pripažinti tik tai, kad A. P. nėra (duomenys neskelbtini) gimusio G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, vadinasi, nuginčyti tėvystę. Pažymėtina, jog siekis nuginčyti tėvystę atitinka vaiko teisę žinoti savo tėvus, t. y. G. P. interesus atitinka tikrosios kilmės nustatymas. Kaip jau buvo minėta, kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, taip pat ir tėvystės nustatymo klausimas, turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus. Šiuo atveju konstatuotina, jog teismui nepripažinus tikrojo vaiko tėvo, tėvystės nuginčijimas pažeistų jo interesus, nes nebūtų užtikrinta, kad vaikas neliks be tėvo. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, pripažintina, kad trečiasis asmuo A. S. yra ieškovės K. P. sūnaus G. P. tėvas.

Teismui pateikta 2015 m. spalio 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (4.22.) TPA-2754, pagal kurią valstybei priteistinas 182,42 Eur advokato užmokestis ir kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos. Nors CPK 96 str. 1 d. nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tačiau to paties straipsnio 5 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 96 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Proceso dalyvių elgesys nagrinėjant šią civilinę bylą buvo tinkamas, tačiau vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas privalo konstatuoti, jog ne teismine tvarka nuginčyti, nustatyti tėvystės bei pakeisti įrašo gimimo liudijime neįmanoma, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, naudotis valstybės teikiama antrine teisine pagalba. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad neteisingas įrašas vaiko gimimo liudijime buvo įrašytas dėl abiejų šalių neveikimo, todėl konstatuoti šiuo atveju, kad bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti tik atsakovas būtų neteisinga, nes šioje situacijoje yra abiejų šalių kaltė. Įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas vertina, jog abi šalys turėtų atlyginti po 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovė pateikė duomenis, jog ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo priteistina 50 proc. byloje buvusių bylinėjimosi išlaidų, tai yra už reikalavimą nuginčyti tėvystę pusė nustatyto žyminio mokesčio – 21 Eur, pusė teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 3 Eur, iš viso 24 Eur, ir pusė sumos, tai yra 91,21 Eur, už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1, 5 d., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra ieškovės K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

Pripažinti, kad ieškovės K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 91,21 Eur (devyniasdešimt vieno euro, 21 euro cento) bylinėjimosi išlaidas valstybei, pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 24 Eur (dvidešimt keturių eurų) žyminį mokestį ir teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.