Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyrius parengė ir skyriaus vedėjas 2011-07-08 patvirtino pareiškėjai išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 43JP-5 (toliau - Išvada), pagal kurią pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko F. S. iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus apskrityje (duomenys neskelbtini) valdytą 6.83 ha žemės plotą (vertė 3492 Eur (12056 Lt)), iš kurio 1,37 ha (vertė 94 Eur (323 Lt)) priskiriamas grąžintinai žemei, o 5,46 ha (vertė 3398 Eur (11733 Lt)) priskiriamas grąžintinam miškui.

Nurodo, kad dėl žemės reformą vykdančios institucijos kaltės (neveikimo ir netinkamo veikimo, t. y. kvietimų į pretendentų susirinkimus siuntimo klaidingais adresais, kas konstatuota Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-06-12 d. sprendime (byla Nr. 1-7490-473/2014)), pretendentė I. T. neteko galimybės realizuoti savo teisę į nuosavybės atkūrimą rengiant 2011 metų ir 2013 metų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo 2015-03-05 įsakymu Nr. 43VĮ-2595-(14.43.2.)-126 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šalčininkų rajone“ (toliau - Projektas), pareiškėjai suprojektuotas perduotinas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam 1,39 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 2107-1) ir 3,42 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 2107-2), esantys (duomenys neskelbtini). Projekto autorė R. S. 2016-04-19 raštu Šalčininkų skyriui nurodė, kad pareiškėjos vardu suformuotiems žemės sklypams perskaičiavus miško ir žemės kainą pateiktoje Išvadoje neužtenka pinigų suformuotiems žemės sklypams įgyvendinti. Savininkas nesutinka sumažinti suformuotų žemės sklypų plotus. R. S. taip pat nurodė, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 2107-1) ir miško sklypo (projektinis Nr. 2107-2) vertė pasikeitė dėl 2015 metais patikslintų miškų valstybės kadastro duomenų (dėl pasikeitusio žemės sklypų našumo balo).

Nurodo, kad ginčas kilo dėl to, jog rengiant 2015 metais Projekte suprojektuoto miško sklypo Nr. 2107-2 kadastro duomenų bylą ir skaičiuojant suprojektuoto miško sklypo vertę vadovaujamasi naujausios miškų inventorizacijos (taksacijos) (atlikta 2015 m., t. y. po miško sklypo suprojektavimo Projekte) duomenimis. Dėl tos priežasties pareiškėjai suprojektuotas miško plotas mažėja (nes padidėjo miško vertė). Pareiškėja su patikslintomis (sumažintomis) miško sklypo ribomis nesutinka. Nacionalinė žemės tarnybos nenuoseklumas ginčo klausimu pasireiškia tuo, kad tuo pačiu metu Nacionalinė žemės tarnyba paveda Šalčininkų skyriui perskaičiuoti Išvadoje nurodytą žemės ir miško vertę ir tuo pačiu (pavyzdžiui Nacionalinės žemės tarnybos 2016-05-09 rašte Nr.1SS-1439-(7.5.), adresuotame pareiškėjai, nurodo, kad išvadoje nustatytos vertės negali būti perskaičiuojamos.

Nurodo, kad tuo atveju, jeigu pagal teismų praktiką išvadose dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn negali būti perskaičiuojamos turėtos žemės ar miško vertės, lygiai taip pat, saugant asmens teises bei siekiant perduodamo žemės (miško) sklypo lygiavertiškumo, negali būti perskaičiuojama miško sklypo vertė, pasikeitus miško taksacijos duomenims. Tuo atveju, jeigu būtina skaičiuojant miško vertę, naudotis naujausia taksacijos medžiaga, yra reikalinga perskaičiuoti išvadoje nurodytą turėto miško vertę pagal taip pat naujausius taksacijos duomenis. Nurodo, kad tai ir yra pagrindinis reikalavimas, kurio Nacionalinė žemės tarnyba neišsprendžia.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą palaikė jame nurodytais argumentais ir prašė skundą patenkinti. Nurodė, kad ankstesnių raštų neskundė, nes iš jų neaišku ar tai baigiamieji dokumentai. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra vilkinamas nuosavybės atkūrimas bei nevykdomas teismo sprendimas. Pareiškėjai siekiama atkurti nuosavybę ne lygiaverčiu turtu.

Pareiškėja, nenurodydama naujų faktinių aplinkybių, 2018-11-16 skundu „Dėl vilkinimo atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese“, kreipdamasi į Nacionalinę žemės tarnybą, iš esmės siekė inicijuoti pakartotinę administracinę procedūrą tais pačiais klausimais dėl jai nuosavybės teise perduotinų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotų žemės ir miško sklypų Nr. 2107-1 ir Nr. 2107-2 vertės perskaičiavimo ir šių žemės ir miško sklypų ribų tikslinimo, kurie jau buvo išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos 2018-06-11 raštu Nr. lSS-1128-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2018-09-27 raštu Nr. lSS-1956-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei kitais šiame atsiliepime nurodytais raštais. Atsižvelgdami į tai, daro išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai ir teisėtai ginčijamu raštu pareiškėjos 2018-11-16 skundą „Dėl vilkinimo atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese“ paliko nenagrinėtu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2018-11-28 rašto Nr. 1SS-2410-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau - 2018-11-28 Raštas) teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 66-67).

Pareiškėja prašo panaikinti 2018-11-28 Raštą ir įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises pareiškėjai perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės (miško) sklypą.

Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2018-11-16 skundu „Išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka Dėl vilkinimo atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese“ kreipėsi į atsakovą skųsdama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šalčininkių skyrių, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyriaus 2018-10-15 raštą Nr. 43SS-24-(14.43.45) bei prašydama įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyrių atkurti nuosavybės teises I. T., perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės (miško) sklypą (b.l. 62-65).

Ginčijamu 2018-11-28 Raštu buvo paliktas nenagrinėtas pareiškėjos 2018-11-16 skundas „Dėl vilkinimo atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese“, konstatavus, kad šiame skunde iškelti klausimai dėl I. T. nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko F. S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, jau yra išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos 2018-06-11 raštu Nr. 1SS-1128- (7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2018-09-27 raštu Nr. lSS-1956-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. 2018-11-28 Rašte nurodyta, kad pareiškėja skunde nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą pakartotinai nagrinėti keliamus klausimus dėl pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko F. S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) rajone valdytą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, todėl vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatomis, skundas nebuvo pakartotinai nagrinėjamas. Rašte be kita ko nurodyta, kad Šalčininkų skyriaus 2018-10-15 raštas Nr. 43SS-24-(14.43.45) „Dėl skundo nagrinėjimo“ yra tik informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl nėra jokio pagrindo jo panaikinimui.

Nustatyta, kad 2018-10-09 Pareiškimu pareiškėjos atstovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyrių, prašydama pašalinti teisines kliūtis, kurios trukdo neatlygintiniam ir lygiaverčiam turto grąžinimo procesui (b. l. 174-177). Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyrius 2018-10-15 raštu „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 43SS-24-(14.43.45), vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatomis, informavo pareiškėjos atstovę, kad 2018-10-09 skundas nebus pakartotinai nagrinėjamas, kadangi jame nenurodyti nauji faktiniai duomenys, kurie sudarytų pagrindą abejoti ankstesnių atsakymų į skundus pagrįstumu (b.l. 172-173).

Byloje ginčo klausimas yra tai, ar Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, pagrįstai skundžiamu sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2018-11-16 skundą „Dėl vilkinimo atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese“. Todėl svarbu įvertinti ar šis pareiškėjos prašymas laikytinas pakartotiniu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja nesutinka su jai nuosavybės teise perduotinų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotų žemės ir miško sklypų Nr. 2107-1 ir Nr. 2107-2 verte (3492 Eur) ir šių žemės sklypų ribų tikslinimu.

Pareiškėja 2018-11-16 skunde kėlė klausimą, kad rengiant kadastro duomenų bylą ir skaičiuojant žemės (miško) sklypo vertę pagal galiojančią rengimo metu taksaciją, tačiau draudžiant perskaičiuoti grąžintinos (arba valstybės išperkamos) žemės (miško) vertę, pažeidžiamas lygiateisiškumo principas - pretendentas negauna lygiaverčio turėtajam žemės (miško) sklypo, taip pažeidžiama teisė į nuosavybę.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja su klausimu dėl jai nuosavybės teise perduotinų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotų žemės ir miško sklypų Nr. 2107-1 ir Nr. 2107-2 verte ir šių žemės sklypų ribų tikslinimu į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi 2017-10-30 su skundu „Dėl 2017-09-28 atsakovo rašto Nr. 43SS-3153-(14.43.45.)“ ir 2018-06-21 raštu (b.l. 53-55, 78-83). Minėti pareiškėjos skundai buvo išnagrinėti ir išsamūs atsakymai buvo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos 2018-06-11 raštu Nr. lSS-1128-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2018-09-27 raštu Nr. lSS-1956-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (b.l. 48-52, 56-60). Nustatyta, kad pareiškėja minėtų sprendimų neskundė, nors juose buvo nurodyta apskundimo tvarka.

Analogiškus klausimus, susijusius su žemės ir miško sklypo vertėmis bei ribomis, pareiškėja kėlė ir 2016-08-17 skunde „Dėl 2016-07-20 atsakovo rašto Nr. 43SD-2768-(14.43.104.)“ (b.l. 137-139) ir 2016-09-06 skundo papildymu „Dėl 2016-07-20 atsakovo rašto Nr. 43SD-2768-(14.43.104.)“ (b.l. 154-156), 2016-05- 30 raštu „Dėl informacijos gavimo“ (b.l. 159) bei 2016-04-11 skundu „Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei priimti sprendimus dėl žemės atkūrimo“ (b.l. 155-156). Į nurodytus raštus Nacionalinė žemės tarnyba išsamiai atsakė 2017-01-16 raštu Nr. 1SS- 134-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“, 2016-06-21 raštu Nr. lSS-1989-(7.5.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2016-05-09 raštu Nr. lSS-1439-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (b.l. 5-8, 9-10,11-18).

Nacionalinės žemės tarnybos raštais pareiškėjai buvo išaiškinta žemės ir miško sklypų Nr. 2107-1 ir Nr. 2107-2 projektavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir šių žemės ir miško sklypų vertės apskaičiavimo tvarka, pasisakyta dėl šių žemės ir miško sklypų vertės perskaičiavimo galimybės, paaiškinta būtinybė tikslinti jų ribas, siekiant užbaigti pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procesą.

Iš aukščiau nurodytų raštų nustatyta, kad Šalčininkų skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 43VĮ- (14.43.2.)-791 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ buvo paskelbta projekto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia, o 2014-07-22 Šalčininkų skyrius organizavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės piliečių, pageidaujančių gauti žemę (mišką) natūra ir nuosavybėn neatlygintinai projektuojamoje teritorijoje piliečių susirinkimą, kurio metu pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą eiliškumą I. T. įgaliotas asmuo, pasirinko žemės sklypus (projektiniai Nr. 2107-1 ir Nr. 2107-2).

Nustatyta, kad Individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininkas A. Š. 2017-07-25 atliko I. T. Projekte suprojektuotų žemės sklypų Nr. 2107-1 ir Nr. 2107-2 kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir parengė šių žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus, o 2017-08-01 planus, pareiškėjos atstovė nesutiko su Žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktais, viename iš jų nurodydama, kad nesutinka su verte, kitame, jog nesutinka su ploto sumažėjimu (b.l. 31-43).

Atsakovo 2018-09-27 raštu Nr. lSS-1956-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – 2018-09-27 raštas) buvo išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustato, kad kai atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamąjį turtą, kurio šio įstatymo nustatytais atvejais piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė, mokamų pinigų suma) apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu. Kai atlyginama už pagal šį įstatymą negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.

Vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo (toliau - Metodika) 113 punkte nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis projekto autorius arba matininkas nustato kiekvieno paženklinto žemės sklypo kadastro duomenis ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo“, apskaičiuoja kiekvieno žemės sklypo vertę. Miško žemės vertė ir miško medynų vertė apskaičiuojama naudojant naujausius miškų valstybės kadastro duomenis. Kai nustatoma, kad perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo vertė yra didesnė arba mažesnė, nei pretendentas turi teisę atkurti nuosavybės teises, žemės sklypo ribos patikslinamos žemės reformos žemėtvarkos projekte šios Metodikos 108 punkte nustatyta tvarka ir paženklinamos vietovėje. Perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas laikomas lygiaverčiu turėtajam, jeigu perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo ploto, nurodyto aro tikslumu, vertė atitinka turėto žemės sklypo vertę.

2018-029-27 rašte nurodyta, kad vadovaujantis Metodikos 113 punkto nuostatomis, I. T. atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko F. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą 6,83 ha žemės plotą (vertė 12056 Lt, 3492 Eur), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės ir miško sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, jų vertė atlyginimo metu turi atitikti Išvadoje Nr. 43DP-5 nurodytą žemės vertę 3492 Eur (12056 Lt). Pareiškėja buvo informuota, kad I. T. projekte suprojektuotų žemės ir miško sklypų Nr. 2017-1 ir Nr. 2017-2 vertė yra 4033 Eur. Bei nurodė, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjos pretenzijos, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 2107-2 vertės nustatymui turėtų būti naudojama 1999 metų miško taksacijos duomenys, o ne naujausia 2015 m. taksacija yra nepagrįstos.

2018-09-27 raštu pareiškėja buvo informuota, kad norint paspartinti I. T. nuosavybės teisių į žemę atkūrimą būtina patikslinti projekte suprojektuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 2107-2 ribas ir plotą, kad abiejų I. T. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 2107-1 ir Nr. 2107-2 bendra vertė atitiktų Išvadoje Nr. 43IP-5 nurodytą žemės vertę 3492 Eur (12056 Lt). Bei nurodė, kad Šalčininkų skyrius pareiškėją 2018-09-20 raštu Nr. 43 SD-2653-(14.43.104.) „Dėl atvykimo“ pakvietė atvykti į Šalčininkų skyrių dėl Projekto sprendinių, susijusių su miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 2107-2 ribomis ir plotu, suderinimo.

2018-09-27 raštu pareiškėja informuota, kad tik suderinus Projekto sprendinius, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 2107-2 ribomis ir plotu, ir Šalčininkų skyriaus vedėjui savo įsakymu patikslinus Projekte suprojektuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 2107-2 ribas ir plotą bus galima atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko F. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą 6,83 ha žemės plotą.

2018-09-27 raštu pareiškėjai buvo nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo Išvados Nr. 43IP-5 perskaičiavimui pagal naujas miško taksacijos kainas, kadangi teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą ir žemės reformą, nenumato galimybės turėtoje žemėje pasikeitus miško žemės ir medynų tūrio kainoms, perskaičiuoti parengtose ir patvirtintose išvadose dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn turėtos nurodytą žemės ar miško vertę.

Iš atsakovo raštų nustatyta, kad atsakovas patikrinęs žemės sklypų (projektiniai Nr. 2107-1 ir Nr. 2107-2) vertės apskaičiavimo dokumentus, nustatė, jog šių sklypų vertės apskaičiuotos vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir šiuo metu galiojančiomis miško žemės ir medynų tūrio vertėmis. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja būtų skundusi grąžintino žemės sklypo vertės paskaičiavimą.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustato, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. Iš aptariamoje normoje įtvirtintų skundo nenagrinėjimo pagrindų matyti, kad viešojo administravimo subjektas asmens kartotinį skundą tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys), viešojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens kartotinio skundo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016­-02-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016).

Teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, analizuoja, ar pakartotiniame kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Sprendžiant dėl Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurios nebuvo nurodytos ankstesniame skunde (LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

Įvertinus pareiškėjos 2018-11-16 skundo turinį ir ankstesnių 2017-10-30 bei 2018-06-21 skundų turinį, spręstina, kad pateikti skundai grindžiami tais pačiais faktiniais duomenimis, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu, nebuvo nurodyti, todėl laikytini tapačiais. Pareiškėjos 2018-11-16 skunde iš esmės buvo keliami tie patys reikalavimai, klausimai ir prašymai, kurie Nacionalinės žemės tarnybos 2018-06-11 raštu Nr. lSS-1128-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2018-09-27 raštu Nr. lSS-1956-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ jau buvo išnagrinėti bei pateikta visa informacija, todėl Nacionalinės žemės tarnybos 2018-11-28 sprendimas Nr. 1SS-2410-(7.5.), kuriuo atsakovė informavo pareiškėją, jog pakartotinai pareiškėjos skundo nenagrinės, yra teisėtas ir pagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog pareiškėja priimtus Nacionalinės žemės tarnybos 2018-06-11 sprendimą Nr. lSS-1128-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2018-09-27 sprendimą Nr. lSS-1956-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ būtų skundusi, todėl darytina išvada, kad su priimtais sprendimais ir juose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis pareiškėja sutiko.

Pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę atkurti pareiškėjui nuosavybės teises perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą šiuo atveju negali būti tenkinamas, nes jis vertintinas kaip išvestinis reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo, o netenkinus reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo. Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2018-06-11 sprendime Nr. lSS-1128-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2018-09-27 sprendime Nr. lSS-1956-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjai yra aiškiai nurodyta, kaip turi būti sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.