Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, A-556-244-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-03-07
Bylos Nr.: A-556-244-11
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas: A. T.
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Trečiasis asmuo: L. Z.

Kategorijos

13.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A556 - 244/2011Procesinio sprendimo kategorija 13.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjai A. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. T. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. Z., atstovaujamai įstatyminio atstovo S. Z., dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. T. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. spalio 5 d. savavališkos statybos aktą Nr. 4 ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. spalio 5 d. statybos sustabdymo aktą Nr. 6; priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pareiškėja paaiškino, kad 2009 m. spalio 9 d. registruotu laišku gavo skundžiamus aktus, kuriais atsakovas nustatė, jog jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastate – valčių nuomos punkte, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), ji savavališkai vykdo statybos darbus, t. y. rekonstruoja valčių nuomos punktą, pasistatė lieptą, tvorą, šviestuvus. Statybos sustabdymo aktu buvo pareikalauta tuojau pat sustabdyti bet kokius rekonstruojamo valčių nuomos punkto, liepto, tvoros ir šviestuvų statybos darbus, iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su skundžiamuose aktuose nurodytais duomenimis (valčių nuomos punkto matmenys (su akmenine terasa) – 9,69 m x 16,29 m, h - 4,20 m, lieptas – 8,38 m x 2,28 m, tvoros bendras ilgis – 45,64 m, h - 1,5 m, šviestuvų aukštis – 0,90 m, kiekis – 5 vnt. Valčių nuomos punkto užstatytas plotas yra apie 42 m², tūris apie 240 m³, aukštų skaičius – 2, sienų apdaila – skeltos silikatinės plytos, stogo danga – bituminės čerpės, sustatyti plastikiniai langai ir fasadinės durys), nes nei savavališkos statybos akte, nei statybos sustabdymo akte nėra nurodyta, kokiu būdu buvo atlikti pastato užstatyto ploto ir tūrio skaičiavimai, taip pat nėra pridėti jokie skaičiavimus pagrindžiantys brėžiniai ar kiti įrodymai. Atlikusi savo skaičiavimus, mano, kad pastato užstatytas plotas ir tūris (be akmeninės terasos) atitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato parametrus. Dėl pastato aukštų skaičiaus pareiškėja pažymėjo, kad virš pastato pirmojo aukšto yra įrengta mansarda, o ne antrasis pastato aukštas, todėl savavališkos statybos akte ir statybos sustabdymo akte nepagrįstai teigiama, jog pastatas yra dviejų aukštų. Nurodė, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 7.11 punktą mansarda yra pastogėje įrengta patalpa (patalpos), bendru atveju apribota viršutinio namo aukšto perdanga, nuožulnaus stogo konstrukcija bei išorės sienomis. Stogo konstrukcija gali būti laužytos formos, iš dalies ar visiškai pakeičianti išorės sienas. Pareiškėjos manymu, patalpa įrengta virš pastato pirmo aukšto visiškai atitinka minėtą apibrėžimą ir negali būti priskaičiuojama kaip antrasis pastato aukštas. Nurodė, kad skundžiamuose aktuose ji nepagrįstai įvardinta kaip statybos dalyvė (statytoja), nes jokių pastato rekonstravimo darbų ar liepto, tvoros, šviestuvų statybos darbų neatliko ir šiuo metu neatlieka. Pažymėjo, kad 2003 m. rugsėjo 15 d. pirko pastatą su prie jo įrengta akmenine terasa, pastatytu lieptu, tvora ir šviestuvais. Pastato parametrai buvo tokie, kokie yra šiuo metu. Kad pastatas, lieptas, tvora bei žibintai pastatyti ne naujai, patvirtina objektuose akivaizdžiai pastebimi trūkumai, atsiradę dėl gamtinio poveikio (apkerpėjęs stogas ir akmeninė terasa ir t. t.). Nurodė, kad pareiga turėti statybos leidimą arba supaprastintą projektą, remiantis Statybos įstatymu, tenka tik statytojui. Pagal šį įstatymą statytojas yra asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas arba jas paveda atlikti kitam asmeniui. Pareiškėja nurodė, kad jokių lėšų į tariamos savavališkos statybos darbus neinvestavo, nes jokių darbų ji neatliko. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.48 straipsniu ir teigė, kad jai, turto perėmėjai, neatsiranda atsakomybė dėl savavališkos statybos. Pareiškėjos teigimu, šio straipsnio nuostatos taikomos tokiu atveju, kai vienas savininkas perduoda kitam naujam savininkui turtą, jei įvyksta sandoris, koks bebūtų – dovanojimo, pirkimo ar mainų, bet anksčiau buvęs savininkas turi perduoti naujam savininkui. Pažymėjo, kad tokio panašaus atvejo ji neturėjo, vieninteliai dokumentai, kurių pagrindu ji įgijo nuosavybės teises, yra aktai – antstolio surašyti ir teismo patvirtinti. Nurodė, kad jei būtų įvykęs sandoris ir tuo metu jau būtų nustatyti suvaržymai, tuomet pareiga būtų atsiradusi iki perdavimo momento. Nurodė, kad beveik 15 metų valstybės pareigūnai nevykdė savo pareigų ir nesurašė savavališkos statybos akto tam asmeniui, kuris galimai atliko tuos darbus, nors teisės aktai įpareigoja į savavališkas statybas reaguoti operatyviai. Nurodė, kad skundžiami aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, faktais ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Skundžiami aktai nemotyvuoti, nes juose pateikti skaičiavimai nepagrįsti. Nurodyti šiandien galiojantys teisės aktai, nors bandant kvalifikuoti tuos atliktus darbus kaip savavališką statybą reikia remtis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Pareiškėja nurodė, kad teismų praktikoje yra pasakyta, kad „priverstinio daikto pardavimą vykdo valstybės pareigūnas – antstolis, ir ši aplinkybė sukuria daikto pardavimo teisėtumo funkciją. Asmuo, pirkdamas priverstinai parduodamą daiktą, privalo turėti garantiją, kad įsigytas daiktas nebus iš jo išreikalautas“. Ji nusipirko turtą per antstolį, todėl galvojo, kad visa tai, ką faktiškai pamatė, yra teisėta. Pareiškėjos manymu, ji yra sąžininga to, ką įsigijo, įgijėja ir savininkė.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 74-76) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad 2009 m. liepos 27 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas gavo A. T. ir J. Z. skundą dėl planavimo organizatoriaus atsakymo. Pateiktame skunde buvo nurodyta, kad pareiškėjų statiniai yra už įsigyto sklypo ribų. Išnagrinėjus pareiškėjų skundą ir su juo pateiktus dokumentus, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad faktinė situacija ir pareiškėjų pateikti Nekilnojamo turto registro duomenys nesutampa. Vietoje medinio vieno aukšto valčių nuomos punkto pastato, kurio užstatymo plotas pagal registro duomenis yra 39 m², pastatytas dviejų aukštų pastatas, sienų apdaila - skeltos silikatinės plytos, stogo danga - bituminės čerpės, užstatymo plotas apie 42 m² (be akmeninės terasos). 2009 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus raštu Nr. 97 „Dėl valčių nuomos punkto“ iš savininkių iki 2009 m. rugsėjo 15 d. buvo paprašyta pateikti žemės sklypo išpildomąją geodezinę nuotrauką, sutartį su vandens telkinio savininku dėl tiltelio įrengimo ir dokumentus, patvirtinančius valčių nuomos punkto rekonstrukcijos teisėtumą. 2009 m. spalio 5 d. vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, 28 straipsnio nuostatomis ir Statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nustatyta tvarka bendraturtėms A. T. ir J. Z. buvo surašyti savavališkos statybos ir statybos sustabdymo aktai. Dėl statinio matmenų, nesudėtingų statinių statybos ir statinio rekonstravimo atsakovas nurodė, kad aktų formos bei jų surašymo tvarka yra nustatytos Statybos techniniame reglamente STR „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, kuris pagal Statybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį yra privalomas visiems statybos dalyviams, taip pat ir viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja šis įstatymas. Reglamento 1 ir 2 prieduose pateiktos aktų formos. Jas pildantis pareigūnas, fiksuodamas savavališką statybą, laikosi reglamente nustatytos tvarkos, todėl jokios procedūros surašant minėtus aktus nėra pažeistos. Aktai užpildyti aiškiai, tiksliai nurodant kiekvienoje dalyje tai, kas prašoma. Skaičiuojant plotus vadovaujamasi organizaciniu tvarkomuoju Statybos techniniu reglamentu STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ ir brėžinių pateikti nereikia, nes pareigūnas, fiksuojantis savavališką statinio statybą, vizualiai apžiūri statinį, nufotografuoja, išmatuoja ir surašo duomenis į savavališkos statybos akto 8 punktą. Nepagrįstas ir atmestinas pareiškėjos argumentas, kad skaičiuojant pastato tūrį buvo įtraukti akmeninės terasos duomenys. Kadangi I ir II statinio aukštų horizontalios projekcijos skirtingos, tai bendras statinio tūris gautas sudėjus kiekvieno statinio aukšto horizontalios projekcijos plotą ir jo aukščio sandaugas. Akmeninės terasos duomenys skaičiuojant statinio tūrį įtraukti nebuvo. Teigdama, jog statinys yra vieno aukšto su mansarda, pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, nes jos statinys nėra vienbutis gyvenamasis namas, o yra valčių nuomos punktas. Organizaciniame tvarkomajame statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ nurodyta, kad „pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) - pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios“, todėl pareigūnas, surašydamas savavališkos statybos aktą, pagrįstai nurodė, kad šiuo metu statinys yra dviejų aukštų. Be to, pareiškėjos pateiktoje 2009-06-01 antstolio pažymoje taip pat nurodyta, kad statinys yra dviejų aukštų namelis su akmenine terasa. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyriuje nurodyta, kokie statinio statybos darbai priskiriami rekonstrukcijai. Todėl, kai pastatomi nauji statinio aukštai (aukštas, mansarda), pastogėje (palėpėje) įrengiamos naudojimo paskirtį turinčios patalpos, apšiltinamas bet kuris pastato fasadas bei pakeičiama fasado ar šlaitinio stogo danga (apdaila) kito tipo danga (apdaila), yra privalomas nustatyta tvarka parengtas statinio rekonstrukcijos projektas ir privalomas statybos leidimas. Nesudėtingų statinių statybą reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR „Nesudėtingi (tarp jų) laikini statiniai“. 2009 m. spalio 5 d. surašytame savavališkos statybos akte nurodyta, kad lieptas, tvora ir šviestuvai priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, tačiau aukščiau minėto reglamento bendrų pastabų 1 ir 2 lentelėms 1 punkte nurodyta, kad „I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taip pat I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai“. II grupės nesudėtingi statiniai gali būti statomi tik parengus jų supaprastintą projektą ir gavus valstybės tarnautojo raštišką pritarimą. Be to, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statyti statinius galima tik tuomet, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Tuo tarpu pareiškėjų statiniai pastatyti valstybinės žemės sklype, kuris pareiškėjai nepriklauso. Dėl statytojo teisių ir pareigų atsakovas nurodė, kad Statybos įstatymo 28 straipsnis reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą. CK 4.48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Minėta CK norma leidžia surašyti savavališkos statybos aktą ir traukti administracinėn atsakomybėn statinio savininkus, kurie yra įgiję statinį iš faktinio statinio statytojo (užsakovo). Atsižvelgiant į tai, statinio savininkėms A. T. ir J. Z. buvo surašyti savavališkos statybos ir statybos sustabdymo aktai. Tai, kad statiniai pastatyti ne naujai, visiškai nekeičia savavališkos statybos fakto, nes savavališka statyba yra tęstinis teisės pažeidimas ir neturi senaties termino, nes pagal CK 4.103 straipsnio nuostatas, jei statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2009 m. gruodžio 17 d. nutartyje paminėjęs visus reglamentuojančius įstatymus dėl savavališkos statybos sustabdymo pažymėjo, kad statyba, kada ji bebūtų įvykusi, gali būti tuo momentu, kai pastatyta prieš 10-20 metų, tačiau neturint tam reikalingų būtinų leidimų ir šiai dienai yra paaiškėję, tai taikomi tos dienos įstatymai ir tie teisiniai santykiai negali sugrįžti atgal. Tas savavališkos statybos aktas fiksuoja patį savavališkos statybos išaiškėjimą, nes pareigūnai negali žinoti, kad būtent tame kaime yra savavališkas statinys ar kažkur už gatvės yra pastatytas, neturint leidimo, ir surašomas aktas. Taip pat pažymėjo, kad antstolis, vykdydamas priverstinį turto pardavimą, tai yra skolininko pasiūlytam pirkėjui, bet kokiu atveju vadovaujasi Civilinio proceso kodekso 690 straipsniu – prieš pradedant realizuoti turtą, į kurį nukreipiamas antstolio išieškojimas, antstolis iš atitinkamos registro įmonės turi gauti raštiškus duomenis apie realizuojamo turto privatizaciją, skolą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus. Registro duomenys yra, jie niekur nedingę, jie vieši ir bet kada prieinami, todėl pareiškėja galėjo matyti, ką įsigijo.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 8 d. sprendimu (b. l. 160-170) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja ginčija Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. spalio 5 d. savavališkos statybos akto Nr. 4 ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. spalio 5 d. statybos sustabdymo akto Nr. 6 teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas nustatė, kad 2003-09-15 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja bendrasavininkės teisėmis kartu su J. S. iš antstolio T. U. nusipirko lieptą (medinį), žemės sklypą, plotas 0,0581 ha, unikalus turto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – valčių nuomos punktą, plotas 27,63 kv.m, unikalus turto Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius V. E. Pareiškėja įsigijo nekilnojamąjį daiktą – pastatą – valčių nuomos punktą, unikalus turto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – poilsis; statybos pabaigos metai – 1963, baigtumas – 100 procentų; sienos – medis su karkasu; aukštų skaičius – 1; bendras plotas ir pagrindinis plotas – 27.43 kv.m; užstatytas plotas – 39,00 kv.m; tūris – 104 kub.m., be daiktinių priklausinių, kitų daiktinių teisių, specialiųjų naudojimo sąlygų ar kadastro žymų (valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009-11-02 išrašas su istorija). Valčių nuomos punkto, unikalus turto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys nustatyti 1994-01-25 ir nekeisti iki šiol, nors 2002-06-07 buvo nustatyti nauji kadastro duomenys, bet neįrašyti į kadastrą (valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-01-13 išrašas su istorija). Buvęs pastato savininkas V. E. 2002-05-08 buvo pateikęs prašymą patikslinti nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Tuo pagrindu buvo formuojama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2002-06-07 nustatyti nauji valčių nuomos punkto kadastro duomenys: rekonstrukcijos metai – 1998; bendras plotas – 29,19 kv.m; užstatytas plotas – 74 kv.m; tūris – 97 kub.m; pamatai – betonas; sienos – karkasinės; perdangos – medinės juodlubės; stogo konstrukcija – pakaltos šlaitinis; stogo danga – bituminės čerpės; išorinė apdaila – apmūrytas plytomis; pertvaros – plytų; grindys – plytelės; langai – plastiko; durys – plastiko; vidaus apdaila – iškalta lentelėmis, tačiau šie duomenys į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką neįrašyti (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja savavališkos statybos akto teisėtumą ir pagrįstumą ginčija tuo, kad jame nurodyti valčių nuomos punkto duomenys (užstatymo plotas, tūris, aukštų skaičius) yra neteisingi, nepagrįsti skaičiavimais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėja, nesutikdama su atsakovo nustatytais valčių nuomos punkto duomenimis, teismui pateikia tik savo nuomonę, kurią susidarė atlikusi savo skaičiavimus, tačiau teismui nepateikia jokių rašytinių įrodymų ar net žodinių paaiškinimų, kuriais teismas galėtų remtis ir paneigti atsakovo atliktus skaičiavimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti atsakovo pateiktais duomenimis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad reikalavimo prie skundžiamo akto pateikti specialius skaičiavimus atskirame rašte Statybos techninis reglamentas nenumato, nurodydamas, jog pareigūnas savo skaičiavimus surašo savavališkos statybos akte. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje situacijoje pareiga įrodyti skundžiamame akte nurodytų duomenų neteisėtumą atitenka pareiškėjai. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija nurodyta, kad pareiškėjai priklausantis pastatas yra valčių nuomos punktas, kurio paskirtis – poilsio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.13 punktu pareiškėjai priklausantis pastatas yra negyvenamasis pastatas, poilsio paskirties. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo nuomone, kad pareiškėja ginčydama tai, kad valčių nuomos punktas yra 1 aukšto, o ne kaip nurodyta skundžiamame savavališkos statybos akte – dviejų aukštų pastatas, nepagrįstai vadovaujasi Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, kadangi jo I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 1 punktas nurodo, kad šis statybos techninis reglamentas nustato vienbučio gyvenamojo pastato ar sublokuotų vienbučių namų mažiausius techninius reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija nesutiko ir su atsakovo nuomone, kad pareiškėjai priklausantis pastatas yra dviejų aukštų, nes organizaciniame tvarkomajame Statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ nurodyta, kad „pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) – pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios“, ir pažymėjo, kad to paties reglamento 7 punktas numato, kad rūsiai, pusrūsiai, pastogės patalpos, antstatai prie pastato aukštų skaičiaus nepriskaičiuojami. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Statybos techninį reglamentą STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, kurio 7 punkte nurodyta, kad aukštų skaičius yra perdangų (tarp jų – ir viršutinio aukšto perdangos, sutapdintos su stogu) skaičius aukščiau pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės), o rūsiai, pusrūsiai, pastogės patalpos, antstatai prie pastato aukštų skaičiaus nepriskaičiuojami, konstatavo, kad pareiškėjai priklausantis pastatas – valčių nuomos punktas, yra vieno aukšto pastatas ir faktas, kad pastatas yra dviejų aukštų, iš skundžiamo savavališkos statybos akto yra eliminuojamas. Teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, kad savavališkos statybos aktas gali būti surašomas ir tuomet, kai realiai statybos nebevyksta, statyba yra baigta, statiniai yra pastatyti. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pasisakymų, liudytojų parodymų, pastato įvertinimo, 2009-11-02 išvados (b. l. 28), nuotraukų (b. l. 29) matyti, jog statyba skundžiamo akto surašymo metu nebevyko, to neginčija ir atsakovai. Iš oficialaus rašytinio įrodymo – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009-11-02 išrašo (b. l. 18) matyti, kad šiuo metu pareiškėjai priklausančio pastato – valčių nuomos punkto, kadastro duomenys nuo 1994-01-25 (kuomet jie nustatyti) iki skundžiamo savavališkos statybos akto surašymo dienos 2009-10-05 yra aiškiai pasikeitę. Byloje yra duomenų, kad savavališką statybą galėjo vykdyti ir buvęs pastato savininkas V. E., kadangi jis 2002-05-08 buvo pateikęs prašymą patikslinti nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Tuo pagrindu buvo formuojama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2002-06-07 nustatyti nauji valčių nuomos punkto kadastro duomenys, tačiau šie duomenys į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banką neįrašyti (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 146). Bet palyginus šiuos 2002-06-07 nustatytus, tačiau į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką neįrašytus pastato duomenis, bei skundžiamame savavališkos statybos akte užfiksuotus, darytina išvada, kad pastato kadastriniai duomenys keitėsi, nes 2002-06-07 nustatytuose bendras plotas – 29,19 kv.m; užstatytas plotas – 74 kv.m; tūris – 97 kub.m., o užstatytas plotas 42 kv.m; tūris apie 240 kub.m. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad savavališkos statybos darbai buvo atliekami ir tuomet, kai pastatas jau buvo pareiškėjos nuosavybė. Todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad jokių lėšų į tariamos savavališkos statybos darbus ji neinvestavo, nes jokių darbų ji neatliko, kaip nepagrįstus ir neteisėtus, tuo pačiu konstatavo, kad skundžiamas savavališkos statybos aktas pareiškėjai, kaip turto savininkei, surašytas teisėtai ir pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad teisės doktrinoje ir teismų formuojamoje praktikoje pripažįstama, jog savavališka statyba yra tęstinis pažeidimas. Teismas vadovavosi CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, CK 4.253 straipsnio 1 dalimi, CK 4.48 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 691, 700 straipsniais, Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimu dėl Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies atitikties Konstitucijai. Teismas nurodė, kad ir nustačius, jog pareiškėja pati neatliko savavališkos statybos, o tokį nekilnojamąjį turtą įsigijo iš buvusio savininko, atsakomybė dėl savavališkos statybos atitenka pareiškėjai, nes ji į perduotą daiktą (turtą) negalėjo įgyti daugiau teisių ir pareigų nei turėjo anksčiau buvęs savininkas. Teismas konstatavo, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra sandoris, kurio metu savininkas be savo valios perduoda nuosavybės teises į perduotą daiktą (turtą) ir tokiu būdu naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių ir pareigų į perduotą daiktą (turtą), nei turėjo buvęs daikto (turto) savininkas. Teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, konstatavo, kad pareiškėja neturėdama parengto projekto ir statybos leidimo rekonstravo valčių nuomos punktą, neturėdama supaprastinto projekto ir raštiško pritarimo naujai pastatė I grupės nesudėtingus statinius: lieptą, tvorą ir šviestuvus, kuriems taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, kadangi jie pastatyti statytojui nuosavybės teise nepriklausančiame sklype, tuo pažeidė skundžiamo savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.2.1. ir 12.2.1.3. papunkčius, 1 priedo 2 lentelės 20 punktą ir to paties reglamento Bendrųjų pastabų 1 ir 2 lentelėms 1 punktą. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008 pateiktu dėl statybą reglamentuojančių teisės normų taikymo išaiškinimu, atmetė pareiškėjos argumentus, jog atsakovas kvalifikuodamas atliktus darbus kaip savavališką statybą turėjo remtis ne šiandien galiojančiais teisės aktais, o galiojusiais statybų metu, kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėja turėjo matyti, kad pradėjo valdyti, valdo kitokių kadastro duomenų pastatą, nei įregistruotą Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, turėjo suprasti, kad tvora, lieptas neįrašyti visiškai, todėl nuo valdymo pradžios ar viso valdymo metu šią savavališką statybą galėjo įteisinti, bet to nepadarė, todėl jai įteisinti taikomi ginčijamų aktų priėmimo metu galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus. Teismas nurodė, kad vadovaujantis ginčo laikotarpiu aktualiomis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyriaus nuostatomis prie rekonstrukcijos priskiriami darbai, kai pastatomi nauji statinio aukštai (aukštas, mansarda), pastogėje (palėpėje) įrengiamos naudojimo paskirtį turinčios patalpos, apšiltinamas bet kuris pastato fasadas bei pakeičiama fasado ar šlaitinio stogo danga (apdaila) kito tipo danga (apdaila). Jiems atlikti yra privalomas nustatyta tvarka parengtas statinio rekonstrukcijos projektas ir statybos leidimas. Pagal Statybos techninį reglamentą STR „Nesudėtingi (tarp jų) laikini staliniai“ lieptas, tvora ir šviestuvai priskiriami prie I grupės nesudėtingų statinių, tačiau pagal aukščiau minėto reglamento bendrų pastabų 1 ir 2 lentelėms 1 punktą, I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taip pat I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. II grupės nesudėtingi statiniai gali būti statomi tik parengus jų supaprastintą projektą ir gavus valstybės tarnautojo raštišką pritarimą. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau paminėti leidimai ir raštiškas sutikimas pareiškėjai nebuvo išduoti, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai nustatė faktą dėl savavališkos statybos. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad šio ginčo išsprendimui nėra teisiškai reikšminga nagrinėti Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.2.1. ir 12.2.1.3. papunkčių, 1 priedo 2 lentelės 20 punkto ir to paties reglamento Bendrųjų pastabų 1 ir 2 lentelių 1 punkto normų galiojimą laiko atžvilgiu, nes 12.2.1. ir 12.2.1.3. papunkčiai nuo 2004-08-04, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-07-27 įsakymu Nr. D1-420 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 184 ,,Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 ,,Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 ,,Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ iš esmės nesikeitė, o byloje nėra aiškiai nustatyta savavališkos (neteisėtos) statybos pradžia, pabaiga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008 yra konstatavęs, kad „išvados, kad turi būti taikomos įstatymų ir reglamento, galiojusio savavališkos (neteisėtos) statybos pradžios momentu, nuostatos, negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis. Taip aiškinant teisę, taikytiną ginčo santykiams, įstatymai taptų neveikiantys, nes savavališkos (neteisėtos) statybos pradžios momento konstatavimas būtų apsunkintas, nepaisant to, kad Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatytos statybos valstybinę priežiūrą vykdančių pareigūnų atitinkamos funkcijos. Be to, toks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarauja įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo“. Taigi teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamas savavališkas statybos aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus ir yra tinkamai pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, motyvuotas, todėl iš esmės teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjai priklausantis pastatas – valčių nuomos punktas, yra dviejų aukštų pastatas, panaikinimas tiesioginės įtakos skundžiamo savavališkos statybos akto teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Skundžiamas statybos sustabdymo aktas priimtas vadovaujantis tuo, kad nustatytas savavališkos statybos faktas. Kadangi šiuo sprendimu teismas pripažino savavališkos statybos aktą teisėtu ir pagrįstu, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas turėjo pagrindą priimti skundžiamą statybos sustabdymo aktą (Statybos įstatymo 33 str. 2 d.). Teismas padarė išvadą, kad panaikinti skundžiamus aktus nėra teisinio pagrindo. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.).

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 173-176) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti; priteisti iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos pareiškėjos turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas yra priimtas pažeidus procesinės ir materialinės teisės normas.

2. Savavališkos statybos aktas bei statybos sustabdymo aktas turi atitikti bendruosius individualiam administraciniam aktui nustatytus reikalavimus, t. y. turi būti motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Skundžiamuose aktuose nėra pateikti pastato užstatyto ploto ir tūrio skaičiavimai, taip pat nebuvo pridėti jokie skaičiavimus pagrindžiantys brėžiniai ar kiti įrodymai. Ginčijami aktai nėra pagrįsti teisės aktų normomis.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008 ir padarė išvadą, jog statybos teisėtumui kvalifikuoti turi būti remiamasi šiuo metu galiojančiais teisės aktais: minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje teismas pasisakė dėl statybos įteisinimui taikytinų teisės aktų, bet ne dėl teisės aktų, taikytinų statybos teisėtumui nustatyti. Lietuvos teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad statybos teisėtumas turi būti nustatomas pagal statybos metu galiojusius teisės aktus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009).

4. Teismas nevertino pareiškėjos į bylą pateiktų įrodymų, padarydamas išvadas, jog ji rekonstravo pastatą bei pastatė lieptą, tvorą ir šviestuvus. Teismas nenurodė jokių argumentų, remiantis kuriais jis atmetė į bylą pateiktus kitus rašytinius įrodymus, fotonuotraukas bei liudytojų ir trečiojo suinteresuoto asmens įstatyminio atstovo parodymus. Teismas pažeidė procesinės teisės normas dėl visapusiško ir išsamaus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimo.

5. Konstitucinis Teismas CK 4.48 straipsnio šiam ginčui aktualia prasme 2008 m. spalio 30 d. nutarime neaiškino ir juo teismas sprendime rėmėsi nepagrįstai. Teismas sprendime neatsižvelgė į CK bei Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių priverstinio vykdymo procesą ypatumus, jų aiškinimą ir taikymą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, priverstinį daikto pardavimą vykdo valstybės įgaliotas pareigūnas - antstolis, ir ši aplinkybė sukuria daikto pardavimo teisėtumo prezumpciją, kuri reiškia, kad asmuo, nusipirkęs daiktą priverstinio pardavimo tvarka, yra sąžiningas įgijėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2007, 2005-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005). Be to, antstolio procesinės veiklos kontrolę vykdymo procese atlieka teismas. Taigi faktas, kad įsigijo žemės sklypą, pastatą ir kitus daiktus priverstinio turto pardavimo proceso metu, sukuria teisėtumo prezumpciją ir yra laikytina sąžininga pastato, koks jis buvo jo įsigijimo momentu, bei kitų teritorijoje buvusių daiktų įgijėja ir teisėta savininke. Ši prezumpcija nebuvo nuginčyta, todėl teismas, sprendime konstatavęs, jog jai pereina visa atsakomybė dėl ankstesnio savininko savavališkos statybos, pažeidė nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką bei teisingumo ir teisėtų lūkesčių principus.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 181-184) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai išanalizavus byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidus procesinių ir materialinių teisės normų. Pažymi, kad tiek savavališkos statybos akto, tiek ir statybos sustabdymo akto pirmoje dalyje nurodytas teisinis pagrindas. Savavališka statyba yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, o bet kuriems tęstinio pobūdžio santykiams taikomos įstatymo nuostatos, kurios galioja pažeidimo išaiškėjimo metu (2009 m.), todėl teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad fiksuojant savavališką statybą turi būti remiamasi šiandien galiojančiais teisės aktais. Teismas pagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimu. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pasisakė ir dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje kilo dėl viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių aktų teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyrius, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsniu ir Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, 2009 m. spalio 5 d. pareiškėjai surašė savavališkos statybos aktą Nr. 4, kuriame fiksavo, jog statytoja A. T. savavališkai vykdo statybos darbus – rekonstruoja valčių nuomos punktą, pasistatė lieptą, tvorą, šviestuvus (duomenys neskelbtini).

Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyrius, vadovaudamasis Statybos įstatymo 33 straipsniu ir Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, 2009 m. spalio 5 d. statybos sustabdymo aktu Nr. 6 pareikalavo tuojau pat sustabdyti bet kokius rekonstruojamo valčių nuomos punkto, liepto, tvoros ir šviestuvų, (duomenys neskelbtini), statybos darbus iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti. 2009 m. spalio 5 d. statybos sustabdymo akte Nr. 6 nurodytas statybos sustabdymo pagrindas – savavališka statyba.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad tuo atveju, kai ginčijamas vien tik savavališkos statybos aktas, kuris pats nenustato jokių įpareigojimų asmeniui, tokia byla nenagrinėtina administracinių teismų. Nagrinėjamu atveju yra ginčijamas ne tik savavališkos statybos aktas, bet ir jo pagrindu priimtas statybos sustabdymo aktas, sukėlęs teisines pasekmes pareiškėjai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuri pripažįsta, kad ginčijant savavališkos statybos aktą ir kartu jo pagrindu priimtą statybos sustabdymo aktą, teisines pasekmes sukelia ne tik statybos sustabdymo aktas, bet ir savavališkos statybos aktas (2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1123/2010), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas savavališkos statybos aktas, sudaręs pagrindą statybos sustabdymo akto priėmimui, negali būti traktuojamas kaip nesukėlęs teisinių pasekmių ir nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui kaip statybos sustabdymo akto sudedamoji dalis.

Kaip jau minėta, skundžiami administraciniai aktai priimti remiantis Statybos įstatymu ir Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“. Vadinasi, skundžiami aktai turi atitikti tokiems teisės aktams keliamus reikalavimus.

Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (redakcija, galiojusi skundžiamų aktų surašymo metu) (toliau - ir Reglamentas) inter alia detalizuoja Statybos įstatymo nustatytas statinio statybos sustabdymo bei savavališkos statybos padarinių šalinimo nuostatas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai suteiktais įgaliojimais, nustato statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto surašomo savavališkos statybos akto, statinio statybos sustabdymo akto formas bei jų surašymo tvarką. Šis Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas.

Reglamento 10 punktas numato, kad statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas, nustatęs Reglamento 9 punkte nurodytus pažeidimus, surašo statybos sustabdymo aktą, kuriame įrašomi duomenys, nurodyti Reglamento 1 priede (kai nustatoma savavališka statyba, pirmiausia surašomas Reglamento 16.1 papunkčiu nustatyta tvarka savavališkos statybos aktas, o po to - statybos sustabdymo aktas). Reglamento 16.1 papunktis nustato, kad pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, nustatęs savavališkos statybos faktą, surašo savavališkos statybos aktą, kuriame įrašomi duomenys, nurodyti Reglamento 2 priede.

Ginčijamame 2009 m. spalio 5 d. savavališkos statybos akte Nr. 4 nurodyta, kad buvo savavališkai vykdyti statybos darbai - statinio rekonstravimas, naujo statinio statyba (statinio kategorija - valčių nuomos punktas – neypatingas statinys, lieptas, tvora, šviestuvai – I grupės nesudėtingi statiniai). Akte pažymėta, kad statybos leidimo nėra, supaprastinto statinio projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais nėra. Iš ginčijamo savavališkos statybos akto nėra aišku, suprantama kam keliami reikalavimai turėti statinio projektą ir (ar) statybos leidimą (pavyzdžiui, pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį statybos leidimas nereikalingas nesudėtingų statinių statybai ir statinio paprastajam remontui), kokius statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti statinio rekonstravimo ir naujo statinio statybos atveju, kokiu teisiniu pagrindu statinio statybos darbai priskiriami rekonstrukcijai, naujo statinio statybai ir pan., tik nurodytos priežastys, dėl kurių buvo surašytas savavališkos statybos aktas.

Iš statybos sustabdymo akto taip pat neaišku, kokiu teisiniu pagrindu paremti reikalavimai turėti supaprastinto statinio projektą ir (ar) statybos leidimą. Pagal Reglamento 1 priedą skundžiamo akto grafoje 7.4. įrašomi nustatyti normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimai (išsamiai aprašomi pažeidimai, išvardinti STR 1.09.06:2007 9.4.1–9.4.6 papunkčiuose, nurodant konkrečių papunkčių numerius). Atsakovas nurodė, kad pažeistas Reglamento 9.1 papunktis. Reglamento 9.1 papunktyje nurodyta, kad statyba sustabdoma, kai statyba yra savavališka ir yra surašytas savavališkos statybos aktas. Šio nurodyto pažeidimo, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, negalima laikyti tikslia teisine kvalifikacija. Reglamento 9.4.6. papunktyje numatyta, kad statyba sustabdoma, kai nustatyti kiti normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimai. Kolegijos nuomone, remiantis šia nuostata bei Statybos įstatymo 8 straipsniu (Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema) 1 dalimi, kuriame numatyta, kas yra normatyviniai statybos techniniai dokumentai, turėjo būti įvardytos konkrečios pažeistos teisės normos.

Taigi nors skundžiami savavališkos statybos aktas ir statybos sustabdymo aktas iš esmės atitinka Reglamento 1 ir 2 prieduose nustatytas akto formas, tačiau surašymo būdas ydingas, aktuose įrašyti duomenys nėra aiškūs, tikslūs, teisiškai pagrįsti, todėl galima daryti išvadą, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. spalio 5 d. savavališkos statybos aktas Nr. 4 ir 2009 m. spalio 5 d. statybos sustabdymo aktas Nr. 6 neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 1 ir 2 priedų reikalavimų ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas ne tik objektyviais duomenimis (faktais), bet ir teisės aktų normomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, nekonkreti teisinė kvalifikacija, kurios teigtina buvus nepaisyta, pripažintina esminiais teisės aktų trūkumais. Minėta pažaida ne tik paneigia asmens teisę žinoti kaltinimo ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti disputą. Pats teismas galėtų tiksliai nurodyti teisinę kvalifikaciją greičiausiai tik tuo atveju, kai teisės pažeidimas teisės aktuose, kurių pagrindu sukeliamos atitinkamos teisinės pasekmės, yra raštiškai atskleistas akivaizdžiai ir tai nekelia jokių abejonių ar dviprasmybių dėl atitikimo vienai ar kelioms teisės normoms. Priešingu atveju būtų nepaisoma pagrindinės teismų funkcijos vykdyti teisingumą.

Tikrinamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas ėmėsi statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūno priskirtos pareigos, t. y. prisiimdamas atsakomybę dėl konkrečios teisinės kvalifikacijos bei ją atlikdamas, užuot sprendęs, ar viešojo administravimo subjekto priimtas ir skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas pagal byloje esančius faktinius duomenis. Todėl priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu.

Atsižvelgus į tai, kad nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai, kas galimai sąlygojo nepagrįstų bei neteisėtų skundžiamų administracinių aktų priėmimą, tikrinamas Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui.

Pasisakydama dėl pareiškėjos prašymo atlyginti teismo išlaidas, kolegija pažymi, kad toks bendro pobūdžio pavidalu suformuluotas prašymas nei savo forma, nei turiniu neatitinka ABTĮ 45 straipsnyje nustatytų atitinkamų reikalavimų. Todėl šis pareiškėjos prašymas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos A. T. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. spalio 5 d. savavališkos statybos aktą Nr. 4 ir 2009 m. spalio 5 d. statybos sustabdymo aktą Nr. 6 ir perduoti bylą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui nagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius