Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Kauno apygardos probacijos tarnybai dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tuo pačiu įsakymu patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau - Tarnybinių uniformų dėvėjimo tvarka) 4 punkte numatyta, kad „nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija“.

Tačiau atsakovas neįvykdė iš Statuto kylančios savo pareigos nei vienu iš teisės aktuose numatytų galimų būdų: nei išduodant naujas tarnybinės uniformos dalis, nei už neišduotas tarnybinės uniformos dalis mokant piniginę kompensaciją. Mano, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėtų būti įpareigotas išmokėti kompensaciją.

2014 m. liepos 23 d. Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties Nr. ST-75/LR6 KS-l(14)/S-2 papildymo protokole 2016 m. liepos 23 d. Nr. ST-106/LR3-ESP-5(15)/S-5 buvo numatyta turtinės žalos už neišduotas tarnybines uniformas atlyginimo tvarka esamiems pareigūnams. Tačiau dėl išėjusių į pensiją pareigūnų sprendimas nebuvo priimtas. Mano, kad yra socialiai neteisingai pasielgta su pastarąja asmenų grupe, tame tarpe ir su pareiškėju. Pareigūnams, anksčiau išėjusiems į pensiją negu buvo skirti asignavimai tarnybinėms uniformoms, neturėjo galimybių atgauti kompensacijos už patirtą žalą dėl neišduotos uniformos, o būtent šiai asmenų grupei ir yra aktualiausias žalos atlyginimo klausimas, kadangi kai kurie dėl savo fizinės būklės, amžiaus ir panašiai ne visada gali susirasti kitą darbą (pareiškėjas yra netekęs 70 proc. darbingumo). Prašo senaties terminą dėl žalos už neišduotą tarnybinę uniformą skaičiuoti nuo 2015 m. vasario mėn. ir atlyginti ne 30 proc., o visą 742,54 Eur patirtą žalą.

Atkreipė dėmesį į tai, kad 2007-2009 metais pareiškėjas nesivadovavo ankščiau minėta tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos. Todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūnų uniformų tinkamumas toliau jas dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis.

Pažymėjo, kad nuo 2009 m. liepos 20 d. pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos Kauno apygardos probacijos tarnyboje ir šiuo metu įstaigoje nedirba, o kreipėsi dėl piniginės kompensacijos tik 2016 m. vasario 3 d., tai yra praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.127 straipsnio 5 dalis), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjo skundą atmesti.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovo atstovas, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 75 str. 1 d., 76 str. 2 d.). Atsakovo atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo Kauno apygardos probacijos tarnybos pareigūnui dėl laiku neišduotos tarnybinės uniformos ir dėl to atsiradusios pareigos atlyginti žalą.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2009 m. liepos 20 d. atliko tarnybą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno regiono pataisos inspekcijoje (nuo 2012 m. liepos 1 d. Kauno apygardos probacijos tarnyba) (b. l. 16). Šioje byloje neginčijamai nustatytas faktas, jog pareiškėjui nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą ir dėl to jis patyrė nuostolių. Pareiškėjas 2016 m. vasario 3 d. kreipėsi į teismą (b. l. 4), 2016 m. balandžio 21 d. pateikė papildomą prašymą (b. l. 24-25), prašydamas užtikrinti Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute įtvirtintą garantiją ir priteisti jam teisėtai priklausančią kompensaciją už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2009 m. liepos 20 d. neteisėtai negautą tarnybinę uniformą – 742,54 Eur.

Atsakovas Kauno apygardos probacijos tarnyba atsiliepime į skundą su pareiškėjo prašymu nesutiko, mano, jog reikalavimams dėl turtinės žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų senaties terminas, prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą aptarė senaties termino taikymo ypatumus bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo, kai pareigūnai tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo, neišduodant tarnybinės uniformos ar jos dalių (CK 6.246 straipsnis, 2.271 straipsnis). Tokiems ginčo santykiams teismas paprastai taikydavo CK 1.127 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną, nuostatas. Aiškindamas šiuos teisinius santykius tęstinumo aspektu teismas konstatuodavo, kad CK1.127 straipsnio 5 dalies taikymo požiūriu toks pareiškėjo teisių pažeidimas laikytinas tęstiniu pažeidimu. Todėl tokio pobūdžio reikalavimai būdavo pripažįstami pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino (žr. pvz., administracines bylas Nr. A492-3379/2011, Nr. A552-1838/2013, Nr. A.⁴³⁸-1796/2013; Nr. A438-1652/2013).

Pabrėžtina, kad ginčo situacija nėra analogiška toms, kuriose aptariami pareiškėjų teisės pažeidimai, susiję su tarnybinės uniformos dalių neišdavimu, teismų praktikoje buvo pripažįstami tęstiniais.

Pagal CK1.127 straipsnio 1 dalies, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjo tarnybos santykiai Kauno apygardos probacijos tarnyboje nutrūko 2009 m. liepos 20 d. (b. l. 16), taigi kreipimosi į teismą metu jis buvo atleistas iš tarnybos. Teismo vertinimu, būtent iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos atsakovas privalėjo besąlygiškai vykdyti savo pareigą, aprūpinant pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, arba kompensuojant nuostolius pagal Teisingumo ministro nustatytą tarnybinės uniformos išdavimo normų ir dėvėjimo tvarką. Nutrūkus tarnybos santykiams, atsakovo neteisėti veiksmai - tarnybinės uniformos dalių neišdavimas - nagrinėjamu atveju taip pat nutrūko ir nebesitęsė iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą, todėl ginčo atveju yra pagrindas teigti, jog būtent nuo 2009 m. liepos 20 d. turėtų būti skaičiuojama ieškinio senatis. Be kita ko, pasibaigus tarnybos santykiams pareiškėjas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, faktiškai suvokė, kad jam nebebus išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys ir kad jo teisių pažeidimas gali būti išspręstas tik kitu teisės aktuose nustatytu alternatyviu būdu - taikant kompensavimo mechanizmą. Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Taigi, pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei trims metams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, tokiu būdu, teismo vertinimu, praleisdamas ieškinio senaties terminą ir susikurdamas atitinkamas teisines pasekmes.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, paprastai pritardamas išvadai dėl tarnybą atliekančių asmenų, kuriems neišduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir jos dalys, teisių pažeidimo pripažinimo tęstiniu pažeidimu, taip pat yra pažymėjęs, kad tokio teisių pažeidimo tęstinį pobūdį nulemia ir tai, kad atsakovas kiekvienais po tam tikros pareiškėjo tarnybinės uniformos dalies nusidėvėjimo (normų taikymo prasme) metais galėjo (privalėjo) aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis (vietoje nusidėvėjusių dalių) ir taip sumažinti pareiškėjo nuostolius ir (arba) juos kompensuoti Tvarkoje nustatytu būdu. Tai reiškia, kad pareiškėjas kiekvienais ateinančiais kalendoriniais metais turėjo pagrindą tikėtis, jog jo pažeistos teisės bus atkurtos administracine tvarka. (žr. pvz., administracines bylas Nr. A143-1695/2013 Nr. A143-249/2014). Ginčo atveju tokių sąlygų, kurios tiesiogiai įtakotų pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimą tęstiniu, nėra, nes, kaip jau minėta, nutrūkus tarnybos santykiams, atsakovas neturėjo pareigos aprūpinti pareiškėjo naujomis uniformos dalimis, jo neteisėti veiksmai nebesitęsė kiekvieną dieną, o pats pareiškėjas neturėjo pagrindo tikėtis pažeistų teisių atkūrimo administracine tvarka. Dėl atsakovo neteisėto neveikimo jis įgijo teisę per CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą per žalos atlyginimo institutą dėl patirtų nuostolių, laiku neišduodant uniformos ar jos dalių, kompensavimo pinigine išraiška, prašant atlyginti 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas, tačiau tokių veiksmų neatliko.

CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pareiškėjas savo teisės gauti teisės aktuose numatytas garantijas laiku nerealizavo, aplinkybių, kurios sustabdytų ieškinio senaties terminą (CK 1.129 str.), byloje nenustatyta, todėl šis terminas nenutrūko (CK 1.130 str.). Pareiškėjo nurodyta ieškinio senaties termino praleidimą pagrindžianti priežastis – t. y. asignavimų pareigūnų tarnybinių uniformų įsigijimui skyrimas tik 2014 metais, teismo nepripažintina svarbia termino praleidimo priežastimi, objektyviai sutrukdžiusia pareiškėjui teisės aktuose nustatytu laiku paduoti skundą teismui. Skundo padavimas teismui dėl žalos atlyginimo (tokia teise pareiškėjas turėjo pasinaudoti per tris metus nuo atleidimo iš tarnybos dienos) yra sąlygotas valinių pareiškėjo veiksmų, kuriems, teismo vertinimu, negalėjo turėti įtakos asignavimų kompensacijoms už neišduotas tarnybines uniformas skyrimas 2014 metais.

Esant minėtoms aplinkybės ir dėl išdėstytų argumentų, atsakovui prašant, yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimą priteisti žalą už laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2009 m. liepos 20 d. negautą tarnybinę uniformą ir jos dalis atmesti (CK 1.126 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.