Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. P. ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jai iš M. T. 50 000 Lt neturtinei ir 6369,22 Lt turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. O. ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jai iš M. T. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. M. ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jai iš M. T. 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. nuteistas už tai, kad jis nužudė kitą žmogų.

Nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis:

M. T. 2013 m. spalio 24 d., apie 21.20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) butų laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su V. P. (V. P.) metu, tyčia sudavė jam 7 smūgius peiliu į krūtinės ląstos, pilvo ir rankų sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam pjautines-durines žaizdas kairiame petyje, pilve su III dešiniojo šonkaulio sužalojimu, dešiniame rieše, krūtinės dešinėje pusėje su V dešiniojo šonkaulio, plaučių ir kepenų sužalojimais, pjautines durtines žaizdas su kepenų ir didžiosios taukinės sužalojimais, durtinę pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su kairiųjų V-VI šonkaulių, širdiplėvės, širdies dešinio skilvelio sužalojimais, ko pasėkoje, dėl ūmaus širdies veiklos nepakankamumo, sukeltos širdies tamponados, įvykusios dėl durtinio pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo, pasireiškusio durtine pjautine kiaurymine krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su kairiųjų V-VI šonkaulių, širdiplėvės, širdies dešiniojo skilvelio sužalojimais, V. P. vietoje mirė.

Apeliantas, skunde ginčydamas jo veikos kvalifikaciją pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, mano, kad atsižvelgiant į tai, kad jis atėmė nukentėjusiajam gyvybę būdamas afekto būsenoje, kurią sukėlė nukentėjusiojo atlikti jį ir jo artimuosius žeidžiantys veiksmai, jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį. Taip pat apeliantas prašo įvertinti ir jo psichologinę būseną įvykio metu, paskiriant byloje psichiatrinę ekspertizę. Tvirtina, kad jo sugyventinei įvyko persileidimas ir ji neteko kūdikio, dėl to jis buvo labai sukrėstas, jam sutriko psichika, gyvenimas tapo beprasmiu ir jis negalėjo įvykio metu kontroliuoti savo veiksmų, duoti tinkamų parodymų. Jam dėl to buvo paskirtas gydymas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, jis buvo konsultuotas psichiatro ir psichologo. Be to, tą faktą, kad prieš jį buvo vartojamas fizinis smurtas, patvirtina tai, kad jam buvo nustatyti kūno sužalojimai, nubrozdinimai nugaros juosmens dalyje. Jis ne kartą po to skundėsi dėl sveikatos, tačiau į tai niekas nekreipė dėmesio, jo prašymai buvo ignoruojami ir jis buvo priverstas pats gintis, rašydamas skundus, prašymus tyrėjui, prokurorui, advokatui. Jis taip pat norėjo papildyti savo parodymus, nes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tokios galimybės neturėjo (jis vos prieš kelias dienas iki baigiant ikiteisminį tyrimą buvo paleistas iš psichiatrinės ligoninės, o į teismo posėdžius buvo pristatomas iš psichiatrinės ligoninės, dėl ko negalėjo tuo metu duoti tinkamų parodymų).

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės, jo tyčios nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal BK 129 straipsnio 1 dalį yra teisingos.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas nesutinka su jo veikos kvalifikavimu. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su jo būsena, kurią nuteistasis įvardina kaip afekto, dėl ko, anot nuteistojo, jo veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 130 straipsnį. Šie ir kiti apeliacinio skundo argumentai atmetami.

M. T. kaltę, padarius skundžiamu nuosprendžiu pripažintą įrodyta nusikalstamą veiką, patvirtina visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų: specialistų išvados, paties nuteistojo parodymai, liudytojų parodymai, kiti byloje esantys įrodymai.

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. P. mirtis įvyko nuo ūmaus širdies veiklos nepakankamumo, sukeltos širdies tamponados, įvykusios dėl durtinio pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo, pasireiškusio durtine pjautine kiauryminė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su kairiųjų V-VI šonkaulių, širdiplėvės, širdies dešiniojo skilvelio sužalojimais. V. P. lavono tyrimo metu rasti sužalojimai: durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su kairiųjų V-VI šonkaulių, širdiplėvės, širdies dešiniojo skilvelio sužalojimais, padaryta duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtė, vienu trauminiu poveikiu į krūtinės ląstos kairę pusę, širdies projekcijoje, kanalo kryptis iš dešinės į kairę, iš viršaus į apačią, iš priekio atgal, keletos - keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Šis sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl širdies sužalojimo. Pjautinės-durtinės žaizdos: viena (Nr. 2) - krūtinės dešinėje pusėje su V dešiniojo šonkaulio, plaučių ir kepenų sužalojimais, dvi (Nr. 6 ir Nr. 5) su kepenų ir didžiosios taukinės sužalojimais padarytos duriančiais pjaunančiais daiktais, kuo galėjo būti peilio geležtė. Šios žaizdos padarytos keletos - keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Šio papunkčio žaizdos dėl vidaus organų sužalojimų: plaučių, kepenų ir didžiosios taukinės - vertinamos sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pjautinės-durtinės žaizdos: viena - kairiame petyje (Nr.l), viena pilve (Nr.4) su III dešiniojo šonkaulio sužalojimu, viena - dešiniame rieše padarytos duriančiais pjaunančiais daiktais, kuo galėjo būti peilio geležtė. Šios žaizdos padarytos keletos - keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. V. P. lavono tyrimo metu dešiniame rieše rastas sužalojimas galėjo būti padarytas jam ginantis nuo smūgio. Šio papunkčio žaizdos atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata būtų sutrikusi ilgiau 10 dienų. Nukentėjusiojo tyrimo metu nerasta sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus ar nukritus, nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis leidžia daryti prielaidą, kad visi jam nustatyti sužalojimai padaryti kito asmens. Po nukentėjusiajam padaryto širdies sužalojimo praėjus keletai - keliolikai minučių jis prarado sąmonę ir netrukus mirė, kiti sužalojimai jo sąmoningumui bei mirčiai įtakos neturėjo. Nukentėjusiojo padėtis sužalojimų padarymo metu kito, tai rodo sužalojimų lokalizacija. Kokioje padėtyje buvo užpuolikas atsakyti negalima, nes tam nepakanka duomenų. V. P. lavono tyrimo metu rasti sužalojimai padaryti 7-niais trauminiais poveikiais (duriančiais pjaunančiais daiktais) (1 t., b. l. 47-54).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad remiantis V. P. lavono tyrimo metu nustatytų sužalojimų pobūdžiu, jų kanalų eiga, galima teigti, kad žaizdos krūtinėje galėjo būti padarytos įtariamojo nurodytomis aplinkybėmis, tai yra jam sudavus peiliu iš viršaus į pačią, galimai gulinčiam nukentėjusiajam. Žaizdų pilve kanalai rodo, kad jos padarytos sudavus smūgius peiliu iš apačios į viršų, galimai nukentėjusiajam stovint užpuolikui suduodant smūgius peiliu iš apačios į viršų. Nukentėjusiojo žaizdos rankose galėjo būti padarytos jam ginantis nuo užpuoliko. V. P. lavono tyrimo metu nerasta sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti jam nugriuvus ar nukritus (T. 1, b. l. 57-58).

Taigi iš specialisto išvadų matyti, kad nukentėjusiojo V. P. mirtis buvo smurtinė, jis mirė nuo durtinių žaizdų. Pats nuteistasis M. T. pripažįsta sudavęs smūgius peiliu V. P. į krūtinės ir pilvo sritį. Tik pirmosios instancijos teisme iš dalies pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir nurodė kitokias jo tokį elgesį lėmusias priežastis.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad jis grįžo namo, skambino į duris, tačiau niekas jų neatidarė, nors namie buvo ir V. P., ir nuteistojo motina. Kaltinamasis pažymėjo, kad girdėjo jų balsus už durų, V. P. sakė jo motinai neįleisti kaltinamojo į namus. Apeliantas į duris skambino apie pusę valandos, po to nusileido vienu aukštu žemiau, atsisėdo ir užmigo laiptinėje, tačiau prabudo nuo nukentėjusiojo smūgių, kuris jį kratė, spardė, mušė, sudavė į veidą, pradėjo varyti iš laiptinės, sakė, kad jis čia negyvens, dėl ko kilo konfliktas. Nuteistasis parodė, kad prieš tai jo sugyventinė prarado kūdikį, o nukentėjusysis pradėjo apie tai pasakoti, sakė, kad gerai, jog vaikas negimė. Dėl to jie susistumdė, tačiau M. T. negalėjo atsiminti paties susistumdymo mechanizmo, ar nukentėjusysis nukrito, ar ne. Po kurio laiko jis išgirdo motinos klyksmą, pažiūrėjo ir pamatė, kad nukentėjusysis gulėjo subadytas, o jis stovėjo šalia su peiliu. Neprisiminė, kiek tiksliai smūgių sudavė. Smūgius nukentėjusiajam jis sudavė peiliu, tačiau pačių smūgio sudavimo aplinkybių neatsiminė. Atsipeikėjo, kai išgirdo motinos klyksmą ir pamatė, kad guli subadytas žmogus. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė aplinkybių apie draugės persileidimą, nes nenorėjo, kad ji būtų kviečiama, kad jai reikėtų iš naujo viską prisiminti. Anksčiau su nukentėjusiuoju taip pat buvo konfliktų, nes nukentėjusiajam nepatiko, kad M. T. yra teistas, jam kilo pavydas, kad apeliantas turi draugę, jis pradėjo priekaištauti dėl kitų buitinių dalykų. Iki įvykio tris savaites kaltinamasis gyveno lauke, laiptinėje.

Pirmosios instancijos teisme BPK 276 str. 4 d. pagrindu buvo perskaityti M. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis patvirtino aplinkybę, kad V. P. gulėjo ant nugaros, kai jis sudavė smūgius. Apklaustas įtariamuoju M. T. parodė, kad įvykio vakarą jis atėjo namo. Buto durų jam niekas neatidarė. Už durų jis girdėjo bute V. P. ir motinos balsus. Kadangi durų niekas neatidarė, M. T. nusileido žemyn, tarp 4 ir 5 aukšto esančią aikštelę, prisėdo ant kilimėlio. Dėl to, kad buvo pavargęs, prigulė ant jo ir užmigo. Pabudo nuo to, kai jį gulintį spardė V. P., nes šiam jis trukdė praeiti, kadangi gulėjo palei laiptus. V. P. pradžioje jį purtė, kad atsibustų, vėliau pradėjo spardyti. V. P. jam spyrė į nugarą porą kartų. Jis pabudo, V. P. pradėjo šūkauti, kad šituose namuose negyvens, kad su jo motina susituoks ir tas butas bus šio, kad jis bus valkata. Tada M. T. atsistojo priešais V. P., jie apsistumdė, tuomet jis pastūmė V. P. ir pamatė, kad šis krenta nuo laiptų. V. P. krito nuo laiptų žemyn ant 4 aukšto aikštelės. Nukritęs šis gulėjo ant nugaros. Tuomet jis prie V. P. prišoko ir sudavė šiam peiliu apie 5 kartus į krūtinę ir pilvą. Kai sudavinėjo smūgius peiliu, jis stovėjo virš V. P. pasilenkęs. Nuo jo smogimų peiliu V. P. nespėjo apsiginti. Smūgius jis sudavinėjo labai greitai. Tuomet pamatė, kad laiptinėje, tarp 4 ir 5 aukštų leidžiasi jo motina, pastaroji jį su V. P. matė. Taip pat motina matė kaip V. P. šūkavo pradžioje ant jo ir jų apsistumdymą. Tuomet jis pabėgo, peilį pasiimdamas su savimi, įsidėjo jį į kelnių kišenę.

Liudytoja K. T., nuteistojo motina, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną V. P. sakė, kad jam reikia aplankyti motiną prieš išvažiuojant, jis išėjo su šuniu. Ji išgirdo triukšmą, išėjo iš buto, pamatė ketvirtame aukšte gulintį V. P. ir norintį kažką pasakyti. Kai ji pamatė V. P., jis jau gulėjo uždėjęs rankas ant krūtinės, aplinkui daugiau žmonių ji nematė. Liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad V. P. bardavo jos sūnų pakeltu tonu, jis priekaištavo jos sūnui motyvuotai, kad pastarasis niekur nedirba, o naudojasi jos išlaikymu. Įvykio vakarą V. P. išėjo su šuniu, o ji apsirengė ir taip pat išėjo, užrakino buto duris ir ėmė leistis į apačią, išgirdo kažkokį triukšmą ir pasižiūrėjo į apačią, pamatė, kad siluetas su juoda striuke ir šviesiai pilkomis sportinėmis kelnėmis nubėgo žemyn, ant galvos buvo kapišonas, ji pribėgo prie V. P., kuris jos akyse nugriuvo ant nugaros ir ji pamatė kraują ant jo lūpų, ji klausė jo kas jam atsitiko, pajudino jį už rankos ir tada pamatė, kad jam iš krūtinės sunkiasi kraujas. Ji nežino, dėl kokių priežasčių jos sūnus nužudė V. P. (1 t., b. l. 194-196).

Kitas liudytojas, pas kurį nuteistasis atbėgo iškart po smūgių sudavimo peiliu, L. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio vakare M. T. užėjo pas jį į namus ir atvažiavo policija. Jie su nuteistuoju nieko nekalbėjo. Teisėjai perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas L. S. parodė, kad įvykio vakarą M. T. skambino motinai iš liudytojo telefono. Nuteistasis jam pasakė, kad nužudė savo patėvį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. S. parodė, kad M. T. jam pasakė, jog šį iš namų išvarė motina, nes jis iš namų vogė daiktus. Pamena, kad 2013-10-24 22.30 val. M. T. užėjo pas jį namo, paprašė cigaretės. Jie stovėjo laiptinėje, rūkė. M. T. jam rusiškai pasakė „grochnul svojego starogo“, t. y. pasakė, kad nužudė savo patėvį. Jis paklausė, kaip tai atsitiko, ir M. T. pasakė, kad šis pats gulėjo laiptinėje ir patėvis šį koja pastūmė. Tuomet jis supyko ir papjovė patėvį (1 t., b. l. 187-188).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ant peilio, paimto iš M. T., geležtės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas V. P. DNR profilis su 99,9999999999%, tikimybe. Nuoplovose nuo turėklų tarp 3 ir 4 aukštų, turėklų 4 aukšto laiptų aikštelėje, 4 aukšto aikštelės prie lavono, ant M. T. sportinių kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas V. P. DNR profilis su 99,9999999999%, tikimybe. Nuoplovose nuo M. T. rankų rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus DNR profilis, iš kurių vienas priklauso M. T. su 99,9999999999%, tikimybe, o kitas – V. P. DNR profilis su 99,9999999999%, tikimybe (1 t., b. l. 62-72).

Taigi iš išdėstytų įrodymų akivaizdu, kad V. P. mirė būtent nuo M. T. peiliu suduotų smūgių. Kaip minėta, nuteistasis paties nužudymo fakto neneigia.

Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos.

Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusiojo mirtį lėmė M. T. padaryti sužalojimai, peiliu suduodant nukentėjusiajam į krūtinės ir pilvo sritį. Tai yra būtent smurtiniai M. T. veiksmai, nuo kurių V. P. patyrė jo mirtį sukėlusius sužalojimus, dėsningai nulėmę nukentėjusiojo mirtį. Akivaizdu, kad tarp M. T. suduotų smūgių peiliu V. P. į krūtinės ir pilvo sritis bei kilusių padarinių (jo mirties) yra priežastinis ryšys.

Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis nužudė nukentėjusįjį, kadangi buvo afekto būsenoje, kurią sukėlė nukentėjusiojo veiksmai, žeidžiantys jį ir jo artimuosius. Ši nuteistojo pateikta versija atmetama kaip nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat pasisakė dėl nuteistojo prašymo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį bei pagrįstai šį prašymą atmetė.

BK 130 straipsnyje nustatyta privilegijuota kito asmens nužudymo sudėtis, kuri taikoma tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė.

Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į žmogaus gyvybę, sveikatą, smūgių sudavimu ir pan., taip pat ir (ar) psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas turi atsižvelgti į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.

Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena daugeliu atvejų jam jau buvo praėjusi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas staiga labai susijaudino (buvo fiziologinio afekto būsenos) dėl netikėto, nelaukto nukentėjusiojo poelgio, ar tas poelgis buvo paskutinis iš ankstesnių panašaus pobūdžio nukentėjusiojo poelgių. Sprendžiant šį klausimą paprastai atsižvelgiama ir į tai, ar kaltininko susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos ankstesni nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo (ar jam artimo žmogaus) įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio ir jo metu, į kaltininko elgesį iš karto po jo.

Pirmosios instancijos teisme M. T. savo veiksmus aiškino tuo, kad nukentėjusysis jį įžeidė dėl negimusio nuteistojo vaiko. Apeliaciniame skunde nuteistasis mini, kad nukentėjusysis atliko jį ir jo artimuosius žeidžiančius veiksmus. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu apie tokius savo veiksmų motyvus nekalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. P. pradžioje jį purtė, kad atsibustų, vėliau pradėjo spardyti. V. P. jam spyrė į nugarą porą kartų, nuteistajam prabudus, V. P. pradėjo šūkauti, kad šituose namuose negyvens, kad su jo motina susituoks ir tas butas bus šio, kad jis bus valkata (2 t., b. l. 9-11). 2013-10-24 nuoširdžiame prisipažinime M. T. nurodė, kad 2013-10-24 21.15 val. atėjo namo adresu Minties 11-43, paskambino į duris, bet V. P. liepė jo neįleisti. Tada jis nusileido žemyn ir atsigulė prie gėlių tarp aukštų. Po kiek laiko išėjo V. P. su šuniu. Pradėjo šūkauti ir spardyti jį gulintį, kalbėjo, kad jis šitoj laiptinėj nenakvos. Tada jis atsikėlė, sudavė V. P. alkūne, šis krito žemyn į 4 aukšto aikštelę. Tada jis griebė iš savo kelnių kišenės peilį ir pasilenkęs prie V. P., pradėjo badyti šį peiliu. Kiek pamena, 6-8 kartus į krūtinės ląstą. Po to jis nubėgo laiptais žemyn į lauką. Žudyti nenorėjo, bet dėl nuolatinių konfliktų su V. P. neišlaikė nervai. Dėl šio poelgio gailisi (2 t. , b. l. 3-4). Tik jau teisme atsirado nauja nuteistojo versija – neva smūgius peiliu jis sudavė, nes nukentėjusysis įžeidė jį dėl negimusio vaiko. Tokią nuteistojo versiją paneigia visuma ištirtų bylos aplinkybių. Jau minėto liudytojo L. S. pagarsintais parodymais nustatyta, jog pas jį atbėgęs M. T. jam rusiškai pasakė „grochnul svojego starogo“, t. y. pasakė, kad nužudė savo patėvį. Jam paklausus, kaip tai atsitiko, M. T. pasakė, kad šis pats gulėjo laiptinėje ir patėvis šį koja pastūmė. Tuomet jis supyko ir papjovė patėvį. Be to, kaip pagrįstai nuosprendyje atkreipė dėmesį teismas, teisiamojo posėdžio metu M. T. parodė, jog „jis nieko nesiekė, nežino, kodėl išsitraukė peilį“. Tai rodo, jog nuteistasis nebuvo staigaus didelio susijaudinimo būsenoje. Pažymėtina, kad didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant ir vertinant visas bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė – psichiatrinė ar kitokia ekspertizė.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka M. T. ir jo gynėjo prašymu nuteistajam buvo paskirta stacionarinė kompleksinė teismo psichologijos – psichiatrijos ekspertizė. Ekspertų komisija atliko ekspertizę bei pateikė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame ekspertizės akte nurodyta, jog:

Objektyvių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2013-10-23, M. T. sirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra.M. T. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2013-10-23, nustatoma emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, jis galėjo (ir visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. T. nuo jo sulaikymo 2013-10-25 iki dabar lėtiniu ar laikinu psichikos veiklos sutrikimu neserga, jam nustatoma emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas; simuliacija, šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Klausimas apie galimybę visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti sprendžiamas nusikalstamos veikos atžvilgiu. M. T. dėl psichikos sveikatos būsenos gali atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. M. T. po jo sulaikymo 2013-10-25 įkalinimo įstaigoje skirti ir vartoti medikamentai esminės įtakos nuteistojo psichinės sveikatos būklei bei jo parodymų davimui neturėjo. M. T. šiuo metu dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti teismo posėdyje ir duoti parodymus.M. T. nebuvo nei fiziologinio afekto, nei kitoje emocinėje būsenoje, kuri būtų turėjusi esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai, gebėjimui įvertinti susidariusią situaciją bei valdyti savo veiksmus.Duomenų, kad apsvaigimas nuo alkoholio galėjo sukelti M. T. kokią nors būseną, dėl kurios jis nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėtų jų valdyti, nėra.M. T. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas.

Taigi labai aiškus ir konkretus ekspertizės aktas, pateiktas keturių ekspertų komisijos, nepalieka abejonių dėl M. T. psichinės būsenos. Ekspertizės akte vienareikšmiškai nurodyta, jog M. T. nebuvo nei fiziologinio afekto, nei kitoje emocinėje būsenoje, kuri būtų turėjusi esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai, gebėjimui įvertinti susidariusią situaciją bei valdyti savo veiksmus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad smurtą prieš patėvį nuteistasis naudojo ne dėl staigaus didelio susijaudinimo būsenos, kurią sukėlė nukentėjusiojo veiksmai. Jis peiliu smūgiavo iš pykčio, todėl kvalifikuoti jo veiką pagal BK 130 straipsnį nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jo atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas, ir tai patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas apie tai taip pat nuosprendyje motyvuotai pasisakė, nurodęs, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. T. kūno sužalojimai galėjo atsirasti ginantis ar suduodant smūgius. Specialisto išvadoje Nr. G 3530/13 (01) nurodoma, kad M. T. apžiūros metu rasti sužalojimai: linijiniai odos nubrozdinimai nugaroje ir juosmenyje, padaryti kietais bukais ribotais paviršiais, pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje, padaryta pjaunančiu daiktu, durtinės žaizdelės dešiniojo dilbio duobėje, kairiame žaste, padarytos duriančiais daiktais, kuo galėjo būti injekcinė adata. Sužalojimai padaryti keletos parų laikotarpyje iki apžiūros (apžiūra 2013-10-25). M. T. apžiūros metu rasti sužalojimai: linijiniai odos nubrozdinimai nugaroje ir juosmenyje galėjo būti padaryti nukentėjusiajam užsigaunant į atsikišusius paviršius 12-ka trauminių poveikių, pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje padaryta vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padaryta tiek pačiam nukentėjusiajam susižalojant, tiek kitam asmeniui sužalojant, durtinių žaizdelių dešinėje dilbio duobėje ir kairiame žaste lokalizacija ir pobūdis leidžia teigti, kad jos galimai padarytos jam pačiam leidžiantis intraveninius narkotikus, ne mažiau kaip 58 dūriais (2 t., b. l. 48-49). Byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad V. P., prieš suduodant jam smūgius peiliu, smurtavo prieš M. T., kaip nurodyta specialisto išvadoje, minėtus odos nubrozdinimus nugaroje nuteistasis galėjo pasidaryti ir pats, net 58 durtinės žaizdelės rodo leidimąsi narkotines medžiagas. Tai neatmestina įvertinus ir nuteistojo gyvenimo būdą – miegojimą laiptinėse ir pan.

Pagal susiformavusią teismų praktiką apie tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam V. P. padarytų sužalojimų pobūdį, lokalizaciją, skaičių, intensyvumą – nuteistasis prieš nukentėjusįjį panaudojo pavojingą gyvybei įrankį - peilį, kuriuo suduodamas smūgius į gyvybiškai pavojingas kūno vietas (krūtinės ląstos sritį ir pilvą), suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad gali atimti gyvybę, ir tokių padarinių norėjo. Tai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Taigi teismas M. T. veiksmus teisingai įvertino kaip nužudymą tiesiogine tyčia ir jo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą M. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato.

Skundžiamame nuosprendyje atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę, teismas įvertino ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, nurodė, kad nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, pasekmės neatstatomos. Teismas įvertino ir M. T. asmenybę – praeityje jis 7 kartus teistas, 15 kartų baustas administracine tvarka, buvo registruotas darbo biržoje 2013-08-12 – 2013-09-24, tačiau darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius, nors VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre bei Vilniaus psichiatrijos ligoninėje kaltinamasis nesigydė (2 t., b. l. 101, 103), tačiau Vilniaus priklausomybės ligų centro duomenimis 2011-01-10, 2013-06-19 jis buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo medicininės apžiūros kabinetą, išvada: vartojęs narkotines medžiagas (opiatus) (2 t., b. l. 102).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė M. T. bausmę, atitinkančią BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. M. T. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę, ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje, nuteistojo veika kvalifikuota teisingai, paskirta bausmė taip pat yra teisinga, priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos atitinka galiojančią teisminę praktiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti.