- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- I-1689-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06469-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja G. Š. su 2013 m. lapkričio 4 d. skundu, teisme gautu 2013 m. lapkričio 6 d., kreipėsi į teismą, prašydama priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, preliminariai – (duomenys neskelbtini) Lt, ir metines palūkanas už teismo sprendime priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; pareiškėja skundą iš esmės grindžia Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (b. l. 1-4), be kita ko, nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini)dirbo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūroje ( toliau – ir Agentūra) (duomenys neskelbtini) kategorijos pareigose, nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar (duomenys neskelbtini) kategorijos pareigose.Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu sutinka iš dalies: dėl neapskaičiuotos darbo užmokesčio dalies nuo 2011 m. sausio 22 d. iki 2013 m. spalio 1 d., t. y. tiek, kiek tai susiję su teisiniu reguliavimu, nustatančiu valstybės tarnautojo darbo užmokesčio apskaičiavimą, tačiau nesutinka dėl 2011 m. sausio 22 d. – 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu galiojusio teisinio reguliavimo neapskaičiuotos darbo užmokesčio dalies priteisimo šiuo metu, kol nepriimtas įstatymas, reglamentuojantis asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimo kompensavimo mechanizmą (b. l. 16-20).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. Š. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjai neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelės, b. l. 22-24). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.
Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėja dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus. Pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo.
Remiantis tais pačiais argumentais, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl metinių palūkanų už teismo sprendime priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos G. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.