Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. D. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria teismas netenkino nuteistojo E. D. skundo dėl 2023 m. birželio 8 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimo Nr. RV-20-4677 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. D. 2018 m. birželio 1 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2017 m. balandžio 29 d., pabaiga – 2027 m. balandžio 29 d.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi netenkino nuteistojo E. D. skundo dėl minėto Komisijos 2023 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. RV-20-4677 o netaikymo. Apylinkės teismo vertinimu, Komisijos nutarime išdėstytos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės kaip visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnius teistumus, jų kiekį ir reikšmingumą, į nusikalstamą veiką už kurią nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis apie nuteistojo asmenybę, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadai jog nuteistasis dar nėra pasirengęs gyventi laisvėje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. D. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio skundas atmetamas.

7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

8. Šiuo atveju apylinkės teismas netenkino nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo netaikymo, ir aukštesnės instancijos teismas šiam sprendimui pritaria.

9. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kaip minėta, pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad būtų galima padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. E. D. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Nuteistojo gynėjo vertinimu, tiek Komisija, tiek teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino ir padarė neteisingą išvadą, kad nėra galimybės E. D. toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Su tokiais skundo argumentais aukštesnis teismas nesutinka, kadangi apylinkės teismas aiškiai išdėstė motyvus, kodėl pritaria Komisijos nutarime nurodytam sprendimui, t. y. buvo aptartos lygtinio paleidimo taikymą reglamentuojančios įstatymo nuostatos ir E. D. asmens bylos medžiagos neatitikimas šioms nuostatoms. Apygardos teismas sutinka, jog šiuo metu tikėtis sėkmingos nuteistojo probacijos nėra pagrįsta. Nuteistasis praeityje teistas Lietuvoje, o taip pat Ispanijos Karalystėje. Šiuo metu ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) ir vieno apysunkio nusikaltimo (kontrabanda) padarymą. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis kaltu prisipažįsta, nurodo, kad jo vaidmuo buvo epizodinis, tačiau surinkti objektyvūs įrodymai leidžia teigti, kad jis nusikaltimų daryme dalyvavo aktyviai veikdamas bendrininkų grupėje. Nuteistojo kriminalinėje istorijoje stebimi ir smurtinių nusikalstamų veikų epizodai, tai yra Lietuvoje jis teistas už žiaurų elgesį su gyvūnais, o Ispanijoje – už asmens nesunkų sužalojimą. Šiuo metu struktūrizuotoje aplinkoje agresyvus, kontroliuojantis elgesys nepasireiškia. Keletą kartų Ispanijoje su teisėsaugos institucijomis buvo susidūręs dėl vairavimo esant neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Nuteistasis pripažino, kad Ispanijoje kelis kartus dėl linksmumo buvo vartojęs „žolės“, Ispanijoje tai nedraudžiama. Nusikaltimą padarė paprašytas padėti kitiems. Ilgą laiką vartojo alkoholį, po to 5 metus nebevartojo, po to vėl ėmė vartoti, tačiau dėl to su teisėsauga nesusidūrė. Šiuo metu piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis atvejų nenustatyta. Savo kriminalinę istoriją pripažįsta. Santykyje su bausme nuteistasis nurodo, kad Ispanijoje būtų buvęs nuteistas žymiai mažesne bausme, nei Lietuvoje. Individualių pokalbių metu analizuoja savo ankstesnį elgesį, tačiau save stengiasi pateikti iš teigiamos pusės. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors nuteistasis teigia, jog nori būti ir laikytis visuotinai priimtų taisyklių, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija neleidžia taip manyti. Šie duomenys rodo, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys bei nuostatos laisvėje buvo gerokai nutolę nuo visuomenėje priimtino veikimo standarto, nuteistasis taisosi, tačiau lygtinio paleidimo taikymui būtina nustatyti ne minimalius, o esminius, akivaizdžius elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau šiuo atveju akivaizdūs tokie pokyčiai nėra nustatyti.

11. Visgi, įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritariant skundo argumentams, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais aukštesniajam teismui taip pat nekyla, kadangi E. D. laisvės atėmimo metu dirbo, dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, buvo 15 kartų skatintas, jam buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus, išvykų metu nebuvo drausmingas. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą. Juolab, iš bylos medžiagos matyti, kad yra ir prieštaringai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Nors skunde nurodoma, kad darbą nuteistasis atlieka gerai, laikosi darbo drausmės, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo darbinė motyvacija patenkinama, darbo vietoje yra padaręs nustatytos tvarkos pažeidimą. Išvadoje taip pat nurodyta, kad socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones nuteistasis vykdo dalinai. Nors nuteistasis buvo 15 kartų skatintas, tačiau jam vieną kartą jam buvo skirta nuobauda – papeikimas už mobilaus telefono su SIM kortele laikymą. Ši nuobauda šiuo metu yra panaikinta. Išvadoje taip pat nurodyta, kad 2023 m. gegužės 7 d. nuteistasis nevykdė pareigūno nurodymo atiduoti turimą paketą, nesileido apieškomas, priešinosi, kas, aukštesnio teismo vertinimu, nuteistąjį charakterizuoja itin neigiamai. Nors minėtos aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu, tačiau nuteistojo skatinimų (15 kartų) ir drausminių nuobaudų (1 kartas, nuobauda nebegalioja) santykis patvirtina, kad nuteistasis vis tik savo elgesį stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau kol kas tai nėra pakankama, kad nekeltų abejonių teismui dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Pozityvėjanti nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia ir tai, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Tuo tarpu iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. D. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis išlieka vidutinė, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Šių duomenų kontekste, vertinant nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki 2023 m. birželio 1 d. nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti 7 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai pagal OASYS vertinimo metodiką, tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi – vidutinė, pokyčių nenustatyta Tad remiantis šiais duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo E. D. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką atitinka akivaizdumo kriterijų.

13. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad atlikus didesnę dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. Vienas statinis veiksnys, tai yra kriminalinė istorija, du dinaminiai, tai yra lėšų tvarkymas ir pajamos bei gyvenimo stilius ir draugai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat, nuteistojo elgesį pataisos namuose teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, kad nustatyti apsauginiai veiksniai – formaliai patvirtintas gyvenamosios vietos turėjimas ir įsidarbinimo galimybė, įgytas išsilavinimas ir kvalifikacija, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais ir sutuoktinė, galimybė įsidarbinti – neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių, kadangi dauguma apsauginių veiksnių egzistavo ir nuteistajam būnant laisvėje, tačiau, kaip matyti, jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi ne teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis nepagrįsta, todėl nuteistojo gynėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. D. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.